Antradienį projektą po pateikimo palaikė tik 12 parlamentarų, prieš buvo 21, susilaikė 36. Seimo nariai nemano, kad ši iniciatyva turėtų būti dar tobulinama, todėl ją atmetė.

R. Šalaševičiūtė siūlė už kraujomaišą numatyti baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą nuo 3 iki 6 metų.

Už tokius veiksmus, jei dėl to gimė fiziškai ar protiškai neįgalus vaikas, ji siūlė bausti laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

„Projekto tikslas yra, kad nebūtų tarp artimų giminaičių lytinių santykių, dėl ko gali gimti neįgalūs vaikai. Turime imtis logiškų ir tinkamų priemonių, kad atgrasyti tokias veikas“, – pateikdama projektą sakė R. Šalaševičiūtė.

Ji bandė įtikinti parlamentarus, kad siūlomi Baudžiamojo kodekso pakeitimai sumažintų seksualinių nusikaltimų, ypatingai prieš vaikus, taip pat sumažintų vaikų apsigimimų ir paveldimų ligų riziką dėl kraujomaišos.

Parlamentarė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje oficialiai registruotų kraujomaišos atvejų ir nėštumų nėra. Taip pat, anot jos, nėra pakankamai statistikos, duomenų ir mokslinių tyrimų šiuo klausimu.

„Mes neturime genetikos centrų, kurie atliktų tokius tyrimus. Neturime ir oficialios statistikos, bet tam tikra neoficiali statistika kai kuriais atvejais yra“, –  sakė R. Šalaševičiūtė.

Kritikuodama projektą Seimo narė Agnė Širinskienė siūlė nekriminalizuoti  vaiko  gimimo ir „nekurti tokių situacijų, kuomet gimęs neįgalus vaikas  bus gimęs iš esmės už įstatymo ribų“.

„Šiuo atveju prasideda jau vaiko gimimo kriminalizavimas. Netiesa sakyti, kad Europoje tokia praktika yra paplitusi, paprastai tokios formuluotės nėra naudojamos. Net jeigu ir vaiko gimimas būtų kriminalizuotas, įrodyti, kad negalia atsirado būtent dėl tos priežasties, kad vaikas gimė iš  kraujomaišos santykio, bus neįmanoma“, – tvirtino A. Širinskienė.

Seimo narės R. Šalaševičiūtės duomenimis, kraujomaiša yra kriminalizuota daugumoje Europos Sąjungos (ES) valstybių, taip pat ir ES nepriklausančiose šalyse, t.y. Jungtinėje Karalystėje (JK), Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Australijoje, Kanadoje ir 48-iose JAV valstijose.

Anot parlamentarės, baudžiamoji atsakomybė už kraujomaišą nėra taikoma tik 9-iose ES valstybėse: Lietuvoje, Latvijoje, Liuksemburge, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje ir Slovėnijoje.

Lietuvoje tiek civilinės, tiek bažnytinės institucijos nepripažįsta santuokų sudarymo tarp artimųjų giminaičių.

Tačiau galiojančiame Baudžiamajame kodekse atsakomybė asmenims, kurie savanoriškai turėjo lytinių santykių ar kitokio pobūdžio seksualinių santykių su vienu iš tėvų, senelių, vaikaičių, vaikų, dėdžių, tetų, tikrų ir netikrų brolių, seserų, sūnėnų, dukterėčių, nereglamentuojama.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo Teisės departamentas kritiškai įvertino siūlymą kriminalizuoti kraujomaišą. Tai, kad Civilinis kodeksas bei kanonų teisė draudžia santuoką tarp artimų giminaičių, anot Seimo teisininkų, nesuponuoja būtinumo kriminalizuoti savanoriškus lytinius santykius tarp šių asmenų.

„Etikos ir moralės normų pažeidimas nebūtinai sutampa su baudžiamosios teisės pažeidimu. (...). Niekam nekyla abejonių, kad su baudžiamosios teisės pagalba neįmanoma reguliuoti meilės, draugystės ar šeimos santykių“, – pastebi Seimo Teisės departamentas savo išvadoje.

Anot Seimo teisininkų, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis, pvz. administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis.

Seimo teisininkai pasigedo išsamesnės informacijos apie siūlomos kriminalizuoti veikos pavojingumą, reiškinio paplitimą, galimus kitus šios socialinės problemos sprendimo būdus.

„Neturint duomenų apie šio reiškinio paplitimą Lietuvoje, nėra pagrindo teigti, kad egzistuojančios ar galimos švietimo, visuomenės poveikio priemonės yra nepakankamos kraujomaišos prevencijai“, – sako Seimo Teisės departamentas.

