„Policija registravo per 3 tūkst. nusikalstamų veikų daugiau, palyginti su 2021 metais, tai 8,2 proc. augimas, bet kriminogeninė situacija šalyje lieka stabili“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė R. Požėla.

Policijos generalinis komisaras pažymėjo, kad tarp didesnio skaičiaus registruotų nusikalstamų veikų apie 2 tūkst. buvo vagystės iš prekybos centrų ir degalinių, o apie tūkstantis susijusios su sukčiavimu ir ypač sukčiavimu elektroninėje erdvėje.

Iš viso pernai policija registravo beveik 43 tūkst. nusikalstamų veikų, kai 2021 metais buvo registruotos 39,7 tūkst. veikos, iš jų 1869 sunkios arba labai sunkios, t. y. 6,7 proc. mažiau nei ankstesniais metais. 2021-aisiais sunkių arba labai sunkių nusikaltimų buvo užregistruota 1811.

Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) trečiadienį pristatoma kriminogeninė šalies situacija ir Teisės pažeidimų prevencijos modelis.

Komisaras: narkotikai – globali problema

Kalbėdamas apie narkotinių medžiagų plitimą generalinis prokuroras pažymėjo, kad tai yra globali problema, o Lietuvoje narkotinės medžiagos tampa nebe tik didmiesčių, o ir regionų galvos skausmu, platintojai taikosi į paauglius.

„Narkotikai yra problema, kuri neturi sienų, ir jei anksčiau mes kalbėjome, kad tai didmiesčių problema, matome, kad narkotinės medžiagos skverbiasi į regionus, ir mokyklos visada yra narkodilerių taikinyje. Čia rezultatai priklauso nuo bendradarbiavimo su mokyklos administracija, vaikų tėveliais“, – kalbėjo R. Požėla.

Trys ketvirtadaliai organizuotų nusikalstamų grupuočių pelno siekia iš narkotinių medžiagų prekybos ir kontrabandos, deja, vaikai yra taikinys numeris vienas.

„Trys ketvirtadaliai organizuotų nusikalstamų grupuočių pelno siekia iš narkotinių medžiagų prekybos ir kontrabandos, deja, vaikai yra taikinys numeris vienas“, – pažymėjo generalinis komisaras.

Komentuodamas pastaruoju metu viešojoje erdvėje rezonansą sukėlusius atvejus dėl galimos seksualinės prievartos prieš nepilnamečius, R. Požėla pažymėjo, kad tokie nusikaltimai dažniausiai įvyksta už uždarų durų, o viešosios erdvėse – vienetai.

„Bendrai paėmus, seksualiniai nusikaltimai daugiausiai vykdomi privačioje erdvėje tarp iš esmės pažįstamų asmenų, o kalbant apie viešas vietas ar nusikaltimus prieš nepilnamečius, kalbame apie vienetiniu atvejus, pernai Vilniuje buvo vienas išžaginimas (viešoje erdvėje), problema yra tai, kas vyksta už uždarų durų“, – sakė komisaras.

Policijos vadovas taip pat teigė, kad naujausias nuskambėjęs atvejis apie galimai užpultą nepilnametę Klaipėdoje, pirminiais duomenimis, nepasitvirtino, kol kas ikiteisminis tyrimas nepradėtas, tikslinama informacija.

„Klaipėdoje įvyko Valentino dienai skirtas vakarėlis, jis vyko viešoje vietoje, buvo vartojamas alkoholis, matyt, labai nesaikingai, ir mes gavome informaciją iš asmens, kuris pastebėjo, kad vienas asmuo fiziškai tempia kitą asmenį“, – pasakojo R. Požėla.

„Policija reagavo žaibo greičiu, ką mes nustatėme, kad viena nepilnametė, kuri gulėjo ar buvo tempiama, jai nustatytas virš 3 promilių girtumas. Mūsų dabartiniu vertinimu, tai buvo kontaktas tarp pažįstamų asmenų, mano žiniomis, ikiteisminis tyrimas nepradėtas, tikslinama situacija, užpuolimo versija atmesta“, – pažymėjo generalinis komisaras.

Prevencijai – atskiras įstatymas

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siekdama mažinti nusikalstamumo lygį ketina daugiau dėmesio skirti prevencijai, parengti Teisės pažeidimų prevencijos modelį ir atitinkamą įstatymą.

„Ilgą laiką Lietuvoje dėmesio prevencijai nebuvo skirta pakankamai, mes neturime centralizuoto prevencijos modelio, prevencija vyksta, bet ji nėra sistemiška, daugiau chaotiška“, – per spaudos konferenciją sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Anot jos, ilgalaikių rezultatų duotų koncentracija ne į nusikalstamumo pasekmes, o priežastis, socialinių problemų, kurios didina nusikalstamumą, sprendimas.

„Mes turime koncentruotis ne į kontrolės mechanizmus, o keisti elgseną, sąmoningumą“, – pažymėjo ministrė.

Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininkė Aušra Pocienė teigė, kad dar iki policijos vykdomos nusikaltimų kontrolės turi pradėti veikti prevencija, nes nusikalstamumą lemia daugybė veiksnių – nuo individualių iki makroekonominių.

„Kai mes kalbam apie pažeidimus, nusikaltimus, mes turime suprasti, kad tai jau yra kelio galas, situacija, kur kažkas įvyko ir nesudirbo svertai, kurie galėjo sustabdyti šitą dalyką. Turime truputį pamiršti lūkestį, kad policija gali viską sukontroliuoti, nes tai ne jos galiose, ne policija auklėja vaikus, ne ji valdo ekonominius procesus“, – spaudos konferencijoje sakė A. Pocienė.

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė atkreipė dėmesį, kad nusikalstamumo prevencija šiuo metu net neapibrėžta teisės aktuose. Kovą ministerija ketina Teisės pažeidimų prevencijos modelį pateikti Vyriausybei, o tada galės būti rengiamas įstatymas.

Kaip pranešė VRM, naujame Teisės pažeidimų prevencijos įstatyme pirmą kartą atsiras teisės pažeidimų prevencijos apibrėžimas, bus aiškiai nustatytos visų prevencijoje dalyvaujančių institucijų funkcijos ir atsakomybės.

Įstatymu bus įkurta centrinė koordinuojanti institucija – kompetencijų centras, kuris atliks analizę, vertinimą, identifikuos problemas, siūlys priemones, kurios bus įgyvendinamos vietos lygmeniu.

Taip pat bus kuriama Vyriausybės lygmens prevencijos taryba – ji nustatys prioritetus, užduotis. Taip bus užtikrinta atskaitomybė – savivaldybės bei kiti dalyvaujantys subjektai turės atsiskaityti kompetencijų centrui, o šis – tarybai.

Tuo tarpu bylų, iškeltų dėl pandemijos valdymo pažeidimų, lyginant su ankstesniais metais, padaugėjo.

Remiantis Informatikos ir ryšių departamento skelbiamais duomenimis, pernai šalyje buvo užfiksuotos 42 525 nusikalstamos veikos, 2020 metais – 46 306, 2019 metais – 51 449.     

Apylinkių ir apygardų teismuose pirmojoje instancijoje pernai, palyginti su 2020 metais, išnagrinėtų baudžiamųjų bylų skaičius sumažėjo septyniais proc., palyginti su 2019 metais, – keturiolika proc.

Pernai pirmosios instancijos teismų dažniausiai nagrinėtos baudžiamosios bylos dėl nusikaltimų žmogaus sveikatai – jų buvo per 4,3 tūkst. Daugiau kaip pusė jų – 2,3 tūkst., dėl skausmo artimajam sukėlimo.

Pasak ataskaitos, pernai asmenų, nuteistų už skirtingus smurto artimoje aplinkoje straipsnius, buvo mažiau arba tiek pat kaip 2020 metais.

Šešiolika asmenų nuteista už savo artimojo nužudymą, septyniolika asmenų – už sunkų sveikatos sutrikdymą, 100 asmenų – už nesunkų artimojo sveikatos sutrikdymą. Per du tūkst. asmenų nuteista už fizinio skausmo sukėlimą šeimos nariui.

Prasikaltusiems teismai dažniausiai skyrė baudas: pernai jos buvo skirtos 4 757 asmenims, laisvės apribojimas – 3 596 asmenims, terminuotas laisvės atėmimas – 3 273 asmenims, areštas – 3 064 asmenims, viešieji darbai – 750 asmenų.

„Vyrauja tendencija, kad teismai, atsižvelgdami į bylos aplinkybes, pirmiausia stengiasi skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, t. y. esant galimybei bausmės tikslą stengiasi pasiekti kitomis priemonėmis. Nepaisant to, remiantis „World Prison Brief“ duomenimis, pagal įkalintų asmenų skaičių 100 tūkst. gyventojų Lietuva užima devintą vietą Europoje (ankstesniais metais Lietuva užėmė penktą vietą Europoje)“, – rašoma teismų veiklos ataskaitoje.

Padaugėjo bylų dėl COVID-19

2021 metais buvo išnagrinėtos 1097 bylos dėl Lietuvoje taikytų reikalavimų ir ribojimų, susijusių su COVID-19 ligos plitimo prevencija, nesilaikymo.

48 bylos buvo išnagrinėtos Baudžiamojo kodekso straipsnio pagrindu, numatančiu atsakomybę už kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimą. 2020 metais tokių bylų buvo dvylika.

Vienoje iš šių bylų žmogus atleistas nuo atsakomybės pagal laidavimą, kitose teisiamieji pripažinti kaltais.

1048 bylos buvo išnagrinėtos administracine tvarka už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. Metais anksčiau tokių bylų buvo 201.

Dažniausias nusikaltimas – saviizoliacijos reikalavimo nesilaikymas, esant teigiamam laboratorinio tyrimo rezultatui.

Už tai asmenims buvo skiriamos baudos, laisvės apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas. Iš 47 tokių bylų dešimt atvejų asmenys buvo nubausti nuo vieno tūkst. iki trijų tūkst. eurų baudomis.

30 bylų asmenims buvo paskirtas laisvės apribojimas, nustatant nuo dviejų mėnesių iki vienerių metų bausmės trukmę. Šešiose bylose asmenims paskirtas areštas (dažniausiai – 30 parų) ir tik vienu atveju – terminuotas laisvės atėmimas, nustatant penkių mėnesių bausmės trukmę.

Džiugina tai, jog Klaipėdos apskrityje daugiausia sumažėjo nužudymų ir plėšimų skaičius. 2020 m. per pirmą ketvirtį Klaipėdos apskrityje jau buvo registruoti trys nužudymai, šiemet – nė vienos žmogžudystės. Plėšimų visoje Klaipėdos apskrityje 2021 m. registruota net 81,8 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu – 2021 m. – 4, o 2020 m. – 22. Vagysčių šiemet sumažėjo maždaug perpus – 2021 m. visoje apskrityje registruota 120, pernai – 252 tokio pobūdžio nusikaltimai.

Uostamiestyje padėtis taip pat gerėja – 2021 m. registruotos 74, 2020 m. – 163 vagystės. Viešosios tvarkos pažeidimų visoje Klaipėdos apskrityje šiemet registruota 68,2 proc. mažiau nei pernai, o nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis, ar psichotropinėmis medžiagomis – panašai tiek pat – 2021 m. - 48, 2020 m. – 50. Tačiau Klaipėdos mieste tokio pobūdžio nusikalstamų veikų fiksuota 28,6 proc mažiau nei pernai – 2021 m. - 15, 2020 m. – 21 nusikalstama veika, susijusi su narkotinėmis, ar psichotropinėmis medžiagomis. Tuo tarpu visoje apskrityje 9,7 proc. išaugo su smurtu artimoje aplinkoje susijusių nusikalstamų veikų skaičius, daugiau Klaipėdos apskrityje fiksuota ir sukčiavimo atvejų – 2021 m. – 59, 2020 m. – 45.

Kelių policijos tarnybos duomenimis gerėja padėtis ir apskrities keliuose – 2021 m. per pirmuosius tris mėnesius užfiksuota net 32 proc. mažiau įskaitinių eismo įvykių, nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (2021 m. – 57, 2020 m. – 85, Klaipėdos mieste – 2021 m. – 25, 2020 m. – 37). Per juos žuvusių žmonių skaičius sumažėjo perpus – nuo 8 žuvusiųjų pernai, iki 4 šiemet. Klaipėdos mieste eismo įvykiuose šiemet nežuvo nė vienas žmogus, tuo tarpu 2020 m. per pirmąjį metų ketvirtį uostamiestyje eismo įvykiuose buvo prarastos jau 5 gyvybės. Šiemet avarijose sužeisti buvo 66, pernai – 87 žmonės, Klaipėdos mieste – atitinkamai 28 ir 33 asmenys.

Remiantis Informatikos ir ryšių departamento statistika, labiausiai šalyje sumažėjo automobilių vagysčių – 62 procentais. 42 proc. sumažėjo viešosios tvarkos pažeidimų, vagysčių ir plėšimų, daugiau kaip 30 proc. mažėjimas fiksuotas ir tarp nesunkių sveikatos sutrikdymų bei turto sunaikinimo atvejų.

Anot departamento, per pirmąjį šių metų ketvirtį registruota septyniais nužudymais mažiau nei pernai, tai sudaro teigiamą 29 proc. pokytį.

Mažiau registruota ir fizinio skausmo sukėlimų, sunkių sveikatos sutrikdymų, sukčiavimų bei grasinimų nužudyti. Bendrai sunkių ir labai sunkių nusikaltimų sumažėjo 3,5 procentų.

Palyginti su pirmuoju 2020 metų ketvirčiu, nepasikeitė nusikaltimų elektroninėje erdvėje skaičius ir bemaž ketvirtadaliu – 23 proc. – padaugėjo su narkotinėmis medžiagomis susijusių nusikaltimų.

Policijos departamento teigimu, daugiau kaip 64 proc. visų nusikalstamų veikų buvo ištirtos.

Per pirmuosius tris metų mėnesius registruota ir 28 proc. mažiau eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, juose sužeista 27 proc. mažiau žmonių, žuvusiųjų keliuose – 14 proc. mažiau.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla akcentuoja, kad pareigūnai nuolatos analizuoja nusikalstamumo statistiką, prognozuoja grėsmes ir imasi prevencinių priemonių.

„Didžiausią nerimą kelia neabejotinai egzistuojantis latentinis nusikalstamumas, t.y. tokie nusikaltimai, apie kuriuos policijai nepranešama ir nepavyksta jų nustatyti. Todėl žmonių pilietiškumas yra labai svarbus faktorius, padedant atskleisti kuo daugiau nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų“, – pranešime cituojamas R. Požėla.

Kai kurie kriminologai tokiai nusikalstamumo statistikai yra išsakę kritikos ir teigia, kad registruojamų nusikaltimų skaičius neatspindi realios kriminogeninės situacijos. Anot jų, norint suvokti tikrąją nusikalstamumo Lietuvoje situaciją, reikėtų organizuoti ir viktimologines (nukentėjusiųjų – BNS) apklausas, kurių Policijos departamentas neatlieka jau daugiau nei dešimtmetį.

Jo teigimu, iš Statistikos departamento pateiktų duomenų mažai ką galima pasakyti apie tikrąsias smurto artimoje aplinkoje tendencijas, juo labiau – pandemijos įtaką joms.

„Pirmiausia, liekant registruoto nusikalstamo elgesio lygmenyje, palyginimas su praėjusiais metais yra labai apgaulingas ir mažai ką pasako. Socialiniai procesai nevyksta metais, priešingai, nei pavyzdžiui, formuojamas valstybės biudžetas ar pateikiamos mokesčių deklaracijos“, – BNS komentavo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininkas G. Sakalauskas.

Pasak jo, tendencijas geriau atskleidžia penkerių-dešimties metų laikotarpio duomenys. Jie rodo, kad registruoto smurto aplinkoje skaičius mažėja jau nuo 2017 metų ir tais metais artimoje aplinkoje registruotų nužudymų skaičius buvo netgi didesnis nei pernai.

„Tačiau didžiausia problema, neleidžianti registruotų veikų tapatinti su realiais procesais, yra latentiškumas. Smurto artimoje aplinkoje tyrimai rodo, kad jo yra šimtus kartų daugiau ir sistemingai netirdami jo paplitimo ir tendencijų, mes nežinome, ar į registruotą lygmenį ištraukiamų atvejų skaičių dinamika sutampa su realiomis tendencijomis, ar ne“, – pabrėžia jis.

Kuo mažesnis yra nusikaltimų skaičius, tuo „įspūdingiau“ gali atrodyti procentais išreikšti pokyčiai.

Pasak kriminologo, gali būti, kad keičiasi ne nusikaltimų dažnumas, o nukentėjusiųjų elgsena: linkstama rečiau ar dažniau pranešti apie patiriamą smurtą. Lygiai taip pat statistiką gali koreguoti, pavyzdžiui, policijos darbo praktika.

G. Sakalauskas šiame kontekste atkreipia dėmesį į ypač didelį seksualinės prievartos atvejų mažėjimą.

„Seksualinė prievarta ir ypač – artimoje aplinkoje, yra ypatingai latentiška. Beveik 40 proc. per metus skelbiamas sumažėjimas atrodo įspūdingai. Bet čia mes kalbame apie registruotų atvejų sumažėjimą absoliučiais skaičiais nuo 31 iki 19 per metus. Akivaizdu, kad šie skaičiai nė iš tolo neatspindi realybės“, – teigia jis.

Kalbėdamas apie trečdaliu išaugusį artimoje aplinkoje registruotų nužudymų skaičių ekspertas atkreipia dėmesį, kad 2019 metais bendras absoliutus nužudymų skaičius buvo mažiausias per visą šiuolaikinės nepriklausomos Lietuvos istoriją.

„Kitaip tariant, šis padidėjimas neatspindi bendros ilgametės tendencijos. Be to, kuo mažesnis yra nusikaltimų skaičius, tuo „įspūdingiau“ gali atrodyti procentais išreikšti pokyčiai“, – teigia jis.

Kriminologas taip pat akcentuoja, jog pateikiama pirminės registracijos statistika, tuo tarpu nagrinėjant bylas teismuose, dalis nusikaltimų gali būti perkvalifikuojami ir nužudymas gali tapti būtinąja gintimi ar neatsargiu gyvybės atėmimu.

Statistikos departamentas penktadienį paskelbė, jog pernai, palyginti su ankstesniais metais, trečdaliu išaugo nužudymų artimoje aplinkoje skaičius: nuo 21 2019 metais iki 28 pernai.

Iš viso praėjusiais metais užregistruoti 7132 smurtiniai nusikaltimai šeimoje, tai 7,3 proc. mažiau nei 2019 metais.

Policija teigia pastebinti pandemijos poveikį nusikalstamumo situacijai, nes mažėjo nusikaltimų, padaromų viešose vietose, tokių kaip viešosios tvarkos pažeidimai, plėšimai, vagystės. Tuo tarpu alkoholis ir prasta psichologinė būsena dažnai turi įtakos sužalojimams ar nužudymams, įvykstantiems artimoje aplinkoje.

„Mes turime labai didelę ledkalnio, plaukiojančio vandenyne, apačią, kurios mes nematome, o čia yra tik pati viršūnėlė“, – apie registruotų atvejų ir realaus nusikalstamų veikų skaičiaus santykį sako Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Gintautas Sakalauskas.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) skelbiamoje viešojo saugumo ataskaitoje pateiktais duomenimis, lyginant su 2005 metais, pernai Lietuvoje registruota 42,7 procento nusikalstamų veikų mažiau, o skaitine išraiška registruotų nusikaltimų mažėjo nuo 89,8 tūkst. 2005 metais iki 51,4 tūkst. 2019 metais.

Pasak G. Sakalausko, matant šią statistiką vienas esminių klausimų išlieka tai, koks jos santykis su tais nusikaltimais, apie kuriuos lieka nepranešta.

Mažėjo nužudymų, sunkių sužalojimų

Jo teigimu, nors dalies nusikaltimų, tokių kaip nužudymai, sunkūs sužalojimai, latentiškumas mažas, yra ir tokių nusikaltimų apie kuriuos itin vengiama pranešti: pavyzdžiui, manoma, jog pranešama vos apie vieną iš šimto seksualinių nusikaltimų.

Lietuvoje pernai registruoti 94 išžaginimai, tuo tarpu 2005-aisiais – 265.

Kriminologo teigimu, neturint visuomenės apklausų duomenų apie tai, kiek žmonių nukentėjo ar įvykdė tam tikrą veiką, sunku lyginti, kaip realiai kito tokių didelį latentiškumą turinčių nusikaltimų situacija.

Panašiai yra su nusikaltimais, kuriuose nukentėjusiųjų nebūna, tokiais kaip korupcijos, prekybos narkotikais ar jų vartojimo atvejai.

„Jie priklauso grynai nuo kontrolės intensyvumo. Kitaip sakant, jeigu policija paskelbtų karą ir bandytų sugaudyti daug, mes turėtume labai staigų šoktelėjimą, todėl, kad dėl tokių veikų niekas nesikreipia: jeigu žmogus perka ar parduoda narkotikus, duoda arba ima kyšį – nėra, kam kreiptis“, – sakė G. Sakalauskas.

Registruoto disponavimo narkotikais statistika per 15 metų iš tiesų keitėsi nežymiai: nuo 1,8 tūkst. atvejų 2005-aisiais iki 1,9 tūkst. 2019-aisias.

Vis dėlto, pasak eksperto, tokių nusikaltimų kaip nužudymai, sunkūs sveikatos sutrikdymai, plėšimai mažėjimas gali būti laikomas realios situacijos atspindžiu, nes apie tokius nusikaltimus policija dažniausiai visada sužino.

„Tai, kad jų labai aiškiai mažėja ir labai stipriai per 15 metų, tai  yra indikatorius, kad turbūt ir smurto bendrai visuomenėje mažėja“, – sakė jis.

2005 metais nužudymų ir pasikėsinimų nužudyti, VRM duomenimis, registruota 390, po penkerių metų – jau 217, o pernai – 99.

Sunkių sužalojimų 2005 metais registruota 354, 2010 metais – 213, o pernai – 129.

