Medikams nuvežta daugiau nei 1,1 mln. vnt. vienkartinių pirštinių, 24 tūkst. vienkartinių medicininių kaukių, beveik 138 tūkst. vienkartinių chalatų ir daugiau nei 7 tūkst. apsauginių kombinezonų.

Šios priemonės teko Santaros klinikoms, Kauno klinikinei ligoninei, Klaipėdos universitetinei ligoninei, Respublikinei Panevėžio ligoninei ir Respublikinei Šiaulių ligoninei.

Ketvirtadienį Lietuvą pasiekė dar viena siunta iš Kinijos, daugiau kaip 37 tonos apsaugos priemonių medikams: apsauginių akinių, vienkartinės medicininės aprangos, vienkartinių kepuraičių, batų apsaugų ir pirštinių.

Vyriausybė anksčiau yra skelbusi, kad Kinijoje iš viso užsakyta 1,8 mln. respiratorių, 5,7 mln. veido kaukių, 1,8 mln. vienkartinių kepuraičių, 0,8 mln. apsauginių akinių, 1,8 mln. vienkartinių chalatų, per 1 mln. apsauginių kombinezonų su gobtuvu, 15 mln. vienkartinių pirštinių, 3,6 mln. antbačių.

Kvėpavimo takų apsauga:

Ne sveikatos sektoriaus darbuotojams, atliekantiems pavestas funkcijas, kvėpavimo takų apsaugai pakanka vienkartinių veido kaukių. Jos keičiamos kai sudrėksta, bet ne rečiau kaip kas 4 valandas;

Jei yra artimas kontaktas (mažiau negu 2 metrai) su įtariamu ar patvirtintu koronaviruso infekcijos atveju, siūloma naudoti 2 ar 3 klasės daleles filtruojančius respiratorius FFP2 arba FFP3. Jie gali būti naudojami ne ilgiau kaip 8 valandas;

Dėvint kaukes, būtina nuolatinė rankų higiena, draudžiama liesti kaukę rankomis.

Rankų apsauga:

Kai yra galimybė nusiplauti ir dezinfekuoti rankas, vienkartinės pirštinės nėra būtinos;

Vienkartinės pirštinės turi būti pakeičiamos nedelsiant po tiesioginio kontakto su įtariamu ar nustatytu COVID-19 liga (koronaviruso infekcijos) sergančiu asmeniu;

Vienkartinės pirštinės neturi būti dezinfekuojamos dezinfekciniais skysčiais ir naudojamos pakartotinai  jas nusiėmus.

Jo žiniomis, medikams skirtos priemonės į Lietuvą atgabentos rusų oligarchui Aleksejui Isaikinui priklausančios kompanijos „Volga Dnepr“ orlaiviu.

Susisiekimo viceministro Vladislavo Kondratovičiaus teigimu, šiam atvežimui suorganizuoti buvo pasirinkta lietuviška bendrovė „Hoptrans“, kuri yra Rusijos geležinkelių įmonės „Transkonteiner“ atstovė.

„Hoptrans“ pateikė logistinį pasiūlymą – grandinę gabenti iš Kinijos iki Frankfurto ir iš Frankfurto į Kauną Rusijos aviakompanijos lėktuvais“ , – portalui sakė viceministras.

Jis taip pat teigė, kad medicinos priemonių atvežimą reikėjo organizuoti labai greitai, toks nurodymas buvo gautas iš sveikatos apsaugos ministro ir operacijų centro vadovo Aurelijaus Verygos.

Šiandien svarbiausia, kad jos būtų čia, Lietuvoje, kuo skubiau.

Premjeras Saulius Skvernelis feisbuke rašė, kad šiuo metu jam nesvarbu, kokiais orlaiviais atskraidinamos medicinos priemonės.

„Man visiškai nesvarbu, kam priklauso lėktuvai, kuriais gabenamos apsaugos priemonės. Šiandien svarbiausia, kad jos būtų čia, Lietuvoje, kuo skubiau“, – teigė Vyriausybės vadovas.

Jis anksčiau šeštadienį pranešė, kad lėktuve yra apie 3 mln. porų apsauginių pirštinių, 200 tūkst. respiratorių FFP2 ir apie 33 tūkst. apsauginių akinių.

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, medikams reikalingos priemonės bus išvežtos į penkias pagrindines su koronavirusu kovojančias ligonines, tai – Santaros klinikos, taip pat Kauno klinikinė, Klaipėdos universitetinė, Respublikinė Panevėžio ir Respublikinė Šiaulių ligoninės.

Medicinos priemonės taip pat bus perduotos greitosios medicinos pagalbos centrams ir paskirstytos mobiliesiems punktams.

„Orlaivis su kroviniu Kaune nusileido 11.32 val.“, – BNS informavo Lietuvos oro uostų atstovė Lina Beišinė.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis feisbuke pranešė, jog lėktuvas apie 10 valandą pakilo iš Frankfurto Hano oro uosto Vokietijoje.

Pasak premjero, lėktuvu skraidinama apie 3 mln. porų apsauginių pirštinių, 200 tūkst. respiratorių FFP2 ir apie 33 tūkst. apsauginių akinių.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, priemonės iš karto bus gabenamos penkioms pagrindinėms ligoninėms – Santaros klinikoms, Kauno klinikinei ligoninei, Klaipėdos universitetinei ligoninei, Respublikinei Panevėžio ligoninei ir Respublikinei Šiaulių ligoninei, greitosios medicinos pagalbos centrams ir bus paskirstytos mobiliesiems punktams.

Kiekvieną dieną leisis lėktuvai.

Apsaugos priemonės Lietuvą pasiekė padedant Susisiekimo ministerijai, o į ligonines juos išvežios valstybės įmonė „Lietuvos paštas“.

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis penktadienį sakė, kad vėliau laukiama dar kelių lėktuvų su likusia užsakytos siuntos dalimi.

„Kiekvieną dieną leisis lėktuvai“, – teigė A. Šešelgis.

Vyriausybė skelbė, kad Kinijoje iš viso užsakyta 1,8 mln. respiratorių, 5,7 mln. veido kaukių, 1,8 mln. vienkartinių kepuraičių, 0,8 mln. apsauginių akinių, 1,8 mln. vienkartinių chalatų, per 1 mln. apsauginių kombinezonų su gobtuvu, 15 mln. vienkartinių pirštinių, 3,6 mln. antbačių.

Šioms priemonėms pirkti Vyriausybė skyrė 24 mln. eurų. 

Pirmo susitikimo lapkričio 4 d. metu Etnokultūros centre svečiuosis tautodailininkė, Šiaulių „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Sigita Milvydienė. Ji pirštines mezga daugiau nei tris dešimtmečius, kūrybiškai panaudodama autentišką medžiagą ir nenutoldama nuo liaudies tradicijų. Viešnia supažindins su tradicinių pirštinių, saugomų muziejuose, įvairove: ilgos, trumpos, kumštinės ir pirštuotos, viengubos ir dvigubos ir t. t. Dalyviai sužinos, kokie spalviniai deriniai, ornamentai, skirtingi riešelių mezgimo būdai, puošyba paplitę Žemaitijoje, kokios yra pagrindinės pirštinės dalys, kaip parinkti siūlus, virbalus, kaip apskaičiuoti akių skaičių būsimoms pirštinėms ir kt. Praktiškai bus mokoma keleto dekoratyvių mezgimo technikų, būdingų tradicinėms pirštinėms.

Lapkričio 11 ir 18 d. pirštinių tema bus tęsiama pokalbiais apie Mažosios Lietuvos pirštines, mokoma mezgimo technikų bei puošybos būdų, būdingų regiono mezginiams, supažindinama su specifiniais raštais, spalvų deriniais. Praktinius mokymus ves ir žiniomis dalinsis mezgimo tradicijų puoselėtoja tautodailininkė Stasė Kausteklienė iš Gargždų ir Klaipėdos etnokultūros centro edukacinės veiklos koordinatorė Irena Armonienė.

Šiais projekto „Mažosios Lietuvos amatystė“ užsiėmimais siekiama atkreipti dėmesį į tradicinių krašto rankdarbių savitumą bei paskatinti šiandieninius rankdarbius kuriančius žmones įkvėpimo ir patirties semtis iš praeities klodų. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Būtina registracija tel. 8 46 310022.

Viešnios iš Latvijos pristatys Rucavos pirštinių išskirtines mezgimo tradicijas – ryškius ir drąsius spalvų derinius, mezgimo raštus. Taip pat papasakos apie Rucavos didžiausią ir turtingiausią pirštinių kolekciją, surinktą iš visos Latvijos regionų. Po pristatymo bus galima dalyvauti edukaciniame pirštinių mezgimo užsiėmime, kurį ves pirštinių mezgimo puoselėtojos iš Rucavos (registracija ir informacija tel. (8 46) 310 022).

Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus fonduose saugoma daugiau kaip 100 Rucavos pirštinių pavyzdžių, kurie yra didžiausia ir turtingiausia visų laikų kolekcija, surinkta iš Latvijos regionų. Raštų ir spalvų deriniais Rucavos pirštinės yra išskirtinės, jos pasižymi skaisčiomis spalvomis, drąsiais jų deriniais, sudėtingais tankaus mezgimo raštais. Rucavos kolekcijoje daug pirštuotų pirštinių. Įdomu, kad tokiu pat raštu, kuriuo išmarginta pagrindinė pirštinės dalis, išmezgamas ir kiekvienas pirštas. Fizinis pirštinių amžius – maždaug 200 metų, tačiau tyrinėtojai mano, kad Rucavos raštų tradicija gali siekti tūkstantmetį, ypač tai pasakytina apie baltąsias piršlybų pirštines. Šešių pirštuotų pirštinių nuotraukos iš Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus fondų bus rodomos ir šioje parodoje Klaipėdoje.

Įdomu ir tai, kad daugelio rucaviečių namuose galima rasti paveldėtų kelių kartų pirštinių. Skirtingai nei anksčiau minėtos, dažniausiai jos yra dvigubos, išmegztos ryškiais raštais juodame fone arba pirštuotos – su raštais vidurinėje dalyje juodame fone. Jos išsaugotos todėl, kad Rucavoje ilgai gyvavo tradicija suruošti kraitį paskutinei kelionei ‒ 8–10 pirštinių porų laidotuvėse artimieji išdalydavo duobkasiams, nešusiesiems karstą ir giedotojams.

Rucavos pirštinių mezgimo tradicijas tęsia Rucavos amatininkų grupė (Vilma Pričina, Rasma Kleina, Rasma Pauperė, Aleksandra Maksakova, Dacė Liparta, Inga Tapinia ir kt.) bei Liepojos tautodailės studijos „Kursa“ mezgėjos. Parodoje bus galima apžiūrėti ir įvertinti jų veiklą – ir įvairiuose projektuose rodytas Nacionalinio istorijos muziejaus pirštinių kopijas, ir rankdarbių knygose esančių Rucavos pirštinių pavyzdžius. Rucaviškių megztų pirštinių bei kojinių bus galima įsigyti parodos atidarymo metu.

Tai penktadienį konstatavo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija.

Byloje kilo ginčas ar pagrįstai tiekėjo, pasiūliusio mažiausią kainą, pasiūlymas buvo atmestas dėl to, kad šiame pasiūlyme skaičiuojant sudedamąsias kainos dalis (pasiūlytą prekės vieneto kainą), skaitmeninė jų išraiška nebuvo suapvalinta iki dviejų skaitmenų po kablelio.

Lietuvos kariuomenė raštu prašė ieškovės bendrovės „Arveka“ ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiūlymais atplėšimo metu paskelbtos galutinės kainos.

„Arveka“ paaiškino, jog aritmetinių klaidų pirmojoje pasiūlymo dalyje nėra: padauginus pateiktą prekės kainą su prekių kiekiu gaunama galutinio pasiūlymo kaina, ji yra suapvalinta pagal konkurso sąlygas. Tačiau Lietuvos kariuomenės toks paaiškinimas neįtikino ir ji, teigdama, kad bendrovė neištaisė pastebėtų aritmetinių klaidų, atmetė jos pasiūlymą bei laimėtoja pripažino bendrovę „Nota Bene“, pasiūliusią 352 tūkst. eurų didesnę kainą.

„Perkančioji organizacija galėjo vertinti visų tiekėjų pasiūlytas bendras prekių kainas su PVM, nes pateikti pasiūlymai atitiko konkurso sąlygas, teikėja aritmetinių klaidų nepadarė, t. y. sudėtinės prekės vieneto kainos dalys atitinka bendrą šios kainos rezultatą (sumą),“ – teigiama Lietuvos apeliacinio teismo priimtame sprendime.

Teismas pripažino, kad Lietuvos kariuomenė neteisingai įvertino ieškovės prekių kainų pasiūlymą ir jos pasiūlymą atmetė, kaip neatitinkantį konkurso sąlygų, tokiu būdu tiekėjoms sudarytos nevienodos sąlygos konkuruoti dėl šios pirkimo dalies.

Šis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas dar gali būti kasacine tvarka skundžiamas Aukščiausiajam Teismui.

„Nota Bene“ visuomenei tapo žinoma Viešųjų pirkimų tarnybai pernai rugpjūčio pabaigoje paskelbus, kad įvairius virtuvės įrankius iš šios įmonės Lietuvos kariuomenė pirko aštuonis kartus brangiau nei rinkoje. Šie įrankiai iš bendrovės įsigyti iš viso už 4 tūkst. eurų vykdant sutartį, kurios vertė siekia maždaug 174 tūkst. eurų.

Portalas 15min.lt nurodo, kad „Nota Bene“ jau įkūrė kitą įmonę ir per ją dalyvauja viešuosiuose pirkimuose. Ši verslo grupė pernai spalį įsteigė naują įmonę „Progear LT“. Jos akcininkai: bendrovė „ Nota Bene“, jos direktorius Andrius Jazgevičius ir Tomas Šepetys. Pastarasis yra ir įmonės „Progear LT“ vadovas.

„Nota Bene“ yra įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Norvegijos kompanijoje dirbantis medžiagų mokslų daktaras sukūrė smūgiams ir prapjovimams atsparias apsaugines pirštines „Granberg 5501“. Pirštinės skirtos ekstremalioms darbo sąlygoms gelbėtojų ir kalnakasybos operacijose, naftos, dujų ir kitose padidintos rizikos pramonės šakose.

Juokaujama, kad dėl ergonomikos, amortizuojančių apsauginių medžiagų ir ryškaus išskirtinio dizaino naujieji pirštinių savininkai, mūvėdami lietuvio gaminį, jaučiasi nepažeidžiami kaip Holivudo superherojai. „Kadaise kaip ir visi galvojau, kad apsauginė pirštinė – tai megzta pirštinė su taškeliais ant delnų, kainuojanti 1 eurą“. Tačiau akademinis projektas su partneriais Norvegijoje bei po to sekęs jų siūlymas prisidėti prie apsauginės aprangos kūrimo stipriai pakeitė mano požiūrį. Skandinavijoje darbdaviai supranta, kad aukštos kokybės ir patraukliai atrodančios darbo apsaugos priemonės motyvuoja darbuotojus geriau dirbti,“ – teigė V. Urbelis.

Specialistas pabrėžė, kad bendradarbiavimas su norvegais atvėrė galimybę „panoramiškai“ stebėti ir dalyvauti visuose produkto vystymo etapuose, pradedant skaitmeniniu eskizu, technologiniu sprendimu, testavimu, baigiant masine gamyba bei atsiliepimų vertinimu. „Kai komanda dirba vieningai ir kai mokslo logika susijungia su verslo logika, ateina pergalės“, – pasakojo mokslininkas.

Apie Lietuvą – geriausi žodžiai

Buvęs ilgametis Kauno Technologijos universiteto dėstytojas pripažįsta, kad į Lietuvą norvegai žvelgia ne tik kaip į rinką savo gaminiams parduoti, bet ir kaip į šalį, kurioje galima rasti ir sustiprinti komandą aukštos kvalifikacijos darbuotojais.

Pasak „Red Dot Design Award 2016” laureato, aprangos technologijų bei tekstilės inžinerijos specialistai Lietuvoje yra pačios aukščiausios kvalifikacijos: „Man teko garbė dirbti Kauno Technologijos universitete skenuojančių elektronų mikroskopijos laboratorijoje ir padėti pamatyti savo tyrimų rezultatus nanotechnologijų srityje dirbantiems mokslininkams iš visos Lietuvos. Galiu pasakyti, kad šalies mokslinis potencialas yra labai stiprus ir ne kartą teko susidurti su situacijomis, kuomet Lietuvos pramonininkų nesudominę rezultatai buvo akimirksniu sėkmingai panaudoti komercijos tikslais užsienio kompanijose“.

Drąsina studentus

Paklaustas, ką patartų jauniems lietuvių studentams, norintiems patraukti stambių užsienio kompanijų dėmesį bei pradėti sėkmingą karjerą, p. Virginijus ragino nebijoti technologinio ir inžinerinio pobūdžio specialybių:

„Jauniems žmonėms linkėčiau iš pradžių rasti mėgstamą studijų objektą, nesvarbu, ar tai apranga, kompiuteriai, statybos, automobiliai ar gastronomija, o tuomet stoti į to objekto technologinių mokslų bakalauro studijas. Ir tik vėliau, galbūt magistro studijose, pereikite prie socialinio pobūdžio mokslų – rinkodaros, vadybos. Pastarieji dalykai, kaip ir visa tolesnė karjera, klostysis sėkmingiau, kuomet savo objektą pažinsite „iš vidaus“, perprasite visas produkto savybes, inovacijas ir subtilybes.“

Nuo 2013 m. Virginijus Urbelis yra Norvegijos bendrovės „Granberg AS“ vyriausiasis inžinierius, nuotoliniu būdu kuriantis apsauginių pirštinių dizainus ir technologijas bei tiriantis naujausių medžiagų pritaikomumą apsauginių pirštinių gamybai. Prieš pereidamas į privatų sektorių, mokslų daktaras ilgus metus užsiėmė akademine veikla Kauno Technologijos universitete, Dizaino ir technologijų fakultete: dalyvavo aprangos technologų, konstruktorių ir dizainerių rengimo programoje, skaitė paskaitas bakalauro ir magistro studijų studentams. V. Urbelis yra keturių knygų ir pirmojo lietuviško aprangos technologijos vadovėlio „Siuvinių gamybos technologija“ bendraautorius, kelių dešimčių mokslinių straipsnių autorius, Lietuvos medžiagų tyrinėtojų asociacijos narys.