Tai, kad Civilinis kodeksas bei kanonų teisė draudžia santuoką tarp artimų giminaičių, anot Seimo teisininkų, nesuponuoja būtinumo kriminalizuoti savanoriškus lytinius santykius tarp šių asmenų.

„Etikos ir moralės normų pažeidimas nebūtinai sutampa su baudžiamosios teisės pažeidimu. Baudžiamoji teisė turi būti orientuota tik į tokį elgesį, kurio pavojingumas asmens, visuomenės ar valstybės egzistencijai nekelia jokių abejonių (...). Niekam nekyla abejonių, kad su baudžiamosios teisės pagalba neįmanoma reguliuoti meilės, draugystės ar šeimos santykių“, – pastebi Seimo Teisės departamentas savo išvadoje.

Neturint duomenų apie šio reiškinio paplitimą Lietuvoje, nėra pagrindo teigti, kad egzistuojančios ar galimos švietimo, visuomenės poveikio priemonės yra nepakankamos kraujomaišos prevencijai.

Anot Seimo teisininkų, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis, pvz. administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis.

„Privatūs šeiminiai santykiai yra ta sritis, į kurią valstybė reaguoti baudžiamosios teisės priemonėmis turėtų tik kraštutiniu atveju, o atitinkama reakcija šeimai ir visuomenei gali padaryti daugiau žalos, nei duoti naudos. (...) Tai santykių sritis, kurią užkardyti baudžiamosios teisės priemonėmis gali būti itin sunku (ar net apskritai neįmanoma), o procesiniai kaštai yra neproporcingai dideli“, – teigia Seimo Teisės departamentas.

Galiojančiame Baudžiamajame kodekse, anot Seimo teisininkų, jau dabar nustatytos reikiamos ir pakankamos priemonės, ginančios mažamečių ir nepilnamečių asmenų, taip pat ir pilnamečių asmenų seksualinio apsisprendimo laisvę ar neliečiamumą.

Seimo teisininkams kyla abejonių ir dėl šios veikos įrodinėjimo, nes baudžiamoji atsakomybė būtų nustatoma už laisvanoriškus, suaugusių žmonių lytinius santykius. Jie kelia klausimą, kaip būtų išaiškintos tokios nusikalstamos veikos.

„Šiuo atveju nėra aišku, kas turėtų lemiamos reikšmės įrodinėjant faktą, jog asmenys, siejami giminystės ryšiais, turėjo lytinius santykius. (...) Svarbu įvertinti ir tai, kad vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodeksu asmuo gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius. Draudimo versti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius principas yra įtvirtintas ir Konstitucijoje“, – akcentuoja išvadą parengęs Seimo Teisės departamentas.

Seimo teisininkai pastebi, kad Baudžiamojo kodekso papildymas nauja nusikaltimo sudėtimi, už ją numatant ir laisvės atėmimo bausmę, pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Jų manymu, dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė sausio mėnesį įregistravo patobulintas Baudžiamojo kodekso pataisas dėl kraujomaišos kriminalizavimo. Šį klausimą ji ketina siūlyti svarstyti pavasario Seimo sesijoje.

Už kraujomaišą siūloma numatyti baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą nuo 3 iki 6 metų.

Projektas numato, kad „tas, kas savanoriškai lytiškai santykiavo su kitos lyties asmeniu, žinodamas, kad tas asmuo yra giminystės ryšiais su juo susijęs: vaikas, tėvas, motina, tikras ar netikras brolis ar sesuo, senelis, vaikaitis, dėdė, teta, sūnėnas, dukterėčia baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“.

Už tokius veiksmus, jei dėl to gimė fiziškai ar protiškai neįgalus vaikas, siūloma bausti laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

„Tyrimų, apklausų, statistikos rezultatai parodė, kad seksualinis smurtas artimoje aplinkoje egzistuoja. Darytina prielaida, kad tarp jų gali būti ir atvejai, traktuojami kaip kraujomaiša“, – sako R. Šalaševičiūtė.

Ji atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje oficialiai registruotų kraujomaišos atvejų ir nėštumų nėra. Taip pat, anot jos, nėra pakankamai statistikos, duomenų ir mokslinių tyrimų.

Kraujomaiša paženklintas baudžiamasis procesas nebus toks aiškus, kaip atrodytų. Trylikametė gimdyvė per trumpą savo gyvenimą pastojo nuo savo nepilnamečio brolio, pagimdė, o po dviejų mėnesių palaidojo kūdikį. Vaikas mirė globėjų namuose. Nusikaltimo požymių nerasta – gimė silpnos sveikatos. Mergaitė iki dabar apsistojusi pas globėjus.

