„Matau „Sodros“ duomenis: įdarbinimai sektoriuje nuo sausio tikrai didėja, bankrotų skaičius nėra kažkaip pasikeitęs, o kaip tik turinčių bankrutuojančių įmonių statusą įmonių yra sumažėjęs skaičius lyginat nuo metų pradžios, bedarbių sektoriuje skaičius esmingai nesikeičia. PVM moka vartotojai, tai, turbūt, labiausiai kas šį klausimą galėtų kelti, tai kam tenka mokėti – tie, kurie eina ir naudojasi šiomis paslaugomis“, – penktadienį LRT radijui teigė M. Lingė.

Anot jo, sausį sektoriuje įdarbinta 2,7 tūkst., kovą – 3,7 tūkst. žmonių.

„Metų pradžioje sektoriuje paslaugas teikiančių įmonių buvo 5,7 tūkst., dabar – 5,9 tūkst.“, – teigė parlamentaras.

Pasak jo, maitinimo sektoriaus teiginiai, kad didinant PVM maitinimo sektoriui norima surinkti daugiau pajamų gynybos reikalams, yra nekorektiški.

Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos Eurika Turonienė sako, kad pabrangus maitinimui mokyklose, vis daugiau tėvų jo nebeįperka.

„Didėja dalis vaikų mokyklose, kurių tėvai neturi pinigėlių nupirkti už padidėjusią kainą. Žinoma, tėveliai sprendžia jų maitinimo klausimą, bet vaiko sveikatos sąskaita: vaikai iš namų atsineša maistą, kuris valgomas atšalęs, ir tikrai neatitinka sveikatingumo reikalavimų, kuriuos, kaip prioritetinius vaikų maitinime, yra iškėlusi Sveikatos ministerija prieš penkis ar šešerius metus. Visa tai dabar užbraukiama“, – teigė E. Turonienė.

Pasak jos, kai kuriose mokyklose pietų kaina siekia 5,5 euro ir tai, asociacijos vadovės teigimu,  nėra normalu. 

Penktadienį šalia Vilniuje vyks maitinimo verslo atstovų protesto akcija, kurioje politikų bus reikalaujama grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. PVM tarifą. Protestą inicijavo smulkusis maitinimo verslas, kuriam ypač sunku išsilaikyti nuo šių metų grąžinus standartinį 21 proc. PVM tarifą.

Už tai, kad tokia Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas būtų svarstoma, balsavo 44 Seimo nariai, prieš buvo 47, o susilaikė  17. Kitu balsavimu projektą Seimas atmetė: už tai buvo 54 parlamentarai, o 51 norėjo, kad pakeitimai būtų tobulinami.

Pataisos numatė, kad restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų paslaugoms lengvata būtų taikoma dar trejus metus – iki 2026-ųjų gruodžio pabaigos. 

Pataisą pristatydama „valstietė“ Aušrinė Norkienė teigė, kad lengvata padarė teigiamą poveikį ekonomikai: „Dalį verslų išgelbėjo nuo bankrotų, skatino juos veikti skaidriau“.  

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtino, kad iš lengvatos naudas gauna greitojo maisto restoranai, kurių pelnas dėl jos auga. Tuo metu pusė maitinimo įstaigų, anot ministrės, nėra PVM mokėtojos, todėl lengvata nepasinaudoja.

„McDonald's“, „Hesburger“ ir kiti tinkliniai greitojo maisto restoranai, picerijos ne tik nemoka PVM, bet dar jį susigrąžina iš valstybės“, –  teigė ministrė.  

„McDonald's“, „Hesburger“ ir kiti tinkliniai greitojo maisto restoranai, picerijos ne tik nemoka PVM, bet dar jį susigrąžina iš valstybės.

 

Tuo metu Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mindaugas Lingė teigė, kad 2024 metų biudžete jau yra numatytos 170 mln. eurų pajamos, kurias tikimasi surinkti maitinimo sektoriui atstačius įprastą PVM tarifą. 

A. Norkienė siūlo stabdyti ministerijų miestelio statybą ir sutaupytas lėšas nukreipti toms reikmėms, kam pinigų pristigtų pratęsus PVP lengvatą ir į biudžetą surenkant mažiau įplaukų.  

Pataisas registravo „valstiečių“, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ ir Mišrios Seimo narių grupės atstovai.

Seimas šį rugsėjį jau atmetė opozicijai priklausančių parlamentarų siūlymą neribotam laikui pratęsti iki šių metų pabaigos galiojančią lengvatą restoranams ir kitoms maitinimo sektoriaus įmonėms.

Tada pakeitimo autoriai sakė, kad PVM lengvata reikalinga ne tik restoranams ir kavinėms, bet ir įstaigoms, kurios tiekia maistą darželiams, mokykloms, ligoninėms.

Lengvatinis 9 proc. PVM maitinimo įstaigoms buvo pritaikytas kaip pagalba nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiam verslui ir turėjo galioti iki šių metų birželio, tačiau buvusio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko siūlymu Seimas pernai nusprendė lengvatą pratęsti iki šių metų pabaigos. 

Dabar maisto produktams galioja 21 proc. PVM. 

Pasak premjerės, Vyriausybė ne kartą sakė, kad lengvata yra laikina ir buvo nustatyta pirmiausiai siekiant kompensuoti Covid-19 pandemijos netekimus.

„Pirminis planas buvo, kad lengvata turėjo pasibaigti praėjusiais metais, bet kaip visada žinoma, diskusijos tokios, kad kai lengvata turi pasibaigti (...), tada atsiranda milijonas kitų priežasčių, kodėl taip neturėtų būti“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė I. Šimonytė.

„Kadangi praėjusių metų pabaiga buvo sudėtinga, įtempta dėl energetikos kainų šuolių, tų nestabilumo židinių, galiausiai Seimo buvo priimtas sprendimas pratęsti iki šių metų pabaigos, ne iki metų vidurio, kaip siūlė Vyriausybė. Bet jau kitiems metams Vyriausybė tikrai jokio siūlymo pratęsti lengvatą nebeteikia ir neteiks, nes manom, kad dabar jokių išskirtinių aplinkybių nėra“, – pridūrė ji.

Bet jau kitiems metams Vyriausybė tikrai jokio siūlymo pratęsti lengvatą nebeteikia ir neteiks, nes manom, kad dabar jokių išskirtinių aplinkybių nėra.

 

Kai kuriems kritikams teigiant, kad nemažai įmonių dar nuo koronaviruso pandemijos turi mokesčių atidėjimus ir joms gali būti sudėtinga mokesčius susimokėti, premjerė sako, kad su Valstybine mokesčių inspekcija galima sutarti ir atnaujinti mokėjimų grafiką, kad įmonėms būtų patogiau.

„Pirmiausia, PVM yra vartotojo mokestis, įmonės yra tik techninis agentas, kuris mokestį surenka ir perveda į biudžetą. Antras dalykas, jei iš tikrųjų tokių įmonių bus, kurioms pagal nustatytą grafiką sunkumų kiltų, ar tai lengvatai neprasitęsus, ar dėl kitų priežasčių, visada galima su mokesčių inspekcija sutarti atnaujintą grafiką ir tas problemas išspręsti. (...) Niekas nėra suinteresuotas, kad kažkas bankrutuotų“, – sakė I. Šimonytė.

Trys Seimo opozicijos frakcijos– „valstiečių“, demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ ir Mišris Seimo narių grupės – šią savaitę įregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūlo lengvatą taikyti dar trejus metus – iki 2026-ųjų gruodžio pabaigos. 

Pakeitimų autoriai sako, kad pratęsus 9 proc. PVM 2024 metais sektoriaus apyvarta pasiektų milijardą eurų, o darbuotojų padaugėtų iki 40 tūkst.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė, kad sprendimas nebetęsti PVM lengvatos maitinimo sektoriui leis į biudžetą surinkti daugiau pajamų – 140 mln. eurų.

Seimas rugsėjį atmetė opozicinių demokratų siūlymą neribotam laikui pratęsti PVM lengvatą restoranams ir kitoms maitinimo sektoriaus įmonėms.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo autoriai sako, kad tokia PVM lengvata reikalinga dėl ekonominio neapibrėžtumo, bet projekto kritikai teigė, jog mažesnis maitinimo sektoriaus apmokestinimas būtų neteisingas kitų verslų atžvilgiu.

Lengvatinis 9 proc. PVM maitinimo įstaigoms buvo pritaikytas kaip pagalba nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiam verslui ir turėjo galioti iki šių metų birželio, tačiau buvusio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko siūlymu Seimas pernai nusprendė lengvatą pratęsti iki šių metų pabaigos.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė yra sakiusi, kad dėl lengvatos mažėja šešėlinio verslo apimtys bei auga kitų mokesčių surinkimas į biudžetą.

Šią savaitę registruotos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos numato, kad restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam maistui, lengvata būtų taikoma dar trejus metus –  iki 2026-ųjų gruodžio pabaigos. 

Pataisas registravo „valstiečių“, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ ir Mišrios Seimo narių grupės atstovai.

Pakeitimų autoriai sako, kad 9 proc. PVM tarifą maitinimo sektoriui palikus, 2024 metais sektoriaus apyvarta pasiektų milijardą eurų, o darbuotojų padaugėtų iki 40 tūkst.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė, kad sprendimas nebetęsti PVM lengvatos maitinimo sektoriui leis į biudžetą surinkti daugiau pajamų – 140 mln. eurų.

Seimas šį rugsėjį jau atmetė opozicijai priklausančių parlamentarų  siūlymą neribotam laikui pratęsti iki šių metų pabaigos galiojančią lengvatą restoranams ir kitoms maitinimo sektoriaus įmonėms.

Tada pakeitimo autoriai sakė, kad PVM lengvata reikalinga ne tik restoranams ir kavinėms, bet ir įstaigoms, kurios tiekia maistą darželiams, mokykloms, ligoninėms.

Tuo metu Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mindaugas Lingė tada teigė, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo lengvatą paversti privilegija.   

Pasak jo, dėl tokios lengvatos biudžeto netekimai siekia apie 119 mln. eurų per metus, o lengvatos naudą gauna didžiausios maitinimo įstaigos.   

Lengvatinis 9 proc. PVM maitinimo įstaigoms buvo pritaikytas kaip pagalba nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiam verslui ir turėjo galioti iki šių metų birželio, tačiau buvusio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko siūlymu Seimas pernai nusprendė lengvatą pratęsti iki šių metų pabaigos. 

Dabar maisto produktams galioja 21 proc. PVM.

Tiesa, šįkart būtų siūloma lengvatinį 9 proc. PVM tarifą taikyti trejus metus – 2024–2026 m.

Įstatymo projektą registruotų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija, kuri šią savaitę Seime susitiko su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA).

Pasak frakcijos seniūnės Aušrinės Norkienės, LVŽS parlamentarai artimiausiu metu susitiks tarpusavyje ir aptars, ar siūlyti pratęsti lengvatą.

„Mes (pasiūlymo – ELTA) dar ir neturime, tiesiog patys apie tai turime padiskutuoti“, – Eltai sakė A. Norkienė.

Politikės teigimu, pati LVRA susitikime „jokių pasiūlymų nepaliko“, tačiau pasidalino duomenimis, jog „tikrai didelė dalis“ įmonių galiojant lengvatai grįžo iš „šešėlio“, o verslas yra gyvybingas.

„Lengvata davė ir tokį efektą, kai įmonės grąžino ne tik savo skolas, atidėtus per pandemiją mokesčius, bet – kaip jie patys sako – įsisuko visas ratas: į įmones atėjo daugiau darbuotojų, jie ir ukrainiečius įdarbina, ir nekvalifikuotą darbo jėgą. Yra daug visokių dedamųjų“, – kalbėjo A. Norkienė.

LVRA prezidentės Evaldos Šiškauskienės teigimu, asociacija norėtų, jog 9 proc. PVM lengvata maitinimo įstaigoms galiotų dar iki 2026 m. pabaigos.

„Teikiame 3 metams, iki 2026 m. Iki 2026 m. būtent yra išdėlioti mokesčiai per kovidą, kurie buvo atidėti. (...) Tada visi išsimokėtų savo skolas, tada galbūt būtų mažiau bankrotų ir kažkokia logika. Visi iš anksto pasiplanuotų, pasidėliotų“, – Eltai teigė LVRA vadovė.

Pasak jos, parlamentas lengvatą turėtų pratęsti dar šiemet, siekiant išvengti paslaugų brangimo. Nuo kitų metų minimaliam mėnesiniam atlygiui kylant iki 924 eurų, asociacijos vadovė sako, kad, sektoriui pritaikius standartinį PVM, kainos galėtų augti 22 proc.

„Po naujų metų 10 proc. auga minimali mėnesinė alga, tada 12 proc. pakils PVM. Tai 22 proc. augs ir kainos“, – sakė E. Šiškauskienė.

Be to, dar pabrėžė ji, nors panaikinus lengvatą padidės biudžeto pajamos, sektoriuje padaugės bankrotų, dalis skaidriai pradėjusių dirbti maitinimo įstaigų vėl grįš į šešėlį.

„Neskaičiuojama kiek įmonių užsidarys, kiek bankrotų, kiek pašalpų mokės ir kiek pelno nueis į šešėlį“, – teigė E. Šiškauskienė.

„Dabar ištraukėme apie 25 proc. verslo iš šešėlio, kaip ir buvo planas. Dabar vėl viskas grįžta į seną vagą“, – dar akcentavo ji.

ELTA primena, kad šioje rudens Seimo sesijoje jau siūlyta mažesnį PVM restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms taikyti neterminuotai. Toks Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos pasiūlymas pirmajame sesijos posėdyje rugsėjį atmestas po pateikimo.

Šiuo metu PVM lengvata maitinimo įstaigoms numatoma iki 2023 metų pabaigos, ji pritaikyta pandemijos metu, kaip laikina pagalbos priemonė dėl įvesto karantino nukentėjusiam verslui.

„Medžiotojų užeigos“ restorane lankytojai gali būti ramūs, kad prie patiekalų geria nerusišką alkoholį.

„Rusiškus gėrimus mes jau seniai išėmėme iš meniu“ – tvirtino „Medžiotojų užeigos“ direktorius Ričardas Mačiulaitis.

Užtat kokia programa patarnaujami klientai, ar nerusiška, to patikinti restorano vadovas jau negali.

„Mes negalime rinkoje nusipirkti, kaip bulvių ar kotletų, kur norime, kur pigiau. Mes galime nusipirkti tik tai, kas Lietuvoje licencijuota. Ką licencijuoja, na, nesu IT specialistas, negaliu pasakyti“, – teigė R. Mačiulaitis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kaip matyti, kasos aparate įdiegta „iiko“ sistema. Tai – rusiškos kilmės programa, kurią sukūrė du Rusijos verslininkai. Internete jie iki šiol pateikia rusišką adresą ir giriasi, kad aptarnauja 30 tūkst. klientų, tarp jų ir greito maisto restoraną „KFC“.

„Žinau, kad tai buvo prieš 20 metų. Ar dabar tas išlikę, nelabai galiu pasakyti 100 procentų, kad tai yra rusiškos“, – komentavo R. Mačiulaitis.

Ne tik rusiški kasos aparatai užsilikę Lietuvos maitinimo sektoriuje. Saugumo spragas viešinanti tarptautinė organizacija internete paskelbė, kad kavinių tinklo „Vero Cafe“ mobilioji programėlė taip pat sukurta rusiškos bendrovės. Programėlė pažeidžiama, o klientų duomenys gali būti renkami ir saugomi Rusijoje.

