„Man 26-eri. O aš vis dar skaistus. Taip yra dėl to, kad esu labai drovus ir nemoku gėdijuosi bendrauti su moterimis. Aš ne tik bijau prakalbinti man patikusią merginą, net į jos pusę pažiūrėti nedrįstu. Gal tai ir atrodo juokingai, tačiau man jau seniai nelinksma. Mano baimės slypi giliai ir jokie draugų raginimai „nėra ko bijoti“, „moterys myli drąsius“ nepadeda“ – R.

„Dvejus metus draugavau su vaikinu, o neseniai jis man pasipiršo. Aš jį myliu, tačiau jis tikras drovuolis ir dėl to mums kyla seksualinių problemų. Maža to, kad iniciatyvos visuomet turiu imtis aš, jis visą laiką būna susikaustęs, gėdijasi savo kūno, atsisako išbandyti naujas pozas. Į visus mano bandymus pasikalbėti sekso temomis jis atsako tyla. Pradėjau rimtai abejoti, ar man verta už jo tekėti...“ – pasakoja Jekaterina.

Drovus vyras lovoje – kaip „Kinder“ siurprizas. Tačiau, kad sužinotumėte, ar maloniai jis nustebins, teks pavargti. Beje, imtis šio sunkaus darbo verta tik toms, kurios nemano, kad žengti pirmuosius žingsnius – ne moterų darbas. Tos, kurios įsitikinusios, kad „gražiai moteriai iš viso nieko nereikia daryti“, gali būti ramios. Drovus vyras niekada nesugebės užimti pirmosios vietos nepasiekiamos karalienės gerbėjų eilėje, net ir tuomet, jei bus ją „beprotiškai“ įsimylėjęs.

Jausmų patikrinimas

Prieš pradedant drovuolio „išlaisvinimo“ operaciją, pravartu būtų išsiaiškinti, kokia yra poros santykių perspektyva. Viena, kai vyras yra drovus, bet suinteresuotas, visai kas kita, kai jis nieko nedaro, nes jam tai tiesiog nereikalinga. Kaip vis dėlto išsiaiškinti, ar drovus vyras jumis domisi? Klausti tiesiai šviesiai arba vertinti jo poelgį su kitomis moterimis, neverta, nes drovūs žmonės jaudinamose situacijose gali jaustis absurdiškai. O štai palyginti poelgius nepamaišytų. Jeigu likęs vienas su mergina drovuolis, palyginti su kolegomis, dažniau nervingai krizena, ilgiau galvoja arba ypač trumpai atsako į klausimus – ženklai gera žadantys. Ilgesingi ir dažni žvilgsniai taip pat puikūs sufleriai. Galų gale nėra geresnio būdo, patikrinti, ar vyras jumis domisi, kaip pabandyti jame pažadinti riterį. Paprašykite pagalbos arba pakvieskite kartu papietauti per pietų pertrauką ir iš karto suprasite, domisi jumis drovuolis ar ne.

Jis – ne kvailas, tik drovus

Kaip žinia, panacėja nuo visų moteriškų išgyvenimų, „kodėl jis neskambina?“ slypi vienoje frazėje: „Jeigu vyras nieko nedaro, reiškia moteris jam nepatinka.“ O ką daryti, jeigu patinka, o vyras vis tiek rausta, reaguodamas į dviprasmiškas jos pastabas, o vos išvydęs, pameta į balą gėlių puokštę? Svarbiausia – neskubėti ir sau kaip mantrą kartoti: „Jis – ne kvailas, jis tiesiog drovus ir neryžtingas.“ Pardrąsinančios šypsenos, komplimentai padės vyrui suprasti, kad moteris mato jo sielos gelmes, vertina jį, džiaugiasi jo veiksmais. Nelengvas darbas, tiesa, mielos moterys. Ypač jeigu viso šios pastangos tik dėl sekso. Tiesa, ir jo dar reikia sulaukti. Daug laiko prireiks bendrauti socialiniuose tinkluose, kur drovumą paslėpti lengviau, kol sugėlėsite jam įsiūlyti savo telefono numerį ar pakviesite jį į pasimatymą. O kaip nepaprasta bus sugriauti taktilinį barjerą, esą draugiškai apkabinant vyrą per susitikimą. Beje, apsikabinimas gali išduoti, kokiam artumui pasiruošęs vyras. O kad sulauktumėte bučinio, teks pasitelkti visus neverbalinius metodus, kad parodytumėte, jog laukiate iš jo šiek tiek daugiau nei draugiško apsikabinimo. Žodžiu, teks vaidinti patyrusią viliokę ir kartu būti supratinga motina Tereze. Gerai, jei neilgai...

Psichologai ramina

Vyras gali būti drovus ir dėl tam tikrų gyvenimo patirčių. Pavyzdžiui, nepasisekę lytiniai santykiai. Tokiu atvejus moteris turi apsišarvuoti kantrybe, nes vyras, kad galėtų intymių santykių metus jaustis laisvai, turi priprasti prie moters. Taip pat drovumo priežastimi gali būti ir tai, kad vyras nori saugaus sekso, tačiau gėdijasi partnerės paklausti apie jos sveikatą arba nusipirkti prezervatyvą (jeigu drovumo priežastis pastaroji, ar jūs tikra, kad šalia vyras, o ne paauglys?). Kaip ten bebūtų, bet kurį drovuolį galima pamėginti „išlaisvinti iš gėdos gniaužtų“ draugiška atmosfera, pasitikėjimu ir palaikymu. Svarbiausia – įsitikinti, kad „žaidimas to vertas“ ir tolesnis jau išdrąsėjusio vyriškio dėmesys jums bus malonus.

Mokslininkai teigia, kad moterys taip pat kaip ir vyrai linkusios užmegzti atsitiktinius lytinius santykius. Dauguma moterų, tiesa, su sąlyga, kad apie tai niekas niekada nesužinos, sutiktų užsiimti seksu su nepažįstamu vyriškiu.

Domisi vienodai

Dar praėjusio šimtmečio pabaigoje tyrėjai, stebėję susipažinimo gatvėje procesus, pastebėjo, kad moteris domina seksualiniai santykiai su nepažįstamaisiais. Kad patvirtintų šią prielaidą mokslininkai neseniai pabandė laboratorijos sąlygomis rekonstruoti tokius susitikimus, tiesa, be pašalinių ir liudininkų.

Eksperimente dalyvavo 60 žmonių. Kiekvienam jų buvo parodytos priešingos lyties atstovo nuotraukos ir pasakyta, kad šis žmogus sutiktų su respondentu nueiti į pasimatymą, gal net užsiimtų seksu.

Pasirodė, kad atsitiktinis seksas sudomino vienodą skaičių vyrų ir moterų. Tiesiog realiame gyvenime egzistuoja daugybė aplinkybių, kurios trukdo dailiosios lyties atstovėms viešai rodyti susidomėjimą „vienkartiniu“ seksu.

Menki šansai

Deja, kitas neseniai atliktas tyrimas skelbia, kad tikimybė patirti orgazmą su atsitiktiniu partneriu yra žymiai mažesnė nei su nuolatiniu partneriu. Tyrimo pagrindu tapo 600 studenčių apklausa. Jos rezultatai rodo, kad su atsitiktiniu parteriu moterys du kartus rečiau patiria orgazmą nei su ilgalaikiu partneriu.

Dar vieno, 5-erius metus vykusio tyrimo metu apklausta daugiau kaip 24 tūkst. įvairių universitetų studentų. Rezultatai parodė, kad atsitiktinio sekso metu orgazmą patiria 40 proc. moterų ir 80 proc. vyrų. Savo ruožtų 75 proc. dailiosios lyties atstovių teigė patiriančios orgazmą, kai mylisi su nuolatiniu partneriu.

Tokius tyrimo rezultatus mokslininkai aiškina tuo, kad su menkai pažįstamu partneriu moteris nesijaučia saugi, todėl negali atisipalaiduoti. Tiesa, pripažįsta ir tai, jog „vienkartinis“ seksas moters asmeniniam gyvenimui suteikia daugiau spalvų, gali būti stimulas ką nors gyvenime keisti.

Kai visko matęs gydytojas-urologas pagaliau liovėsi nevalingai, isteriškai kvatotis iš paciento, įspėjusio apie savo labai, labai, LABAI mažą daikčiuką, ir, nusišluostęs ašaras, atsiprašė jo bei pasiteiravo, kas atsitiko, kad reikėjo kreiptis į gydytoją, pacientas jam atsakė: „Ištino“. Juokai juokais, tačiau reprodukcinio organo ilgis ir apimtis nemažai daliai vyrų yra opus klausimas, visai nekeliantis juoko.

Laimė, panašaus pobūdžio nerimą galbūt numalšins naujo tyrimo rezultatai, kuriuos žurnalas „Science“ vadina tiksliausiais iki šiol penio dydžio matavimais anatomijos istorijoje.

Daugelyje ankstesnių tyrimų buvo pasitikima pačių tiriamųjų išsakytais matmenimis, o tokie įverčiai nėra objektyviai tikslūs. „Žmonės tokiu atveju dažnai pervertina save“, – pasakoja Pietų Londono ir Modslio NHS fondo ligoninės psichiatras Davidas Veale. Kai jis su kolegomis užsimojo nustatyti tikslius penio proporcijų įverčius, jie pradėjo rinkti ligoninėse surinktus pacientų duomenis apie lytinio organo matmenis.

Žurnale“ British Journal of Urology International“ publikuoto tyrimo rezultatai gauti išanalizavus 17-os akademinių tyrimų duomenis, kurie buvo surinkti ta pačia standartizuota metodika. Tokiu būdu naujojo tyrimo imtį sudarė iš viso 15 251 vyras iš viso pasaulio. Toks duomenų masyvas buvo pakankamas išskaičiuoti vidurkius ir sumodeliuoti visos žmonijos statistinio penio matmenis.

„Man vis dar sunku patikėti, kiek daug vyrų kamuoja nerimas dėl jų penio dydžio, – teigia tyrime nedalyvavusi Indianos universiteto elgesio mokslų tyrėja Debra Herbenick. – Mokslui iš tikrųjų reikia labai tikslių ir patikimų duomenų.“

Tyrėjų analizės rezultatai byloja, kad vidutinis suglebusio penio ilgis siekia 9,16 cm, o vidutinis erekcijos būsenos penio ilgis siekia 13,12 cm. Suglebusio ir erekcijos būsenos penio apimties vidurkis siekia atitinkamai 9,31 cm ir 11,66 cm.

Grafinė duomenų iliustracija rodo, kad dydžio ir mažumo kraštutinumai reti. Ilgesnį nei 16 cm erekcijos būsenos penį turi tik 5 iš 100 vyrų (apie 5 proc. vyrų populiacijos). Žvelgiant į priešingą šio kontinuumo pusę, tik 5 iš 100 vyrų turi trumpesnį nei 10 cm erekcijos būsenos penį.

Jei kiltų noras sužinoti, kurioje šios skalės dalyje atsidurtų jūsų reprodukcinis organas, pirma reikėtų jį išmatuoti pagal tą pačią metodiką, kuria buvo įvertinti ir visų šio tyrimo tiriamųjų pasididžiavimai. Visi ilgio matavimai buvo atliekami nuo gaktikaulio iki varpos galvutės viršaus (apyvarpės ilgis neįskaičiuojamas). Penio apimtis matuojama ties penio šaknimi arba ties viduriu, nes šios dvi sritys savo apimtimi laikomos ekvivalenčiomis.

Tyrėjai taip pat priėjo išvadą, jog nėra stipraus statistiškai patikimo ryšio tarp penio matmenų ir kitų fiziologinių ypatumų (pvz., ūgio, kūno masės indekso, batų dydžio ir pan.). Tyrimo metu taip pat nerasta statistiškai patikimų sąsajų tarp genitalijų matmenų ir rasės ar tautos, nors tyrimo autorius D. Veale pabrėžia, kad tyrimo imtis buvo sudaroma ne tokių sąsajų paieškai.

Kad ir kokie būtų šio tyrimo rezultatai, tačiau kiti tyrimai byloja, jog savo penio dydžiu yra patenkinti tik apie 55 proc. vyrų. Kiti vardan didesnių matmenų ryžtasi net ir potencialiai pavojingoms chirurginėms intervencijoms, tačiau, anot D. Veale, nerimo priežastis tokiais atvejais slypi ne genitalijose, o psichikoje. „Panašu, kad vyrai klaidingai hiperbolizuoja daugelio kitų vyrų lytinio organo matmenis“, – teigia jis.

Tikėtina, jog tokiam hiperbolizuotam vaizdiniui įtakos turi pornografija, kur vaidmenims dažniausiai parenkami ypač dideles genitalijas turintys asmenys. D. Herbenick pabrėžia, kad miriadai brukalų, kuriuose klykiama, jog erekcijos būsenos penio vidurkis turi būti 17,78 cm ilgio, yra visiška nesąmonė – tokio ilgio reprodukcinį organą turi geriausiu atveju 2 iš 100 vyrų.

„Tokias reklamas sveikiausia būtų ignoruoti – efektyvių ilginančių losjonų, ekstraktų ar piliulių nebūna“, – pataria D. Veale.

Drabužių stilius, kalbėjimo maniera, mėgstamos knygos... Mes visi labai skirtingi. Sekse – taip pat. Kiekvienas turime savitą seksualinį braižą. Jis gali būti smulkus, stambus, o gal neįskaitomas... Pasak psichologų, tai kaip elgiamės lovoje, priklauso ir nuo temperamento. Specialistai išskiria tris seksualinio temperamento tipus: silpną seksualinį temperamentą, vidutinį ir stiprų.

Šaknų ieškokime vaikystėje

Mes net galime suprasti, kuo mūsų dėmesį patraukia vienas ar kitas žmogus. Tačiau kartais tiesiog balso tembras ar kvapas gali užtemdyti protą. Pasak specialistų, seksualinis braižas pradeda formuotis vaikystėje. Vienas pagrindinių jo faktorių – priešingos lyties gimdytojas. Mergaitei tai tėvas – pirmasis vyras, kurį ji gyvenime pamilsta. Dar vienas faktorius, formuojantis seksualinį braižą, yra tuomet, kai vaikas suvokia save kaip mergaitę ar berniuką. Po to gimsta pirma meilė, dar vėliau – pirmi seksualiniai santykiai – visa tai taip pat formuoja mūsų seksualinį braižą.

Esmė – seksualinis temperamentas

Pasak psichologų, tai, kaip elgiamės lovoje, priklauso ir nuo temperamento. Specialistai išskiria tris seksualinio temperamento tipus:

Silpno seksualinio temperamento atstovai gali ilgai apsieiti be sekso. Jie ilgai svarsto prieš užmegzdami ryšį. Seksas be emocinio komponento jiems neįsivaizduojamas. Šio temperamento vyrai dažniausiai yra aukšti, augaloti, ramaus būdo. Tokius dažniausiai renkasi romantiškai nusiteikusios dailiosios lyties atstovės – juose įžvelgdamos patikimus gyvenimo partnerius. Nuobodu, bet patikima. Šio temperamento moterys yra labai simpatiškos: tankūs plaukai, didelės akys, švelnūs veido bruožai – paradoksas, tačiau didelis moteriškųjų hormonų kiekis malšina seksualinį apetitą. Tokioms moterims patinka ilgos ir švelnios glamonės, nebūtinai užsibaigiančios lytiniu aktu.

Vidutinis seksualinis temperamentas būdingas daugeliui mūsų. Tokie žmonės gali ilgą laiką apsieiti be sekso, bet taip pat ir leistis į seksualinį nuotykį su ką tik sutiktu partneriu. Žodžiu, be sekso jie nenumirtų, bet ir ledokšniais jų nepavadinsi. Jie būna aistringi, tačiau moka aistrą reguliuoti. Papratai šio temperamento žmonės yra vidutinio kūno sudėjimo, veido bruožai – stambūs. Moterų asmeninis gyvenimas pasižymi stabilumu. Jos lengvai pripranta ir prie intensyvaus seksualinio gyvenimo, ir prie vienatvės. Šio tipo vyrai taip pat yra gerai sudėti, stiprūs.

Stipraus seksualini temperamento atstovai dažniausiai negali pasigirti grožiu, tačiau, kaip liaudyje sakoma, „turi raziną“. Jie tokie patrauklūs, kad atsispirti jiems praktiškai neįmanoma. Tokie žmonės anksti subręsta ir pradeda seksualinį gyvenimą. Šio tipo vyrai žavūs, drąsūs, gal net grubūs. Yra neaukšti, tačiau neblogai sudėti, kalba žemu balsu. Šio tipo moterys linkusios į pilnumą, turi didelę krūtinę. Jų balsas hipnotizuojantis, juokas – užkrečiantis. Tokios moterys nežino, ką reiškia suvaidinti orgazmą.

