Pasak jo, šis klausimas aktualus didelei daliai visuomenės.

Visgi, Seimo kanceliarija tikina, jog tam nėra pakankamai žmogiškųjų išteklių. Tą pastebi ir Lietuvos kurčiųjų draugija (LKD), atkreipdama dėmesį, kad šiai sričiai reikia didinti finansavimą.

J. Džiugelis kreipsis į Seimo kanclerį

Parlamentaras J. Džiugelis mano, kad Seimo posėdžiai privalo būti prieinami įvairias negalias turintiems asmenims, tad šią problemą ketina spręsti pasikreipęs į Seimo kanclerį.

„Visi posėdžiai Seime turėtų būti prieinami ir įvairias negalias turintiems žmonėms. Klausimas yra aktualus, jis liečia didelę dalį visuomenės ir Seimas turėtų rasti galimybes, kad visi posėdžiai Seime būtų prieinami ar suprantami žmonėms, turintiems įvairias negalias. Kreipsiuosi artimiausiu metu į Seimo kanclerį, kad tai būtų daroma jau pavasario sesijoje“, – Eltai teigė J. Džiugelis.

Parlamentaro nuomone, šiuo metu suteikiamų pritaikymų nepakanka. Pasak jo, visa informacija turėtų būti prieinama skirtingas negalias turintiems asmenims.

„Seimas yra ta institucija, kuri turėtų netaupyti šiuo klausimu ir visa medžiaga, visi posėdžiai būtų prieinami žmonėms turintiems regos ir klausos negalias. Gestų kalbos vertėjas nebūtinai turi dalyvauti kabinete, salėje, jis tą gali daryti nuotoliu, yra ir sinchroninio vertimo galimybės“, – pridūrė jis.

Kanceliarija: tokiam pokyčiui nepakanka žmogiškųjų išteklių

Visgi, Seimo kanceliarija tikina, jog tokiam poreikiui atliepti nėra pakankamai žmogiškųjų resursų.

„Skirtingai nei atskiri Prezidento pasisakymai ar svarbūs vienkartiniai renginiai ir įvykiai, Seimo posėdžiai yra nuolatiniai, ilgi ir apima begalę skirtingų klausimų bei procedūrų“, – sakė Seimo kanceliarijos spaudos biuro vedėja Justė Radzevičiūtė-Laugalienė.

„Versti tokį kiekį informacijos į gestų kalbą pareikalautų didelių žmogiškųjų išteklių (gestų kalbos vertėjų trūkumas tikrai jaučiamas), ir būtų ne itin tikslinga, nes tik nedidelė dalis visuomenės stebi šiuos posėdžius ištisai, daugelis pasirenka įdomesnius ar jiems svarbius klausimus“, – pridūrė ji.

Jos teigimu, klausos negalią turintiems asmenims Seimo kanceliarija jau ir dabar sudaro galimybes sekti aktualijas. J. Radzevičiūtė-Laugalienė mini TV laidą „Seimo savaitė“, kurioje apžvelgiami svarbiausi savaitės įvykiai ir parlamente priimti sprendimai. Anot jos, gestų kalbos vertėjai taip pat verčia pirmuosius Seimo sesijos posėdžius, valstybės švenčių ar kitų svarbių datų minėjimus, Seimo pirmininkės sveikinimus.

Trūksta gestų kalbos vertėjų

Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) prezidentė Vaida Lukošiūtė pritaria argumentams, jog Lietuvoje trūksta gestų kalbos vertėjų. Jos nuomone, norint spręsti šią problemą reikia didesnio finansavimo gestų kalbos vertėjų etatų didinimui bei darbo užmokesčio kėlimui.

„Seimo posėdžiai visi pilnai nėra verčiami, dėl labai paprastos priežasties – trūksta lietuvių gestų kalbos vertėjų, o tam kad vienas posėdis būtų pilna laiko apimtimi išverstas, reiktų tikrai ne vieno, o kelių lietuvių gestų kalbos vertėjų“, – aiškino V. Lukošiūtė.

„Įvertinant situaciją, tikrai reikėtų didesnio finansavimo steigiant papildomus lietuvių gestų kalbos vertėjų etatus bei didinti šios profesijos atstovų darbo užmokestį, siekiant kad šis darbas būtų patrauklus darbo rinkoje“, – pridūrė ji.

Pasak LKD prezidentės, nors šiuo metu suteikiamos priemonės domėtis Seimo aktualijomis, jų nepakanka.

„Ar to užtenka? Tikrai ne, bet atsižvelgiant į visas galimybes tai yra geriau negu nieko“, – sakė V. Lukošiūtė.

M. Navickienė: finansavimas turės augti

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tikina, jog ateityje finansavimas šiai sričiai turi būti didinamas.

„Manau, kad visose srityse, kurios yra susijusios su informacijos prieinamumo didinimu visiems Lietuvos žmonėms, finansavimas turės augti“, – sakė M. Navickienė.

„Čia reikia mums žiūrėti ir į tai, kokių inovacijų gali būti ir į tai, kaip pasiruošti daugiau specialistų. Mes kalbame ir su dabartiniu gestų kalbos vertėjų centru ir su socialinės politikos formuotojais, kaip pasiekti, kad tų vertėjų Lietuvoje būtų daugiau. Tačiau tai negali išsispręsti per vienerius metus, turime sau kelti tikslus į ateitį“, – akcentavo ji.

Kaip pirmadienį pranešė Prezidentūra, rugsėjo 18–24 dienomis Prezidentūros fontanas nušvis mėlynai išreiškiant palaikymą kurčiųjų bendruomenei ir gestų kalbai.

Nuo Pasaulio kurčiųjų federacijos įkūrimo 1951 metais mėlyna spalva buvo naudojama organizacijos simbolikoje, o mėlynoji juostelė ilgus dešimtmečius kurčiųjų bendruomenėje buvo naudojama kaip simbolis siekiant lygybės visuomenėje ir nacionalinių gestų kalbų pripažinimo.