„Pati serverio geografinė vieta yra tik pusė istorijos. Kita istorijos pusė, – kas prieina prie duomenų ir ką su jais daro“, – aiškino  Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Liudas Ališauskas.

Pati serverio geografinė vieta yra tik pusė istorijos. Kita istorijos pusė, – kas prieina prie duomenų ir ką su jais daro.

 

Anot internautų, „Vero Cafe“ apie pažeidžiamą programėlę buvo informuota dar pernai lapkričio pabaigoje. Tačiau jokio atsakymo nepateikė. „Vero Cafe“ vadovė situacijos nekomentuoja. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija žada tyrimą, ar nebuvo pažeistas bendrasis duomenų apsaugos reglamentas.

„Jeigu yra šalis, kuri nesilaiko Europos Sąjungos (ES) įstatymų arba nesilaiko savo įsipareigojimų, pakankamai sudėtinga būtų priversti. Jeigu vienu metu, pavyzdžiui, nustotų veikti programėlė ar atsirastų kažkokių klaidų, mes negalėtume dėl to vykdyti veiklos“, – sakė „Emplos“ direktorė Vilma Škarnulytė.  

Restoranai bei kavinės gali ir nenutuokti, kad naudoja rusiškas sistemas, nes įprastai jas perka per tarpininkus. O Rusijos bendrovės, išsinuomojusios serverius kitose šalyse, keičia įmonių pavadinimus, nors savininkas lieka tas pats.

„Didžioji dalis aplikacijų taip ir veikia. Čia yra tik langas, o skaičiavimai, duomenų apdorojimas vyksta kažkur kitur“, – teigė L. Ališauskas. 

„Medžiotojų užeigos“ vadovas teigia, kad žinodamas, jog kasos aparatas rusiškas, jo neskubėtų išmesti, nes alternatyvų nėra.

„Mes norėjome pirkti programą iš Lenkijos, kuri palaikoma debesyje gerokai pigesnė, bet ji nėra sertifikuota Lietuvoje. Tik Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) turi vartelius ir raktą nuo tų vartelių“, – konstatavo R. Mačiulaitis.

Rusiškai įrangai įsigyti galimai buvo naudoti ir ES pinigai, mat Lietuvos restoranai per pandemiją gavo 47 mln. eurų paramą informacinėms technologijoms atnaujinti. Seimo narė svarsto, kad galbūt įmonių perkamą įrangą reikėtų įvertinti, ar yra saugi. Tokią analizę, anot jos, galėtų apsiimti atlikti valstybinė institucija.

„Įranga, kurią jie norėtų įsigyti, ar ji iš tiesų neturi sąsajų su Rusija, rusiškais verslais, apsivilkusiais vakarietišką kostiumą, tiek nustatyti kibernetinio saugumo spragas, valstybinės institucijos išties turi geresnes galimybes tai patikrinti“, – komentavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė.

Kibernetinio saugumo centras teigia, kad būtų nepajėgus tokiais darbais užsiimti. Esą tai, ką naudoja verslas, gali pasitikrinti pats.

Jos duomenimis, pernai sausį–rugsėjį paslaugas šiose srityse Lietuvoje teikė beveik 2,5 tūkst. įmonių – 4,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu priešpandeminiais 2019 metais.

Per tą patį laikotarpį laisvų darbo vietų skaičius šiame sektoriuje išaugo 60,5 proc., buvo įdarbinta 18,9 proc. daugiau tarnybos klientų. Be to, sektorius pernai buvo vienas pirmaujančių pagal išaugusį laisvų darbo vietų skaičių, palyginti su 2021 metais.

