Už balsavo 113 Seimo narių, prieš nebuvo, o vienas susilaikė.

Antradienį pataisas svarstys Biudžeto ir finansų komitetas, trečiadienį jos grįš į Seimo posėdį, o ketvirtadienį numatoma jas priimti.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė siūlo 2025 metais pusę metų kompensuoti jo padidėjimą. Anot jos, vartotojams, kurie sausį-vasarį mokėjo padidintą SND akcizą, jis būtų kompensuojamas 2025-aisiais pusei metų atidedant anglies dioksido dedamąją – ji 2025 metais sieks 30,6 euro už toną, o vėliau kasmet dvigubės, kol 2030 metais pasieks 183,6 euro.

„Tam, kad būtų kompensuojamas akcizo padidėjimas sausio ir vasario mėnesiais. Tai geras kompromisas“, – tvirtino I. Šimonytė.

Premjerė pripažino, kad pernai pavasarį patvirtinti kai kurių žaliųjų kuro akcizų tarifai nebuvo „proporcingiausias sprendimas“: „Šuolis nuo nulinio tarifo iki 300 eurų už toną turbūt nėra pats racionaliausias, kokį galima buvo padaryti“.    

Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, dedama daug pastangų, kad kuo mažiau žmonių ir verslo naudotų SND.

„Šiuo metu yra parama paskelbta dujų balionų pasikeitimui – kiekvienas, kuris turi dujų balioną maisto gaminimui, gali gauti 740 eurų. Taip pat paskelbta parama grūdų džiovinimo įrangos pakeitimui į biodujas – tam skirta 2 mln. eurų, o netrukus bus paskelbta parama žemės ūkio technikai pakeisti iš iškastinio kuro į biodujas arba metaną, arba dar kitas neiškastinio kuro priemones“, – Seime aiškino ministras.

Tuo metu demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narė Laima Nagienė priekaištavo, kad gyventojams dujų balionus pakeisti elektrinėmis viryklėmis brangiai kainuoja.

„Kas kompensuos tiems gyventojams pakeitimą?“ –  klausė ji.

Premjerė parlamentarams pateikė dvi Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis Vyriausybė siūlo buitiniams vartotojams namų šildymui, taip pat dujų balionams bei verslui sumažinti SND akcizą nuo 304,1 euro iki 41 euro už toną. 

Be to, pakeitimais siūloma atšaukti ribojimus dėl lengvatinio dyzelino – 60 eurų už 1 tūkst. litrų akcizą siūloma vėl taikyti  žemės ūkio bendrovėms ir ūkininkams sunkvežimiuose ir kitose transporto priemonėse.

„Pati sesijos darbotvarkė, turinys nebuvo derintas su manim kaip su frakcijos vadovu. Ir darbotvarkė buvo patvirtinta labai anksti – sausio 31 ryte, nedalyvaujant Seimo pirmininkei ir iš esmės liberalams nežinant apie darbotvarkę“, – Eltai teigė E. Gentvilas.

Politikas atkreipė dėmesį, kad parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen nedalyvavo Seimo valdybos posėdyje, kuriame buvo tvirtinama neeilinės sesijos darbotvarkė, nes tuo metu su darbo vizitu buvo išvykusi į Ameriką.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas taip pat kėlė klausimą, kodėl neeilinės sesijos posėdžiai truks tik po dvi valandas ir ar į jos darbotvarkę tikrai buvo įtraukti visi aktualiausi klausimai.

„Vienas mūsų kolega siunčia klausimus Jurgiui Razmai, o jis sako: viskas, jau darbotvarkė patvirtinta, pavėlavote, kolega. Tai gal buvo galima kreiptis į mus ir paklausti, kokie klausimai turėtų būti darbotvarkėje“, – sakė politikas.

E. Gentvilas įsitikinęs, kad neeilinės sesijos darbotvarkė turėjo būti aptarta koalicinėje taryboje.

Nedarau tragedijos, bet, manau, kad tai nėra optimalus veikimas.

„Turėjo būti diskusija ir koalicija turėjo pasitarti, ką traukiame ir ko netraukiame. (...) Nedarau tragedijos, bet, manau, kad tai nėra optimalus veikimas“, – pabrėžė jis.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas taip pat stebisi, kodėl neeilinės sesijos darbotvarkę buvo suskubta patvirtinti iki jos likus 12 dienų.

„Visas paradoksas, kad vasario 12–15 d. vyksiančios sesijos darbotvarkė patvirtinta sausio 31 d., likus 12 dienų. Ką, laiko trūko? Aš esu tikras, kad kaip pasiderinome dėl aktyvumo, taip galėjome pasiderinti ir dėl darbotvarkės“, – pabrėžė jis.

V. Mitalas teigia, kad „laisviečiai“ darbotvarkę susiderino

Savo ruožtu Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas tikino, kad E. Gentvilo reiškiamas pasipiktinimas nėra pagrįstas.

„Be abejo, kad iniciatyva yra premjerės sušaukti šią Seimo sesiją, bet šiuo atveju nemanau, kad Eugenijus Gentvilas turi pagrindo purkštauti“, – Eltai teigė V. Mitalas.

Pasak jo, su „laisviečiais“ neeilinės Seimo sesijos darbotvarkė buvo suderinta.

„Aš jaučiuosi susiderinęs tuos klausimus, kurie mums svarbūs. Pasitarėme dėl darbotvarkės ir įtraukėme dar vieną gyventojų mokesčio pakeitimą – Kasparo Adomaičio ir kolegų registruotą projektą dėl to, kad kelionė iš darbo ar į darbą automobiliu galėtų būti apmokama darbdavio“, – patikino Laisvės frakcijos seniūnas.

Neeilinė Seimo sesija šaukiama šių metų vasario 12–15 dienomis.

Pagrindinis neeilinės sesijos pretekstas yra sausio mėnesį Vilniuje vykęs ūkininkų protestas ir jo metu iškelti reikalavimai. Neeilinės sesijos metu taip pat siūloma nutarti dėl antisemitizmu kaltinamo parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio teisinės neliečiamybės naikinimo.

Neeilinė sesija gali būti šaukiama ne mažiau kaip trečdalio parlamentarų siūlymu – t. y., iniciatyvą turi palaikyti bent 47 Seimo nariai.

Neeilinė Seimo sesija šaukiama šių metų vasario 12–15 dienomis, skelbiama parlamento pirmininkės pasirašytame potvarkyje.

Opozicijai prakalbus apie poreikį rengti neeilinę Seimo sesiją, šios iniciatyvos ėmėsi valdantieji. Kaip Eltai teigė Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma, pirmadienį jau buvo surinkta 50 parašų neeilinei sesijai šaukti.

Konservatorius neslėpė, kad pagrindinis neeilinės sesijos pretekstas yra praėjusią savaitę Vilniuje vykęs ūkininkų protestas ir jo metu iškelti reikalavimai.

„Pagrindinis pretekstas – priimti akcizų įstatymo pataisas dėl žaliojo kuro platesnio naudojimo galimybių ir dėl akcizų suskystintoms naftos dujoms. Bet, aišku, bus ir kiti klausimai“, – sakė politikas.

Neeilinės sesijos metu taip pat siūloma nutarti dėl antisemitizmu kaltinamo parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio teisinės neliečiamybės naikinimo.

Praėjusią savaitę sostinėje praūžus ūkininkų protestui, Seimo opozicija ragino sušaukti neeilinę parlamento sesiją. Apie tai vieni pirmųjų prakalbo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai, vėliau idėją parėmė ir socialdemokratai, Darbo partija. Tačiau reikalingų 47 Seimo narių parašų iniciatyvai paremti opozicijos atstovai teigė dar nepradėję rinkti.

Apie galimybę ūkininkų klausimus spręsti neeilinėje sesijoje buvo užsiminusi ir parlamento vadovė V. Čmilytė-Nielsen. Po susitikimo su protestuotojais ji nurodė, kad Seimo pavasario sesija prasidės nuo ūkininkams aktualių klausimų sprendimo, tačiau politikė neatmetė, kad parlamente gims iniciatyva sušaukti ir neeilinę sesiją.

Neeilinė sesija gali būti šaukiama ne mažiau kaip trečdalio parlamentarų siūlymu – t. y., iniciatyvą turi palaikyti bent 47 Seimo nariai.

„Posėdžiai bus (vasario – BNS) 12, 14 ir 15 dienomis“, – BNS pirmadienį sakė Seimo pirmasis vicepirmininkas Jurgis Razma.  

Neeilinę sesiją inicijuoja 50 valdančiosioms frakcijoms priklausančių parlamentarų.

„Mano žiniomis, visi surinkti yra“, – teigė J. Razma.

Pagal Seimo statutą, neeilines sesijas šaukia Seimo pirmininkas ne mažiau kaip trečdalio (47) visų Seimo narių siūlymu, kuris turi būti jam įteiktas raštu.

Pasak J. Razmos, per neeilinę sesiją planuojama priimti pataisas dėl žymėto dyzelino ir naftos dujų akcizų.

Akcizų įstatymo pataisomis būtų siekiama liberalizuoti žymėto žemdirbių dyzelino lengvatą ir sumažinti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą buitiniams vartotojams ir verslui.

„Numatyta siūlyti skubos tvarką, kad per tris posėdžius būtų galima priimti pataisas“, – sakė Seimo vicepirmininkas.

Numatyta siūlyti skubos tvarką, kad per tris posėdžius būtų galima priimti pataisas.

Taip pat neeilinės sesijos darbotvarkėje įrašytas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės kreipimasis panaikinti Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio teisinę neliečiamybę.

„Taip pat numatyta dar keletas projektų, kuriuos Vyriausybė nori pradėti svarstyti“, – kalbėjo J. Razma.

Lietuvos žemdirbiams tęsiant sausio pradžioje pradėtą protesto akciją, Vilniaus centrą praėjusį antradienį užpildė ūkininkų bei miškininkų technika – apie 1,3 tūkst. traktorių ir miškavežių.

Protestuodami žemdirbiai siekė atkreipti valdžios dėmesį į žemės ūkio politiką.

Ūkininkai reikalauja sumažinti SND akcizą, kuris nuo sausio siekia 304,1 euro (be PVM), atšaukti apribotą dyzelino akcizo lengvatą – ir toliu leisti žymėtą kurą pilkti į žemdirbių automobilius.

I. Hofmanas taip pat teigė, kad neterminuoto leidimo protestui paprašę ūkininkai jį baigs, kai pamatys apčiuopiamus rezultatus, o be pažadų gražinti žymėto dyzelino lengvatą ir sumažinti suskystintų naftos dujų akcizą veiksmų galėtų imtis ministrai, panaikinę ūkininkus piktinančius įsakymus dėl daugiamečių pievų atstatymo, aplinkosaugos reikalavimų.

„Seimo pirmininkė pažadėjo, kad tie klausimai, kurie priklausomi nuo jos kaip Seimo pirmininkės, bus svarstomi skubos tvarka, Seimo sesijoje, kuri prasideda kovo 10-tą, o jei būtų poreikis ir opozicija imtųsi iniciatyvos, galėtų būti sušaukta neeilinė Seimo sesija“, – po susitikimo žurnalistams ketvirtadienį sakė I. Hofmanas.

Įsakymą dėl pievų prašo atšaukti dabar

I. Hofmanas teigė, kad ūkininkų veiksmai priklausys ir nuo susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte, ketvirtadienį rengiamo Seimo kaimo reikalų komiteto posėdžio rezultatų.

„Turim susitikimą su premjere, turim Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdį, ir nuo šitų abiejų susitikimų priklausys turbūt ir mūsų sprendimai. Kadangi vakar protestuotojai nesulaukė premjerės, buvo priimtas sprendimas pratęsti protestus neterminuotai, kol žemdirbiai pamatys ir išgirs tuos realius rezultatus. Žmonėms reikia realaus, apčiuopiamo rezultato, kuris galėtų juos nuraminti“, – kalbėjo I. Hofmanas.

Klausiamas, kokie valdžios veiksmai ūkininkams būtų pakankami nutraukti protestą, I. Hofmanas teigė, kad žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas galėtų atšaukti įsakymą dėl daugiamečių pievų atstatymo.

Kalbama, kad klausimas sprendžiamas, rezultatas bus pavasarį, tą galima būtų nedelsiant padaryti.

„Kalbama, kad klausimas sprendžiamas, rezultatas bus pavasarį, tą galima būtų nedelsiant padaryti. Taip pat būtų galima su saugomomis teritorijomis rasti sprendimus, kas yra Aplinkos ministerijos laukas“, – kalbėjo I. Hofmanas.

Seimo pirmininkė sakė, kad dialogas su žemdirbiais vyksta „ir yra rezultatai pirmieji“, ir žemdirbių klausimai turėtų pradėti Seimo sesiją, taip pat dėkojo, kad protesto akcija vyksta tvarkingai, be incidentų.

„Su ūkininkų lyderiais, miškininkų atstovais aptarėme susidariusią situaciją, jų suformuluotus reikalavimas, kaip žinia, žemės ūkio ministras jau yra registravęs korekcijas dėl dviejų klausimų, mano vertinimu, tuo galėtų prasidėti pavasario sesija, tai būtų pats racionaliausias sprendimas“, – po susitikimo sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovė taip pat sakė neatmetanti galimybės, kad iš opozicijos gali kilti iniciatyvų šaukti neeilinę sesiją, nors pati liekanti su pažadu klausimus teikti pavasario pradžioje.

„Patikinau, kad yra žmonės girdimi, padėkojau protesto koordinatoriams, kad protestas yra civilizuotas, tvarkingas, ir nebuvo jokių incidentų, tai labai svarbu“, – pažymėjo Seimo pirmininkė.

Ūkininkai sako dėl pievų samdantys advokatus

Protestą koordinuojančios Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius teigė, jog ūkininkai siekė, kad akcija vyktų kultūringai, o tam, kad „minia kultūringai išsiskirstytų, reikia, kad vietoj politinių pažadų gautų labai konkrečius sprendimus“.

„Jei yra politinė valia iki pavasario išspęsti daugiamečių pievų klausimą, šitas klausimas ministro įsakymo lygyje pažengęs iki tiek, kad šiandien žmonės yra gavę sprendimus, kuriuos turi apskųsti per 15 dienų, dabar žmonės, kurie nesutinka su tuo, eina pas advokatus, ruošia bylas, moka pinigus tam, kad tęstų teisinį ginčą. Jei yra politinė valia, ministras privalo sustabdyti savo įsakymo veikimą“, – kalbėjo R. Juknevičius.

Lietuvos žemdirbiai antradienį pradėjo protesto akciją dėl žemės ūkio politikos: jie ragina atšaukti nuo sausio padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, grąžinti dyzelino akcizo lengvatą jų sunkvežimiams, kelia daugiamečių pievų atstatymo, saugomų teritorijų plėtros, pieno krizės ir kitas problemas.

Į Vilniaus centrą antradienį suvažiavo daugiau nei tūkstantis traktorių ir miškavežių. Protesto organizatoriai su savivaldybe suderino dviejų dienų 3,5 tūkst. žmonių mitingą, penktadienį turėjo palikti Vilnių, tačiau pateikė prašymą protestą pratęsti.

Žemės ūkio ministras K. Navickas trečiadienį teigė šią savaitę iš Europos Komisijos (EK) išgirdęs pažadą padėti spręsti daugiamečių pievų atkūrimo problemą ir žadėjo, kad sprendimas bus rastas.

K. Navickas dar antradienį pranešė, kad Vyriausybė siūlo grąžinti dyzelino lengvatą žemdirbių sunkvežimiams, taip pat iki 41 euro sumažinti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą.