Nebeliks senųjų pastatų

Naujojoje Uosto gatvėje ties 3-iuoju namu atsirado apsauginė galerija, sauganti šaligatviu einančius žmones nuo nuolaužų, dulkių ir purvo.

Į keltą skubantys klaipėdiečiai stebisi matydami, kad raudonas pastatas, kuriame veikė dviračių nuomos įmonė, nebeturi langų.

Visa tai byloja, kad jau tuoj tuoj šio ir kitų statinių čia neliks.

Buvusios Klaipėdos laivų remonto įmonės „Laivitė“ teritorijoje verslininko Martino Gusiatino šeimos valdoma bendrovė „Stemma group“ ketina sukurti „Memelio miestą“.

Žadama, jog tai bus milžiniškos vertės ir apimties projektas – gyvenamųjų ir komercinių patalpų kvartalas su restoranais, butikais, salonais, atvira poilsio ir pramogų zona.

Toks darbas „suvalgo“ daug nervų ir kainuoja daug pinigų.

Būtini ypatingi reikalavimai

Minėtos bendrovės valdomos įmonės „Stemma Management“ vadovas Nerijus Tilindis pasakojo apie jau prasidėjusius darbus.

Pavasarį turėtų paaiškėti konkurso rangos darbams rezultatai.

„Dabar ruošiamasi statyboms, tuo pat metu vyksta generalinio rangovo paieška, tiksliau – konkursas. Klaipėdoje nėra tokių rangovų, kurie galėtų „patempti“ mūsų projektą. O ir Lietuvoje jų – vienas kitas. Mūsų projekto apimtis – ganėtinai didelė, todėl ir statybos įmonių, kurios gebėtų suvaldyti tokį didelį ir brangų, yra mažai. Konkurso sąlygose nurodyta, kad įmonės apyvarta būtų ne mažesnė nei 50 milijonų eurų, didelė patirtis ir atlikti darbai rodytų jų galimybes. Tokios įmonės dažniausiai dirba Vilniuje ir Kaune. Pirmųjų konkurso rezultatų tikimės balandžio mėnesį“, – atviravo N. Tilindis.

Teks išmontuoti skirstyklą

Viename griaunamų pastatų, esančiame arčiausiai gatvės ir Pilies tilto, yra ESO nuosavybė – elektros skirstykla. Ji yra lyg pastatas pastate.

Griaunant statinį būtina užtikrinti, kad elektros skirstykla veiktų, kad nebūtų pažeisti miesto elektros tinklai. Todėl griovimas turi vykti ypač atsargiai.

„Ardyti jį teks vos ne rankomis, o elektros skirstyklą apsaugoti, kad į ją nepatektų nei dulkės, nei lietus. Todėl šio darbo ir imamės nelaukdami rangovo konkurso rezultato. Jeigu išrinksime generalinį rangovą ir viskas pavyks gerai, pakeliui į keltą jau greitai žmonės stebės aktyvų statybos darbą – judančius kranus, ekskavatorius. Jei rangovo nerasime, klaipėdiečiai matys tvorą ir nugriautus pastatus. Vyks tam tikri kiti, mažesni darbai“, – pasakojo N. Tilindis.

Mažuosius pastatus būsimo Memelio miesto teritorijoje žadama nugriauti per porą savaičių. Vieno jau nebėra, kitas nugrius šiomis dienomis.

Sumos vis keičiasi

Didysis raudonas pastatas, kuriame yra elektros skirstykla, gali būti griaunamas ilgiau – nuo kelių savaičių iki pusantro mėnesio. Viskas priklausys nuo oro sąlygų ir kitų veiksnių.

N. Tilindis teigė, kad optimistiniu variantu administracinio pastato, vadinamo Hanzos vardu, statybas tikimasi baigti 2025 m. Šis statinys iškils to paties atsargiai griaunamo statinio vietoje.

„Tai yra konversinė teritorija, paprastai tokiose vietose yra problemų – seni tinklai, kai kurie jų likę iš prieškario, kai kurie – nepažymėti žemėlapiuose. Teks susidurti su dalykais, apie juos sužinosime netikėtai. Toks darbas „suvalgo“ daug nervų ir kainuoja daug pinigų. Todėl negali iš anksto paskaičiuoti, kiek turėsi išleisti, kasdien ši suma vis keičiasi“, – kalbėjo N. Tilindis.