Asociatyvi nuotrauka ./ YouTube stop kadras. 

Pasaulyje yra daugiau nei 200 skirtingų nacionalinių gestų kalbų, o Tarptautinė gestų kalbų diena minima rugsėjo 23-ąją.

Dėl energetinių resursų taupymo veikiantį, apšviestą fontaną pamatyti galima nuo 18 val. iki 21 val. darbo dienomis ir nuo 18 val iki 22 val. savaitgalį.

Vaizdo skambučio metu vertėjas įgarsins klausos negalią turinčio žmogaus žinutę, o specialistų sakomą informaciją jam perduos gestų kalba. Tarnybos darbuotojai jau aprūpinti planšetiniais kompiuteriais, kurie padės geriau teikti kokybiškesnes paslaugas.

„Siekiame, kad visi darbo ieškantys asmenys būtų aptarnauti vienodai. Esame dėkingi Lietuvos gestų kalbos vertimo centrui, kurio darbuotojai prisidės prie sklandesnės klausos negalią turinčių žmonių integracijos į atvirą darbo rinką. Naudojantis gestų kalbos vertėjų paslaugomis svarbiausias bus pašnekovas – klausos negalią turintis žmogus. Visas dėmesys bus skiriamas jo aptarnavimui. Vertėjas tik atliks savo darbą, bet nebus pokalbio dalyvis“, – teigė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Gegužės 1 d. Užimtumo tarnyboje darbo ieškojo daugiau nei 13 tūkst. negalią turinčių žmonių. Praėjusiais metais įsidarbino 7,8 tūkst. neįgaliųjų. Tai – net 34,6 proc. daugiau nei 2020-aisiais.

I. Balnanosienė sakė, kad prie geresnės neįgaliųjų integracijos į darbo rinką aktyviai prisideda ir atvejo vadybininkai, kuriems dabar bus lengviau aptarnauti klientus. „Dažnai ribotą darbingumą turintys žmonės abejoja savo galimybėmis, jiems reikia skirti daugiau laiko ir individualaus konsultavimo. Vertėjų pagalba padės išsiaiškinti visus kliento poreikius, juos motyvuoti“, – tikina Užimtumo tarnybos direktorė.

Užimtumo tarnyba ne pirmus metus tobulina paslaugų prieinamumą negalią turintiems žmonėms. Įdarbinimo su pagalba paslauga leidžia suteikti individualią pagalbą įsidarbinti ir (ar) įsitvirtinti darbo vietoje. Specialistai padeda tarpininkauti tarp darbo ieškančiojo ir darbdavio, susitvarkyti įdarbinimui reikalingus dokumentus, suprasti darbo sutarties sąlygas, darbdavio vidaus tvarkos taisykles ir darbo vietoje atliekamas darbo funkcijas.

Jei neįgalus asmuo susiduria su problemomis jau įsidarbinęs, jam gali būti suteikta lydimoji pagalba, sakoma Užimtumo tarnybos pranešime. Ja siekiama įdarbinimo tvarumo. Teikiant šią paslaugą, asmeniui padedama rasti būdų, kaip išspręsti darbe kylančias problemas, dėl kurių asmuo gali netekti darbo.

Tai ne antrasis medikas kineziterapeutas, o vertėjas į gestų kalbą. Jo pagalbos prireikia, jei strategas yra girdintysis ir nemoka kurčiųjų kalbos.

Mantas Radavičius per rungtynes ant suoliuko sėdi tiek retai, kiek ir Lietuvos rinktinių vyriausieji treneriai (vyrų – Gintaras Razutis, moterų – Lina Dambrauskaitė), nes jis – jungiančioji grandis tarp strategų ir žaidėjų.

Vertėjui per rungtynes, minutės pertraukėles ar po varžybų reikia būti įsijautusiam į krepšinio specialisto vaidmenį. Dažnai krepšininkams būna svarbi kiekviena akimirka, todėl M.Radavičius greičiau nei žaibas turi perduoti tai, ką sakė treneris.

Vertėjas į gestų kalbą per rungtynes ant suoliuko sėdi tiek retai, kiek ir Lietuvos kurčiųjų krepšinio rinktinių treneriai.

Natūralu, kad versdamas tekstą į gestų kalbą jis vėluoja vieną kitą akimirką ir prie aikštelės lieka net ilgiau nei strategas.

M.Radavičius greitai tapo neatsiejama komandų dalimi, krepšininkų draugu, nes jis kone pirmasis sugeria trenerių neigiamas emocijas, o ir perduodamas vairininkų žodžius kartais turi būti net labiau emocionalus nei vadovai.

Anot kauniečio M.Radavičiaus, vertėjaujantiems per kurčiųjų krepšinio varžybas reikia išmanyti patį žaidimą, įsilieti į kolektyvą ir, be abejo, būtina greita reakcija perduodant tai, ką sako treneris.

Darbas: spalį M.Radavičius padėjo Lietuvos kurčiųjų moterų ir vyrų krepšinio rinktinėms Europos čempionate Italijoje. / A. Četkausko / LKSK nuotr.

"Visas rungtynes, kai sekasi komandai ar kai nesiseka, tenka būti įvykių sūkuryje – karštojoje zonoje, tarp žaidėjų ir aikštės. Vertėjo darbas per varžybas tikrai nenuobodus", – sakė M.Radavičius.

„Klaipėda turi išskirtinę energiją, čia visada malonu grįžti ne tik koncertuoti, bet ir pailsėti. Elingo scena išsiskiria nuo kitų – tiek prišvartuoti, tiek iškelti į krantą laivai sustiprina Klaipėdos atmosferą. O šiais metais mūsų pasirodymas bus ypatingas ne tik naujais kūriniais bei dar labiau išdirbta programa, bet ir galimybe koncertu mėgautis klausos negalią turintiems asmenims. Bus gestų vertėjos, ir mums patiems labai įdomu pamatyti rezultatą“, – dar prieš koncertą pasakojo vaikinai.

Panašu, kad grupės „8 Kambarys“ vaikinų norai išsipildė su kaupu – šimtai kartu su atlikėjais jų dainas dainuojančių gerbėjų ir iki šiol neregėta idėja – koncerto vertimas į gestų kalbą.

Kartu su atlikėjais Deividu Alejūnu – Corsaliu ir Karoliu Talučiu – Talaz scenoje pasirodė ir svečias – reperis RPTLE. Koncerto metu skambėjo kūriniai „Kaitra“, „Kaip minimum“, „Nesibaigianti vasara“ ir daugelis kitų.

Versti koncertą į lietuvių gestų kalbą buvo patikėta Klaipėdos kurčiųjų jaunimo organizacijos pirmininkei bei jos komandai. Tiesa, vienas iš vertėjų buvo pilnai kurčias, tad prie koncerto dirbanti komanda atkreipė dėmesį, kad negalios nėra priežastis neveiklumui, o priešingai – tai galimybės įsitraukti į įdomias veiklas.

Koncertas yra „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ dalis, o juo siekiama didinti kultūros paslaugų prieinamumą jaunimui su klausos negalia, skatinti jų kūrybiškumą bei gerinti sąlygas mažiau galimybių turinčių žmonių į(si)traukimui į kūrybinius procesus.

Kruopščiai planavo

Vyrų penketukas, kuriame trys kauniečiai ir du vilniečiai, apie tokią kelionę svajojo jau seniai, tačiau tikslui koją vis pakišdavo  karantino ribojimai.

„Neoficialaus „BMW Wolf Club“ prezidentas Arnoldas Matulis prieš metus sugalvojo, kad reikėtų išbandyti savo „BMW 318D“ galias važiuojant įvairiais keliais, kuriais dažniau važiuoja automobiliai, keturiais varančiaisiais ratais. Apie sumanymą jis pasakė keliems draugams – nuo to viskas ir prasidėjo“, – šyptelėjo „Kauno dienos“ kalbintas vienas iš ekipažo narių kaunietis Arnoldas Rutkauskas.

Tai, kad vyrai suplanavo viską iki smulkmenų, rodo ir keliautojų sudėtis – automobilyje važiavo idėjos sumanytojas A.Matulis, A.Rutkauskui teko atsakomybė kelionę filmuoti, o vėliau sumontuoti įsimintiniausias jos akimirkas. Trečiasis ekipaže – Vytautas Juška. Jis – mechanikas – techniškai apžiūrėjo ir parengė BMW kelionei. Ketvirtasis – Vytautas Songinas, buvęs orientacinio sporto atstovas, buvo atsakingas už kelionės kryptis ir lankytinų vietų parinkimą. Penktasis keliautojas – Vilniuje gyvenantis latvis Emilis Kramas – taip pat mechanikas ir didysis sumanymo entuziastas, kuris, vos išgirdęs apie tokios kelionės planus, idėjos autoriaus A.Matulio nepaliko ramybėje jį nuolat skatindamas sumanymą įgyvendinti.

Asmeninio archyvo nuotr.

Keliavo pasieniu

Tad ankstų gegužės 24-osios rytą jie paleido savo BMW variklį ir iš Kauno rajone esančio Paparčių kaimo patraukė link pirmojo taško, šešių dienų kelionės tikslų žemėlapyje – Medininkų memorialo žudynių aukoms atminti.

„Mūsų tikslas buvo nuo šios vietos važiuoti aplink Lietuvą, pagal laikrodžio rodyklę, kuo arčiau valstybės sienos, ir vėl pasiekus Medininkų memorialą, grįžti į Kauno rajoną. Plane buvome numatę užsukti į 80 lankytinų vietų, bet aplankėme maždaug 50. Kiekviena kelionės diena buvo ypatinga – visas Lietuvos kraštovaizdis – įspūdingas. Atmintyje išliko Karpėnų klinčių karjero aplinka ir joje vykstantis darbas. Šiame karjere dirbantis viršininkas leido mums viską pamatyti iš arti. Ir dar – Ignalinoje esanti atominė elektrinė – visada žinojome, kad ji yra, bet nemanėme, kad tokia didelė. Aplinka, kur ji stovi, privertė susimąstyti apie galimus pavojus, jei bus dirbama neatsakingai“, – kelionės įspūdžiais dalijosi A.Rutkauskas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Įsimintiniausius kiekvienos dienos momentus jis užfiksavo ir sumontavo į keliasdešimties minučių šešis vaizdo klipus, kuriais pasidalijo „YouTube“ kanale. Tiesa, šie filmai be garso ir bendraujama juose tik lietuvių gestų kalba, nes beveik visi į kelionę leidęsi BMW aistruoliai negirdi ir nekalba. Tačiau tam, kad visiems žiūrėsiantiems šiuos filmukus pavyktų pajusti kelionėje virusias emocijas, padėjo draugas Linas, rūpinęsis vaizdingu sumontuotų dalių apipavidalinimu, ir Dovilė, pažadėjusi surašyti subtitrus. Paklaustas, kokių iššūkių būta kelionėje, vyras užsiminė, kad nors jų BMW riedėjo asfaltuotais, miško ir net akmenimis grįstais keliais, sunkiausiai įveikiami buvo keliai pietinėje Lietuvos dalyje – nuo apendicitu vadinamos vietos, kur susikerta trijų valstybių – Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos sienos.

„Buvo sunku patikėti, kad tokių kelių yra. Važiavome per purvynus ir balas – kai kurios jų buvo net iki kelių. Tačiau mums pavyko tai įveikti, nes buvome uždėję padangas, kurios skirtos keturiais ratais varomiems automobiliams, ir sudėjome aukštas spyruokles, gerokai pakėlusias automobilį, todėl mažiau kliūdavo jo dugnui“, – pasakojo kaunietis.

Asmeninio archyvo nuotr.

Stebėtina, sako keliautojai, bet per šešias kelionės dienas BMW, kuriuo jie keliavo, buvo klampiau įstrigęs tik vieną kartą – pajūryje, važiuojant smėlėtu keliu. „Iki jūros kelionė buvo sėkminga, o važiuodami nuo jos pamiršome išjungti antipraslydimo sistemą ir automobilis pradėjo važiuoti nestabiliai, stabdydamas ratus – tai pakišo koją. Tačiau nepabūgome – išsikasėme keliuką patys savo rankomis irdaiktais, kuriuos su savimi turėjome“, – optimistiškai kalbėjo A.Rutkauskas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Bendravo gestais

Dienomis keliavę ir kaupę įspūdžius bei įveikę tekusius iššūkius, vakarais vyrai stabtelėdavo pavalgyti tai, ką patys pasigamindavo, ir pailsėti, kad išaušus rytui vėl būtų kupini jėgų tęsti kelionę.

Arnoldas pasakojo, nors visi penki ekipažo keliautojai buvo gavę leidimus keliauti palei Valstybės sienos apsaugos teritoriją, patikrinimų būta ne vienas.

„Mus penkis kartus sustabdė važiuojant prie Baltarusijos ir Kaliningrado srities pasienio. Tačiau tai truko neilgai, nes pasieniečiai rasdavo mūsų duomenis sistemoje ir leisdavo važiuoti toliau“, – užsiminė jis.

Asmeninio archyvo nuotr.

Sunkumų nesudarė ir tai, kad vyrai bendrauja tik lietuvių gestų kalba. „Tarp mūsų penkių yra vienas neprigirdintis, kuris gali kalbėti, bet tuo nesinaudojome, – juokėsi A.Rutkauskas – Jei reikėdavo susikalbėti su pareigūnais ar sutiktais žmonėmis, rašydavome telefone, ant lapo arba per skaipo programėlę su gestu kalbos vertėju – taip komunikuodavome.“

Asmeninio archyvo nuotr.

Jiems, kurčiųjų bendruomenės BMW aistruoliams, tokia kelionė buvo pirmoji, tačiau jai įvykus vyrai sustoti nežada – jau planuoja nuvažiuoti tolėliau – pirmiausia į Latviją, o vėliau ir Estiją. Tačiau, sako jie, pirmoji įspūdžių puokštė – iš savos šalies.

„Žmonės, patikėkite, mes gyvename tokioje gražioje šalyje! Tiek daug čia galime pamatyti, ir daug kur pailsėti. Kai dar labiau atlaisvės karantino ribojimai, nepulkite keliauti į užsienį – rekomenduojame atrasti pačią Lietuvą!“ – pasidaliję patarimu šyptelėjo vyrai.

Šešių dienių kelionės aplink Lietuvą įspūdžiai

Pirmoji diena:

Antroji diena:

Trečioji diena:

Ketvirtoji diena:

Penktoji diena:

Šeštoji diena:

Jei nori – nesunku

Lietuvių gestų kalba mūsų šalyje oficialiai pripažinta 1995 m. gegužės 4-ąją. Praėjusią savaitę, minint šią Lietuvos kurčiųjų bendruomenei svarbią dieną, LRT informacinės laidos "Panorama" studijoje žiūrovai tiesioginiame eteryje išvydo vertėją į gestų kalbą R.Verbickienę, o naujienų vedėją Marijų Žiedą ir sporto žinių vedėją Gintarę Grikštaitę žiūrovai matė ekrano apačioje.

"Su "Panorama" užaugo ištisos kartos, o žiūrovų pasitikėjimas įpareigoja laikytis aukščiausių žurnalistinio darbo standartų, būti svarbiausių įvykių sūkuryje ir teikti visuomenei patikrintą, patikimą informaciją. Šią dieną norime atkreipti visuomenės dėmesį, kad turime dar vieną oficialią kalbą, o jos mokėjimas yra tolerancijos, brandžios visuomenės ženklas", – prieš gegužės 4-osios "Panoramos" transliaciją sakė LRT televizijos naujienų tarnybos vadovė Inga Larionovaitė.

"Kuo toliau, tuo daugiau žmonių socialiniuose tinkluose klausia, kur galėtų išmokti gestų kalbos. Po praėjusios savaitės "Panoramos" sulaukiau žinučių, kad žmonės labai norėtų išmokti gestų kalbą", – įspūdžiais po šventinės laidos dalijasi R.Verbickienė.

Ji sako visą gyvenimą mėgusi iššūkius – taip ir gestų kalba susidomėjusi. "Nesakau, kad prieš srovę plaukdavau, bet iškrypdavau iš vagos. Kai 2009 m. baigiau mokyklą, visi rinkosi ekonomikos, vadybos specialybes, kai kurie kolegos stojo į politikos studijas, o aš sugalvojau, kad noriu išmokti kažko naujo. Visai netyčia, jau renkantis, kur stoti, sužinojau apie gestų kalbos studijas, užpildžiau prašymą ir iš karto įstojau", – pasakoja ji.

Šiandien jau patyrusi vertėja į lietuvių gestų kalbą prisimena pirmąją pažintį su šia kalba. "Per pirmąją paskaitą atėjo kurčias lektorius. Buvau sužavėta ir nuo pat pirmos studijų dienos supratau, kad man tai labai įdomu", – dalijasi pašnekovė.

R.Verbickienė tikina, kad mokytis gestų kalbos nesunku, jei žmogus dega noru ją išmokti. "Tai priklauso ir nuo to, kokiu lygiu žmogus yra pasirengęs išmokti šią kalbą. Jei norite išmokti tik kalbos pagrindus, kad susikalbėtumėte su kaimynu, kuris negirdi, užtektų lankyti kursus. Bet gestų kalbos mokėjimas ir vertimas yra skirtingi dalykai, nes vertimas yra profesija, kuriai neužtenka vien tik mokėti gestų kalbą, – reikia žinoti specifinius, vertėjui žinomus dalykus. Bet jei tikrai labai nori išmokti, kiekvienas šimtas gestų per vieną paskaitą neatrodys labai daug", – įsitikinusi ji.

Žodynas vis atnaujinamas

Jei norite išmokti tik kalbos pagrindus, kad susikalbėtumėte su kaimynu, kuris negirdi, užtektų lankyti kursus. Bet gestų kalbos mokėjimas ir vertimas yra skirtingi dalykai.

Lietuvių gestų kalbos žodyne pateikiama daugiau nei 9 700 gestų aprašų. Kurčiųjų ir girdinčiųjų specialistų komanda jį rengti pradėjo 2004-aisiais. Lietuvių gestų kalba yra gyva, todėl ir rengti šį žodyną – nuolatinis procesas, jame vis atsiranda naujų gestų aprašų, korekcijų.

R.Verbickienė neslepia, kad pradėjus mokytis lietuvių gestų kalbos tikrai dužo kai kurie stereotipai.

"Didžiausias netikėtumas buvo susipažįstant su kurčiųjų bendruomene. Praktikos ir viso ugdymosi metu mus dėstytojai labai skatino dalyvauti šioje bendruomenėje, nes tai padeda išmokti gestų kalbą. Puikiai atsimenu savo pirmąjį susipažinimą su didesne kurčiųjų grupe. Nuvykau į senjorų klubo susitikimą ir tikėjausi, kad jame bus labai tylu, ramu, visi šnekės gestų kalba, o iš tikrųjų buvo labai triukšminga. Po susirinkimo buvau ištikta lengvo šoko, nes tikėjausi visai ko kito. Visi buvo labai malonūs, norėjo pabendrauti ir sužinoti, koks žmogus atėjo į bendruomenę", – prisimena vertėja.

Ji prisipažįsta, kad studijų pradžioje vengė negalią turinčių žmonių, tačiau ilgainiui dirbdama šį darbą išmoko kitaip reaguoti į negalią. "Tai nėra kitokie žmonės, visi mes esame vienodi", – tikina R.Verbickienė.

Pasak jos, pastaruoju metu gestų kalbos vertėjo specialybė populiarėja, nes šios profesijos atstovai tampa vis labiau matomi. Į gestų kalbą verčiama daugiau renginių, net ir rinkimų debatų. Nepaisant specialistų poreikio, studentų, stojančių į Vilniaus kolegiją studijuoti gestų kalbos, žymiai mažėja, apgailestauja R.Verbickienė. "Galbūt kaltas senas stereotipas, kad vertėjų atlyginimas yra mažas, bet nežinau, su kuo palyginus, jis yra mažas", – šypsodamasi svarsto ji.

Galbūt iš pirmo žvilgsnio taip neatrodo, tačiau gestų kalbos vertėjo darbas yra labai dinamiškas, tikina šios profesijos atstovė. "Tenka versti ne tik įvairiausio spektro renginiuose, konferencijose, bet ir policijoje. Atvyksta policijos automobilis, įsėdu į jį ir išvažiuoju – tikrai įdomiai atrodo, – šypsosi pašnekovė. – O nuo 2016-ųjų dirbu ir LRT televizijoje, vakarais verčiu "Panoramą" ir žinias."

Situacija gerėja

Kurčiųjų bendruomenę puikiai pažįstanti R.Verbickienė sako, kad šios visuomenės grupės integracija kasdieniame gyvenime sparčiai gerėja: vis daugiau vertimų pritaikoma gestų kalbai, vis daugiau paslaugų teikiama kurtiesiems. Su ja sutinka ir Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnora.

"Bendrasis pagalbos telefono numeris 112 pritaikytas kurtiesiems per naudojamą aplikaciją, teikiamos lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugos 24/7 nuotoliniu būdu, per svarbiausių šalies vadovų, ministerijos atstovų spaudos konferencijas, viešus pranešimus šalia stovi lietuvių gestų kalbos vertėjai, teikdami vertimo paslaugą. Šiuo metu siekiama, kad ligoninėse ir poliklinikose, gydymo įstaigose būtų planšetinių kompiuterių, kuriais būtų galima pasinaudoti lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugomis nuotoliniu būdu. Esant pandemijai ir paslaugas kontaktiniu būdu teikiant tik išimtiniais atvejais, būtinas toks aplinkos pritaikymas. Reikėtų pasitempti dėl televizijų informacinio turinio pritaikymo – vertimo į lietuvių gestų kalbą, subtitruojant. Tai turėtų būti ne tik LRT, bet ir komercinėse televizijose", – teigia K.Vaišnora.

R.Verbickienė taip pat akcentuoja, kad reikėtų nepamiršti ir neprigirdinčių asmenų. "Jiems reikalingi klausos aparatai, būtinas kompensuojamųjų kainų padidinimas, nes klausos aparatai kompensuojami nevisiškai. Klausos negalia yra labai plati – tai ne tik kurtieji, bet ir klausos aparatus naudojantys asmenys, vaikai po kochlearinės implantacijos", – klausos aparatų svarbą pabrėžia vertėja į lietuvių gestų kalbą.

Šalies prezidentas pasveikino vertėjus su profesine švente ir padėkojo už bendradarbiavimą pritaikant viešąją informaciją žmonėms.

„Ačiū visiems ir kiekvienam atskirai už didžiulį indėlį, kad mūsų visuomenėje būtų lengviau gyventi žmonėms, turintiems klausos negalią. Tikiu, kad, kartu didindami informacijos prieinamumą, mes įgaliname klausos negalią turinčius asmenis gyventi oriai ir savarankiškai, taip kurdami šių žmonių gerovę. Gerovės valstybė – daug apimantis terminas, bet yra ir paprastų jo apibrėžimų. Eiti Gerovės valstybės link reiškia naikinti atskirtį tarp žmonių – visokiausią atskirtį. Jos, deja, per daug mūsų tikrovėje – žmones Lietuvoje vis dar skiria dėl socialinės padėties, dėl amžiaus ar dėl negalios iškylančios sienos. Todėl Jūsų vaidmuo Gerovės valstybės kūrime yra labai svarbus – nes nėra daugiau ar mažiau svarbių atskirties mažinimo sričių, visos yra vienodai svarbios. Labai džiugu, kad visų bendromis pastangomis šiandien gestų kalba yra matoma ir tampa įprasta mūsų visuomenei“, – sakė prezidentas.

