A. Duda jau yra išsakęs panašius raginimus kovo mėnesį, kai kartu su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku lankėsi Baltuosiuose rūmuose, ir anksčiau šį mėnesį minint karinio aljanso įkūrimo 75-ąsias metines.

Sakydamas kalbą A. Duda pabrėžė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, daugiau nei prieš dvejus metus pasiuntęs karius į Ukrainą, sugriovė po Šaltojo karo sukurtą pasaulinę saugumo sistemą.

„Todėl šiandien turime būti drąsūs ir bekompromisiai. Lenkija, kaip ir nedaugelis pasaulio šalių, žino, kad saugumas kainuoja, todėl savo ginkluotųjų pajėgų išlaikymui ir modernizavimui skiria daugiau kaip 4 proc. [bendrojo vidaus produkto (BVP)]“, – sakė prezidentas.

„2014 metais Aljanso narės įsipareigojo padidinti savo karines išlaidas iki 2 procentų BVP. Prieš 10 metų to pakako, tačiau šiandien to nebepakanka“, – pridūrė A. Duda.

A. Dudos teigimu, XV amžiuje gimęs Maskvos imperializmas nuo to laiko nedaug tepasikeitė ir „jo esmė – nuolat plėsti savo teritoriją kaimyninių šalių sąskaita arba jas pavergti ir dominuoti“.

Anot Lenkijos prezidento, „Rusijos imperializmo esmė – nuolatinė teritorijos plėtra kaimynų sąskaita arba galimas jų pavertimas vergvaldžiais ir dominavimas“.

Ši politika vargu ar pasikeis net tada, kai V. Putinas nebebus valdžioje, svarstė A. Duda.

„Kito „imperatoriaus“ atsiradimas yra tik laiko klausimas“, – tęsė jis.

Rusijai 2014 metais aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį, NATO nurodė narėms išlaidas gynybai padidinti iki 2 proc. BVP, bet dauguma narių, įskaitant Vokietiją, šios ribos dar nepasiekė.

Pati Lenkija gynybai jau skiria 4 proc. BVP – dvigubai daugiau nei dabartinis 2 proc. tikslas, iškeltas 32 NATO valstybėms.

A. Duda panašius raginimus jau išsakė praėjusį mėnesį, kai kartu su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku lankėsi Baltuosiuose rūmuose. 

Ketvirtadienį, minint 75-ąsias karinio aljanso įkūrimo metines, A. Duda pareiškė nusprendęs nusiųsti laišką NATO valstybėms ir NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui, kviesdamas kitas nares padidinti išlaidas gynybai iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Rusija savo agresyvia politika, imperializmo atkūrimu ir agresija prieš Ukrainą aiškiai ir nedviprasmiškai parodė, kad, deja, ji grįžta prie Šaltojo karo laikų pozicijos, kai Sovietų Sąjunga vykdė agresyvią politiką prieš kitas šalis. Rusija grįžta prie tų ambicijų ir turėtų sulaukti tokio atsako, kokio sulaukė tada“, – laiške nurodė Lenkijos prezidentas. 

Jis pridūrė, kad Šaltojo karo metais NATO narės gynybai skirdavo 3 proc. savo BVP. 

„Šiandien turėtume prie to grįžti“, – sakė A. Duda. 

Rusijai 2014 metais aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį, NATO nurodė narėms išlaidas gynybai padidinti iki 2 proc. BVP, bet dauguma narių, įskaitant Vokietiją, šios ribos dar nepasiekė.

Pati Lenkija gynybai jau skiria 4 proc. BVP – dvigubai daugiau nei dabartinis 2 proc. tikslas, iškeltas 32 NATO valstybėms.

Estija investuoja į gynybą daugiau nei 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto, antradienį Berlyne sakė K. Kallas. Šalys partnerės turėtų daryti tą patį arba rizikuoja savo silpnumu išprovokuoti Rusiją.

„Jei jie manys, kad gali laimėti, jie žengs žingsnį, – sakė K. Kallas. – Jei supras, kad esame pakankamai stiprūs, jie nežengs žingsnio prieš NATO. Štai kodėl drauge turime imtis šių kolektyvinių pastangų“.

Pasak Estijos premjerės, sunku paaiškinti žmonėms, turintiems daug geresnius kaimynus nei Estija, kodėl tokios išlaidos reikalingos. Šiuo metu žmonės ne itin jaučia, kad to reikia, bet paskui gali būti per vėlu, perspėjo K. Kallas.

Į klausimą apie raginimus sustabdyti karą Ukrainoje Estijos premjerė atsakė: „Smurto kupiname pasaulyje pacifizmas, paprastai tariant, būtų savižudybė“.

D. Trumpas sulaukė daug kritikos pareiškęs, kad negins NATO narių, kurios nevykdo savo finansinių įsipareigojimų. Tai griežčiausia kritika, kokią jis kada nors yra išsakęs Aljanso atžvilgiu.

D. Trumpo komentarus, išsakytus šeštadienį Pietų Karolinoje vykusiame rinkimų kampanijos mitinge, pasmerkė tokie lyderiai kaip JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).

O. Scholzas įspėjo, kad abejonės dėl NATO kolektyvinės gynybos garantijos yra neatsakingos ir pavojingos.

Prieš gynybos ministrų susitikimą J. Stoltenbergas turėtų pateikti naujus duomenis, rodančius, kad nuo praėjusių metų NATO sąjungininkių, gynybai skiriančių 2 proc. BVP, skaičius beveik padvigubėjo.

Pareigūnai naujienų agentūrai AFP sakė, kad šį tikslą turėtų būti pasiekusios maždaug 20 iš 31 Aljanso narės. 2023 metais tokių valstybių narių buvo tik 11.

Reaguodama į 2014 metais Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, NATO nustatė tikslą, kad narės gynybai turi skirti 2 proc. savo BVP.

Būdamas prezidentu D. Trumpas pyko ant NATO sąjungininkių, kad priverstų jas gynybai skirti daugiau lėšų, ir prisiėmė nuopelnus dėl padidėjusių išlaidų.

2022-ųjų vasarį Maskvai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, tai tapo signalu Europos šalims ir paskatino NATO 2 proc. BVP padaryti privalomu mažiausiu skaičiumi.

Svarbios veikėjos, pavyzdžiui, Vokietija, padidino savo išlaidas gynybai ir manoma, kad šiais metais numatytą tikslą pasieks.

Vis dėlto JAV vis dar tenka didžioji dalis bendrų NATO narių išlaidų gynybai.

Parama Ukrainai

D. Trumpo komentarai apie NATO sukėlė nuogąstavimus tiek šalyje, tiek užsienyje, kad Vašingtonas sužlugdys 75 metus gyvuojantį Aljansą, jei D. Trumpas lapkritį laimės JAV prezidento rinkimus.

Baiminamasi, kad jei Ukraina pralaimės karą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pradėti puolimą prieš NATO nares.

J. Stoltenbergas sakė, kad bet kokios kalbos apie tai, jog Aljanso sąjungininkės negins viena kitos, kenkia Aljanso narių saugumui ir kelia pavojų JAV ir Europos kariams.

Prancūzija teigė, kad Europai reikia ne tik NATO, bet ir dar vieno „gyvybės draudimo“, kad būtų užtikrintas žemyno saugumas.

Įvairių NATO valstybių diplomatai tvirtina, kad norint sustabdyti Rusijos keliamą grėsmę, būtina išsaugoti Jungtinių Amerikos Valstijų paramą.

Tačiau jie taip pat primena, kad 2016–2020 metais, valdant D. Trumpui, Aljansui nieko nenutiko.

Nors daugiausia dėmesio skiriama pačios NATO gynybos išlaidoms, trečiadienį įvyksiančiame susitikime taip pat bus svarstomas neatidėliotinas paramos Ukrainai klausimas.

JAV ambasadorė prie NATO Julianne Smith (Džulian Smit) antradienį pabrėžė, kad Europa šiuo metu Ukrainą remia daugiau nei Vašingtonas.