Kad vaikas laukiasi, motina neva nematė, nežinojo, o tą pastebėjo socialiniai darbuotojai. Iš pradžių įtarimai krito ant trylikametės sesers vyro. Tačiau, kai kūdikis gimė, buvo atliktas DNR tyrimas ir nustatyta, kad vaiko tėvas – mergaitės brolis. Jam dabar pateikti kaltinimai dėl mažametės išžaginimo ir sveikatos sutrikdymo. Kaltės jis nepripažįsta. Motina gina sūnų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Teisėsauga skelbia, kad daugiavaikėje šeimoje galėjo vykti kažkas panašaus ir anksčiau. Pirmas skambutis gautas dar 2020 m., kai buvo pradėtas, bet nesurinkus įrodymų, nutrauktas tyrimas dėl tos pačios mergaitės galimo seksualinio tvirkinimo. Nenuginčijamų įrodymų ilgai laukti nereikėjo. Neįgali trylikametė mergaitė tėvų namuose tapo nėščia.

„Mano nuomone, šioje byloje turėtų būti apklausti ir ekspertai, atlikę ekspertizę nukentėjusiajai“, – sakė prokurorė Vaida Baranauskienė.

Apie psichiatrinę ekspertizę kalba ir kaltinamojo gynėjas.

„Kai išklausysiu ekspertų nuomones dėl nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo, tada spręsiu, ar yra pagrindas rašyti prašymą dėl ekspertizės mano ginamajam“, – teigė kaltinamojo advokatas Arvydas Penelis.

Nukentėjusioji nedalyvaus teismo procesuose. Pasak vaiko teisų atstovų, šeimos nariams nebuvo uždrausta lankyti nuo šeimos atskirtos mergaitės.

Turėtų būti įrodyti išžaginimo požymiai.

Sesers išžaginimu kaltinamas brolis sėdi namuose su tėvais. Nors šiuo metu jis pilnametis, tačiau nedirba.

„Nemanyčiau, kad jo emocinė ar psichinė būsena pakankamai gera, kad dirbtų“, – sakė A. Penelis.

Tęsiant gynėjo logiką, nors kaltinamojo tėvystę patvirtino DNR tyrimas, tai nereiškia, kad kaltinamai išžaginimu negalėtų būti perkvalifikuojami į lengvesnį nusikaltimą.

„Turėtų būti įrodyti išžaginimo požymiai“, – teigė A. Penelis.

Už lytinius santykius su mažamete kaltinamas asmuo gali išvengti kalėjimo. Už išžaginimą gresia kalėjimas iki 15 metų nelaisvės.

„Kalbėti apie kažkokį „baubą“ seksualinių nusikaltimų yra tiesiog nesolidu Seimo nariui, man atrodo, ir rodo paprasčiausiai arba visišką nepasirengimą teikiant tokį projektą ir atmestinį darbą, arba, kitas variantas, priešrinkiminius reikalus“, – teigė advokatas Petras Ragauskas.

Esą pagal baudžiamąjį kodeksą savanoriški lytiniai santykiai tarp giminaičių – ne nusikaltimas.

„Aš, tiesą sakant, nesugalvoju pagrindo, kodėl visuomenė turėtų norėti kištis į žmonių privatų gyvenimą“, – pridėjo P. Ragauskas.

Tačiau R. Šalaševičiūtė tikina, kad šis naujas įstatymas galėtų apsaugoti vaikus nuo seksualinio išnaudojimo šeimoje, mat, anot politikės, dažnai vaikus seksualiai išnaudoja jų artimieji. Visgi, seksualinis nepilnamečių išnaudojimas yra baudžiamas ir dabar.

„Kai kaltininkas yra tėvas, motina, globėjas arba kitas asmuo, turintis įgaliojimų to vaiko atžvilgiu, tai už šitą nusikaltimą dabar yra numatyta iki šešių metų laisvės atėmimo. Ką siūlo projekto iniciatoriai – iki trejų metų“, – kalbėjo advokatas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vaiko teisių gynėjai tikina pastebėję, kad nors smurto prieš vaikus skaičiai auga, pati problema Lietuvoje nyksta.

„Tikrai nebūtinai reiškia, kad to smurto yra daugiau, tai tiesiog reiškia, kad jis yra geriau atpažįstamas“, – sakė vaiko teisių gynėja Ugnė Klingerė.