Vis dėlto pernai rudenį, „Sodros“ duomenimis, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių skaičius sumažėjo 4,4 proc. (2019 metais – 1,8 proc.), o nuo liepos iki spalio jų darbuotojų skaičius sumažėjo 15,4 proc. Rugsėjį, palyginti su vasaros sezonu, 38,3 proc. šiose įmonėse sumažėjo darbuotojų paklausa.

„Tokio pokyčio priežastys galimai susijusios su šių įmonių ir jų darbuotojų skaičiaus mažėjimu. Siekdamos išsilaikyti, įmonės, optimizuoja savo veiklą ir dėl įprasto sezoniškumo, ir dėl neapibrėžtos energetinės situacijos, kurią aiškiau bus galima vertinti tik šiais metais“, – pranešime teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.

Pernai apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje daugiausia darbo pasiūlymų – 65.4 proc. – buvo skirta kvalifikuotiems darbininkams, 28,3 proc. – nekvalifikuotiems darbininkams, 6,3 proc. – specialistams.

Daugiausiai laisvų darbo vietų pernai sausį–rugsėjį buvo virėjams (8,3 tūkst.), kepėjams ir konditeriams (3,4 tūkst.), valytojams, kambarinėms ir pagalbininkams (20,1 tūkst.).

Įdarbintų virėjų skaičius pernai sausį–rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, augo 20,9 proc., barmenų – 19,6 proc., padavėjų – 17,5 proc.

2021–2022 metais apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje darbo užmokestis labiausiai augo vyriausiems virėjams (48,8 proc.), virėjams (24,3 proc.), kepėjams konditeriams (22,7 proc.), mažiausiai – padavėjams (13,4 proc.).

Vidutinės draudžiamosios pajamos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje dirbančių padavėjų, barmenų, virtuvės pagalbininkų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojų, kambarinių, virtuvės pagalbininkų grupėse 2021–2022 metais nesiekė minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio. 

V. Mitalas ketvirtadienį registravo naują siūlymą pratęsti PVM lengvatą iki 2023 metų pabaigos.

Tokiam terminui yra pritaręs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, tačiau Seimas ketvirtadienį po pateikimo balsvo už premjerės siūlymą dėl trumpesnio termino.

Be kita ko, tarp palaikiusiųjų Vyriausybės vadovės siūlymą buvo ir Laisvės frakcijos nariai, nepaisant to, kad jų seniūnas V. Mitalas prieš posėdį teigė sieksiąs kitokio spendimo. 

V. Mitalas sako, kad PVM lengvatos pratęsimas būtų „tiesioginė ir aiški parama“ verslui sudėtingu laiku.

Jis priekaištauja, kad Vyriausybė ilgai nesakė, ar apskritai siūlys lengvatą pratęsti, o Biudžeto ir finansų komiteto pozicija keitėsi atsižvelgiant į politines aplinkybes.

Esame skolingi šiam sektoriui aiškumą ir stabilumą, ir liekame prie savo siūlymo pratęsti lengvatą metams.

„Visgi mes esame skolingi šiam sektoriui aiškumą ir stabilumą, ir liekame prie savo siūlymo pratęsti lengvatą metams“, – išplatintame pranešime sakė parlamentaras.

Pasak. V. Mitalo, pernai sumažintas PVM tarifas padėjo smulkiajam verslui atsistoti ant kojų po to, kaip jis buvo priverstas užsidaryti per kovido pandemiją.   

Tuo metu I. Šimonytė sako, kad lengvata nepasiekia didelės dalies mažesnių maitinimo paslaugų teikėjų – didžiąją  naudos dalį gauna dideles apyvartas generuojančios įmonės.

PVM lengvata maitinimo sektoriui baigia galioti šių metų pabaigoje. Ji buvo įvesta pernai siekiant padėti nuo COVID-19 pandemijos ypač nukentėjusiam verslui.

Tokį siūlymą palaikė ir konservatoriai Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas ir komiteto narys Antanas Čepononis, tuo tarpu parlamentaras Matas Maldeikis susilaikė.

