Ukrainos puolimą pasmerkė NATO
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pasmerkė Rusijos pradėtą „beatodairišką ir neišprovokuotą“ Ukrainos puolimą ir įspėjo, kad dėl jo kyla pavojus „nesuskaičiuojamai daugybei“ gyvybių.
Ketvirtadienį NATO valstybių ambasadoriai rengia skubų susitikimą Rusijos puolimui aptarti. Po jo J. Stoltenbergas turėtų surengti spaudos konferenciją, informavo vienas Aljanso pareigūnas.
„Griežtai smerkiu Rusijos beatodairišką ir neišprovokuotą Ukrainos puolimą, keliantį pavojų nesuskaičiuojamos daugybės civilių gyvybėms“, – nurodė J. Stoltenbergas išplatintame pranešime.
„Nepaisant pakartotinių mūsų įspėjimų ir nenuilstamų pastangų pasitelkti diplomatiją, Rusija vėl pasirinko agresijos prieš suverenią ir nepriklausomą valstybę kelią“, – sakė NATO vadovas.
Jensas Stoltenbergas. EPA-ELTOS nuotr.
„Tai didžiulis tarptautinės teisės pažeidimas ir rimta grėsmė euroatlantiniam saugumui. Raginu Rusiją nedelsiant nutraukti visus karinius veiksmus ir gerbti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – sakė jis.
Tai didžiulis tarptautinės teisės pažeidimas ir rimta grėsmė euroatlantiniam saugumui.
J. Stoltenbergas pridūrė: „Šiuo siaubingu metu esame kartu su Ukrainos žmonėmis. NATO padarys viską, kad apsaugotų ir apgintų visas sąjungininkes.“
J. Bidenas: pasaulis patrauks Rusiją atsakomybėn
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį Vašingtono laiku pareiškė, kad „pasaulis patrauks Rusiją atsakomybėn“ už Ukrainos užpuolimą, ir perspėjo, kad šie veiksmai nulems „katastrofišką gyvybių praradimą“.
Joe Bidenas. EPA-ELTOS nuotr.
Pareiškime, išplatintame netrukus po rusų prezidento Vladimiro Putino pranešimo apie karinių operacijų Ukrainoje pradžią, J. Bidenas nurodė, kad ketvirtadienį kreipsis į JAV visuomenę ir informuos apie pasekmes Rusijai.
Rusijos ataką prieš Ukrainą J. Bidenas pavadino „neišprovokuota ir nepateisinama“.
J. Trudeau: veiksmai neliks be atsako
„Šie neišprovokuoti veiksmai yra akivaizdus tolesnis Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo, taip pat Rusijos įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę ir JT Chartiją pažeidimas“, – nurodė Kanados vyriausybės vadovas išplatintame pareiškime.
J. Trudeau sakė, jog susitiks su partneriais iš Didžiojo septyneto (G-7), kad parengtų kolektyvinį atsaką, „įskaitant sankcijas, kurios papildytų anksčiau šią savaitę paskelbtą baudžiamųjų priemonių paketą“.
„Šie beatodairiški ir pavojingi veiksmai neliks be atsako“, – įspėjo jis.
D. Trumpas: man vadovaujant, Rusijos invazijos nebūtų
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra įsitikinęs, kad jam prezidentaujant Rusija nebūtų puolusi Ukrainos. Buvo priežasčių, kodėl tai neįvyko per praėjusius ketverius metus, sakė jis interviu telefonu stočiai „Fox News“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas esą pamatė jo įpėdinio Joe Bideno vyriausybės „silpnumą“ ir tuo pasinaudojo.
D. Trumpas teigė manąs, kad V. Putinas pradžioje visiškai nenorėjo karo. „Taip, kaip jis prasidėjo, aš tikrai nemanau, kad jis iš pradžių to norėjo. Aš manau, kad jis norėjo kažką daryti ir derėtis. Paskui darėsi vis blogiau ir blogiau“, – kalbėjo buvęs prezidentas. Tada jis pamatė „silpnumą“, kuris buvo parodytas JAV chaotiškai pasitraukiant iš Afganistano, ir ėmėsi veiksmų.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTOS nuotr.
D. Trumpas pridūrė, kad, būdamas prezidentas, „fantastiškai“ sutarė su V. Putinu – nepaisant to, kad buvo prieš Vokietijos ir Rusijos dujotiekį „Nord Stream 2“.
B. Johnsonas: JK ryžtingai reaguos
„Esu sukrėstas siaubingų įvykių Ukrainoje. Kalbėjausi su [Ukrainos] prezidentu [Volodymyru] Zelenskiu apie tolesnius žingsnius“, – parašė B. Johnsonas socialiniame tinkle „Twitter“.
„Prezidentas V. Putinas pasirinko kraujo liejimo ir destrukcijos kelią, pradėdamas šią neišprovokuotą ataką prieš Ukrainą. JK ir mūsų sąjungininkės ryžtingai reaguos“, – pabrėžė jis.
O. Scholzas: tai – beprincipis aktas
Vokietijos lyderis griežtai pasmerkė V. Putino „beprincipį aktą“ ir per pokalbį su V. Zelenskiu išreiškė savo šalies „visišką solidarumą“ su Ukrainą.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) įspėjo, kad „pasaulis nepamirš šios gėdingos dienos“.
„Ši ataka turės sunkių politinių ir ekonominių pasekmių Rusijai“, – sakė Vokietijos ekonomikos ir klimato ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas).
Turkija: karas – neteisingas ir neteisėtas
Turkija ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos karinė operacija prieš Ukrainą yra nepriimtina ir paragino Maskvą nedelsiant sustabdyti „neteisingą ir neteisėtą“ invaziją.
„Laikome šią karinę operaciją... nepriimtina ir ją atmetame“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
„Raginame Rusijos Federaciją sustabdyti šiuos neteisingus ir neteisėtus veiksmus kiek galima greičiau“, – pridūrė ministerija.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) savo ruožtu pasmerkė Rusijos invaziją Ukrainoje ir sakė, kad ji yra „skaudus smūgis“ taikai regione.
„Atmetame Rusijos karinę operaciją“, – sakė prezidentas per televizijos transliuotą kreipimąsi, pavadinęs ją „skaudžiu smūgiu regiono taikai ir stabilumui“.
R. T. Erdoganas, palakantis draugiškus ryšius tiek su Rusija, tiek su Ukraina, Ankaroje sušaukė saugumo vadovų susitikimą, Maskvai ketvirtadienį paryčiais užpuolus savo kaimynę.
Susitikime buvo prieita prie išvados, kad Rusijos pradėtas puolimas yra „tarptautinės teisės pažeidimas“ ir yra „nepriimtinas“, nurodė prezidentūra.
Pasitarime taip pat aptartos priemonės, kurių gali būti imtasi su Rusija ir tarptautinėse platformose, kad „būtų sustabdytas puolimas, keliantis grėsmę regiono ir pasaulinio saugumui“.
Turkija „toliau palaikys Ukrainos politinę vienybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, rašoma pranešime.
NATO narė Turkija siekė pavaizduoti save kaip tarpininkę sprendžiant krizę.
R. T. Erdoganas, šią savaitę ėmęsis aktyvesnio diplomatinio vaidmens ir kalbėjęsis telefonu su Rusijos bei Ukrainos vadovais, sakė, kad Turkija nenori nutraukti ryšių nė su viena iš šių šalių.
„Norime, kad šis klausimas būtų išspręstas be būtinybės mums pasirinkti vieną iš jų“, – prezidentą trečiadienį citavo vietos žiniasklaida.
Graikija smerkia „revizionistinę“ Rusijos ataką prieš Ukrainą
Graikija ketvirtadienį „revizionistine“ pavadino Rusijos ataką prieš Ukrainą, stiprindama konsulinę paramą šalyje esančiai savo etninei bendruomenei, kurią sudaro daugiau kaip 100 tūkst. žmonių.
„Graikija vienareikšmiškai smerkia šiuos revizionistinius veiksmus“, – pareiškė Graikijos ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis (Kyriakos Mitsotakis), pradėdamas neeilinį susitikimą su kariškiais ir energetikos sektoriaus pareigūnais.