Psichoanalizės tėvas skirsto kitaip

Psichoanalizės tėvas Zigmundas Froidas žmones suskirstė kiek kitaip. Analinis tipas. Z.Froidas teigia, kad jam priklauso viena ketvirtoji pasaulio gyventojų. Nepriklausomai nuo lyties, analinio tipo atstovams patinka būtent šios vietos glamonės. Tai yra ypač jautrūs, uždari flegmatikai arba melancholikai, galintys valandų valandas tyliai stebėti savo aistros objektą. Sekse jiems svarbiausios įvairios glamonės, lytėjimai, trynimai.

Oralinis tipas. Pats populiariausias tipas, susijęs su maitinimu krūtimi. Šio tipo žmonės galėtų bučiuotis be sustojimo. Jų burna yra ypač jautri erogeninė zona. Tai atviri, veiklūs, bendrauti mėgstantys žmonės. Seksas jiems – bendravimo būdas, galimybė keistis energija. Oralinio tipo atstovai sekso be meilės ar bent jau įsiliepsnojusios aistros neįsivaizduoja.

Genitalinis tipas. Rečiausias. Šio tipo žmonės pasižymi įgimtu seksualumu. Jie lengvai susižavi, yra dinamiški, pasitikintys savimi. Jų santykiai su priešinga lytimi yra pakankami harmoningi, mat šio tipo atstovai nemėgsta skandalų. Seksas jiems būtinas gerai savijautai ir sveikatai palaikyti. Pasak Z.Froido, atspėti,kokiam tipui priklauso žmogus,nėra sunku. Tą apibūdina jo elgesys stresinėje situacijoje. Analinio tipo žmonės nervindamiesi imasi namų ruošos darbų, rausiasi dokumentuose. Oralinio tipo atstovai išgyvendami stresą paprastai kam nors „išlieja dūšią“, daug rūko. Genitalinio tipo atstovui geriausias vaistas nuo streso... teisingai supratote – seksas.

"Turiu problemą dėl per greito spermos išsiliejimo. Su šeimos gydytoju apie tai kalbėti nelabai malonu. Mačiau internete yra įvairių preparatų, specialių prezervatyvų ir tablečių. Norėjau pasiteirauti, ar galėčiau jais bandyti išspręsti tokią bėdą?" – klausia 38 m. Marijus.

Anksčiau greitas spermos išsiliejimas arba vadinamoji priešlaikinė ejakuliacija buvo laikoma tik psichologine problema. Vėliau pastebėta ir fiziologinė pusė. Dabar dažnai tokią intymią vyrų bėdą galima išspręsti vaistais.

Tiesa, esama kremų ir purškalų, naudojamų purškiant ar tepant tiesiai ant varpos. Juose esantys anestetikai mažina varpos jautrumą, taip padėdami atitolinti išsiliejimą. Tik bėda ta, kad tokius vaistus dažniausiai sunku dozuoti. Per didelis purškalo ar kremo kiekis gali lyties organą padaryti visiškai nejautrų. Tokiu atveju ne tik sperma neišsilies, bet ir erekcija dings. Be to, anestetinės medžiagos gali pakenkti ir partnerės lytinių organų jautrumui ar sukelti alerginių reakcijų.

Specialūs prezervatyvai su anestetikais taip pat nujautrina, sukelia nedidelį varpos aptirpimą. Jie veiksmingi, tačiau tik „tam kartui“. Ilgainiui nesprendžiant ankstyvos spermos išsiliejimo problemos iš esmės, ji gali tik pagilėti. Juk jūsų tikslas pagerinti seksualinius pojūčius, o ne juos prislopinti.

Vyrams nereikėtų užsiiminėti priešlaikinės ejakuliacijos savigyda. Netinkamai parinkti vaistai, įsigyjami, pavyzdžiui, internetu, gali nepadėti pasiekti reikiamo efekto bei sukelti nepageidaujamų poveikių. Be to, internetas pripažįstamas prasčiausiai reguliuojama rinka pasaulyje. Didelė tikimybė, kad „nematomas pardavėjas“ siūlo nusipirkti ir vaistų klastočių. Europos prieigos prie saugių vaistų aljanso ataskaitoje nurodoma, kad daugiau nei 60 procentų internete įsigytų medikamentų neatitinka nustatytų standartų.

Tiesa, nereikėtų painioti neaiškių internetinės prekybos vietų ir internetinių vaistinių. Ten saugiai galima užsisakyti vaistų, kuriuos galbūt gėda pirkti. Ypač kai eilėje stovi begalė žmonių. Tačiau tai nereiškia, kad problema turėtų būti sprendžiama savarankiškai. Tikėtinas savigydos scenarijus: prie ankstyvo spermos išsiliejimo prisidėjusi, pavyzdžiui, alergija. Tuomet išlaidos bus trigubos. Galiausiai teks kreiptis į specialistą ir tinkamai spręsti pirmąją problemą.

Atsako specialistas

Gydytojas urologas prof. habil. dr. Balys Dainys:

– Jei vyrui sperma išsilieja greičiau nei per minutę ir tai sukelia nepasitenkinimą abiem partneriams, reikia šią problemą spręsti. Šiuo metu aštuoniolikos – šešiasdešimt ketverių metų vyrams priešlaikinei ejakuliacijai gydyti galime rekomenduoti vienintelį Lietuvoje esantį geriamąjį preparatą. Jis veikia jau po pirmos dozės.
Kalbant apie savigydą. Vyrai eina pas ekstrasensus, kurie jiems „užkalbinėja dantis“. Jokio efekto ir dar pinigai išleidžiami „vėjais“.
Internetu šiuo metu galima nusipirkti įvairių vaistų, tačiau jie nesertifikuoti šalyje, nežinoma, ar jų kokybė atitinka nustatytus standartus. Nusipirkę jų nežinosite, kokių šalutinių poveikių jie gali sukelti. Gali taip nutikti, kad ne pailginsite lytinį aktą, o sau pakenksite. Apskritai nežinomų vaistų, kurie pardavinėjami ne vaistinėse, nepatarčiau nei pirkti, nei vartoti.