Komitetas pritarė bendrai nuostatai dėl lengvatinio tarifo ir Seimo narių pataisų atskirai nebesvarstė.

BFK siūlymą svarstys Seimas, balsuodamas dėl kitų metų valstybės biudžeto ir jį lydinčio PVM nei kitų įstatymų pataisų. 

Tuo tarpu Vyriausybė siūlo PVM lengvatą maitinimo įmonėms, meno ir kultūros, atlikėjų, sporto klubų paslaugoms ir rengiams pratęsti pusei metų – iki liepos.

„Negaliu pasirašyti po komiteto sprendimu dėl mokesčių didinimo“, – teigė M. Majauskas, kalbėdamas apie Vyriausybės siūlomą PVM didėjimą nuo kitų metų liepos. 

„Verslas sumažinus mokesčius atitinkamai reaguoja: skaidrinasi, oficialiai deklaruoja pajamas, deklaruoja pelną, didina atlyginimus ir moka mokesčius“, – tvirtino M. Majauskas.

Pasak jo, net ir reikšmingai sumažinus PVM tarifą, visi maitinimo sektoriaus sumokami mokesčiai per trejus metus sumažėjo tik 4 proc. – nuo 64,9 mln. eurų 2019 metų pirmąjį pusmetį iki 62 mln. eurų šiemet sausį-birželį. 

„Jeigu padidinsime mokesčius, didelė dalis verslo sugrįš į šešėlį“, – svarstė Seimo komiteto vadovas.

Praėjusią savaitę valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas priėmė sprendimą įpareigoti frakcijos Seime narius balsuoti tik už tuos siūlymus kitų metų valstybės biudžetui, kurie suderinti su Vyriausybe.

Restoranai nuogąstauja

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės teigimu, pusės metų lengvatinis tarifas restoranams būtų šioks toks gelbėjimosi ratas, bet neišspręstų problemos. Pasak jos, šiemet maitinimo įmonės sumokėjo 2 proc. daugiau PVM negu 2019 metais.

„Pardavimų PVM surinkimas yra išaugęs nuo 2019 metų, kada PVM nebuvo sumažintas, dviem procentais 2022 metais, kai tarifas 9 proc. Todėl mes labai abejotume skyle biudžetui ir tuo nuostoliu ir jeigu tarifas būtų lengvatinis, rezultate į biudžetą surinktume daug daugiau pinigų dėl mokesčių ir išėjimo iš šešėlio“, – kalbėjo E. Šiškauskienė. 

„200 mln. eurų buvo šešėlyje maitinimo sektoriuje prieš dvejus metus, dabar apie 40 proc. – apie 80 mln. eurų ištraukėme“, – pridūrė ji.  

Restoranų tinklo „Jurgis ir Drakonas“ vadovė Odeta Bložienė tikino, kad maitinimo sektoriuje PVM grįžus į 21 proc. šešėlis „ženkliai išaugs“.

„Tai yra smulkus, labai smulkus šeimų verslas ir jiems šiame sektoriuje išgyventi bus labai sudėtinga“, – teigė ji.

Anot asociacijos vadovės, dar 5-10 mln. eurų būtų surenkama gyventojų pajamų mokesčio iš arbatpinigių, kuriuos jau galima mokėti ne grynaisiais, o kortelėmis.

Vienos didžiausių Lietuvoje restoranų ir kavinių grupių „Amber Food“ savininkas Gediminas Balnis tvirtino, kad maitinimo įstaigos dabar daug skolinasi, kad išgyventų, tačiau esant nežinomybei dėl mokesčių sunku tartis su bankais. 

„Kokius duomenis finansinėms institucijoms pateiksime? Pusę metų žinome, koks PVM bus, o vėliau koks, nežinome“, – teigė jis.

Viešojo maitinimo įstaigų asociacijos prezidentas Liutauras Čeprackas teigė, kad verslui papildomų pinigų reikės, nes nuo 2023 metų sausio kils minimalus mėnesio atlyginimas.