Antradienį JAV Senatas patvirtino ilgai atidėliotą pagalbos Ukrainai paketą, tačiau manoma, kad respublikonų vadovaujami Atstovų Rūmai jį atmes.

Abejonės dėl JAV pagalbos ateities kyla tuo metu, kai Ukrainai trūksta ginklų kovai su Maskvos invazija.

Susitikimui, kurio tikslas – sutelkti didesnę paramą Kyjivui, turėjo pirmininkauti JAV gynybos sekretorius  Lloydas Austinas (Loidas Ostinas), tačiau jis buvo priverstas atšaukti savo kelionę į Briuselį dėl sveikatos problemų.

„Jei jau (norime – ELTA) energingai judėti į priekį, tai, matyt, valstybei reikėtų skirti 3,5 proc. nuo BVP“, – interviu laidoje „Elta kampas“ sakė L. Kasčiūnas.

„Suvokdami savo iššūkį, suvokdami egzistencinę grėsmę, visus scenarijus, ambicija ir mūsų kryptis yra 3,2 proc. nuo BVP. Jeigu mes pasiektume šį efektą, tai jau būtų galima solidžiai judėti į priekį, užbaiginėti, kurti naujus projektus. O jeigu 3,5 proc. nuo BVP, tai čia būtų galima dar ir naujų dalykų padaryti“, – teigė politikas.

Todėl NSGK pirmininkas akcentuoja, kad finansavimas gynybai turi būti didinamas kompleksiškai.

„Aš manau, kad turi būti visuotinumas mokesčio – visi turime prisidėti vienaip ar kitaip. Galbūt kai kurios grupės, kurios leistų sau daugiau padaryti, galėtų daugiau ir padaryti – kalbu apie verslą. Manau, kad turime įvesti ir savanorystės tam tikrą principą“, – sakė L. Kasčiūnas.

Tarp, jo nuomone, galimų mokestinių pakeitimų politikas mini pridėtinės vertės mokesčio (PVM) bei pelno mokesčio didinimą.

„Yra keli mokestiniai banginiai, kurie duoda tą efektą: jeigu mes padidintume 1 proc. PVM, efektas būtų 280 mln. (...) Pelno mokestis jau būtų tai grupei, kuri gali sau daugiau leisti. 1 proc. pelno mokesčio leistų papildomai surinkti dar 120 mln. – iš viso tai jau 400 mln.“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Obligacijos, dar kokie nors inovatyvūs sprendimai ir tu jau beveik turi tai, ko reikėtų toms kryptims plėtoti“, – pridūrė jis.

Politikas pabrėžia, kad šie žingsniai turi būti padaryti, siekiant apsaugot savo šalį nuo Rusijos agresijos.

„Nuėję į parduotuvę ir sumokėję šiek tiek daugiau už maistą žinosime, kad rusiškų tankų čia nebus. Nes (kitu atveju – ELTA) nebebus nei parduotuvių, tada jau rubliais reikės pirkti. Tai pasverkime“, – akcentavo L. Kasčiūnas.

Nes, kitu atveju, nebebus nei parduotuvių, tada jau rubliais reikės pirkti. Tai pasverkime.

„Suprantu, kad sunku, bet geriau jau susispausti šiek tiek, kad turėti taikų dangų, tam kad neprievartautų šeimos narių, kad jų nežudytų, kad galėtume auginti vaikus laisvoje, nepriklausomoje Lietuvoje. Kai pasveri tai, man atrodo, aiškus atsakymas“, – teigė jis.

Todėl, politikas pabrėžia, kad gynyba turi būti ta sritis, dėl kurios stiprinimo tariantis būtų vengiama bet kokių konfliktų.

„Muškimės, kur tik galime ir norime, išskyrus gynybos sritį. Ir aš tikiu, kad galime to pasiekti. Ar pavyks – nesu tuo tikras“, – sakė jis.

Tuo metu, reaguodamas į pastarojo laikotarpio nesutarimus tarp Prezidentūros ir valdančiųjų dėl ambasadorių paskyrimo, politikas pripažįsta, kad ši situacija neprisideda prie nacionalinio saugumo interesų stiprinimo.

„Tai, aišku, nepadeda. reikia išspręsti tą klausimą“, – sakė L. Kasčiūnas.

Visgi jis pats asmeniškai tikino detaliai ambasadorių klausimo nebesekantis.

„Aš jau pats nebeseku visos šitos istorijos. Man labai keista, manau, reikia braukti brūkšnį, priimti sprendimus ir turėti ambasadorių Lenkijoje ir Didžiojoje Britanijoje“, – akcentavo NSGK pirmininkas.

ELTA primena, kad pastaruoju metu šalies politikai diskutuoja dėl būtinybės didinti finansavimą krašto apsaugos reikmėms.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.

„Belga“ priminė, kad NATO reikalauja, jog visos narės skirtų gynybai ne mažiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), šį tikslą pasiekė tik 10 Aljanso, apimančio 31 valstybę, narių.

„Lenkija yra NATO lyderė, jos karinės išlaidos sudaro 3,9 proc. BVP. Po jos seka Graikija (3 proc.) ir Estija (2,7 proc.)“, – pranešė „Belga“ ir pridūrė, kad šį tikslą pasiekė Suomija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Didžioji Britanija.

Mažiausiai gynybai skiria Belgija ir Liuksemburgas, jų karinės išlaidos atitinkamai sudaro 1,1 proc. ir 0,7 proc. BVP.

Neseniai Lenkija užsisakė modernią karinę įrangą iš Pietų Korėjos, įskaitant „Chunmoo“ raketų artileriją, tankų K2 „Black Panther“, savaeigių haubicų K9 ir kovinių mokomųjų lėktuvų FA-50. Taip šalis reaguoja į padidėjusias Maskvos grėsmes po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Europoje vykstant didžiausiam po Antrojo pasaulinio karo kariniam konfliktui.

„Šių metų krašto apsaugos biudžetas buvo didžiausias Lietuvos istorijoje ir, nors visuomenė pritaria jo tolimesniam augimui, mes, kaip parlamentarai, turime pareigą kontroliuoti, kaip ir kam gynybos lėšos yra leidžiamos“, – frakcijos išplatintame pranešime cituojamas V. Mitalas.

Jis yra Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys.

Anot Seimo nario, šioje kadencijoje Biudžeto ir Finansų komitetas dar nesurengė nei vieno parlamentinės kontrolės posėdžio Krašto apsaugos sistemos asignavimų sričiai, todėl jis oficialiai kreipėsi į komitetą siūlydamas tam surengti atskirą posėdį.

„Tikiu, kad tai įvertinus aiškiau matytume, kaip dar galėtume sustiprinti savo gynybos sektorių ir kokį finansavimo augimą galėtume užsibrėžti ateičiai“, – teigia V. Mitalas.

Planuojama, kad bendras gynybos biudžetas 2024 metais sieks 2 mlrd. 60 mln. eurų arba 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šiais metais jis sudaro 2,76 procento.

„Reikia suprasti, kad šita (geopolitinė – BNS) situacija išliks dešimtmečiams, todėl reikalingi tvarūs ir ilgalaikiai sprendimai. Ir turbūt tokie sprendimai, kurie peržengtų ir politinio ciklo laikotarpį, nes vienos partijos priimti sprendimai gali būti tiesiog kvestionuojami ilguoju laikotarpiu, todėl tas partijų susitarimas yra tikrai ypatingos svarbus“, – LRT radijui antradienį sakė G. Skaistė.

„Šiuo atveju turbūt kviesčiau ir patį prezidentą imtis kadencijos pradžioje žadėtos lyderystės, kad susodintų visus prie stalo ir inicijuotų reikalingus, kartais lengvesnius, bet kartais ir nepopuliarius sprendimus“, – kalbėjo finansų ministrė. 

Pasak G. Skaistės, Vyriausybė kitais metais krašto apsaugai, įskaitant biudžetinius asignavimus bei bankų laikinai mokamo solidarumo įnašo pajamas, planuoja skirti 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Anot ministrės, galimybės papildomai skolintis krašto apsaugai galėtų atsirasti tik kitų metų viduryje, priklausomai nuo to, kokia bus šalies ekonominė situacija. 

„Tai yra (papildomai skolintis gynybai – BNS) vieneriems–dviem metams galimas sprendimas. Ilguoju laikotarpiu vis tiek reikia priimti tvarius sprendimus“, – teigė G. Skaistė.

Gegužės pradžioje Valstybės gynimo taryba pritarė siūlymui Lietuvos kariuomenėje kurti diviziją. Kariuomenės vado Valdemaro Rupšio teigimu, išlaikant esamą finansavimą gynybai, pilna kariuomenės divizija Lietuvoje galėtų būti sukurta penkeriais metais vėliau, nei dabar planuojama – 2035-aisiais.

Valstybės Dūmos – žemųjų parlamento rūmų – deputatai balsavimu patvirtino Rusijos 2024 metų biudžeto išlaidų planus, kuriuose numatyta 68 proc. padidinti karines išlaidas.

Nuo tada, kai Maskva praėjusių metų vasarį pasiuntė šimtus tūkstančių karių į Ukrainą, ji jau išleido dešimtis milijardų dolerių (eurų) šaudmenims, raketoms, tankams, dronams, įrangai ir karių atlyginimams.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suintensyvino puolimą, Maskvai toliau patiriant ekonominius ir žmogiškuosius 20 mėnesių trunkančios invazijos nuostolius.

Remiantis biudžeto pasiūlymais, bendros vyriausybės išlaidos kitais metais padidės daugiau nei 20 proc. ir sieks 36,66 trln. rublių (per 370 mlrd. eurų).

2024-aisiais išlaidos gynybai sudarys beveik trečdalį visų biudžeto lėšų – jos padidės 68 proc. ir sudarys 10,8 trln. rublių (per 111 mlrd. eurų).

Karinės išlaidos sudarys daugiau nei 6 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai bus didžiausia šalies išlaidų dalis nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo.

Anot Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu, Maskva, vykdydama puolimą Ukrainoje, kasdien sunaudoja iki 15 tūkst. tonų medžiagų, įskaitant šaudmenis ir degalus.

Prieš ketvirtadienio balsavimą finansų ministras Antonas Siluanovas įstatymų leidėjams sakė, kad pasiūlytas biudžetas „skirtas pagrindiniam šiandienos uždaviniui – užtikrinti mūsų pergalę“.

Pakeitimais numatoma iki 2027 metų laipsniškai didinti krašto apsaugos finansavimą iki 3 proc. prognozuojamo tų metų BVP.

NATO šalys narės turi skirti ne mažiau 2 proc. BVP gynybai.

Šiemet Latvija gynybai skyrė 986,83 mln. eurų arba 2,25 proc. BVP.  2024 ir 2025 metais Lietuvos kaimynė turėtų skirti 2,4 ir 2,5 proc. BVP.

Šalies gynybinius pajėgumus būtina stiprinti, atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę padėtį ir pokyčius.

Tam reikia laipsniškai didinti gynybos finansavimą po 2025 metų – ne mažiau kaip 2,75 proc. BVP 2026 metais ir ne mažiau kaip 3 proc. prognozuojamo BVP 2027 metais ir vėliau. Tai reiškia, kad, remiantis BVP prognozėmis, 2025 metais gynybai galėtų būti skirta 1,2 mlrd. eurų, o 2026 metais – 1,4 mlrd. eurų. Kiek 2027 metais bus skirta lėšų gynybai paaiškės kitąmet, kai bus rengiamas nacionalinis biudžetas.

Skaičiavimai atlikti remiantis 2023 metų rugpjūčio 15 dieną Vyriausybės patvirtinta ataskaita „Dėl 2024, 2025 ir 2026 m. makroekonominių rodiklių, pajamų ir valdžios sektoriaus biudžeto balanso prognozių“.

Krašto apsaugos finansavimo įstatymo pakeitimus dar turi peržiūrėti ir patvirtinti Latvijos Saeima.