Tarp nusikaltusiųjų dominuoja vyrai

Ministerijos duomenys rodo, jog tarp daugumos įtariamųjų ir kaltinamų dėl sunkių nusikaltimų pernai dominavo vyrai: 88,9 proc. ir 81,1 proc. nužudymo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose. Tarp įtariamųjų ar kaltinamųjų plėšimais vyrų buvo 66,7 proc., nepilnamečių vaikinų – 26,9 proc.

Pasak G. Sakalausko, tendencija, jog kriminalinėje statistikoje dominuoja vyrai, pastebima visame pasaulyje: moterų procentas tarp nusikaltėlių svyruoja nuo 2–25 procentų ir aukštesnis būna Vakarų šalyse.

Tai, kodėl moterų dalis yra mažesnė, pasak jo, aiškinama įvairiai – tiek biologiniais, tiek auklėjimo skirtumais, tiek lyčių nelygybe.

„Kuo yra daugiau lygybės tarp vyrų ir moterų, tuo moterų nusikalstamumo yra daugiau“, – pastebėjo jis.

Fizinio skausmo sukėlimų atvejais vyrai įtariamaisiais ar kaltinamaisiais tapo 86,8 proc. atvejų, o tarp nukentėjusių daugumą sudarė moterys – 59,8 proc. Šie nusikaltimai atspindi smurto artimoje aplinkoje situaciją.

Statistika rodo, jog Lietuvoje per penkiolika metų smarkiai išaugo pranešimų apie tokius nusikaltimus: nuo mažiau nei 1,4 tūkst. 2005 metais iki beveik 10 tūkst. 2019 metais.

Pasak G. Sakalausko, tai nulėmė  2012 metų pradėtas intensyvesnis smurto artimoje aplinkoje persekiojimas – nuo tada registruojama apie 9–11 tūkst. tokių nusikaltimų per metus ir šis skaičius smarkiai nekinta.

Vis dėlto jie, G. Sakalausko teigimu, atspindi tik dalį visų nusikaltimų ir nėra aišku, ar nematoma „ledkalnio“ dalis mažėja, ar didėja, lyginant su registruotais nusikaltimais.

VRM ataskaitoje pastebima, kad pastaraisiais metais pastebimai daugėjo pranešimų apie nuo smurto nukentėjusius vyrus: 2015 metais nuo šių nusikaltimų nukentėjusių vyrų dalis sudarė 19 procentų, o  2019 metais – 35,3 proc.

G. Sakalausko teigimu, didesnė nei vidurkis moterų nusikalstamumo dalis fiksuojama, pavyzdžiui, tarp finansinių nusikaltimų, kas sietina su tuo, kad tarp buhalterių ir finansininkų yra nemažai moterų.

Taip pat moterys sudaro didesnį nei vidurkis procentą tarp įtariamųjų su narkotikais susijusiais nusikaltimais.

„Tai tie atvejai, kai motinos neša savo sūnums į kalėjimus arba pačios prekiauja – yra įtraukiamos į patį žemiausią lygmenį ir jas dažniausiai sugaudo, o visą verslą organizuoja vyrai ir jie neįkliūva“, – pastebėjo jis.

Nusikalstamumo statistika – ne policijos darbo įvertinimas

G. Sakalauskas pabrėžia, jog nusikalstamumo statistika neturėtų būti siejama su geru ar blogu policijos darbu.

„Policija lyg ir jaučiasi už tą nusikalstamumą kažkaip tiesiogiai atsakinga, ji jaučia spaudimą parodyti, kad jis mažėja, nors tai yra neteisinga“, – pastebėjo jis.

„Nusikalstamumas pirmiausia priklauso nuo socialinių, ekonominių, kultūrinių visokiausių dalykų. Policija į jį reaguoja ir už jį persekioja, bet ji neturi jaustis atsakinga už jo tendencijas“, – pridūrė kriminologas.

Vis dėlto, G. Sakalausko teigimu, keista, jog augant pasitikėjimui policija, registruojamų nusikaltimų mažėja.

„Kas tikrai yra keista, kad didėjant pasitikėjimui mažėja registruotas nusikalstamumas – turėtų būti atvirkščiai“, – pastebėjo jis.

Iš dalies taip gali būti dėl to, jog dalis ankstesnių nusikalstamų veikų dabar galbūt patenka tarp administracinių nusižengimų. Kitais atvejais tai galėtų būti paaiškinama tuo, jog dalis smulkesnių, sunkiai išaiškinamų nusikaltimų galbūt nėra registruojami.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog pernai Lietuvoje registruota rekordiškai mažai nužudymų – 99, kai kelerius ankstesnius metus jų skaičius svyravo nuo 128 iki beveik 200.