Tad papildomas įstatymas esą nebūtinai vaikus apsaugotų geriau. Anot U. Klingerės, viskas priklauso ne nuo to, ar yra pakankamai straipsnių baudžiamajam kodekse, bet labiau nuo to, kaip suveikia visos tarnybos, institucijos, kaip pavyksta surinkti duomenis.

Tačiau Seimo narė įsitikinusi, kad Lietuva atsilieka nuo pasaulio. Esą Jungtinė Karalystė, dalis Europos Sąjungos ir beveik visos Jungtinės Amerikos Valstijos kraujomaišą kriminalizavo jau seniai. O Lietuvoje esą nėra net ir genetinių tyrimų, kurie padėtų nustatyti kraujomaišą. Tiesa, Vilniaus Santaros klinikose veikia Medicininės genetikos centras, jo vadovas tikina, kad esant kriminaliniam įvykiui, ištirti giminystės ryšį būtų įmanoma.

Aš, tiesą sakant, nesugalvoju pagrindo, kodėl visuomenė turėtų norėti kištis į žmonių privatų gyvenimą.

„Pavyzdžiui, atliekant tyrimus, nustatant, koks yra giminystės ryšys, jeigu gimė vaikas, kuriam gali būti, kaip minėjau, genetinė patologija. Taip pat galima daryti tyrimus tam vaikučiui ir abiem biologiniams tėvams“, – tvirtino Medicininės genetikos centro vadovas Algirdas Utkus.

Tačiau retai kada tokių tyrimų prireikia. Pasak A. Utkaus, Lietuvoje tai nėra problema, nes tokia partnerystė čia nėra populiari.

Baudžiamoji atsakomybė už kraujomaišą netaikoma devyniose Europos Sąjungos šalyse: Latvijoje, Liuksemburge, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje ir Lietuvoje.

– Ar tikrai tai didelė ir aktuali problema Lietuvoje, ir kodėl prireikė tokio siūlymo?

– Na, pirmiausia, būna atvejų, kai įtarimų dėl savanoriško lytinio santykiavimo tarp artimų giminaičių gimsta neįgalūs kūdikiai. Lietuvos baudžiamajame kodekse mes tokios nuostatos, tokio straipsnio, kad bausti už savanoriškus lytinius santykius tarp artimų giminaičių neturime. Toliau, Lietuvoje neatliekami ir genetiniai tyrimai, kad nustatytų kraujomaišą. Nėra nei specialios institucijos, nei mes turime statistikos, nei metodikos – nieko neturime. Ir, faktiškai, pagal tą situaciją, kokią mes šiandien turime Lietuvoje, įvertinant, kad per trejus metus nukentėję yra beveik tūkstantis vaikų ir 42 proc. iš jų nukentėję nuo artimų asmenų – tėvų, motinos sugyventinių, brolių, pusbrolių, globėjų ir t.t. Vadinasi, vaikai patiria seksualinę prievartą artimoje aplinkoje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Dabar man kyla du išvestiniai klausimai iš jūsų atsakymo. Jūs sakote, kad mes neturime jokių tyrimų, kas tuo užsiimtų – tai vienas dalykas. Jūs iš karto siūlote kalbėti apie baudžiamojo kodekso pakeitimą. Kodėl nesiūlote spręsti šios pirminės problemos ir užsiimti tyrimais? Kitas dalykas, jūs sakote, kad pas mus yra daug nukentėjusių vaikų nuo smurto artimoje aplinkoje nuo lytinio išnaudojimo. Bet už tai draudžiama kituose įstatymuose. Tai kam reikia dar kažkokių papildomų įstatymų?

