Per reidus, vėlai sekmadienį surengtus netoli Damasko ir Chomso provincijoje, žuvo kovotojai, bet kol kas neaišku, kaip tiksliai žuvo civiliai: per aviacijos smūgius ar po jų, nurodė Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR).

SOHR pranešė, kad buvo smogta iraniečių pozicijoms šalia Damasko, taip pat tyrimų centrui ir kariniam oro uostui į vakarus nuo Chomso miesto.

Chomse esama Libano šiitų sukarintos organizacijos „Hizbollah“ narių ir iraniečių kovotojų.  

Vienas žuvusių kovotojų yra siras, o kiti – užsieniečiai iš įvairių šalių, sakė SOHR vadovas Rami Abdel Rahmanas (Ramis Abdel Rahmanas).

Sirijos valstybinė naujienų agentūra SANA anksčiau pranešė, kad oro erdvės gynybos sistemoms sureagavus į Izraelio ataką žuvo keturi civiliai.

„Mūsų oro erdvės gynybos sistemos numušė priešo raketas, paleistas Izraelio lėktuvų... į mūsų pozicijas Chomse ir Damasko prieigose“, – nurodė SANA, remdamasi Sirijos kariniais šaltiniais.

Izraelio kariškių atstovė atsisakė komentuoti šiuos pranešimus.

Nuo 2011 metų, kai prasidėjo konfliktas Sirijoje, Izraelis šioje šalyje surengė šimtus antskrydžių, kurių taikiniai buvo prezidentui Basharui al Assadui (Bašarui Asadui) lojalios pajėgos, taip pat režimo sąjungininkų Irano bei „Hizbollah“ kovotojai.

„Absoliučiai būtina išvengti plataus masto mūšio Idlibe“, – sakė jis žurnalistams JT būstinėje. Pasak A. Guterreso, tokia operacija „sukeltų humanitarinį košmarą, kokio dar nesame matę kruviname Sirijos konflikte“.

Šie JT vadovo komentarai pasirodė po to, kai praėjusią savaitę per viršūnių susitikimą Rusija ir Iranas susiginčijo su Turkija dėl planų kariniu būdu atsikovoti tris milijonus gyventojų turinčio Idlibo kontrolę.

Turkija prašo regione skelbti paliaubas, kad derybų keliu būtų galima nuspręsti ginkluotų grupuočių Idlibe likimą, tačiau tokiai idėjai prieštarauja Rusija ir Iranas.

A. Guterresas sakė prašantis Irano, Rusijos ir Turkijos „negailėti pastangų surasti sprendimą, kuris apsaugotų civilius“, ir perspėjo, kad cheminio ginklo panaudojimas Sirijoje būtų „visiškai nepriimtinas“.

Kiek anksčiau įvyko JT Saugumo Tarybos posėdis, per kurį Rusija pareiškė, kad planuojamas Idlibo puolimas yra „kontrteroristinė operacija“, bei pabrėžė, kad bus imtasi priemonių apsaugoti civilius.

„Nėra jokių abejonių, kad plataus masto karinė operacija sukels didžiulę humanitarinę katastrofą“, – per posėdį sakė Turkijos ambasadorius prie JT Feridunas Sinirlioglu.

Antskrydžiai ir bombardavimas sukels „didžiulę pabėgėlių bangą ir milžinišką saugumo grėsmę Turkijai, likusiai Europai ir kitoms“ šalims, perspėjo diplomatas.

Turkija, kuri yra į Idlibą atsiuntusi karių ir remia kai kurias ginkluotas grupuotes, skatino „nedelsiant (skelbti) paliaubas“ bei ragino „tarptautinę bendruomenę garsiai ir aktyviai remti mūsų pastangas šiuo tikslu“.

Iranas, Rusija ir Turkija praėjusiais metais įkūrė Astanos procesą – JT vadovaujamą taikos procesą užgožusias derybas, kuriomis siekiama užbaigti Sirijos karą.

Dvi raketos antradienį smogė Rusijos ambasados Damaske kompleksui, sukeldamos paniką tuo metu, kai keli šimtai buvo susirinkę pareikšti palaikymo Maskvos vykdomai aviacijos smūgių kampanijai Sirijoje, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Apie 300 žmonių buvo susirinkę į demonstraciją, palaikydami neseniai pradėtą Rusijos karinę intervenciją Sirijoje, kai raketos sprogo ambasados komplekse Mazraato rajone, sakė ten esantys reporteriai.

Minioje kilo didelė panika, bet kol kas neaišku, ar per šį incidentą buvo žuvusių arba sužeistų žmonių.

Demonstrantai mojavo Rusijos vėliavomis ir laikė dideles Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuotraukas.

Padėtį šalyje stebinti nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) nurodė, kad raketos buvo paleistos iš sostinės rytinių pakraščių, kur yra įsitvirtinę islamistai sukilėliai.

Rusijos ambasada jau anksčiau buvo tapusi apšaudymų taikiniu.

Rugsėjo 21 dieną, likus devynioms dienoms iki Rusijos bombardavimo kampanijos Sirijoje pradžios, Maskva pareikalavo „konkrečių veiksmų“ po to, kai vienas sviedinys sprogo jos ambasados komplekse.

Gegužę vienas žmogus žuvo šalia ambasados per apšaudymą iš minosvaidžių. Dar trys žmonės buvo sužeisti balandį, minosvaidžių sviediniams pataikius į ambasados kompleksą.

Maskva pirmadienį atmetė JAV susirūpinimą dėl Rusijos paramos Sirijai ir pareiškė, kad jos karinė parama prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimui nėra nieko neįprasta.

Savaitgalį JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris), paskambinęs savo kolegai Maskvoje Sergejui Lavrovui išdėstė JAV susirūpinimą dėl pranešimų apie „padidintą Rusijos karinį telkimą“ Sirijoje.

„Rusija niekada neslėpė paties fakto, kad siunčia karinę techniką Sirijos valdžiai, padėdama jai kovoti su terorizmu“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova naujienų agentūrai AFP, kalbėdama apie J.Kerry ir S.Lavrovo pokalbį telefonu.

„Lavrovas patvirtino, kad tokia parama visada buvo ir yra teikiama“, – sakė ji.

Remdamasis JAV administracijos pareigūnais, laikraštis „The New York Times“ praėjusią savaitę pranešė, kad Rusija nusiuntė į Siriją karinę parengiamąją grupę ir imasi kitų veiksmų, kurie, kaip baiminasi Vašingtonas, gali reikšti Rusijos planus smarkiai išplėsti karinę paramą prezidentui B.Assadui.

M.Zacharova sakė pati nieko nežinanti apie tariamą Rusijos karinį telkimą Sirijoje.

Penktadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad dar anksti kalbėti apie Rusijos dalyvavimo karinėse operacijose prieš „Islamo valstybės“ džihadistų grupuotę.

Vienas garsus Rusijos tinklaraštininkas savaitgalį taip pat iškėlė versiją, kad Maskva didina savo karinį dalyvavimą Sirijoje, siekdama paremti B.Assadą.

Ruslanas Levijevas, išgarsėjęs savo Rusijos kariuomenės veiksmų Ukrainoje tyrimais, remiasi plačiai išplatinta filmuota medžiaga iš Sirijos, kurioje užfiksuotas matyt Rusijoje pagamintas šarvuotas transporteris „BTR-82A“, bei pranešimais socialiniuose tinkluose, kuriuose sakoma, kad Sirijoje buvo dislokuoti rusų desantininkai.

Maskva taip pat neigia siunčianti reguliariosios kariuomenės karius į Ukrainą, todėl žurnalistai ir aktyvistai yra priversti naršyti socialiniuose tinkluose, ieškodami Rusijos kariuomenės dalyvavimo operacijose užsienyje įrodymų.

Liberalų parlamentaras Dmitrijus Gudkovas pirmadienį sakė pateikęs oficialų klausimą gynybos ministrui Sergejui Šoigu, ar Rusijos kariai kariai Sirijoje, ir, jeigu taip, ar tarp jų buvo žuvusių arba sužeistų.