Todėl lyginti šių metų situaciją su buvusia prieš metus, kalbant apie rekordiškai išaugusį nužudymų skaičių, nėra tikslu.

„Nužudymų skaičius pernai buvo mažiausias per visą Lietuvos istoriją. Tai reikėtų klausti, kodėl pernai buvo mažas, o ne kodėl jis dabar vėl sugrįžo į 2018 metų lygį“, – pastebėjo jis.

Per 15 metų Lietuvoje ženkliai sumažėjo vagysčių: 2005 metais jų registruota per 43,4 tūkstančius, šie nusikaltimai sudarė 48,4 proc. visų registruotų.

Pernai vagysčių registruota 12,5 tūkst., jos sudarė 24,4 proc. nusikaltimų.

Tačiau G. Sakalausko teigimu, sunku spręsti, ar šis mažėjimas reiškia, jog mažiau vagiama, nes nėra žinoma, kokia dalis vagysčių buvo kvalifikuotos kaip administraciniai nusižengimai ir kaip ši dalis keitėsi kintant sumai, iki kurios jos laikomos administraciniu nusižengimu.

„Mes nežinome, kiek jų persikėlė į Administracinių nusižengimų kodeksą, ar kiek realiai žmonės mažiau vagia“, – pastebėjo jis.

VRM ataskaitoje skelbiami visuomenės apklausų rezultatai rodo, jog apie nusikaltimus praneša 75-80 proc. nuo jų nukentėjusių asmenų.

Pernai apklausoje kaip didžiausią viešojo saugumo problemą respondentai įvardijo korupciją, antrojoje vietoje buvo eismo saugumas, trečiojoje – smurtiniai nusikaltimai.

VRM apklausų duomenys taip pat rodo, jog pernai 82 proc. respondentų jautėsi saugūs, 67 proc. manė, jog jiems kyla maža rizika tapti nusikaltimų auka ir gerai vertino kriminologinę situaciją.

Lietuvos policija, reaguodama į pandemiją Lietuvoje ir visame pasaulyje, ne tik perorientavo savo veiklą ir didesnį dėmesį skiria gyventojų sveikatos apsaugai, viruso plitimo mažinimui, izoliacijoje esančių asmenų kontrolei, tačiau ir atlieka kasdienę nusikalstamumo analizę, prognozuoja grėsmes, imasi prevencinių priemonių, kurios užkirstų kelią nusikaltimams.

Policijos departamento pateiktais duomenimis, sumažėjo sukčiavimų (56 proc.), seksualinių prievartavimų (82 proc.), išžaginimų (68 proc.), sunkių sveikatos sutrikdymų (50 proc.), viešosios tvarkos pažeidimų (41 proc.), plėšimų (40 proc.), nesunkių sveikatos sutrikdymų (35 proc.), vagysčių (16 proc.), stambių vagysčių (32 proc.), narkotikų platinimo (18 proc.) ir turto sunaikinimo atvejų (10 proc.).

Labai svarbus kaimynų ir aplinkinių žmonių pastabumas, todėl raginu visus, matančius ar žinančius, kas vyksta už sienos ar kaimyno durų, nedelsiant skambinti 112.

Nerimą policijai kelia didėjantis nužudymų skaičius (padidėjo nuo 15 iki 26 nužudymų, arba 73 proc.), vairavimas būnant neblaiviems, kai nustatomas didesnis nei 1,5 prom. girtumas (35 proc. daugiau), nežymių sveikatos sutrikdymų (11 proc. daugiau), žmogaus terorizavimo ir turto pasisavinimo atvejų (10 proc. daugiau).

Pasak policijos generalinio komisaro R. Požėlos, akivaizdu tai, kad viešose vietose sumažėjus žmonių srautui, registruojama mažiau nusikalstamų veikų, tačiau nerimą kelia namuose esančių asmenų elgesys ir daromos nusikalstamos veikos. „Labai svarbus kaimynų ir aplinkinių žmonių pastabumas, todėl raginu visus, matančius ar žinančius, kas vyksta už sienos ar kaimyno durų, nedelsiant skambinti 112 ir informuoti policiją, kuri turi pasirengusi aiškų algoritmą, kaip reaguoti į tokius pranešimus”, – sako policijos vadovas.

Renatas Požėla

Aukos – moterys

Per jau beveik aštuonias savaites besitęsiantį karantiną Kaune buvo pradėti tik du ikiteisminiai tyrimai dėl nužudymo. Arba tiek pat, kiek šių metų sausio mėnesį. Tiesa, visoje Kauno apskrityje, nors tai buvo nusikaltimai, įvykdyti Kauno rajone, vienas iš kurių pateko į šiųmetę statistiką, nors įvykdytas paskutinėmis 2019-ųjų dienomis, nes tik šiemet Garliavos apylinkių miškelyje buvo atkasti pernai prieš Kalėdas dingusio 30-mečio garliaviškio palaikai.