Klaipėdos savivaldybė šią savaitę paskelbė, kad bus griaunamas lauko tualetas, esantis Garažų g. 6, gelžbetoninės atramos prie Turistų g. 1, sandėlis prie Gedminų g. 3, požeminio kiemo rūsys Klaipėdos lopšelio-darželio "Čiauškutė" teritorijoje ir tualeto pastatas Liepojos g. 1.

Griovimo darbų planuojama ir Smiltynėje.

Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Laima Jūrevičienė nurodė, kad šiuo metu dar nežinoma, ar vietoje nugriautų statinių kada nors iškils nauji.

Ketvirtadienį statiniai dar nebuvo pradėti griauti, bet tądien darbininkai jau pradėjo darbus.

"Gyventojams jie įtakos nelabai teturės. Statiniai yra fiziškai nusidėvėję, dėl to ir reikia juos nugriauti. Miesto tvarkymo skyrius valo, tvarko, griauna, o informacijos, kad ką nors statysime ar darysime, neturime. Kadangi užsakymą davėme antradienį, jau greitai prasidės judėjimas. Griovimas vyks palaipsniui, pagal savo pajėgumus bus nustatytas eiliškumas. Kiek žinau, Smiltynėje griaus paskiausia", – teigė L.Jūrevičienė.

Pasak pašnekovės, griovimo darbai turėtų būti atlikti per du mėnesius nuo užsakymo. Juos atliks bendrovė "Kasaudra".

"Toks šašas – poros metrų ant metro statinukas. Šeimininko nėra, niekas neatsiliepia. Reikės jį pašalinti", – pasakojo Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Laima Jūrevičienė.

Švyturio gatvėje 6 nelegalus apleistas garažas trukdo sutvarkyti kiemą pagal daugiabučių kiemų tvarkymo programą.

Griovimo darbų konkursą laimėjusi įmonė griaus ir apleistus savavališkus statinius prie Kuosų gatvės 8 namo. Ant jų jau kabo pranešimai, raginantys gyventojus nepalikti juose reikalingų daiktų.

"Nedidelis baisus suklypęs metalinis garažiukas ir keletas sandėliukų – tokie nusidėvėję medinukai. Buvau nuvažiavusi, tai žmonės geranoriški – sako, mes iškraustysime. Nori susitvarkyti kiemą", – teigė L.Jūrevičienė.

Bernardo Šaknio nuotr.

Darbininkai plušės ir vienuolikoje ikimokyklinio ugdymo įstaigų.

"Darželiuose būna senų sovietinių betoninių pavėsinių, smėlio dėžių, niekada nenaudojamų lauko baseinų. Jie bus demontuojami, uždengiami ir tiesiog išklojamos trinkelės arba pasodinama žolė", – pasakojo Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė L.Jūrevičienė.

Savivaldybėje registruotų statinių griovimą inicijuoja Turto valdymo skyrius.

"Atlieka inventorizaciją, darželių vadovai nusprendžia, kas jau atgyvenę ir nebesaugu. Teikia paraiškas Turto skyriui, šis pasitikrina ir nusprendžia, ką jau reikia "nurašyti" ir demontuoti", – paaiškino Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė.

Apleistus statinius griaus skirtingi konkursus laimėję rangovai.

Dažniausiai namų griovimo technologijas įsivaizduojame, kaip sprogdinimus ar kranų smūgius, kas akimirksniu nugriauna pastatą, tačiau yra ir kur kas tvaresnis būdas. Tokijuje dangoraižiai yra naikinami lėtai – po vieną aukštą. Toks metodas taip pat atneša ir naudos, nes yra gaminama elektros energija.

Pradėjus procesą, viskas iš pastato viršutinio aukšto yra nukeliama į žemesnįjį ir jis yra sunaikinamas. Kad pastatas nenugriūtų į šonus, jo struktūra yra uždengiama specialiais pastoliais. Aukštas po aukšto, pastatas lėtai žemėja, o jo stogas išlieka nepažeistas iki žemiausiojo aukšto.

Maža to, tokiam procesui yra naudojama tik pačios griovimo technikos (kranų) pagaminta elektros energija. Ji generuojama panašiu į stabdymą automobiliuose principu – žemyn slenkanti didžiulė statinio masė tuo pačiu generuoja elektros energiją.

Šis griovimo metodas 23 decibelais sumažina triukšmą aplinkiniuose rajonuose, jau nekalbant apie dulkes, kurių išsiskiria net 90 proc. mažiau. Tokiu būdu siekiama visiškai pakeisti pastatų naikinimą miestų teritorijose. Kitose pasaulio šalyse atliekant šiuos darbus nukenčia arti esantys objektai ir viso miesto infrastruktūra.

Vienintelis šio naujo griovimo būdo trūkumas yra laikas. Tačiau, turint omenyje, kad proceso metu yra generuojama elektros energija, atsiranda motyvacija palaukti.

Uostamiesčio taryba ketvirtadienį pritarė Strėvos gatvėje esančių pastatų, kuriuose anksčiau anksčiau buvo įsikūręs vaikų lopšelis-darželis „Aušrinė“ ir moksleivių saviraiškos centras, nugriovimui. Šiuos darbus kompensuos uostas.

Moksleivių saviraiškos centras buvo įsikūręs, adresu Strėvos gatvė 5. Čia yra ir sandėliai, kiemo statiniai. Vaikų lopšelis-darželis „Aušrinė“ veikė pastate, esančiame Strėvos gatvė 9. Jo sklype taip yra kiemo statiniai, ūkinis pastatas. Šie statiniai savivaldybės funkcijų vykdymui nebenaudojami.

Šie pastatai trukdo privažiavimui prie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto keliams rekonstruoti ir tiesti. Nugriauti juos planuota jau seniai.

Preliminariai skaičiuojama, kad pastatų nugriovimas atsieis apie 750 tūkst. eurų. Tiksli suma paaiškės viešųjų pirkimų metu. Ji gali ir sumažėti.

Tačiau savivaldybei pastatų nugriovimas nieko nekainuos. Išlaidas kompensuos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pagal savivaldybės pateiktas ir dokumentais patvirtintas faktines išlaidas. Ji taip pat už pastatus savivaldybei turėtų pervesti per 1,8 mln. eurų.

Tarybos nariai domėjosi, ar uostas sumokės tik už pastatus, ar už tas lėšas pavyks atkurti ir funkcijas, kurios buvo organizuojamos pastatuose.

Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis tvirtino, kad lėšų užteks priestato prie darželio „Puriena“ statybai, o Moksleivių saviraiškos centras jau yra įsikėlęs į kitas patalpas.

Vyriausybės iniciatyva sustabdytas nelegaliais pripažintų pastatų Juodkrantėje griovimas.

Reaguodama į gyventojų skundus, premjero sudaryta darbo grupė nurodė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai kreiptis į antstolę dėl veiksmų atidėjimo, kol „bus išsiaiškintos teisėtos problemos sprendimo galimybės“.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, vykdydama nurodytą pavedimą, liepą kreipėsi į vykdymo veiksmus atliekančią antstolę Astą Rimaitę Žičkuvienę su prašymu sustabdyti vykdomąją bylą dėl pastatų L.Rėzos g. 1A, Juodkrantėje.

Minėtai darbo grupei vadovaujanti ministro pirmininko patarėja aplinkos apsaugai Jūratė Juozaitienė BNS teigė, kad teismo sprendimų vykdymas stabdomas dėl gyventojų skundų.

„Vyriausybė nuolat gauna skundus gyventojų, gyvenančių Kuršių nerijos nacionalinio parko Juodkrantės gyvenvietėje, adresu L. Rėzos 1A. Skunduose prašoma spręsti susidariusią situaciją, kai teismas panaikino valstybės institucijų išduotus statybą leidžiančius dokumentus pastatams, kuriuose yra šių gyventojų butai, ir nusprendė, kad tie pastatai turi būti nugriauti. Pažymėtina, kad butų savininkai yra laikomi teisėtais įgijėjais, pirkę butus iš statytojo – šiuo metu bankrutuojančios UAB „Verslo investicijų projektų centras“, kuri teismo sprendimu savininkams turi atlyginti patirtą žalą dėl prarastų butų nugriovus pastatus“, - teigė ji.

Anot J.Juozaitienės, šiuo metu baigiamas rengti Kuršių nerijos kultūros paveldo tvarkymo planas, kuris esą „gali pareikalauti tam tikros Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korektūros“.

2012 metų birželį centro kairės Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį, iš galbūt neteisėtai pastatytų 40 objektų UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta numatoma nugriauti penkis (kai kuriuos iš šių objektų sudaro po kelis statinius). Kitus objektus siūlyta tobulinti.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė Rūta Lapinskienė sako, kad korektūros, kurios įteisintų nelegalias statybas, tarnybos vertinimu, negalimos, nors ji sutiko, kad teismo sprendimo įgyvendinimo vykdymas gali būti stabdomas siekiant apginti teisėtai pastatus įsigijusių ir kompensacijų už griovimą negavusių žmonių interesus.

„Jeigu valstybė kažkiek gali padėti šitame teisiniame procese, kad iš pradžių būtų atlyginta, o po to griaunama, mano galva, tai būtų žmogiškas sprendimas“, - BNS teigė R.Lapinskienė.

Tvarkymo plano keitimui ji nemato pagrindo.

„Mes nemanome, jog reikėtų keisti tvarkymo plano sprendinius, nes iš esmės jisai yra patvirtintas Vyriausybės nutarimu ir teisės aktai numato, kad turi iš esmės pasikeisti teritorijos vystymo koncepcija, sunykti ar atsirasti kažkokios vertybės, dėl kurių turėtų būti tie sprendiniai keičiami, o to neatsitiko. Dabar vienas vienintelis motyvas yra išvengti didelių nuostolių valstybei“, - aiškino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovė.

Neringos meras Darius Jasaitis savo ruožtu šią savaitę BNS sakė besilaikantis pozicijos, kad statiniai turi būti įteisinti.

„Pasakysiu Juodkrantės pavyzdį - turiu ant stalo prašymą atjungti dviem namams vandenį, yra išregistruota iš Valstybinio registrų centro - tai nebe žmonių turtas. Žmonės turi paskolą, dar neišsimokėjo už tuos namus ir jiems tie namai jau nebepriklauso, jie yra išregistruoti, nors jie yra teisėti įsigijėjai, net ne statytojai. Nors teismo sprendimas skelbia, kad valstybė jiems turi apmokėti, bet teismo sprendimas vykdomas vienašališkai - turtas iš jų atimamas, bet niekas jiems nesumoka, nes tie, kurie turi sumokėti, kaip ir neturi pinigų“, - aiškino meras.

Anot D.Jasaičio, priimant sprendimus griauti ar perstatyti pastatus, kuriems statyti buvo gauti leidimai, bet kurie, kaip vėliau pripažinta, pastatyti pažeidžiant teisės aktus, pamirštas protingumo kriterijus.

„Ir valstybė pati, ir teismai pripažįsta, kad čia teisinė nelaimė, tai jeigu mes tą visi pripažįstame, tai kur tada protingumo kriterijus, jei visa visuomenė dabar turės sumokėti?“, - kalbėjo D.Jasaitis.

Iki šiol iš minėtų penkių griūčiai pasmerktų objektų nugriautas tik vienas pastatas Juodkrantėje.

„Tai įvyko greičiau, nes šitas restoranas ir buvo likęs tų žmonių rankose, kurie jį statė, tai jie tiesiogiai buvo įpareigoti nugriauti“, - BNS aiškino meras.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), vykdydama teismo sprendimą, organizavo savavališkos statybos SB „Židinys“ Birelių kaime, Vilniuje, padarinių šalinimą. Nugriautas be statinio projekto ir leidimo pastatytas didesnis nei 80 kv. m ploto vieno aukšto pastatas su mansarda.

Statinys nelaikytinu sodo namu, kurio statybą leidžiantis dokumentas būtų neprivalomas. Todėl dar 2010 m. Inspekcijos pareigūnai statytojui surašė savavališkos statybos aktą ir reikalavimą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Neįvykdžius šio reikalavimo, Inspekcijos prašymu teismas įpareigojo statytoją savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Taip pat buvo patenkintas prašymas, atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, Inspekcijai suteikti teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį, būtinas išlaidas išieškant iš atsakovo.

Neįvykdęs teismo sprendimo, statytojas neišvengė savavališkų veiksmų pasekmių – šios savaitės pradžioje baigus pastato griovimo darbus sutvarkyta statybvietė. Statytojui teks atlyginti ir Inspekcijos patirtas išlaidas.