Šalies vadovo prašymu, visos jo viešos kalbos yra verčiamos į gestų kalbą.

Ačiū visiems ir kiekvienam atskirai už didžiulį indėlį, kad mūsų visuomenėje būtų lengviau gyventi žmonėms, turintiems klausos negalią.

Lietuvių gestų kalbos vertėjų centro direktorė Ramunė Leonavičienė įteikė prezidentui padėką už gerą valią, išreikštą gestų kalbos vertėjam.

„Jūs esate pirmasis prezidentas, kuris suteikė galimybę lietuvių gestų kalbos vertėjams atsistoti greta ir tokiu paprastu, istoriniu būdu įgalinote Lietuvos kurčiųjų bendruomenę būti lygiaverčiais visuomenės nariais.“

Prezidentas domėjosi gestų kalbos vertėjo profesija, centro veikla, teikiamomis paslaugomis, kurčiųjų poreikiais, vertėjų patirtimi, išmoko kelis lietuvių gestų kalbos žodžius. Susirinkusieji dalijosi įžvalgomis apie gestų kalbos plėtros perspektyvas Lietuvoje. Vertėjai galėtų efektyviai prisidėti įgyvendinant įtraukųjį ugdymą, sudarant daugiau galimybių kurtiesiems ar neprigirdintiesiems dalyvauti darbo rinkoje, pritaikant televizijų, įskaitant komercines, informacinę aplinką, teikiant nuotolines gestų kalbos vertimo paslaugas. Šalies vadovas pabrėžė, kad Prezidentūra ieškos būdų prisidėti prie reikalingų gestų kalbos poreikį išpildančių pokyčių.

Lietuvoje yra apie 6 tūkst. kurčiųjų ir 40 tūkst. neprigirdinčiųjų, apkurtusių asmenų. Šiemet Lietuva minėjo 25 metų sukaktį nuo oficialaus gestų kalbos pripažinimo Lietuvos Respublikos kurčiųjų gimtąja kalba.

Penkiose apskrityse veikiantys Lietuvių gestų kalbos vertėjų centrai teikia paslaugas klausos negalią turintiems žmonėms socialinėje, teisinėje, švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos, informacinėje, kultūrinėje, verslo ir kitose srityse. Paslaugos yra apmokamos iš Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. 

Lietuvių gestų kalbos vertėjus rengia Vilniaus kolegija. Išmokti kalbos galima VšĮ Surdologijos centre arba pasirinkus studijų dalyką Vytauto Didžiojo universitete.

Tapo labiau matomi

Dianos Girnytės, kaip ir kitų jos kolegų – gestų kalbos vertėjų, darbo diena dabar atrodo kiek kitaip, nei įprasta. "Vertėjauti tiesiogiai transliuojamose Vyriausybėje, Sveikatos apsaugos ministerijoje vykstančiose spaudos konferencijose – man nauja patirtis. Dabar esame daug labiau matomi, įvairiose transliacijose kasdien mus rodo kartu su pranešėjais", – pasakoja Diana.

Ji neslepia kiekvieną kartą prieš tiesioginę transliaciją jaučianti jaudulį, tačiau sau vis primenanti, kad tai jos darbas ir jį turi atlikti, kiek įmanoma, kokybiškai. Juk nuo to priklauso, kaip skelbiamą informaciją supras klausos negalią turintys žmonės. "Tiesioginio eterio metu pasitaiko klaidų, kurių negali taisyti vertimo metu, nes informacijos srautas keliauja toliau. Visko būna, tačiau stengiuosi nesutrikti ir versti toliau", –  pasakoja D.Girnytė.

Beje, gestų kalbos vertėjams teko išmokti naują gestą, kuris reiškia COVID-19. Koronaviruso gestas rodomas pagal jo piešinį – kaip jis atrodo vaizduojamas vizualiai. Pasak Dianos, iš pradžių buvo daugiau variantų, tačiau paplito būtent toks, ir vienodas gestas vartojamas visose šalyse.

D.Girnytė neslepia kiekvieną kartą prieš tiesioginę transliaciją jaučianti jaudulį.

Įprasta kaukė netinka

Žinoma, ir gestų kalbos vertėjams privalomos apsaugos nuo viruso priemonės. Jie turi laikytis atstumų, dezinfekuoti rankas ir paviršius. Vertėjai aprūpinti ne tik apsauginiais skydeliais, bet ir asmens priemonėmis – vienkartinėmis pirštinėmis, medicininėmis kaukėmis, dezinfekciniu skysčiu.

Tiesa, pasitaikė ir nenumatytų atvejų. Nutarus, kad spaudos konferencijose visi turi būti su apsauginėmis kaukėmis, jos privalomos ir gestų vertėjams. Tačiau taip neliko gramatikos. Lietuvių gestų kalbos gramatika sudėtinga, nes ją reikia dėlioti erdvėje, o sudėtingiausia – perteikti intonaciją. Kai kas sako – gestų kalbos vertėjai raukosi, labai emocionalūs. Bet, pavyzdžiui, klausimo gestu neparodysi, jį reikia perteikti veido išraiška. Gal kai kam atrodo, kad gestų kalba – tik gestikuliavimas, bet taip tikrai nėra.

"Tik matydami vertėjo veidą kurtieji mato visą gestų kalbos gramatiką, vertimas iš lietuvių kalbos į lietuvių gestų kalbą tampa aiškus ir suprantamas kurtiesiems", – aiškina D.Girnytė.

Tad imta ieškoti permatomų kaukių. Vienos kai kam priminė naudojamas dirbant su žoliapjove, tad sulaukta pašaipėlių, gal reikia paskolinti nešiojamąją žoliapjovę. Bet vertėjai stengiasi kiek galėdami padėti kurtiesiems.

Gestų kalba labai įdomi ir tikrai ne tokia paprasta ir primityvi, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Yra ir žargono, ir slengo

D.Girnytė gestų kalbos vertėja dirba jau pusketvirtų metų. Teko vertėjauti pačiose įvairiausiose vietose: gydymo įstaigose, aukštosiose mokyklose, universitetuose, teismuose, policijos komisariatuose – visur, kur prireikia vertimo paslaugų. Beveik metus ji dirba LRT – verčia televizijos vakaro žinias.

Mergina pasakoja pasirinkusi gestų kalbos vertėjos specialybę, nes norėjo studijuoti kažką susijusio su kalbomis. Studijų sąraše pamačiusi gestų kalbą nusprendė stoti į Vilniaus kolegiją. Tai vienintelė Lietuvoje aukštoji mokykla, kur galima išmokti gestų kalbos. Mokslai truko trejus metus, o po diplomų įteikimo mergina pradėjo dirbti Lietuvių gestų kalbos vertimo centro Vilniaus teritoriniame skyriuje.

"Mano aplinkoje nebuvo kurčiųjų pažįstamų ar giminių, todėl tai buvo išties nauja patirtis. Išmokti buvo sudėtinga, mokausi kasdien iki šiol. Gestų kalba labai įdomi ir tikrai ne tokia paprasta ir primityvi, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tai kintanti, gyva kalba, reikia nuolat tobulintis, todėl periodiškai rengiami vertėjų kvalifikacijos kursai, kuriuose giliname savo žinias su kolegomis iš kitų Lietuvos miestų", –  aiškina Diana.

Vertėja pasakoja, kad ir gestų kalboje egzistuoja ir tarmės, ir žargonas. Skirtingų miestų kurtieji kartais vartoja skirtingus gestus, nors jų reikšmė ta pati. Jaunų žmonių ir vyresnių kurčiųjų gestų kalba taip pat gali skirtis, bet tai netrukdo visiems tarpusavyje bendrauti. Pasaulyje kiekviena valstybė turi savo žodinę kalbą, ne išimtis – ir gestų kalbos. Kiekvienoje šalyje jos skiriasi. Yra tarptautinė gestų kalba, jeigu ją moka du pašnekovai – puikiai susikalba, nors ir gyvena skirtingose valstybėse.

Vertėjų labai trūksta

Lietuvių gestų kalbos vertimo centro vadovė Ramunė Leonavičienė pasakoja, kad dabar Lietuvoje yra 106 gestų kalbos vertėjai, bet palaipsniui reikėtų steigti mažiausiai dar 60 etatų. Kurčiųjų draugijos narių dabar yra apie 5 tūkst., bet yra ir jai nepriklausančių kurčiųjų. Į šį skaičių neįeina ir kurtieji iki aštuoniolikos metų. Be to, yra nemažai neprigirdinčiųjų, kuriems taip pat reikia gestų kalbos vertėjo pagalbos. Pavyzdžiui, Švedijoje vienas vertėjas tenka dešimčiai kurčiųjų, o Lietuvoje – 48-iems.

Juk gestų vertėjų paslaugų reikia visur, kur eina kurčias žmogus: nuo vestuvių iki laidotuvių, nuo socialinių paslaugų skyriaus ar banko iki tardymo izoliatoriaus, nuo gimdymo iki santykių su kaimynais aiškinimosi ar perkant kokį didesnį pirkinį, jau nekalbant apie pagalbą moksleiviams ir studentams. Beje, gestų vertėjų paslauga apmokama valstybės.

Gestų kalbos vertimas visada sinchroninis – o tai sunkiausias ir sudėtingiausias vertimas. Pavyzdžiui, studentams 8 valandas versti paskaitas nesikeičiant negalėtų jokios kalbos vertėjas, taip pat ir gestų. Tad kurtiesiems studentams tenka rinktis, kuriose paskaitose prašyti vertėjo pagalbos.

Kurtiesiems visą parą nėra prieinama ir 112 paslauga. Reikėtų budinčių vertėjų, kurie padėtų išsikviesti greitąją pagalbą, policiją ar gaisrinę. Deja, tam neužtenka esamų vertėjų. "Kol kas negalime užtikrinti reikiamos paslaugų prieinamumo", – apgailestauja R.Leonavičienė.

Pasak jos, Vilniaus kolegija gestų kalbos vertėjų parengia pakankamai, bet per praktikas konkrečiai susidūrę su šiuo darbu besimokantieji supranta, koks jis sunkus, taip pat ir psichologiškai, tad mažai kas ryžtasi jį dirbti. "O pasiryžusieji dar turi įgyti ir įgūdžių, nes kolegijoje gestų kalbos mokomasi tik trejus metus. Anglų kalbos mokomės nuo pradinės mokyklos, paskui universitete, bet ne kiekvienas ryžtųsi dirbti anglų kalbos vertėju. O gestų kalba išdėstyta erdvėje, tam reikia daug praktinių įgūdžių", – sako R.Leonavičienė.

Pagalba – visą parą

Nors įprastu metu, atsitikus nelaimei naktį, kurtieji turi suktis patys, Kurčiųjų draugija pasirūpino, kad per karantiną nuotolinės gestų kalbos vertimo paslaugos, naudojant "Skype" programėlę, būtų teikiamos 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Dabar kurtieji gali bet kuriuo paros metu skambinti į Karštąją koronaviruso liniją numeriu 1808 ir gauti jiems reikiamą pagalbą. Dėl karantino gestų vertėjai dabar neatlieka vertimo paslaugų tiesiogiai su kurčiaisiais klientais, nevyksta kartu su jais į įvairias įstaigas, tad atsirado galimybė budėti ištisą parą.