– Gerai, atsakau į pirmą klausimą. Dėl genetinių tyrimų, iš tikrųjų, jeigu matėte projekte, jame yra numatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija turi parengti lydimuosius teisės aktus. Ir būtent toks įgaliojimas turėtų būti suteiktas Sveikatos apsaugos ministerijai, nes tiek profesorius Algirdas Utkus, tiek profesorė Rasa Ugenskienė, Vilniaus ir Kauno – didžiųjų mūsų gydymo įstaigų genetikos centrų vadovai, yra išsakę savo poziciją, kuri aiškinamajame rašte nurodyta. Kad tai yra būtina, turi būti skirtos lėšos, turi būti pradėti genetiniai tyrimai, suteikiant galimybes nustatyti kraujomaišos atvejus, kai dėl to gimsta neįgalūs kūdikiai. Ir jokių galimybių nei konstatuoti kraujomaišą, nei taikyti atsakomybės nėra. Tai yra, pas mane numatyti tiek įstatymo projekte, kodekso pakeitimo projekte, tiek aiškinamajam rašte, labai aiškiai pasisakoma. Atsakau į antrą klausimą. Dėl to, kad baudžiamoji atsakomybė yra numatyta įvairi, mes turime visą 21 skirsnį baudžiamojo kodekso, kuris numato įvairius lytinius nusikaltimus ir įvairią atsakomybe už tokius nusikaltimus. Tačiau mes puikiai žinome, tiek tyrimai, dar mano laikais, kai buvau Vaiko teisių kontrolierė, atlikti globos įstaigose, tiek dabar, mes turime beveik pusę vaikų, nukentėjusių artimoje aplinkoje. Tačiau, kad vaikai prisipažintų, jog juos išnaudoja artimi giminės, pasiekti nėra taip lengva. Pirmiausia, vaikai bijo fizinių bausmių, yra priklausomi nuo finansinės paramos. Tai yra šeimos gėda, todėl niekas apie tai nekalba. Net motinos, žinodamos problemas savo šeimoje, nedrįsta prabilti.

– Na, nežinau, ar įvedus kraujomaišą pagal baudžiamąjį kodeksą tikrai ir vaikai, ir suaugusieji pradės kalbėti. Palikime tai teisininkų vertinimui. Gerai, bet jeigu lytiniai santykiai tarp giminaičių vyksta abiejų pusių sutarimu ir ypač tarp dviejų suaugusių pilnamečių žmonių, jūsų akimis, tai irgi problema, kurią reikia kriminalizuoti, o ne tik palikti pačios visuomenės normoms, kad iš tiesų incestas šiais laikais yra nepriimtinas ir netoleruotinas?

– Visiškai teisingai, kadangi mes turime civilinį kodeksą, kuris tokias santuokas draudžia, labai aiškiai yra straipsnis, skirtas būtent draudimui. Mes turime bažnyčios kanonų teisę – net keturi kanonai kalba apie negalimybę sudaryti tokias santuokas. Vadinasi, iš tikrųjų kraujomaiša yra pripažįstama kaip problema. Ir būtent kraujomaiša savanorišku sutikimu, kai iš tikrųjų ne visada būna tie sutikimai savanoriški. Jeigu pažiūrėsime į užsienio praktiką, Europos Sąjungoje tik aštuonios valstybės neturi baudžiamajame kodekse numatytos atsakomybės. O jeigu pažiūrėsime toliau – į JAV, Australiją, Kanadą, ten net iki 25 metų laisvės atėmimo numatoma atsakomybė, Australijoje numatomas įtraukimas į seksualinių nusikaltėlių registrą penkiolikai metų. Tad, aš manau, kad tai yra problemą, kurią sprendžia visas pasaulis, laikas ir mums išspręsti.

– Jūs galite įvardyti, kiek yra kraujomaišos atvejų šalyje per metus, jei siūlote ją kriminalizuoti?

– Tai tame ir problema. Aš jau pasakiau, mes negalime įvardyti, žinodami, kad yra, kad gimsta neįgalūs vaikai, prokurorai negali taikyti atsakomybės, nes straipsnio nėra ir tyrimų niekas nedaro.

– Bet jeigu bus įstatymas ir prokurorai galės taikyti atsakomybę, kaip tai sprendžia pirminę žinojimo problemą?

– Turi būti ir sveikatos apsaugos sistemoje sureguliuota, kad būtų galima atlikti genetinius tyrimus dėl kraujomaišos. 25 proc. vaikų gali gimti neįgalūs, net kai kurios ligos perduodamos 50 proc.

– Ką jūs ir kaip siūlote bausti? Nes įdomu, kad pataisose jūs išskiriate ir tai, ką reikėtų daryti, jei kūdikis gimsta apsigimęs. Ir kitas klausimas – o jeigu vaikas gimsta sveikas, normalus, tai vis tiek yra reikalinga bausmė?

– Aš manau, taip. Kadangi šitaip yra vos ne visame pasaulyje – aš nekalbu apie Afriką ir t. t. Bet, iš tikrųjų, dvi dalys straipsnio yra turbūt ne visose valstybėse, kiek teko susipažinti su praktika. Tai kriminalizuojama yra iki trijų metų, tiksliau bauda, laisvės atėmimas iki trijų metų už savanoriškus lytinius santykius tarp artimiausių giminių. Na, o iki šešių metų, jeigu po tokių santykių gimsta neįgalus kūdikis.