„Mes griežtai smerkiame Rusijos agresiją prieš nepriklausomą šalį“, – nurodė Graikijos prezidentė Katerina Sakelaropulu (Katerina Sakellaropoulou), priimdama vizito atvykusį Izraelio kolegą Isaacą Herzogą (Isaaką Hercogą).
„Europai reikia išlikti vieningai“, – pridūrė ji.
Izraelis: tai – tarptautinės tvarkos pažeidimas
Izraelis kaip „tarptautinės tvarkos pažeidimą“ ketvirtadienį pasmerkė Rusijos puolimą Ukrainoje, bet pabrėžė palaikantis glaudžius ryšius tiek su Maskva, tiek su Kijevu.
„Rusijos ataka prieš Ukrainą yra rimtas tarptautinės tvarkos pažeidimas“, – nurodė užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas (Jairas Lapidas) ir pridūrė, kad žydų valstybė „smerkia“ šį puolimą.
Tačiau Y. Lapidas taip pat pažymėjo, kad „Izraelis palaiko gilius, ilgalaikius ir gerus santykius su Rusija bei Ukraina“ ir kad abiejose šalyse gyvena „šimtai tūkstančių žydų“.
„Jų saugumo ir apsaugos užtikrinimas yra svarbiausias mūsų rūpestis“, – nurodė Y. Lapidas.
Aštrėjant geopolitinei krizei Izraelis stengėsi išlaikyti diplomatinę pusiausvyrą.
Jungtinės Valstijos yra pagrindinė žydų valstybės sąjungininkė saugumo srityje, o analitikai mano, kad Izraelis bus vis labiau spaudžiamas atsiriboti nuo Maskvos ir dar labiau suartėti su Vakarų šalimis.
Tačiau Izraelis su Maskva palaiko svarbius gynybinius ryšius, ypač atsižvelgiant į rusų pajėgų buvimą kaimyninėje Sirijoje.
Izraeliečių pareigūnai sako glaudžiai derinantys veiksmus su Rusija, kai rengia antskrydžius prieš iraniečių taikinius Sirijoje.
Anot Y. Lapido, Izraelis yra pasirengęs „teikti humanitarinę pagalbą Ukrainos piliečiams“. Rusijos invazija pakurstė nerimą dėl galimo pabėgėlių antplūdžio.
ESBO
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, kuriai priklauso ir Rusija, pareiškė, kad „šis puolimas prieš Ukrainą kelia didžiulį pavojų milijonų žmonių gyvybei ir yra šiurkštus tarptautinės teisės ir Rusijos įsipareigojimų pažeidimas“.
Šį pareiškimą išplatino šiuo metu ESBO pirmininkaujantis Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau) ir organizacijos generalinė sekretorė Helga Schmid (Helga Šmid).
Pasmerkė ir Europos Parlamentas
Europos Parlamento politinių frakcijų pirmininkų sueiga ir EP pirmininkas pasmerkė Rusijos karinę operaciją Donbase ir kovo 1 dieną numatė neeilinį plenarinį posėdį dėl krizės Ukrainoje.
„Buvo apsikeista nuomonėmis su Europos Vadovų Tarybos vadovu Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu) ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). Pirmininkų konferencija griežčiausiais būdais smerkia Rusijos puolimą prieš Ukrainą. Ukraina yra nepriklausoma ir suvereni valstybė, ir jos teritorinis vientisumas yra nediskutuotinas“, – teigiama ketvirtadienį po pasitarimo paskelbtame galutiniame pareiškime.
Rusijos operacija EP dokumente vertinama kaip „grėsmė Europos ir regiono stabilumui, taip pat taisyklėmis pagrįstai pasaulio tvarkai“.
„Ši ataka nukreipta prieš mūsų demokratinės visuomenės modelį. Ji negali likti be atsako. Išliekame tvirti savo vienybe“, – pareiškė Europos Parlamento politinių frakcijų vadovai ir Europos Parlamento pirmininkas.
EP politinių frakcijų pirmininkų konferencija išreiškia „visišką solidarumą ir paramą Ukrainai ir jos žmonėms“. Susitikimo dalyviai nusprendė kovo 1 dieną surengti neeilinį plenarinį posėdį dėl padėties Ukrainoje.
Estijos prezidentas: esu šokiruotas ir nusivylęs
Estijos prezidentas Alaras Karisas pareiškė esąs sukrėstas Rusijos pradėto Ukrainos puolimo. „Prezidentas V. Putinas vėl pasirinko karo kelią. Esu labai šokiruotas ir nusivylęs“, – pareiškė jis ketvirtadienį Taline. Nauja Rusijos operaciją esą yra „karo paskelbimas visoms demokratinėms šalims ir esamai saugumo tvarkai“.
Maskvai, anot A. Kariso, visiškai nerūpi Ukrainos žmonės bei Rusijos piliečiai. „Absurdiškos Rusijos vadovybės dingstys pulti Ukrainą yra melagingos, nepagrįstos ir nusikalstamos. Jos pramanytos, kad prezidentas V. Putinas galėtų pateisinti agresiją prieš šalį, kuri Rusijai niekada nekėlė grėsmės“, – pabrėžė prezidentas.
Alaras Karisas. Scanpix nuotr.
Jis pažadėjo Kijevui visišką paramą. Kartu A. Karisas paragino ES ir NATO reaguoti vieningai ir ryžtingai. „Dabar, kai nukrito kaukės, demokratinių šalis atsakas gali būti tik toks: sustabdyti Rusiją. Tai reiškia dar griežtesnes sankcijas – ir politines, ir ekonomines“, – reikalavo Estijos vadovas.
„Įvykiai Ukrainoje neabejotinai mus palies, tačiau tiesioginės karinės grėsmės Estijai nėra“, – teigė K. Karisas, kreipdamasis į 1,2 mln. savo tautiečių. Vis dėlto su Rusija besiribojanti šalis turi būti pasirengusi kibernetinėms atakoms, taip pat pabėgėlių iš Ukrainos priėmimui.
Lenkijos premjeras reikalauja ryžtingo atsako Rusijai
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareikalavo greito ir ryžtingo atsako į Rusijos vykdomą Ukrainos puolimą. „Turime nedelsiant reaguoti į nusikalstamą Rusijos agresiją prieš Ukrainą“, – rašė jis ketvirtadienį tviteryje.
Europa ir laisvasis pasaulis turi sustabdyti V. Putiną.
„Europa ir laisvasis pasaulis turi sustabdyti V. Putiną“, – pridūrė M. Morawieckis. ES turi imtis griežčiausių įmanomų sankcijų. „Mūsų parama Ukrainai turi būti tikra“, – teigė premjeras.
E. Macronas sieks užbaigti karą
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ketvirtadienį griežtai pasmerkė Rusijos karinius veiksmus prieš Ukrainą ir pažadėjo, kad Paryžius drauge su sąjungininkėmis sieks užbaigti šį karą.
„Rusija privalo nedelsdama nutraukti savo karines operacijas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė E. Macronas.
Emmanuelis Macronas. Scanpix nuotr.
Pasak jo, Rusija priėmė sprendimą „kariauti su Ukraina“.
„Prancūzija solidarizuojasi su Ukraina. Ji palaiko ukrainiečius ir dirba su savo partnerėmis bei sąjungininkėmis dėl šio karo užbaigimo“, – pridūrė E. Macronas.
Italija: puolimas nepateisinamas ir nedovanotinas
Italijos ministras pirmininkas Mario Draghis ketvirtadienį pasmerkė Rusijos puolimą Ukrainoje kaip „nepateisinamą ir nedovanotiną“ ir pareiškė, kad Europa ir NATO stengiasi nedelsdamos reaguoti.
„Italijos vyriausybė smerkia Rusijos puolimą prieš Ukrainą. Jis yra nepateisinamas ir nedovanotinas. Italija šiuo dramatišku momentu yra kartu su Ukrainos žmonėmis ir institucijomis“, – sakoma M. Draghio pareiškime.
„Dirbame su Europos ir NATO sąjungininkėmis, siekdami reaguoti nedelsiant, vieningai ir ryžtingai“, – sakė jis.
Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad iškvietė Rusijos ambasadorių dėl „akivaizdaus tarptautinės teisės pažeidimo“.
M. Draghis sušaukė vyriausybės saugumo komiteto posėdį dėl puolimo, kurį ketvirtadienį anksti ryte pradėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po netikėto kreipimosi per televiziją.
JT vadovas ragina nutraukti agresiją
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) trečiadienį paragino Rusiją nutraukti agresiją Ukrainoje, Maskvai paskelbus karinę operaciją savo kaimynės teritorijoje.
„Prezidente [Vladimirai] Putinai, žmonijos labui sugrąžinkite savo pajėgas į Rusiją“, – po skubiai dėl šios krizės sušaukto JT Saugumo Tarybos posėdžio sakė A. Guterresas.
„Žmonijos labui neleiskite Europoje prasidėti tam, kas galėtų būti didžiausias karas nuo amžiaus pradžios“, – sakė jis ir pabrėžė, kad konfliktas „privalo būti sustabdytas dabar“.
Tuo metu Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia per skubų Saugumo Tarybos posėdį sakė, kad Maskvos karinės operacijos Ukrainoje taikinys – valdžioje Kijeve esanti „chunta“.
„Mes elgiamės agresyviai ne Ukrainos žmonių, o Kijeve valdžioje esančios chuntos atžvilgiu“, – pareiškė jis.
Australija paskelbė sankcijų Rusijai „antrąją fazę“
Australija dėl Ukrainos užpuolimo ketvirtadienį paskelbė sankcijų Rusijai „antrąją fazę“ ir tai yra pirma salvė iš laukiamos naujų tarptautinių priemonių virtinės.
Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas (Skotas Morisonas) pasmerkė Rusijos „neteisėtą invaziją“.
Jis paskelbė sankcijas 25 asmenims ir keturiems juridiniams asmenims, susijusiems su karinės įrangos gamyba bei pardavimu, taip pat suvaržymus keturioms finansinėms institucijoms.
Japonijos premjeras: invazija supurto tarptautinę tvarką
„Vėliausia Rusijos invazija supurto tarptautinės tvarkos, draudžiančios vienašališkus bandymus keisti status quo, pamatus“, – sakė Japonijos lyderis po šalies nacionalinio saugumo tarybos posėdžio.
ESBO pirmininkas: Rusijos įvykdyta invazija – nusikaltimas žmoniškumui
Šiuo metu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) pirmininkaujantis Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau) ketvirtadienį pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą ir pavadino ją „nusikaltimu žmoniškumui“.
„Griežčiausiais įmanomais žodžiais smerkiame šį agresijos aktą“, – sakė jis viename susitikime. Pasak ministro, Rusijos pateisinimas „šio nusikalimo žmoniškumui yra apgailėtinas ir gėdingas“.
Z. Rau kalbėjo ESBO parlamentarų susitikime prieš organizacijos sušauktą uždarą nuolatinės tarybos posėdį, skirtą saugumo situacijai Ukrainoje aptarti.
ES iškvietė Rusijos ambasadorių
Europos Sąjunga ketvirtadienį iškvietė Rusijos ambasadorių ES, kad „griežčiausiai pasmerktų“ Rusijos ataką prieš Ukrainą, sakoma Bendrijos užsienio politikos tarnybos pranešime
Ambasadorius Vladimiras Čižovas sulaukė pasmerkimo už „neišprovokuotą, nepateisinamą Rusijos ginkluotųjų pajėgų invaziją į Ukrainą“. Jam nurodyta perduoti Maskvai Briuselio reikalavimą nedelsiant nutraukti karines operacijas, sakoma pranešime.
Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) generalinis sekretorius Stefano Sannino (Stefanas Saninas) iškvietė V. Čižovą ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio (Žozepo Borelio) nurodymu.
„Generalinis sekretorius S. Sannino informavo ambasadorių V. Čižovą, kad sprendimas dėl ES tvirto atsako į Rusijos agresiją bus priimtas“ vėliau ketvirtadienį vyksiančiame ES viršūnių susitikime Briuselyje.
Viršūnių susitikime bus susitarta dėl naujų sankcijų, kurios, pasak J. Borrellio, bus „griežčiausios“ kada nors ES įvestos sankcijos. Anot jo, jos bus „tiek sektorinės, tiek individualios“, ir derinamos su ES partneriais, ypač Jungtinėmis Valstijomis.