„Ypatingai mažų restoranų išlaidos dar padidės. Įvertinus tas vietas, kurios dirba pietų metu nuo 11 iki 15 val., ten jis ir mokamas“, – tvirtino L. Čeprackas.

Atsistato po pandemijos

Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos vadovas Vidmantas Šiugždinis pareiškė, kad sektorius „taip gerai“ negyvena ir negali pasigirti „jokiu pajamų augimu“, todėl reikalingi ilgalaikiai sprendimai.

„Mes vos vos pradėjome atsistatinėti po pandemijos, kurios metu bankrutavo apie 25 sporto klubų, o dabar, kai kalbame apie išaugusius komunalinius mokesčius, kuriems mūsų sektorius labai imlus, tai daugiau sporto klubų neišgyvens“, – kalbėjo  V. Šiugždinis.

Pasak jo, liepą, kai pasibaigs lengvatos galiojimas, sporto klubams bus labai sunku, nes vasarą žmonės sporto klubų nelanko.  

„Forum Cinemas“ kino teatrus valdančios įmonės Lietuvoje vadovas Gintaras Plytnikas nurodė, kad sektoriaus pajamos dar nepasiekė 70 proc. 2019 metų rodiklio. 

Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos vadovės Editos Sabalionytės teigimu, tarptautiniai tyrimai rodo, kad muzikos, scenos kūrėjų apyvarta per krizę sumažėjo 76-90 proc. 

„Matome didžiulį visų paslaugų pabrangimą, talentų nutekėjimą iš Lietuvos, todėl mokestinėje aplinkoje ilgalaikiai sprendimai yra būtini“, – tvirtino ji.  

Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorės Jūratės Laurikėnaitės  teigimu, dėl PVM lengvatos apgyvendinimo sektorius į biudžetą kitais metais nesumokėtų 24 mln. eurų, maitinimo verslas – 59,5 mln. eurų, kultūros, sporto ir pramogų įmonės – dar apie 5,5 mln. eurų. 

9 proc. PVM tiek apgyvendinimo, tiek maitinimo, meno ir kultūros, atlikėjų, sporto paslaugoms baigia galioti šių metų pabaigoje.

„Kontroliuojant viešojo maitinimo sektorių šalyje, įskaitant pajūrio kurortus, kitas poilsiautojų lankomas vietoves, šiemet sausį – liepą patikrinimų metu nustatyta apie 370 įvairių mokestinių pažeidimų. Jų metu nustatyta, kad įmonės į biudžetą nesumokėjo per 200 tūkst. eurų mokesčių“, – BNS sakė Klaipėdos apskrities VMI Kontrolės departamento direktorė Vida Okuličienė.

Anot jos, dažniausiai nustatomi pažeidimai susiję su pajamų neapskaitymu, kai neišduodamas fiskalinis apskaitos kvitas, kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje nustatomas laikomų pinigų neatitikimas, įprastai perteklius.

„Analizuojant pastarųjų metų pokyčius matome, kad pažeidimų, susijusių su pajamų neapskaitymu, skaičius šiemet sumažėjo 26 proc., tačiau išaugo atvejų, kai nustatyti oficialiai neįdarbinti darbuotojai, skaičius, – sakė V. Okuličienė. – Stebima ir tai, jog pažeidimų, kai neapkaitomos gautos pajamos, kur kas sparčiau mažėjo kurortinėse vietovėse, didmiesčiuose jų nustatoma daugiau.“

Be minėtų pažeidimų, VMI nustatė atvejus, kai gerokai skiriasi įmonių buhalteriniuose dokumentuose nurodyti ir faktiškai esantys patiekalų, gėrimų, kitų prekių antkainiai: kai kuriais atvejais faktinis nuo oficialiai nurodyto antkainio skyrėsi dvigubai ar kone trigubai.

Nustatoma ir atvejų, kai įmonės į buhalterinę apskaitą neįtraukia įsigytų produktų, kitų prekių. Visa tai sudaro prielaidas daliai pajamų neapskaityti.