„Aš abejoju, kad Artimųjų Rytų sunitai, šiitai ir alavitai Rusijai yra brangesni už jos pačios piliečius“, – parašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.

Britanija Sirijai skirs papildomai 100 milijonų svarų humanitarinės pagalbos

Didžioji Britanija skirs papildomai 100 mln. svarų sterlingų (137 mln. eurų) humanitarinės pagalbos krizės apimtai Sirijai, tokiu būdu, bendras britų indėlis sudarys daugiau kaip milijardą svarų sterlingų, pareiškė penktadienį ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas).

„Tai yra Jungtinės Karalystės didžiausias visų laikų atsakas į humanitarinę krizę. Jokia kita Europos šalis net nepriartėjo prie tokio paramos lygio“, – sakė jis per spaudos konferenciją Madride.

Airija pabėgėlių priims trigubai daugiau

Airija paskelbė priimsianti mažiausiai 1800 pabėgėlių – šis skaičius trigubai didesnis už skelbtąjį liepos mėnesį, kai žadėta per dvejus metus priimti apie 600 pabėgėlių.

Teisingumo ministrė Frances Fitzgerald (Fransis Ficdžderald) penktadienį sakė, kad reikia kompleksiškesnio atsako, kai vystosi „širdį draskantys ir tragiški“ įvykiai.

Pasak jos, pabėgėlių bus priimama tūkstančiais, bet tikslesnio skaičiaus dar niekas nenustatė.

Didžioji Britanija priims „dar tūkstančius sirų pabėgėlių“, premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) pareiškė penktadienį per vizitą Portugalijoje.

„Žinant (migrantų) krizės ir žmonių kančių mastą, galiu šiandien paskelbti, kad darysime daugiau ir priimsime dar tūkstančius sirų pabėgėlių pagal esamas schemas, kurias svarstysime iš naujo“, – jis sakė žurnalistams Lisabonoje.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmadienį išreiškė palaikymą naujai iniciatyvai dėl taikos derybų Sirijoje, o už atitinkamą politinį pareiškimą balsavo visos 15-a valstybių narių, įskaitant Damasko sąjungininkę Rusiją.

Tai buvo pirmasis kartas per dvejus metus, kai Saugumo Taryba priėjo prie bendros pozicijos dėl politinio pareiškimo Sirijos klausimu.

Prancūzijos ambasadoriaus pavaduotojas Alexis Lamekas (Aleksis Lamekas) tai pavadino „istoriniu“ įvykiu.

Venesuela, palaikanti draugiškus ryšius su Sirija, atsiribojo nuo kai kurių punktų šiame pareiškime, kuriame raginama ketverius metus trunkantį konfliktą užbaigti politine pereiga.

Karakaso pasiuntinys Rafaelis Ramirezas (Rafaelis Ramiresas) sakė, kad Taryba kuria „labai pavojingą precedentą“, paremdama planą, kuris, pasak šio diplomato, pažeidžia Sirijos apsisprendimo teisę.

Derybos dėl Prancūzijos parengto 16-os punktų pareiškimo vyko nuo tada, kai JT pasiuntinys Staffanas de Mistura (Stafanas de Mistura) praėjusį mėnesį pristatė Saugumo Tarybai savo naują poziciją dėl taikos derybų Sirijoje.

Taikos iniciatyva, kuri bus pradėta įgyvendinti rugsėjį, numato, kad bus sudarytos keturios darbo grupės, kurioms bus pavesta spręsti saugumo,  kovos su terorizmu, atstatymo bei politinius ir teisinius klausimus.

Šis politinis pareiškimas priimtas Rusijai, Jungtinėms Valstijoms, Saudo Arabijai ir Iranui suintensyvinus diplomatines pastangas ieškant būdų užbaigti karą Sirijoje, kuris jau nusinešė mažiausiai 240 tūkst. gyvybių.

Taryba pareikalavo visų konflikto šalių prisidėti prie pastangų užbaigti karą „pradedant Sirijos vadovaujamą politinį procesą, kuris atvestų prie politinės pereigos, tenkinančios teisėtus Sirijos žmonių lūkesčius“.

Taikos proceso metu turi būti „įsteigtas inkliuzyvus pereinamojo laikotarpio valdžios organas su visais vykdomosios valdžios įgaliojimais, kuris būtų suformuotas remiantis bendru sutarimu, tuo pat metu užtikrinant vyriausybinių institucijų veiklos tęstinumą“. 

Pareiškime konkrečiai neužsimenama apie prezidento Basharo al-Assado (Bašaro Asado) ateitį, tačiau Vakarų vyriausybės leido aiškiai suprasti, kad jo pasitraukimas iš valdžios turi būti vienas iš pereigos etapų.

Saugumo Taryba išreiškė „didžiulį susirūpinimą, kad Sirijos krizė tapo didžiausia humanitarine krize nūdienos pasaulyje“, dėl kurios savo namus buvo priversti palikti apie 12 mln. sirų.

Politinis pareiškimas buvo priimtas kitą dieną po to, kai per Sirijos vyriausybės pajėgų antskrydžius sukilėlių kontroliuojamame mieste netoli Damasko žuvo mažiausiai 96 žmonės. Tai buvo vienas kruviniausių Damasko režimo pajėgų reidų per ketverius metus trunkantį konfliktą.

Prancūzijos pasiuntinys pabrėžė, kad pažanga nustatant naujos Sirijos vyriausybės kontūrus sustiprins kampaniją prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS), kuris per praėjusius metus užėmė nemažą teritoriją Sirijoje.

„Be gerai organizuotos pereigos Sirijoje neįveiksime „Daesh“ („Islamo valstybės“ arabiškas akronimas)“, - sakė A.Lamekas.

Rusija neseniai pristatė planą dėl Damasko režimo įtraukimo į kampaniją prie IS džihadistus, tačiau jį atmetė Saudo Arabija - viena pagrindinių JAV vadovaujamos koalicijos, kuri buvo suburta kovai su IS, narių.

Saugumo Taryba paprašė JT generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono (Ban Kimuno) per 90 dienų laikotarpį informuoti Tarybą apie kitą konsultacijų, kurioms vadovauja jo pasiuntinys, etapą.

Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojas humanitariniams reikalams pirmadienį per spaudos konferenciją Damaske griežtai pasmerkė atakas prieš civilius žmones Sirijoje.

Šį pareiškimą Stephenas O'Brienas (Stivenas O'Brajenas) padarė kitą dieną po vieno iš kruviniausių Damasko režimo pajėgų reidų per ketverius metus trunkantį konfliktą.

„Esu sukrėstas absoliučios nepagarbos civilių gyvybei šiame konflikte“, - sakė JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas.

Pasak S.O'Brieno, jį „ypač pribloškė“ pranešimai apie civilių žmonių žūtį per sekmadienį surengtus antskrydžius sukilėlių kontroliuojamame Dumos mieste.

Jis pabrėžė, kad atakos prieš civilius gyventojus „privalo liautis“.

Antskrydžių netoli Damasko aukų padaugėjo iki 96

Sirijos režimo netoli Damasko surengtų aviacijos antskrydžių aukų pirmadienį paryčiais padaugėjo iki 96, pranešė padėtį šalyje stebinti organizacija.

Nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) nurodė, kad režimo karo lėktuvai sekmadienį surengė bent 10 antskrydžių Dumos mieste, o daugumos tų smūgių taikinys buvo vienas populiarus turgus.

„Observatory“ dokumentuotas aukų skaičius padidėjo iki 96 žmonių, įskaitant bent dvi moteris ir keturis vaikus“, – Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi SOHR nurodė anksti pirmadienį.

Organizacija pridūrė, kad dar 240 žmonių buvo sužeisti per tuos smūgius, o kai kurių nukentėjusiųjų būklė buvo kritinė.

Per Sirijos vyriausybės pajėgų antskrydžius rytiniame Gutos regione netoli sostinės Damasko trečiadienį mažiausiai 37 civiliai žmonės žuvo, o dar bent 120 buvo sužeisti, pranešė padėtį šalyje stebinti nevyriausybinė organizacija.

„Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) nurodė, kad iš oro buvo smogta keliems taikiniams opozicijos kontroliuojamame regione.

Aviacijos smūgių taikiniai buvo Dumos, Sakbos, Kafr Batnos ir Hamurijos miestuose rytiniame Gutos regione, netoli sostinės esančioje sukilėlių tvirtovėje.

Antskrydžiai buvo surengti po sukilėlių raketų atakos, per kurią sostinėje žuvo keturi žmonės, nurodė Sirijos vidaus reikalų ministerija.

Ministerijos pranešime, kurį citavo valstybinė televizija, sakoma, kad Damasko gyvenamuose rajonuose „žuvo keturi žmonės ir dar 58 buvo sužeisti, taip pat padaryta materialinės žalos“.

SOHR nenurodė, kas pirmieji surengė ataką, tačiau paskelbė, kad žuvo aštuoni žmonės - septyni civiliai gyventojai ir vienas karys, o sukilėliai paleido mažiausiai raketų.

Sukilėliai dažnai apšaudo Sirijos sostinę iš Damasko priemiesčiuose esančių savo bazių, kartais į ją paleisdami šimtus raketų.

Nuo konflikto Sirijoje 2011 metų kovą pradžios šalyje žuvo daugiau nei 240 tūkst. žmonių ir milijonai buvo priversti palikti savo namus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas keičia nuomonę dėl Kremliaus visapusiškos paramos Sirijos lyderiui Basharui al Assadui (Bašarui Asadui) ir ateityje gali nuo jo nusigręžti, pareiškė Turkijos vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas).

Paklaustas, ar pavyktų V.Putiną įtikinti daugiau neberemti B.al Assado, R.T.Erdoganas sakė, per dvišalį susitikimą Azerbaidžano sostinėje Baku birželį ir vėliau vykusias derybas telefonu jis įsitikino, kad jo kolega iš Rusijos yra „labiau pozityvus“.

„Putino dabartinis požiūris į Siriją labiau teikia vilčių nei anksčiau“, - sakė Turkijos prezidentas grupei žurnalistų savo lėktuve, kuriuo grįžo po kelionės Azijoje.

„Jis nebesilaiko nuomonės, kad Rusija rems al Assadą iki galo. Manau, jis gali nusigręžti nuo al Assado“, - sakė R.T.Erdoganas, kurį pirmadienį cituoja dienraštis „Sabah“.

Turkija ir Rusija dėl krizės Sirijoje priklauso priešingoms stovykloms. Ankara yra viena griežčiausių B.al Assado kritikių, o Maskva – viena iš nedaugelio likusių jo sąjungininkių.  

V.Putinas ir R.T.Erdoganas pastarąjį kartą buvo susitikę birželio 13 dieną Azerbaidžano sostinėje vykusių Europos žaidynių kuluaruose.

Mažiausiai 27 žmonės žuvo pirmadienį, kai Sirijos armijos naikintuvas įsirėžė į žmonių pilną turgavietę sukilėlių kontroliuojamame šiaurės vakariniame Arichos mieste, pranešė dvi aktyvistų grupės.

Vietos koordinavimo komitetai nurodė, kad karo lėktuvas nukrito judriame Arichos turguje, bet pridūrė, jog kol kad neaišku, ar tas naikintuvas buvo numuštas.

Tuo tarpu padėtį šalyje stebinčios nevyriausybinės organizacijos „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) direktorius Rami Abdel Rahmanas (Ramis Abdel Rahmanas) sakė, kad kariniam lėktuvui sudužus miesto centre, buvo sugriauti keli namai ir žuvo 12 žmonių.

R.Abdel Rahmano teigimu, lėktuvas buvo pašautas.

Dauguma tų aukų buvo civiliai, susirinkę į turgavietę šiame Idlibo provincijos mieste, kuris gegužę perėjo į islamistų sukilėlių koalicijos rankas, nurodė Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi SOHR.