„Galima Ana liks nakvoti?“ – paklausė manęs ką tik aštuoniolikos sulaukęs sūnus. O aš ir nepastebėjau, kaip jis tapo vyru! Išgirdusi klausimą pasimečiau... Ar esu pasiruošusi klausytis, kaip mano vaikas naktį mylisi, ar noriu ryte susitikti koridoriuje jo mergaitę?“ – svarsto 44-erių Valentina.

Šiuolaikiniai tėvai laisvesni seksualinėje sferoje už savo gimdytojus. Tačiau išgirdus apie tai, kad vaikas seksu užsiims namuose, ne vienam kyla klausimas – leisti ar uždrausti.

Prašo leidimo

Dauguma paauglių savo kambarį įsivaizduoja kaip nuosavą būstą: jiems atrodo visiškai natūralu, kad čia jie gali (ir jiems patogu) gyventi savo gyvenimą, paralelų šeimai. Todėl paaugliai nesigėdydami prašo leidimo pasilikti jų išrinktajam ar išrinktajai nakčiai. Tačiau šio tiesaus klausimo tikroji motyvacija yra sudėtingesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

„Kai paaugliai žengia pirmuosius žingsnius meilės fronte, jie išgyvena tam tikrą baimę, – „psychologies.ru“ teigia psichoterapeutas Aleksandras Šadura. – Užduodami klausimą, jaunuoliai iš tikrųjų prašo tėvų leidimo pradėti lytinį gyvenimą ir laukia, ar šie tam pritars, ar ne. Tie, kurie draugą ar draugę parsiveda be leidimo, elgiasi provokuojančiai, tačiau iš esmės nori to paties.

Todėl labai svarbu nepražiopsoti šio momento, delikačiai išsakyti savo nuomonę, padėti dukrai ar sūnui situaciją pamatyti iš įvairių pusių.“

Seksualinio gyvenimo pradžia visuomet suvokiama kaip įžengimas į suaugusiųjų pasaulį, kaip negrįžtamas atsiskyrimo nuo šeimos procesas.

„Seksualumas nėra duotybė, – primena vaikų psichoterapeutas Marcel Rufo, – tai – procesas, kuris visada susijęs su asmenybės laisvės pojūčiais. Tačiau ar galima ją patirti tėvų namuose?“

„Dažnai seksualinio gyvenimo pradžia sutampa su vienu svarbiausių periodu jaunuolio gyvenime – individualumo, atsakymo į klausimą: „kas aš?“ paieškomis, – kolegai antrina A.Šadura. – Tačiau tėvai dažnai nesuvokia šio momento svarbos. Norėdami būti šiuolaikiški, jie pamiršta apie gėdą ir elgiasi kaip urviniai žmonės. 24-erių Sima iki šiol nurausta prisiminusi, kaip prie šešerius metus jo mylimojo mama kartu su saldainine ant staliuko jiems padėjo pakelį prezervatyvų.

Ribos turi būti

Tėvams irgi nelengva. Sutikę, jie gali krimstis, ar ne per anksti palaimino artimus „vaikų“ santykius? Neverta savęs apgaudinėti: atsidūrus viename bute su įsimylėjėlių porele, net ir nenoromis matuojamės vujaristų vaidmenį. „Draudžiau vaikams užsiimti seksu namuose, jei mes juose būdavome, – pasakoja 54-erių Eugenija. – Meilė – intymu, labai asmeniška. Būdama jų amžiaus stengiausi slėpti, kad turiu vaikiną. Susitikinėjau su juo tik tada, kai tėvų nebūdavo namie.“

Tokią poziciją palaiko ir psychologies.ru ekspertai: ribos tarp vaikų ir tėvų seksualinių gyvenimų turi būti. Nei vieni, nei kiti neturi žinoti, kas vyksta gretimame kambaryje.

„Tėvai neturėtų stebėti vaikų seksualinio gyvenimo, – tikina psichologė Daniel Coum. – Mūsų teisė ir pareiga – papasakoti apie kontracepciją, apie nesaugių lytinių santykių pasekmes, nepageidaujamą nėštumą. Nepakenks priminti ir apie tai, kad meilė svarbi lytiniams santykiams. Tačiau jauno žmogaus seksualinio gyvenimo raida turi vykti už šeimos ribų. Ir tai net ne moralės norma, o antropologijos įstatymas.“

Taip, su sąlyga

Žinoma, yra tėvų, kuriems vaikų seksualinio gyvenimo pradžia problemų nekelia. „Seksas – natūralus ir sveikas malonumas. Kodėl turėčiau dukrai tai drausti? – stebisi 47-erių Vera. – Ir jeigu jau ji tai daro, tegul „gerose sąlygose“.“

„Geros sąlygos“ gali būti tėvų namai, tačiau tik tuo atveju, jei bute yra gera garso izoliacija, kiekvieno asmeninė erdvė apsaugota. Jeigu viskas taip, tuomet ir draudimai neturi pagrindo“, – aiškina A.Šadura.

„Kiekvienas atvejis – unikalus, – primena šeimos psichoterapeutas Serge Hefez. – Kai kurių jaunuolių seksualinis gyvenimas šeimoje prasideda harmoningai, nes santykiai tarp kartų yra aiškūs, o psichologiniai saitai – tvirti. Kitiems gi naudingiau, nepriklausyti nuo tėvų. Be to, gimdytojai irgi neturėtų nusižengti savo principams tik norėdami įtikti atžaloms.“

Atvirumą ir nuoseklumą – štai ką jaunuoliai labiausiai vertina vyresniųjų elgesyje. Netgi jei tai sukelia ginčus. Juk niekas netrukdo tėvams karts nuo karto išeiti į teatrą, pas draugus, išvažiuoti į sodybą, kad paliktų įsimylėjėlius vienus. Tuomet jie pasijus laisvi nuo priežiūros. Būtent tai vaikų psichoterapeutas Daniel Marcelli vadina „tinkama socialinės veidmainystės doze“.

Apklausos, kurioje dalyvavo 755 pilnametės Rusijos gyventojos, rezultatai skelbia, kad 53 proc. moterų, ištekėjusių mažiau nei trejus metus, visą savo laisvą laiką skiria intymiam gyvenimui. Tuo tarpu 58 proc. daugiau nei trejus metus santuokoje gyvenančių dailiosios lyties atstovių laisvu metus daugiau dėmesio ima skirti savo reikmėms.

Mokslininkai teigia, kad po trejų metų santuokos labiau savimi nei intymiu gyvenimu rūpinasi 31-35 ir 41-45 metų moterys.

Tiesa, daugiau kaip pusė (63 proc.) dailiosios lyties atstovių neatsisako pasimylėti, jeigu to nori jų partneris.

Apie 4 proc. respondenčių, kurios nelabai nori daug laiko praleisti su išrinktuoju, kad geriau nusiteiktų intymiam artumui perka įvairius seksualius aksesuarus. Tuo tarpu toks pasiruošimas seksui rūpi 3,5 proc. moterų, gyvenančių aistringą seksualinį gyvenimą.

7 proc. apklausos dalyvių teigė, kad seksas joms neteikia malonumo, tačiau nenorėdamos išsiskirti su vyru, jos neatsisako intymaus bendravimo.

Daugiausiai seksu mėgaujasi 18-25 ir 26-30 metų moterys. Reikia pastebėti, kad šios moterys arba buvo tik neseniai ištekėjusios, arba gyveno laisvoje santuokoje.

Apklausą atlikę Rusijos sociologai teigia, kad dailiosios lyties atstovės, turinčios pastovų partnerį, „persisotina“ seksu jau po trejų bendro gyvenimo metų. Kai tik „chemija“ išgaruoja, damos.

Meilei amžius – ne riba. Seksui – taip pat, sako seksologai. „Tiesa, kiekvienam laikotarpiui savas seksas, - tikina portalo lady.mail.ru ekspertas seksologas Jevgenijus Kulgavčiukas. – Neverta iš aistringo jaunuolio reikalauti globėjiškų santykių, o iš žilagalvio lovelaso – naktinio sekso maratono.“

Taigi, ko gali moterys tikėtis iš įvairaus amžiaus vyrų.

18-26 metai. Seksas keliskart per naktį

Tai vadinamasis „pereinamasis“ laikotarpis. Iš vienos pusės vyras dar nepatyręs ir nepasitikintis savimi, iš kitos - šis amžiaus tarpsnis – seksualinio aktyvumo pikas. Tokio amžiaus vyrai retai kada turi vieną partnerę. Jų laukia ir naujos patirtys, ir nauji nusivylimai. „Lytinio aktyvumo pikas paprastai būna 22 metų vyrams, - sako J.Kulgavčiukas. – Tai reiškia, kad šiuo periodu vyrai per naktį patiria maksimalų ejakuliacijų skaičių. Kaip tik šiuo periodu vyrų energetinis potencialas didžiausias, tačiau patirtis - skurdoka. Nepaisant to, kad jie jau turi šiokių tokių moters fiziologijos ir psichologijos žinių, troškimas patenkinti seksualinę aistrą gali būti dėmesio partnerei stokos priežastis. Neretai dėl per didelio „karštumo“ jaunuoliai „baigia“ per anksti.
Beje, dar vienas šio amžiaus vyrams būdingas bruožas – jautrumas. Jie lengvai pažeidžiami, todėl neapgalvota partnerės pastaba apie jo seksualinius gebėjimus gali ilgam palikti antspaudą vyro sąmonėje.“

26-30 metų. Gali viską

Vaikinas pamažu tampa vyru. Testosterono kiekis didelis, tačiau troškimus jis jau gali kontroliuoti. Būtent šiuo laikotarpiu dauguma vyrų rinkdamiesi partnerę klauso širdies ir proto balso. Sekse nusistovi tam tikri įpročiai, tačiau šiuo periodu stipriosios lyties atstovai neatsisako eksperimentuoti, atrasti naujas jausmingumo ribas. Jis vis dar gali pasimylėti kelis kartus per naktį. „Kalbėti apibendrintai apie šios grupės vyrus sunku, mat vienas ir 30-ies vis dar neišlindęs iš po mamos sparno, o kitas ir 25-erių yra savarankiškas bei subrendęs, - sako seksologas. – Todėl merginos pačios turi išsiaiškinti, koks vyras joms teko, mat jokios knygos ar žinynai joms to nepasakys“.

30-40 metų. Gali viską, jeigu nesinervins

Šio amžiaus vyrai seksualiai dera su bendraamžėmis. Tai yra moterys pasiekia piką, o vyrai šiek tiek „apleidžia“ pozicijas. „Net ir sveikų vyrų testosterono kiekis apie trisdešimtus metus ima mažėti – kasmet po 1-2 procentus, – teigia J.Kulgavčiukas. – Tačiau aš atkreipčiau dėmesį ne žodį „mažėja“, o į tai, koks nedidelis procentas. Seksualinis šiuolaikinių vyrų gyvenimas dažnai priklauso ne nuo testosterono kiekio, o nuo jų patiriamo streso.

„Seksologai pastebi, kad per pastaruosius 15 metų ypač išaugo vyrų, kuriems pasireiškia lytiniai sutrikimai, skaičius. „Daugeliui jų įtakos turi lyčių vaidmenų transformacija, - tikina seksologas. – Kalbu apie vyrų feminizaciją ir moterų maskulinizaciją. Moterys vis rečiau leidžiasi suviliojamos ir vis atviriau reikalauja seksualinio pasitenkinimo. Dėl to kai kurie vyrai jaučiasi „įvaryti“ į kampą“.“

40-55 metų. Ne daugiau kaip kartą

Tai ramaus seksualumo periodas: organizmas gal ir gali, tačiau smegenys ne visada nori. Protingose knygose parašyta, kas 3-4 lytiniai aktai per savaitę su nuolatine partnere tokio amžiaus vyrui – jau daug. Tačiau seksas su jais pasižymi ne kiekybe, o kokybe. Todėl jaunas moteris dažnai sužavi vyresni vyrai, kurie sugeba būti dėmesingi partnerei, negaili laiko preliudijai. Tačiau reikia nepamiršti, kad šio amžiaus tarpsnio stipriosios lyties atstovai gali tik kartą per naktį.

Vyresni nei 55 metų. Retas ir atsargus seksas. Sveikatos problemos

Šiuo periodu ne kiekvienas vyro lytinis aktas pasibaigia sėklos išsiveržimu, o jei taip ir nutinka, spermos būna vis mažiau. Tačiau su tokiu vyru seksas trunka ilgiau nei su jaunu. „Ne tik mažėja galimybė atlikti lytinį aktą. Keičiasi ir vyro išorė, ir jo vidus, - sako seksologas J.Kulgavčiukas. – Tokio amžiaus vyrai emociškai nepastovūs, verksmingi, nervingi. Juos kamuoja padažnėjantis širdies ritmas, nemiga, galvos skausmai. Vyrai priauga svorio. Jeigu tokio amžiaus stipriosios lyties atstovas ilgą laiką neturėjo sekso, gali būti, kad jis jau nebesugebės mylėtis.
Tačiau aš žinau daugybę pavyzdžių, kai šio amžiaus vyrai sukūrė šeimas, tapo tėvais. Taigi vyresnis amžius dar nereiškia, kad jau laikas laidoti seksualumą. Tiesa, jaunoms jų žmonoms norėčiau priminti, kad meilės žaidimuose neįsišėliotų ir būtų atsargios, ypač jei vyras serga širdies ir kraujagyslių ligomis“.

„Esame taip dažnai raginami paįvairinti seksualinį gyvenimą, kad kartais ima atrodyti, jog seksualinė mažuma yra tie, kurie jau ne vienerius metus gyvena su nuolatiniu partneriu ir seksas jiems teikia malonumo“, - teigia Maskvos psichiatrijos mokslinių tyrimų instituto seksologas Jurijus Prokopenko, meilės ir sekso temomis parašęs 16 knygų. Portalas wday.ru kalbina seksologą.

- Ar įmanoma kaip nors sužinoti, kuris žmogus gali tapti nuolatiniu mūsų partneriu?

- Seksas įdomus su tuo, su kuriuo ir be sekso jums įdomu. Jeigu jus domina tik seksas, o ne pats žmogus, santykiai ilgai nesitęs, net jeigu formaliai ir bus išlaikyti. Turbūt esate sutikę porų, kurie, jeigu nežinotumėte, kad yra vyras ir žmona, niekuomet apie tai nepasakytumėte: jie ne tik nekalba vienas su kitu, jie net vengia vienas į kitą žiūrėti. Ir priešingai, net ir žmonių minioje nesunku pastebėti tikrą porą. Jie vienas kitą liečia, jų akys švyti. Jie džiaugiasi buvimu kartu.

- Kaip porai pavyksta ir po daugelio bendrų gyvenimo metų būti vienas kitam įdomiais?

- Kad žmogus tau būtų įdomus, juo reikia domėtis! Kiekvienas mūsų – neišsenkantis okeanas, į kurio gelmes smagu ir gera nerti. Mums turi rūpėti šalia esančio žmogaus ir kasdieniai rūpesčiai, ir vidiniai išgyvenimai. Taip pat ne mažiau svarbu mokėti išreikšti savo meilę. Žavėtis vienas kitu, girti, sakyti „aš tave myliu“ – ne tik žodžiais, bet ir akimis, gestais, poelgiais. Ir ne tik lovoje. Daryti tai reikia ne atsidėkojant už ką nors, o pradėti pirmam – dosniai ir neatlygintinai.

- Kokie, jūsų nuomone, pastovios partnerystės pliusai?

- „Susigrojimas“, kaip sako muzikantai. Tokio dueto melodija bus sudėtingesnė ir skambės daug gražiau. O tie, kurie susitiko neseniai, dar turės nueiti nemažą atkarpą, kad prisitaikytų vienas prie kito. Naujas partneris – kaskart rizika. Būti atstumtam – viena stipriausių baimių, o kur dar tikimybė, kad nusivilsite.
Jeigu pora lieka kartu, tokios baimės praeina. Energiją tuomet skiriame, padėdami partneriui realizuotis. Tai ir egoizmas, ir altruizmas vienu metu: pasitenkinimas, kurį suteikiame kitam, malonus ir mums patiems.

- O rutina? Juk dažnai rekomenduojama „atšviežinti“ seksą?

- „Atšviežinti“ seksą, kaip jūs sakote, galima, kai tai yra nuoširdus noras ką nors naujo suteikti partneriui. Jeigu nėra žmogiškojo domėjimosi, jokia technika nepadės. Rankos turi augti iš širdies, lyties organai - taip pat. Jeigu šio ryšio nėra, nieko neišeis.

- Moterims skirtuose leidiniuose dailiosios lyties atstovės dažnai mokomos eksperimentuoti: seksualūs apatiniai, naujos pozos...

- Sudėliokime akcentus: svarbu ne pozos ar apatiniai, reikia, kad partneriai abu norėtų to paties. Jeigu porai patinka viena poza ir jie nieko nenori keisti – puiku. Kam jiems mūsų patarimai? Jeigu abu nori pasimylėti miške ant eglės kankorėžių – irgi gerai. O štai jeigu jis nori, o ji – ne, tuomet „blogoje“ poroje jie vienas ant kito supyks, o „geroje“ – ieškos abiem tinkamo varianto – pavyzdžiui, galbūt ant kankorėžių, bet ne miške arba, priešingai, miške, bet ant minkštos žolės. Su nuolatiniu partneriu nereikia ieškoti bendros kalbos, ji jau atrasta.

- Gyvenant su nuolatiniu partneriu, greičiausiai tenka save riboti, o šiuolaikiniame laisvę išpažįstančiame pasaulyje tai daug kam nepatinka...

- Ne, jiems tiesiog gera drauge. Ne mes save ribojame, o visuomenė. Kartais mums sakoma, kas galima, o kas – ne, kartais esame auklėjami, kaip patogu sociumui. Tuomet gali atrodyti, kad esame priversti save riboti. Patikrinti lengva: apribojimai – tai tam tikra idėja „aš privalau turėti vieną partnerį“, o ne jausmai. Galite savęs paklausti, ką aš jaučiu – moralinį pasitenkinimą dėl to, kad vykdau pažadą, ar džiaugsmą, jos šalia manęs yra žmogus, su kuriuo man gera.

- Tačiau pastovus partneris - nereiškia vienintelis...

- Taip, „vienameilių“ porų vis mažiau. Iš vienos pusės tai rodo, kad mažiau branginami poros ryšiai. Iš kitos – tai požymis, jog seksualiniai santykiai nebeprilyginami meilei pagal formulę „ką myliu, su tuo ir miegu; su kuo miegu, tą ir myliu“. Įmanomi tapo santykiai „maža, su kuo miegu – myliu tik tave“. Vis dėlto tikrai dar yra porų, kur partneriai ištikimi vienas kitam. Jų ryšys metams bėgant tik tvirtėja.

- Sakote, kad „geros“ poros, gyvenančios kartu tampa vienu. Kaip tuomet neprarasti savasties?

- Būdami vienu, netampame vienodi! Ir nebūtinai viską darome kartu. Įsivaizduokite einantį žmogų: rankos ir kojos atlieka skirtingus veiksmus, o ir abi kojos ne vienu kartu žengia į priekį. Tačiau visos kūno dalys susijusios - atlikdamos skirtingus veiksmus, turi vieną tikslą. Tokiu principu gali gyvuoti ir pora. Ir tuomet būti neištikimam partneriui – tas pats, kas dešine ranka nupjauti kairiąją.

Vyrų sveikata neapsiriboja vien tik erekcijos buvimu, o jos dingimas dar nereiškia, kad stipriosios lyties atstovas yra „nesveikas“. Vis dėlto tiems, kurie nenori tapti „impotentais“, reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos patarimus.

Neatidėliokite vizito pas gydytoją. Erektilinės disfunkcijos tikimybės įvertinimas prasideda nuo ligos istorijos ir gydytojo apžiūros. Gydytojas būtinai paklaus, ar nesergate cukriniu diabetu, pamatuos kraujospūdį, pasidomės testosterono lygiu ir neurologinėmis ligomis.

Skaitykite, kas parašyta ant cigarečių pakuočių. Banalu, bet niekur nedingsi – rūkymas yra viena iš dažniausių erektilinės disfunkcijos priežasčių. Savaime suprantama, šio žalingo įpročio atsisakymas padės pagerinti jūsų sveikatą.

Sureguliuokite mitybą. Tyrimai rodo, kad impotencija yra tiesiogiai susijusi su nutukimu ir per dideliu cholesterolio lygiu kraujyje. Norite pataisyti padėtį – laikykitės specialios dietos, įtraukite į savo racioną daugiau produktų, turinčių mažai sočiųjų riebalų rūgščių ir cholesterolio. Valgykite daugiau vaisių, daržovių ir neskaldytų grūdų.

Nepiktnaudžiaukite alkoholiniais gėrimais. Nesaikingas alkoholio vartojimas gali daryti pražūtingą poveikį erekcijai. Nedidelis kiekis nepakenks, tačiau padauginus situacija tik pablogės.

Sportuokite. Reguliarūs fiziniai pratimai po 20–30 minučių per dieną padės pagerinti bendrą sveikatos būklę, kraujotaką dubens srityje, todėl pagerėja ir erekcija. Be to, reguliarus fizinis krūvis mažina arterinį kraujospūdį, stresą, padeda atrodyti ir jaustis daug geriau.

Venkite streso. Stresas ir nerimas daro negatyvų poveikį seksualiniams santykiams ir yra dažna erektilinės disfunkcijos priežastis.

Potenciją skatinantys vaistai – ne panacėja. Daugelis preparatų, skirtų erektilinės disfunkcijos gydymui, pasižymi šalutiniu poveikiu. Ieškokite alternatyvų.

Atsiverkite savo antrai pusei. Nesugebėjimas atvirai pasisakyti apie erektilinę disfunkciją gali baigtis šeimyniniu konfliktu. Atminkite, kad partnerei jūsų problema yra tokia pat svarbi, kaip ir jums. Ir nepanikuokite – viskas išsprendžiama.

Pas seksopatologą eikite kartu. Tai išties padeda sėkmingai išspręsti problemą.

Seksas – ne sportas. Laikinas erekcijos sutrikimas nėra toks jau retas reiškinys. Tai visiškai normalu. Jeigu jūs ir jūsų antroji pusė jaučiatės gerai, mokate mėgautis vienas kitu, trumpalaikis erekcijos dingimas nesukels didelių nepatogumų.