Pirmasis šiemet ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo Kaune buvo pradėtas 25-ąją karantino dieną, kaip jau rašyta, prieš Velykas viename P.Višinskio gatvės name radus moterį su smaugimo žymėmis ir, kaip manoma, nusižudžiusį tai padariusį jos sugyventinį – skandalingai pagarsėjusį juvelyrą.

Antrasis ikiteisminis tyrimas dėl žmogžudystės Kaune, įvykdytos per karantiną, kaip jau taip pat rašyta, iš pradžių buvo pradėtas tik dėl mirties priežasties nustatymo. Tačiau, ekspertams nustačius, kad moters, baigiantis balandžiui - 40-ąją karantino dieną rastos be gyvybės ženklų krūmuose netoli „Urmo“ bazės, mirtis buvo smurtinė, vėliau perkvalifikuotas į tyčinį nužudymą. O dėl šio nusikaltimo savo darbo vietoje – „Urmo“ bazėje sulaikytas čia pagalbiniu darbininku daržovių sandėlyje dirbęs įtariamasis, pats ir pranešęs apie esą aptiktus nežinomos moters palaikus, bet policijos jam pergudrauti nepavyko.

Taip ramu dar nebuvo?

Taigi, pirminės abiejų minėtų nusikaltimų aplinkybės būdingos šiuo metu visoje Lietuvoje fiksuojamam padidėjusiam smurtui artimoje aplinkoje arba besaikiam alkoholio vartojimui.

Tačiau, anot Kauno apskrities policijos atstovės Odetos Vaitkevičienės, Kaune drastiško pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje augimo taip pat nėra – per parą užregistruojami apie 28 tokie tokie atvejai per visą apskritį. Pavyzdžiui, šiemet balandį užregistruota 870 tokių pranešimų. Pernykštį balandį jų buvo 798.

Per jau beveik aštuonias savaites besitęsiantį karantiną Kaune buvo pradėti tik du ikiteisminiai tyrimai dėl nužudymo.

Pačioje karantino pradžioje buvo prognozuojamas ir galimas sukčiavimų elektroninėje erdvėje augimas. Tačiau, pasak O.Vaitkevičienės, ir šių, kaip ir kitų sukčiavimo atvejų, Kauno apskrityje, kurioje daugiausiai nusikaltimų registruojama Kaune, per jau beveik porą mėnesių besitęsiantį karantiną padaugėjo labai minimaliai. Pernykštį balandį dėl to buvo pradėti 23 ikiteisminiai tyrimai. Šiųmetį balandį – 33.

Beveik ketvirtadaliu Kaune apskrityje per karantiną sumažėjo ir viešosiose vietose įvykdytų nusikaltimų. O bendras užregistruotų nusikaltimų skaičiaus mažėjimas, siekiantis 12 procentų, – taip pat didesnis, negu visoje šalyje, taip pat fiksuojančioje tokią tendenciją.

Atsakymas – kitoje statistikos eilutėje?

Portalui kauno.diena.lt pasiteiravus Kauno policijos, ar miesto kriminaliniame pulse per karantiną jaučiama, kad į tėvynę priverstinai grįžo nemažai emigrantų, apie ką vis garsiau kalbama, pareigūnai atsakė, jog jokių nusikaltimų, apie kuriuos jau seniai teko girdėti ar būdingų neramiems 90-iesiems, pastaruoju metu nei Kaune, nei Kauno apskrityje neužregistruota.

Priešingai – anot O.Vaitkevičienės, pastaruoju metu fiksuojamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičiaus mažėjimas.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, per karantiną Kaune nepradėtas nė vienas ikiteisminis tyrimas dėl išžaginimo. Tačiau viena statistikos eilute Kaunas Lietuvoje yra lyderis. Jame pirmąjį šių metų ketvirtį buvo pradėta daugiausiai visoje Lietuvoje ikiteisminių tyrimų dėl sunkių kūno sužalojimų. Praktiškai – kas ketvirtas iš visų užregistruotų Lietuvoje.

Gal tai ir yra atsakymas, kodėl Kaune, priešingai, negu šalyje, nefiksuojamas žmogžudysčių bumas. Beje, Kauno policijos pareigūnai, narpliojantys nužudymus, ir šiemet, kaip ir pernai, linkę akcentuoti, kad visus juos sėkmingai ištiria.