Ji parengė ir registravo Baudžiamojo kodekso pataisą, kad asmuo, savanoriškai lytiškai santykiavęs su artimu giminaičiu – vaiku, tėvu, motina, broliu, seserimi, seneliu, pusiau broliu/seserimi – būtų baudžiamas bauda, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Anot projekto, jei dėl kraujomaišos gimė fiziškai ar protiškai neįgalus vaikas, turėtų būti baudžiama iki šešerių metų laisvės atėmimo.

„Kai pradėjau rengti seksualinių nusikaltėlių registro projektą, paaiškėjo, kad labai daug, 42 proc., vaikų seksualinį išnaudojimą patiria artimoje aplinkoje. Vadinasi, su nepilnamečiais santykiauja artimi giminaičiai“, – BNS sakė R. Šalaševičiūtė.

Anot jos, pataisa padėtų nuo artimojo apginti labiau pažeidžiamus asmenis, kurie gali būti verčiami lytiškai santykiauti, nors ir nenaudojant smurto.

„Iš tikrųjų turime daug atvejų, kada dėl vienokių ar kitokių priežasčių vaikai, kurie buvo priversti santykiauti su artimais giminaičiais, tai slepia, nes tai šeimos gėda. Galbūt išeinant per tuos savanoriškus santykius būtų galima ir padėti prokuratūrai, policijai kai kuriais atvejais atskleisti nusikaltimus“, – tvirtino Seimo narė.

Iš tikrųjų turime daug atvejų, kada dėl vienokių ar kitokių priežasčių vaikai, kurie buvo priversti santykiauti su artimais giminaičiais, tai slepia, nes tai šeimos gėda.

Šiuo metu Baudžiamajame kodekse nėra nustatyta atsakomybė už savanorišką lytinį santykiavimą tarp artimų giminaičių.

„Teko kalbėti su prokuratūros darbuotojais, kad yra buvę situacijų, kai gimsta neįgalus vaikas ir aišku iš esamos situacijos, kad buvo kraujomaiša – santykiai tarp artimų giminaičių, – tačiau net iškelti baudžiamąją bylą galimybės nėra, nes nėra Baudžiamajame kodekse straipsnio, pagal kurį turėtų atsakyti toks asmuo, kuris siekė, kad ir savanoriško lytinio santykiavimo su artimu giminaičiu“, – aiškino parlamentarė.

Ji vylėsi, kad pataisa prisidėtų ir siekiant užkardyti seksualinius nusikaltimus, ypač prieš vaikus.

R. Šalaševičiūtės duomenimis, kraujomaiša kriminalizuota daugumoje Europos Sąjungos (ES) valstybių, taip pat Jungtinėje Karalystėje, Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Australijoje, Kanadoje, 48-iose JAV valstijose.

Baudžiamoji atsakomybė už kraujomaišą netaikoma devyniose ES  valstybėse: Lietuvoje, Latvijoje. Liuksemburge, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje ir Slovėnijoje.

Autorius knygoje tiesiogiai Biblijos ištraukų neinterpretuoja - savo mintis dėsto tarsi paskandindamas kasdienių įvykių ir emocijų sraute, prisiminimų fragmentuose, asmeninės patirties detalėse.

Knygos pristatyme kun. J. Sasnauskas sakė, kad savo kūryba jis siekia malšinti žmonių alkį.

„Aš jau nebe pirmi metai matau didžiulį žmonių alkį tų vadinamųjų dvasinių dalykų Lietuvoje. Kažkada mes kalbėjome apie juos daugiau, bet nesistengėme žmonių pasotinti. Man tas labai ryšku yra. Vien iš to, kiek knygų yra išleista. Kažkada mačiau Kaune išmestas knygas, ir ten buvo tokių pseudoreliginių, ir visos yra žmonių supirktos. Jos ten maždaug apie burokėlius ir maldą, buvo toks derinys. Jos visos pirktos iš didžiulio žmonių alkio. Ir mėginta skaityti. Aš nesakau, kad vienu ypu gali užpildyti tą alkį, bet turi daryti“, - sakė kun. J. Sasnauskas.

Knygoje išguldyti tekstai buvo rašomi leidinio „Šiaurės Atėnai“ užsakymu ir spausdinami kas dvi savaitės kiekviename leidinio numeryje. J. Sasnauskas pripažįsta, kad savo tekstais turėjo tikslą savotiškai pamokslauti, nes tai jo, kaip kunigo, pareiga.

„Kad ir ką kunigas rašytų, jis vis tiek pirmiausia yra pamokslininkas. Ir čia tam tikra prasme yra pamokslai - tik tiek, kad išdėstyta tai, kas yra kitapus kadro, Šventojo Rašto refleksija. Antanas Baranauskas, dėstydamas Kauno kunigų seminarijoje ir savo vadovėlyje vartojo žodį „sugraudenimas“. Pamokslo tikslas yra sugraudenti, reiškia žmogų paliesti emociškai. Tos situacijos, apie kurias rašau tekstuose, mane palietė. Ir aš tikiuosi, kad gali paliesti ir kitus žmones“, - sakė kun. J. Sasnauskas.

Knygos pavadinimas „Kraujomaiša“ pasirinktas kaip metafora. Plačiąja prasme ji atliepia krikščioniškąją įsikūnijimo teologiją, dieviškos ir žmogiškos prigimties sampyną Jėzaus Kristaus asmenyje ir iš to kylančią galimybę kiekvienam žmogui būti dieviškumo atspindžiu. Kun. J. Sasnauskas sako, kad žodis „kraujomaiša“ jam yra gražus.

„Aišku, kad vartojamas ne tiesiogine prasme. Man pats žodis gražus, tie dėmenys - kraujas ir susimaišo. Man ateina mintis, kad Mišių metu viskas maišosi, ir įsikūnijimo metu viskas maišosi, ir apskritai sakramentai yra susimaišymas. Dievo pėdsakai yra persimaišę su žmonių pėdsakais“, - aiškino kun. J. Sasnauskas.

Visą knygą yra persmelkęs įsitikinimas ir autoriaus patyrimas, kad Dievas geba ištiesinti kreivus žmonių kelius ir nuodėmės tamsą paversti netikėta, protu nesuvokiama šviesa.

Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtinto neigiamas išvadas tokiems Seimo narių pasiūlymams.

Į Baudžiamąjį kodeksą įtraukti bausmę už moterų apipjaustymą yra pasiūliusi Seimo narė socialdemokratė Giedrė Purvaneckienė. Jos siūlymu, sunkus sveikatos sutrikdymas siekiant atlikti ar atliekant moters lytinių organų žalojimą remiantis religiniais įsitikinimais ir socialinėmis, kultūrinėmis reikmėmis būtų baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dvylikos metų. Pataisą siūlanti parlamentarė aiškino, kad dėl padidėjusios migracijos išauga rizika, jog daugiausiai Afrikos valstybėse praktikuojamas moterų lytinių organų žalojimas gali būti atliekamas ir Lietuvoje.

Vyriausybės išvadą rengusi Teisingumo ministerija sako, kad moters lytinių organų žalojimas savaime yra nusikalstamas.

„Daugeliu atvejų ši veika turi sunkaus sveikatos sutrikdymo, kai nepataisomai subjaurojamas nukentėjusio asmens kūnas (Baudžiamojo kodekso 135 straipsnis), požymių. Nenustačius nepataisomo nukentėjusio asmens kūno subjaurojimo požymių (tai yra nenustačius sunkaus sveikatos sutrikdymo), veika priklausomai nuo padaryto sveikatos sutrikdymo masto (...) būtų kvalifikuojama kaip nesunkus (Baudžiamojo kodekso 138 straipsnis) arba nežymus (Baudžiamojo kodekso 140 straipsnis) žmogaus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto rengėjų siūlomas nusikalstamos veikos, kuri jau dabar užtraukia baudžiamąją atsakomybę, atskiras kriminalizavimas nėra tikslingas ir laikytinas pertekliniu“, – sakoma Vyriausybės išvadoje.

Kartu pažymima, kad siūlymas visus be išimties moters lytinių organų sužalojimo atvejus, nepriklausomai nuo šia veika realiai padarytos žalos žmogaus sveikatai, laikyti tik sunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuojančiu požymiu laikytinas neproporcingu.

Pasiūlymą kriminalizuoti kraujomaišą Seime pateikusios socialdemokratės Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė teigia, kad kriminalizavus incestą būtų apginta silpnesniojo partnerio seksualinio apsisprendimo laisvė, taip pat sumažinta genetinių defektų rizika, apsaugota visuomenės gerovė ir sveikata. Baudžiamąjį kodeksą parlamentarės pernai pasiūlė papildyti straipsniu, kad savanoriškai lytiškai santykiavę asmenys, siejami artimais kraujo ryšiais - tėvai su vaikais, seneliai su vaikaičiais, broliai su seserimis - būtų baudžiami laisvės atėmimu iki dvejų metų.

„Baudžiamosios atsakomybės už kraujomaišą nustatymas yra netikslinga ir neproporcinga priemonė“, – sakoma Vyriausybės išvadoje.

Anot jos, neturint duomenų apie incesto paplitimą Lietuvoje, nėra pagrindo teigti, kad egzistuojančios ar galimos švietimo, visuomenės poveikio priemonės yra nepakankamos kraujomaišos prevencijai. Vyriausybė taip pat teigia, kad vien tai, jog dalyje Europos valstybių kraujomaiša yra kriminalizuota, savaime nėra pagrindas taikyti griežčiausią teisinės atsakomybės formą – baudžiamąją atsakomybę.

Kartu pažymima, jog kraujomaišos kriminalizavimas lems tai, kad šie atvejai taps labiau paslėpti, nes lytinių santykių partneriai dar labiau slėps savo santykius nuo aplinkinių, baimindamiesi gresiančios kriminalinės bausmės. Dėl to mažės galimybės paveikti asmenis, kad jie nutrauktų šiuos savo veiksmus, mažės galimybės suteikti reikiamą psichologinę, medicininę ar kitokią pagalbą.

„Baudžiamosios atsakomybės už kraujomaišą nustatymas yra netikslinga ir neproporcinga priemonė“, - rašoma ministerijos rašte, kuris teikiamas Vyriausybei.

Anot ministerijos, neturint duomenų apie incesto paplitimą Lietuvoje, nėra pagrindo teigti, kad egzistuojančios ar galimos švietimo, visuomenės poveikio priemonės yra nepakankamos kraujomaišos prevencijai. Ministerija teigia, kad vien tai, kad dalyje Europos valstybių kraujomaiša yra kriminalizuota, savaime nėra pagrindas taikyti pačią griežčiausią teisinės atsakomybės formą – baudžiamąją atsakomybę.

Teisingumo ministerija rašo, kad kraujomaišos kriminalizavimas lems tai, kad šie atvejai taps labiau paslėpti, nes lytinių santykių partneriai dar labiau slėps savo santykius nuo aplinkinių, baimindamiesi gresiančios kriminalinės bausmės.

„Dėl to mažės galimybės visuomenės ar kitokio poveikio priemonėmis paveikti asmenis, kad jie nutrauktų šiuos savo veiksmus, mažės galimybės suteikti reikiamą psichologinę, medicininę ar kitokią pagalbą“, - rašo ministerija.

Pasiūlymą kriminalizuoti kraujomaišą Seime pateikusios socialdemokratės Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė argumentuoja, kad kriminalizavus incestą būtų apginta silpnesniojo partnerio seksualinio apsisprendimo laisvė, taip pat sumažinta genetinių defektų rizika, apsaugota visuomenės gerovė ir sveikata.

Baudžiamąjį kodeksą parlamentarės pernai pasiūlė papildyti straipsniu, kad savanoriškai lytiškai santykiavę asmenys, siejami artimais kraujo ryšiais - tėvai su vaikais, seneliai su vaikaičiais, broliai su seserimis - būtų baudžiami laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Už incestą asmuo neatsakytų tuo atveju, jei prieš jį buvo panaudota seksualinė prievarta.

Už lytinius santykius su savo dukra nuteistas 39 metų vyras vakar buvo atgabentas į Klaipėdos policijos areštinę.

Metų ir aštuonių mėnesių nelaisvės bausmė vyrui buvo skirta pernai spalio pabaigoje. Teismo salėje jis nebuvo suimtas, nes turėjo teisę sprendimą apskųsti.

Šis asmuo buvo nuteistas už tai, kad tenkino lytinę aistrą su dukra, pažeisdamas jos apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Nepilnametė nuo savo tėvo susilaukė vaiko.

Nuteistas vyras deklaravo gyvenantis uostamiesčio pietinėje dalyje, tačiau ten pareigūnai jo negalėjo rasti, todėl buvo paskelbta jo paieška.

Vakar ieškomasis pats paskambino į policiją, išreiškė nusistebėjimą, esą nežino, kodėl yra ieškomas, ir pasisakė, kur jį galima rasti. Uostamiesčio policijos pareigūnai rado šį vyrą jo tėvų sodyboje kaime už Priekulės.

Kitos savaitės pradžioje turėtų įvykti dar vienas teismo posėdis. Civilinis procesas dėl šio vyro ir jo dukros bendro vaiko gyvenamosios vietos nustatymo buvo pradėtas dar pernai, tačiau tėvui neatvykus į posėdį, įstrigo. Vyras prašė teismą leisti jam auginti vaikelį ir jo gyvenamąją vietą nustatyti jo namuose.

Kito posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai ketina reikalauti nepatenkinti šio prašymo, nes tėvas yra nusikaltęs prieš savo paties dukrą ir vaiko mamą.