Jauni gydytojai skundžiasi rimtomis medicinos mokymo programos ydomis, dėl kurių šie dažnai negali specializuotis norimoje srityje. Per ateinančius penkerius metus daugiau nei 10 tūkst. specialistų išeis į pensiją, todėl baiminamasi, kad medicinos darbuotojų pradės smarkiai stigti ir kad ši problema dabar nėra sprendžiama.

Šalies valdžia kasmet išdalija tik apie 4 tūkst. medikų specializacijai skirtų stipendijų, o tai yra daug mažiau nei pačių medikų, kurie norėtų specializuotis. Dėl šios priežasties daugelis iš jų palieką Italiją ir keliauja mokytis į užsienį, todėl šalis netenka vertingų medicinos ekspertų.

„Medicinos darbuotojų pastangos ir aukojimasis pastaraisiais mėnesiais neturėtų likti bergždžios. Dėl to rimta medicinos mokymo reforma yra skubiai reikalinga“, – pranešime rašė organizatoriai. 

Apie 100 jaunų gydytojų ir paskutinio kurso medicinos studentų Milane numetė savo baltus chalatus ant grindinio, taip išreikšdami protestą.

Kai kurie iš jų laikė ženklus, kuriuose buvo parašyta „Be gydytojų lieka kliautis tik stebuklais“ ir „Kas jus gydys rytoj?“

Vienos dienos protestas vyko 21-ame Italijos mieste, įskaitant Neapolį, Boloniją, Genują, Turiną, Florenciją ir Palermą.

„Iki 2025 metų daugiau nei 60 proc. įvairių medicinos sričių specialistų ir bendrosios praktikos gydytojų išeis į pensiją. Jei medicinos mokymas liks nepakitęs, Italijoje nebus pakankamai medikų, galinčių pakeisti išėjusius į pensiją“, – rašė organizatoriai.

„Teisė į medicinos pagalbą ir visų piliečių sveikatos apsaugą atsidurs pavojuje“, – skelbė jie. 

Daugelis proteste dalyvavusių gydytojų ir studentų rūpinosi naujuoju koronavirusu COVID-19 užsikrėtusiais pacientais. Pandemija Italijoje pareikalavo per 32 tūkst. aukų.

Šiuo metu Vilniaus universiteto Anatomijos katedroje yra penki kūnai.

Šis skaičius - gerokai per mažas. Medicinos studentams jų reikėtų bent dešimt.

Atiduoti kūną mokymo tikslams reiškia laidojimo tradicijų atsisakymą. Žmonėms sunku suvokti, kaip tokiu atveju reikėtų atsisveikinti su artimuoju.

Pasirašė sutartį

Nuo gegužės mėnesio iki rugpjūčio Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) praktiką planuoja atlikti iki 30 medicinos studentų. Kiekvieno jų stažuotė truks tris savaites.

Studentai iš Jungtinių Valstijų atlikti praktikos į uostamiesčio ligoninę atvyksta pirmą kartą.

Praėjusių metų pabaigoje KUL pasirašė bendradarbiavimo sutartį su St. Mary‘s mokymo institutu, registruotu "Atlantis" vardu, iš Arlingtono, Virdžinijos valstijos, JAV.

Pasak KUL vyriausiojo gydytojo Vinso Janušonio, instituto "Atlantis" tikslas – organizuoti angliškai kalbančių šalių medicinos studentų (pirmiausia  JAV, taip pat Kanados, Jungtinės Karalystės ir Australijos) vasaros praktiką aukšto lygio gydymo įstaigose Europoje.

Mokymo įstaigos vadovai patys kreipėsi į šią uostamiesčio ligoninę, nes, jų surinktais duomenimis, ši įstaiga pagal savo medicinos paslaugų kokybės bei vadybos lygį esą atitinka aukštus europinius tretinio lygio medicinos įstaigoms keliamus reikalavimus.

Proga pažinti Lietuvą

Medicinos studentus stažuotis siunčianti organizacija tikisi, kad per praktiką būsimieji gydytojai ne tik įgis naujų žinių, bet ir turės progos pažinti Lietuvą ir Klaipėdos kraštą.

"Kad tokio pobūdžio organizaciją domina Lietuva, yra didelis mūsų šalies ir mūsų ligoninės įvertinimas", – mano ligoninės vadovas.

Anksčiau panašios stažuotės buvo organizuojamos tik pačiose anglakalbėse valstybėse.

Pasak V.Janušonio, vis labiau plečiantis bendradarbiavimui medicinoje bei informacijos sklaidai, "Atlantis" organizatoriai atkreipė dėmesį į tai, jog medicinos lygis Rytų Europos šalyse jau tapo konkurencingas Vakarų valstybėms ir JAV.

Kita vertus, kai kurie sprendimai (tiek organizaciniai sveikatos sistemoje, tiek vadybiniai, tiek paslaugų prieinamumo atžvilgiu) mūsų šalyse esą optimalesni.

Klaipėdos jūrininkų ligoninė, kaip stipri praktikos bazė, vilioja ne tik šalies, bet ir užsienio universitetų medicinos studentus.

Visą mėnesį čia savo praktikos žinias gilins medicinos studentai iš Tbilisio David Tvildiani universiteto.

Tarp jų – ir vienas indas, studijuojantis mediciną Gruzijoje.

Keturi būsimieji gydytojai Klaipėdos jūrininkų ligoninės Kardiologijos, Hematologijos ir Neurologijos skyriuose stengsis perimti šios gydymo įstaigos medikų sukauptą patirtį.

Tai įmanoma trišalio – Jūrininkų ligoninės, Klaipėdos universiteto ir Tbilisio David Tvildiani universiteto  – bendradarbiavimo dėka.

„Visada smagu pasidalinti patirtimi su jaunais žmonėmis, o dar smagiau, kai jie tai įvertina, kai iš mūsų įstaigos išsiveža ne tik žinių, bet ir gerų emocijų“, – užsienio šalies studentais džiaugėsi ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga.

Tai ne pirmoji ir ne paskutinė užsienio studentų iš užsienio grupė. Liepą ir rugpjūtį  Klaipėdos jūrininkų ligoninėje laukiamos dar dvi grupės po 10 žmonių iš Gruzijos.

Neseniai čia savo žinias gilino medikai iš Kazachstano.

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydamas paaiškinti, ar galima įpareigoti medicinos studentus po studijų tam tikrą laiką atidirbti gydymo įstaigose.

Ministras KT teiraujasi, ar valstybė, apmokėdama už studijas ir vykdydama pareigą užtikrinti kokybišką bei prieinamą medicinos pagalbą, turi teisę sutartyse, pasirašomose su būsimais medicinos studentais, susitarti ir dėl jų būsimų darbo vietų.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimo, toks mokslo įstaigos ir studento susitarimas suprantamas kaip „valstybės užsakymas“.

Teismo taip pat prašoma atsakyti, ar valstybės užsakymas, paties KT įvardytas svarstant Aukštojo mokslo įstatymo atitiktį Konstitucijai, yra sąvoka, galiojanti ir sveikatos apsaugos srityje.

„Mūsų principas – veikti teisingai ir teisėtai. Norime būti tikri, kad valstybės užsakymas sveikatos apsaugos srityje bus reguliuojamas nepriekaištingai. Konstitucinis Teismas pateiks Seimui, Vyriausybei, visiems privalomas elgesio taisykles. Ir tik gavę KT argumentus, juos detalizuosime ir paversime veikiančiais teisės aktais“, – teigė V.P.Andriukaitis.

Ministerijos teigimu, valstybės užsakymas sveikatos apsaugoje leistų išvengti atskirų sričių specialistų trūkumo, būtų pagerintas medicinos prieinamumas visuose Lietuvos regionuose.

Kartu KT prašoma atsakyti, ar valstybei tenkinant sveikatos priežiūros specialistų poreikį, tam tikra specialisto parengimo dalis gali būti finansuojama ir iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, apmokama Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšomis.