„Anatolijus Bibilovas pasirašė įsaką dėl referendumo surengimo Pietų Osetijos Respublikoje“, – sakoma jo biuro pareiškime, kuriame minimas jo tautos „istorinis siekis“ prisijungti prie Rusijos.

A. Bibilovas taip pat sakė: „Manau, kad prisijungimas prie Rusijos yra mūsų strateginis tikslas“.

Rusija pripažino Pietų Osetiją nepriklausoma valstybe 2008 m. po karo su Sakartvelu – visai taip pat kaip ir Abchazijos regioną – ir dislokavo ten tūkstančius karių. Abchazija neplanuoja prisijungti prie Rusijos, sakė vietos parlamento atstovas. Nors Maskva laikoma artima strategine partnere, Abchazija yra „nepriklausoma valstybė pagal konstituciją“.

Pietų Osetijos parlamento vadovas Alanas Tadtajevas Rusijos valstybinei agentūrai TASS sakė, kad referendumas turėtų būti surengtas „artimiausiu metu“.

Rusija pradėjo agresyvų karą prieš kaimyninę Ukrainą vasario 24 d., be kita ko, teisindama jį tariamu Rytų Ukrainos separatistinių Donecko ir Luhansko regionų „išlaisvinimu“. Tai pakurstė būgštavimus, kad kovos gali vėl įsižiebti ir prorusiškuose regionuose kitose buvusiose sovietinėse valstybėse.

Sekmadienį Luhansko separatistų lyderis Leonidas Pasečnikas pareiškė, kad reikia surengti balsavimą dėl regiono integracijos į Rusiją. Kyjivas sakė, kad Ukraina tokio referendumo nepripažins.

Prie administracinės linijos su okupuotu Pietų Osetijos regionu ES stebėsenos misijos atstovai Lietuvos vadovą informavo apie saugumo ir humanitarinę padėtį, taip pat tai, kaip vadinamosios borderizacijos veiksmai veikia konflikto teritorijose gyvenančių žmonių kasdienį gyvenimą, kokį poveikį turi žmogaus teisių padėčiai regione.

„Susitikęs su vietos žmonių bendruomene, išgirdau jų liudijimus, kaip borderizacija žaloja šių žmonių likimus, išskiria šeimas, riboja judėjimo laisvę, galimybes mokytis ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Teroro ir pagrobimo grėsmės šiame regione yra akivaizdžios", - po apsilankymo šalies viduje perkeltų asmenų stovykloje sakė prezidentas.

Visame Sakartvele skaičiuojama per 300 tūkst. šalies viduje perkeltų asmenų, kurių integracija nepaprastai svarbi siekiant pažangos šalyje.

G. Nausėdos teigimu, Rusijos vykdoma Sakartvelui priklausančio Abchazijos ir Cchinvalio regiono Pietų Osetijoje okupacija yra tarptautinės teisės pažeidimas. Nuo 2008 m. Lietuva aktyviai kelia šį klausimą tarptautiniuose forumuose.

„Rusija privalo prisiimti atsakomybę už Abchazijos ir Pietų Osetijos okupaciją ir žmogaus teisių pažeidimus šiame regione. Taip pat turi atitraukti ginkluotąsias pajėgas iš okupuotų Sakartvelo teritorijų. Siekiant priversti Rusiją laikytis tarptautinių įsipareigojimų, būtinos nuoseklios tarptautinės bendruomenės pastangos ir spaudimas", - sakė prezidentas, apsilankęs prie administracinės linijos su okupuotu Pietų Osetijos regionu.

Šalies vadovas padėkojo ES stebėsenos misijai už indėlį užtikrinant stabilumą ir pasitikėjimo kūrimą Sakartvele. Šioje misijoje dirba ir septyni stebėtojai iš Lietuvos.

Penktadienį, antrąją vizito dieną, prezidentas susitiks su Sakartvelo Prezidente Salome Zurabišvili, ministru pirmininku Irakliu Garibašviliu, parlamento pirmininku Kakhaberu Kuchava ir vietos lietuvių bendruomene.

„Raginame Rusiją atšaukti Abchazijos ir Pietų Osetijos regionų nepriklausomybės pripažinimą ir išvesti savo pajėgas“, – Briuselyje per bendrą spaudos konferenciją su Sakartvelo premjeru Georgijumi Gacharija pareiškė NATO vadovas.

Per šią konferenciją J. Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO laiko Abchaziją ir Pietų Osetiją Sakartvelo dalimi.

„NATO palaiko Sakartvelo suverenitetą ir teritorinį vientisumą pagal tarptautiniu mastu pripažįstamas jo sienas. Pripažįstame šiuos regionus – Abchaziją ir Pietų Osetiją – esant Sakartvelo sudėtyje“, – kalbėjo Aljanso generalinis sekretorius.

Sakartvelo siekis įstoti į NATO pykdo Maskvą, o įtampa tarp abiejų šalių pasiekė kulminaciją 2008 metų rugpjūtį, kai įvyko trumpas karas dėl Kremliaus palaikomų separatistinių Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų.

Po karo, kurį Sakartvelo kariuomenė pralaimėjo vos per penkias dienas, Maskva pripažino abi provincijas nepriklausomomis valstybėmis ir dislokavo ten tūkstančius karių.

2008 metais Bukarešte vykusiame viršūnių susitikime NATO lyderiai oficialiai pažadėjo, kad Sakartvelas „taps NATO nariu“, tačiau, nenorėdami sukelti konfrontacijos su ryžtingiau besielgiančia Rusija, lig šiol atsisakydavo leisti Tbilisiui stoti į formalų prisijungimo kelią.

„Sukanka 12 metų nuo to laiko, kai mūsų šalis naujausioje istorijoje patyrė sunkiausias dienas. Rusijos ir Sakartvelo karas 2008 metais pareikalavo šimtų mūsų piliečių gyvybių, įskaitant taikius gyventojus, paliko žaizdų ir sunkių padarinių“, – parašė G. Gacharija socialiniame tinkle „Facebook“.

Sakartvelas daugiau niekada nekartos praeities klaidų, nes žino, kad alternatyvos taikai nėra, ir tik bendras darbas, ekonomikos vystymas yra šalies suvienijimo pagrindas, pabrėžė ministras pirmininkas.

„Būtent todėl mūsų vadovybės pasirinkimas yra racionali ir nuosekli politika, kuri būtinai atves mus prie galutinio tikslo – visiškos deokupacijos ir taikaus sugyvenimo vienoje demokratiškoje, europietiškoje valstybėje“, – pareiškė G. Gacharija.

Ne vienus metus tarp Tbilisio ir Maskvos tvyrojusi įtampa per kraštus išsiliejo 2008 metų rugpjūtį, kai tuometinis Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis pradėjo didelę karinę operaciją prieš Pietų Osetijos separatistų pajėgas, kurios iš pabūklų apšaudė vietinių kartvelų kaimus.

Maskva į tai reagavo ginkluotu įsiveržimu į Sakartvelo teritoriją – buvo užimti dideli šalies plotai, bombarduojami įvairūs objektai. Kariniai veiksmai tęsėsi iki rugpjūčio 12-osios imtinai.

Laimėjusi šį trumpą karą, nusinešusį šimtus gyvybių, Rusija oficialiai nepriklausomomis valstybėmis pripažino Pietų Osetiją ir kitą nuo Sakartvelo atskilusią sritį Abchaziją, užsitikrindama šių abiejų teritorijų, kuriose Maskva turi dvi karines bazes, kontrolę.

Tbilisis ir Vakarai pasmerkė šį žingsnį kaip neteisėtą karinę okupaciją.

Pietų Osetija ir Abchazija sudaro apie 20 proc. Sakartvelo teritorijos.

JAV ir septynios Europos valstybės – Belgija, Estija, Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Norvegija ir Airija – anksčiau šią savaitę paragino Maskvą išvesti savo pajėgas iš Abchazijos ir Pietų Osetijos bei leisti vykdyti medicininę evakuaciją ir pristatyti ten pagalbą, ypač siaučiant koronaviruso pandemijai.

Po trečiadienį vykusio Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojo Miroslavo Jenčos uždaro instruktažo JT Saugumo Tarybai šios Vakarų šalys pareiškė, kad Rusijos pajėgų buvimas Abchazijoje ir Pietų Osetijoje bei sprendimas pripažinti „vadinamąją šių regionų nepriklausomybę“ pažeidžia Sakartvelo teritorinį vientisumą ir kenkia jo suverenitetui.

Po trečiadienį vykusio Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojo Miroslavo Jenčos uždaro instruktažo JT Saugumo Tarybai šios Vakarų šalys pareiškė, kad Rusijos pajėgų buvimas Abchazijoje ir Pietų Osetijoje bei sprendimas pripažinti „vadinamąją šių regionų nepriklausomybę“ pažeidžia Sakartvelo teritorinį vientisumą ir kenkia jo suverenitetui.

Ne vienus metus tarp Tbilisio ir Maskvos tvyrojusi įtampa per kraštus išsiliejo 2008 metų rugpjūtį, kai tuometinis Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis pradėjo didelę karinę operaciją prieš Pietų Osetijos separatistų pajėgas, kurios iš pabūklų apšaudė vietinių kartvelų kaimus.

Maskva į tai reagavo ginkluotu įsiveržimu į Sakartvelo teritoriją – buvo užimti dideli šalies plotai, bombarduojami įvairūs objektai. Kariniai veiksmai tęsėsi iki rugpjūčio 12-osios imtinai.

Laimėjusi šį trumpą karą, nusinešusį šimtus gyvybių, Rusija oficialiai nepriklausomomis valstybėmis pripažino Pietų Osetiją ir kitą nuo Sakartvelo atskilusią sritį Abchaziją, užsitikrindama šių abiejų teritorijų, kuriose Maskva turi dvi karines bazes, kontrolę.

Tbilisis ir Vakarai pasmerkė šį žingsnį kaip neteisėtą karinę okupaciją.

Pietų Osetija ir Abchazija sudaro apie 20 proc. Sakartvelo teritorijos.

JAV ir septynios Europos šalys bendrame pareiškime sakė esančios „itin sunerimusios“ dėl Rusijos „intensyvėjančio vadinamojo“ borderizacijos proceso“ per pastaruosius metus, taip pat ir per pasaulinę COVID-19 pandemiją“.

Jos sakė, kad Rusijos veiksmai toliau skaldo bendruomenes ir kelia riziką „konflikto paveiktų gyventojų sveikatai ir gyvybėms“.

„Visą šį ir taip sudėtingą laikotarpį de facto valdžios institucijos, faktiškai vykdančios Sakartvelo Abchazijos ir Pietų Osetijos regionų kontrolę, tęsė savavališkų sulaikymų praktiką ties administracinėmis ribomis, – sakoma jų pareiškime. – Pietų Osetijos de facto valdžia ne kartą neleido vykdyti būtinosios medicininės evakuacijos ir įsileisti humanitarinės pagalbos.“

Šalys taip pat reiškė susirūpinimą dėl „besitęsiančios Rusijos dezinformacijos kampanijos apie pandemiją ir susijusias sveikatos problemas“.

„Dėl šių veiksmų tęsiasi konfliktas, jie kelia grėsmę taikai ir stabilumui, kertasi su naudojimusi žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis bei neigiamai veikia žmonių visame Sakartvele sveikatą ir saugumą, destabilizuodami visą regioną“, – sakoma pranešime.

Rusijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis savo ruožtu tviteryje pareiškė, kad šis bendras pareiškimas yra „graži fikcija“.

Apie pandemiją jis neužsiminė, bet sakė, kad Sakartvelo „agresija, kuri išprovokavo visas šios šalies ir regiono problemas buvo oficialiai patvirtinta 2009 metais Nepriklausomos tarptautinės faktų nustatymo misijos ataskaitoje dėl šio konflikto“.

„Dėl buvusių Sakartvelo vadovų neatsakingos politikos, kurią be skrupulų skatino JAV ir kai kurios jų satelitinės valstybės, pasaulio žemėlapyje atsirado dvi naujos nepriklausomos valstybės, o šios realybės neįmanoma ignoruoti“, – savo pranešime rašė D. Polianskis.

„Politikai, stumiantys savanaudiškus interesus, sugebėjo įvaryti pleištą tarp mūsų šalių, bet jiems nepavyko to padaryti su mūsų dviem tautomis, – tvirtino jis. – Tokiomis diskusijomis kaip šiandieninė mėginama pakenkti vykstančiam Rusijos ir Sakartvelo susitaikymo procesui.“

JAV ir Europos šalys vėl paragino Rusiją visiškai įgyvendinti susitarimus, pasiektus 2008-ųjų rugpjūtį, kuriuose numatyti įsipareigojimai užtikrinti, kad ginkluotos pajėgos pasitrauks į pozicijas, užimtas prieš prasidedant kariniams veiksmams, ir sukurti tarptautinį saugumo mechanizmą.

2008-ųjų spalį Ženevoje prasidėjo Sakartvelo, Rusijos, Abchazijos, Pietų Osetijos ir JAV atstovų derybos dėl karinio konflikto padarinių, kurioms tarpininkavo JT, Europos Sąjunga ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).

JAV ir septynių Europos šalių diplomatai apgailestavo dėl Rusijos „įsipareigojimo stygiaus“ derybose Ženevoje dėl pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų kartvelų, ir pakartojo palaikantys žmogaus teisių apsaugą, įskaitant teises asmenų, kurie buvo priverstinai perkelti konflikto metu, kad jie galėtų saugiai grįžti į savo namus.

„Labai džiaugiuosi, kad gydytojas Gaprindašvilis šiandien paleistas ir grįžo pas savo šeimą prieš Naujuosius Metus“, – tviteryje parašė Carlas Hartzellas (Karlas Harcelas).

ES pasiuntinys kartu išreiškė viltį, kad Cchinvalis atidarys uždarytus sienos perėjimo punktus.

„Leiskite man dar kartą pabrėžti, kaip svarbu nedelsiant imtis priemonių, kad būtų atidaryti perėjimo taškai“, – pažymėjo jis.

Anksčiau šeštadienį Sakartvelo užsienio reikalų ministras Davidas Zalkalianis padėkojo tarptautinei bendruomenei už aktyvią paramą siekiant gydytojo paleidimo.

Anot jo, V. Gaprindašvilis buvo išlaisvintas Sakartvelo valdžios ir tarptautinių partnerių pastangų dėka.

Opozicinio „Demokratinio judėjimo“ lyderė, buvusi parlamento pirmininkė Nino Burdžanadzė žurnalistams šeštadienį pareiškė, kad Rusija taip pat „svariai prisidėjo“ prie gydytojo paleidimo. 

Sakartvelietis buvo sulaikytas lapkričio 9 d. Achalgoro rajone už Pietų Osetijos sienos pažeidimą. Separatistinio regiono teismas gruodžio 20 d. jam skyrė vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pietų Osetijos lyderis šeštadienį pasirašė įsaką suteikti malonę už sienos pažeidimą nuteistam gydytojui.

„Mūsų atsakas į tebesitęsiančią okupaciją paprastas – mes nesusitaikysime! Nesusitaikysime su tuo, kad Galyje ir Achalgoryje grubiai pažeidžiamos Gruzijos teisės. Nesusitaikysime, kad varžomos mūsų piliečių – abchazų ir gruzinų – teisės, jų kalba ir identitetas“, – rašoma valstybės vadovės pareiškime, išplatintame minint 11-ąsias 2008 metų karo pradžios metines. 

S. Zurabišvili pažymėjo, kad Gruzijos atsakas turi būti valstybės politinis ir ekonominis stabilumas. 

„2005 metais sugebėjome taikiai iškelti iš Gruzijos teritorijos Rusijos karines bazes. Taip pat taikiai galėsime nutraukti okupaciją ir sukurti naujus santykius. Vokietijos pavyzdys mums rodo, kad amžinų dalykų nėra – visada įmanoma nugalėti neviltį. Konflikto sureguliavimas tiek mums, tiek jiems yra vienas iš prioritetų“, – sakė valstybės vadovė.         

Sakartvelo ministras pirmininkas Mamuka Bachtadzė savo ruožtu pareiškė, kad 2008 metų rugpjūčio konfliktas buvo ankstesnės šalies valdžios klaidų pasekmė.   

„Be abejonės, didžiulė ankstesnės valdžios klaida buvo tai, kad ji nesirinko teisingų akcentų“, – sakė premjeras žurnalistams ketvirtadienį, po apsilankymo kapinėse, kur palaidoti per 2008 metų konfliktą žuvę gruzinų kariškiai.     

Anot M. Bachtadzės, tuometinė Gruzijos vyriausybė savo politika sudarė sąlygas „įgyvendinti okupacijos planą“.

Kaip rodo oficialūs duomenys, per 2008 metų karą Gruzija neteko 408 piliečių – 170 karių, 14 Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų ir 224 civilių.

Ne vienus metus tarp Tbilisio ir Maskvos tvyrojusi įtampa per kraštus išsiliejo 2008 metų rugpjūtį, kai tuometinis Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis pradėjo didelę karinę operaciją prieš Pietų Osetijos separatistų pajėgas, kurios iš pabūklų apšaudė vietinių gruzinų kaimus.

Maskva į tai reagavo ginkluotu įsiveržimu į Gruzijos teritoriją – buvo užimti dideli šalies plotai, bombarduojami įvairūs objektai. Kariniai veiksmai tęsėsi iki rugpjūčio 12 dienos imtinai.

Laimėjusi šį trumpą karą, nusinešusį šimtus gyvybių, Rusija oficialiai nepriklausomomis valstybėmis pripažino Pietų Osetiją ir kitą nuo Gruzijos atskilusią sritį Abchaziją, užsitikrindama šių abiejų teritorijų, kuriose Maskva turi dvi karines bazes, kontrolę.

Tbilisis ir Vakarai pasmerkė šį žingsnį kaip neteisėtą karinę okupaciją.

Pietų Osetija ir Abchazija sudaro apie 20 proc. Sakartvelo teritorijos.

Anot ministerijos, taip Rusija siekia įtvirtinti šio regiono Pietų Osetijoje aneksiją.

„Dar kartą raginame Rusiją atšaukti neteisėtą Sakartvelo Abchazijos ir Cchinvalio regionų „nepriklausomybės“ pripažinimą, visiškai įgyvendinti 2008 metų rugpjūčio 12 dienos paliaubų susitarimą, nedelsiant išvesti savo karines pajėgas iš okupuotų Sakartvelo teritorijų ir konstruktyviai dalyvauti Ženevos tarptautinėse diskusijose“, – teigiama URM pareiškime, kur vartojamas alternatyvus Gruzijos pavadinimas.

Po 2008 metų karo su Gruzija Maskva nepriklausomomis pripažino praėjusiame amžiuje apie atsiskyrimą paskelbusią Pietų Osetiją ir kitą atskilusį regioną Abchaziją.

Rusija yra dislokavusi tūkstančius savo karių šių teritorijų karinėse bazėse. Tarptautinė bendruomenė Abchaziją ir Pietų Osetiją laiko okupuotomis Gruzijos teritorijomis.

Rinkimai Cchinvalyje vyko sekmadienį, Tbilisis juos pavadino neteisėtais.

Įtraukimas į šį sąrašą reiškia, kad finansavimas iš Jungtinių Valstijų biudžeto negali būti skirtas šaliai, dėl kurios JAV valstybės sekretorius parengs ir pristatys Kongreso Lėšų skirstymo komitetui ataskaitą, kad ji pripažino Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę arba užmezgė su jomis diplomatinius santykius, rašoma išplatintame pranešime. 

2018 metais tokie suvaržymai buvo įvesti Nauru Respublikai, o pernai - Venesuelai ir Nikaragvai.

2008 metais Gruzija buvo įsitraukusi į trumpą, bet intensyvų karą su Rusija dėl savo separatistinių Pietų Osetijos ir Abchazijos teritorijų.

Tų metų rugpjūtį tuometis Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvlis pradėjo didelę karinę operaciją prieš Pietų Osetijos separatistų pajėgas, anksčiau iš pabūklų apšaudydavusias vietinių gruzinų kaimus.

Separatistus remianti Rusija į tai reagavo ginkluotu įsiveržimu į Gruzijos teritoriją – buvo užimti dideli šalies plotai, bombarduojami įvairūs objektai.

Laimėjusi šį trumpą karą Rusija oficialiai pripažino Pietų Osetiją ir kitą nuo Gruzijos atskilusią sritį Abchaziją nepriklausomomis valstybėmis, užsitikrindama šių abiejų teritorijų, kuriose Maskva turi dvi karines bazes, kontrolę.

Abi šios sritys, kartu paėmus, apima apie 20 proc. Gruzijos valstybės teritorijos.