Beje, kurį laiką kurtiesiems buvo nepasiekiami Lietuvoje įrengti mobilieji viruso testavimo punktai, bet paskui sudaryta galimybė, naudojant "Skype" programėlę, susisiekti su gestų kalbos vertėjais. Taip net pro automobilio langą jie galės gauti tikslius nurodymus, kaip turi elgtis.

Tad dabar Vilniaus vertėjai daugiausia dirba su COVID-19 susijusiose spaudos konferencijose, o kiti, juokauja R.Leonavičienė, – nematomo fronto kariai. Jie į lietuvių gestų kalbą verčia ir visus oficialius Vyriausybės ir Prezidento pranešimus. "Kai kas sako – kam gestų vertėjas, juk kurčiasis gali ekrane skaityti bėgančią eilutę ar perskaityti informaciją internete. Tačiau ir sveikas ne kiekvienas spėja perskaityti tą bėgančią eilutę, o kurtieji, ypač vyresnio amžiaus, praradę klausą nuo kūdikystės, sunkiai supranta tekstą. Garbaus amžiaus kurčiuosius mokė vienuolės, kurios nemokėjo gestų kalbos. Vėliau, sovietiniais laikais, juos mokė skaityti iš lūpų. Bet kaip gali iš lūpų suprasti tą žodį, kurio tu nežinai? Dabar mokoma bilingviniu (dvikalbiu) metodu. Bet ir dabar surdopedagogai neturi kur mokytis gestų kalbos. Taigi nemaža dalis kurčiųjų žodžio prasmę supranta, bet sakinio prasmės gali nesuprasti", – aiškina R.Leonavičienė.

Požiūris keičiasi

R.Leonavičienė džiaugiasi, kad šiuo sunkiu metu kurtieji nepalikti be informacijos ir pagalbos. Beje, šiemet dar Vasario 16-ąją Gitanas Nausėda sutiko, kad šalia jo stovėtų gestų kalbos vertėjas. "Tai buvo pirmas toks atvejis. Tokių pavyzdžių matydavome JAV, Didžiojoje Britanijoje, kai kuriose kitose šalyse, dabar matome ir pas mus", – sako R.Leonavičienė.

Prie Lietuvos priartėjus COVID-19, Lietuvos kurčiųjų draugija kreipėsi į visas ministerijas prašydama gestų kalbos vertėjui leisti stovėti šalia pranešėjų, kad visa aktuali informacija būtų prieinama ir kurtiesiems, ir iš karto gavo teigiamą atsakymą. Dabar net Prezidentas nepradeda savo pranešimų, kol neatvyksta gestų kalbos vertėjas. Europos kurčiųjų federacija Lietuvos valdžios sprendimus, padedančius kurtiesiems užgriuvus COVID-19, giria kaip sektiną pavyzdį ir kitoms šalims.

Yra ženklų, kad ir nelaimei praėjus, ši mūsų visuomenės dalis nebus užmiršta. Štai Prezidento atstovai išreiškė susidomėjimą ateityje įdarbinti prezidentūroje gestų kalbos vertėją nuolatiniam darbui. Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rengia planą, kad gal nuo birželio kurtiesiems visą parą būtų prieinama 112 paslauga.

Lietuvių gestų kalba (LGK)

LGK yra Lietuvos kurčiųjų bendruomenės kalba. Daugumai jų tai yra gimtoji kalba, pagrindinė bendravimo ir mąstymo priemonė. 1995 m. LGK buvo oficialiai pripažinta Lietuvos kurčiųjų gimtąja kalba. LGK yra savarankiška kalba, ji turi savo gramatiką, kuri perteikiama erdvės naudojimu, proformomis (plaštakos formomis), veido judesiais, lūpų judesiais, lokalizacija. Nėra taip, kad kiekvienas lietuvių kalbos žodis turėtų atitinkamą gestą. Vieną žodį gali atitikti du, trys arba daugiau gestų. Gestas žymi sąvoką, o ne žodį ar garsus. LGK vartojama ir pirštų abėcėlė, kuria galima parodyti tam tikrus lietuviškus žodžius paraidžiui. Dažniausiai taip rodomi asmenvardžiai, įvairūs pavadinimai, retesni terminai, kol jiems neatsiranda atitinkamų gestų. LGK yra natūrali kalba. Jos niekas nesukūrė dirbtinai, ji atsirado savaime, kai kurtiesiems atsirado poreikis bendrauti tarpusavyje. Sunku pasakyti, kada tai buvo, nes nėra jokių patikimų šaltinių. Klaidinga nuomonė, kad gestų kalba skurdi, ja neįmanoma kalbėti sudėtingomis temomis, esą jai trūksta gestų arba ji labai neišraiškinga. Iš tikrųjų taip nėra. Yra atvejų, kai vienas žodis perteikiamas skirtingais gestais, pavyzdžiui, žodis "bėgti" perteikiamas skirtingai, norint pasakyti, kad kraujas bėga iš nosies, vanduo bėga iš čiaupo, vilkas bėga, laikas bėga. Kartais girdintieji mano, kad gestų kalba turi tik apie 3 000–4 000 gestų, tačiau iš tiesų jų yra daug daugiau.

Lietuvoje vartojama daug gestų kalbos variantų, tačiau bendrinės kalbos kol kas nėra. Sunorminti ją bandyta išleidžiant Lietuvių gestų kalbos žodyną. Tačiau kurtieji to nepriėmė, daug gestų neįsitvirtino. Mokymo priemonės, naudojamos visoje Lietuvoje, kuriamos Vilniaus kurčiųjų gestų kalba.

Gestų kalba nėra tarptautinė, kaip daug kas galvoja. LGK yra viena iš daugiau nei 100 pasaulio kurčiųjų vartojamų gestų kalbų.

Šaltinis: gestai.ndt.lt