Prieš pusę metų, spalio 7 d., „Hamas“ surengė išpuolį prieš Izraelį, kuris sukėlė Gazos Ruože iki šiol vykstantį karą.

Pirmadienį Vatikanas pasidalino nuotraukomis, kuriose užfiksuota, kaip penkių šeimų nariai privačios audiencijos Apaštalų rūmuose metu laiko nuotraukas ir plakatus, kuriuose matyti jų pagrobti artimieji. „The Times of Israel“ citavo vieną susitikime dalyvavusią moterį, kuri nurodė, kad popiežius apibūdino „Hamas“ kaip „blogį“ ir „labai aiškiai pasakė, jog įkaitai turi grįžti namo“.

Velykų sekmadienį kovo pabaigoje pontifikas paragino nedelsiant paskelbti paliaubas Gazos Ruože ir suformuoti garantuotą humanitarinės pagalbos pristatymo maršrutą į šią palestiniečių teritoriją. Taip pat turi būti paleisti spalio 7 d. Izraelyje pagrobti įkaitai, sakė Katalikų bažnyčios vadovas.

Spalio 7-ąją užpuolikai pražudė apie 1,2 tūkst. žmonių ir dar daugiau kaip 200 paėmė įkaitais. Po beveik dviejų mėnesių pagal susitarimą tarp Izraelio ir „Hamas“ 105 pagrobti asmenys buvo paleisti, tačiau likusių įkaitų likimas viešai nežinomas.

20 puslapių dokumentas, kurį patvirtino popiežius Pranciškus, yra penkerius metus trukusio darbo kulminacija, tačiau jis pasirodė Katalikų Bažnyčioje išsiskiriant nuomonėms įvairiais socialiniais klausimais, o pastaruoju metu – dėl homoseksualių porų palaiminimo.

Dokumente, pavadintame „Dignitas infinita“ („Beribis orumas“), kurį paskelbė įtakingas Vatikano doktrinos departamentas, aptariamos svarbiausios 11 metų trunkančio argentiniečio Pranciškaus pontifikato temos – nuo karo iki ekologijos ir socialinio teisingumo.

Jame dar kartą patvirtinamas ilgalaikis Bažnyčios nepritarimas abortams, eutanazijai ir surogatinei motinystei, tačiau šie dalykai dabar sugretinami su tokiomis problemomis kaip skurdas, konfliktai, seksualinė prievarta, migrantų marginalizacija ir prekyba žmonėmis kaip „rimti žmogaus orumo pažeidimai“.

„Taigi naujasis tekstas padeda įveikti dichotomiją, egzistuojančią tarp tų, kurie susitelkia vien tik į gyvybės pradžios ir pabaigos klausimus, pamiršdami daugybę kitų išpuolių prieš žmogaus orumą“, – komentare rašė Vatikano komunikacijos departamento direktorius Andrea Tornielli.

Jame taip pat kalbama tiems, kurie „atvirkščiai... susitelkia tik į vargšų ir migrantų gynimą, pamiršdami, kad gyvybė turi būti ginama nuo prasidėjimo iki natūralios pabaigos“, – rašė jis.

Pirmą kartą taip aiškiai ir ryžtingai Vatikanas pasmerkia lyčių teoriją, kuri plačiąja prasme reiškia idėją, kad neprivalai laikytis tos lyties, kuria gimei, ir kad lytis yra visuomenės normų, o ne grynai biologijos produktas.

„Bet kokia lyties keitimo intervencija paprastai kelia grėsmę unikaliam orumui, kurį asmuo gavo nuo pat pradėjimo momento“, – teigiama Tikėjimo mokymo dikasterijos dokumente.

Kitur Vatikanas pakartoja savo nepritarimą homoseksualumo kriminalizavimui, kuris vis dar egzistuoja daugelyje šalių, ypač Afrikoje.

„Reikėtų pasmerkti kaip prieštaraujantį žmogaus orumui faktą, kad kai kur nemažai žmonių yra įkalinami, kankinami ir net iš jų atimama gyvenimo dovana vien dėl jų seksualinės orientacijos“, – sakoma dokumente.

Nuo pat išrinkimo 2013 metais popiežius Pranciškus primygtinai pabrėžia Bažnyčios, atviros visiems, įskaitant LGBTQ tikinčiuosius, svarbą, tačiau susiduria su stipriu konservatyviųjų katalikų pasipriešinimu.

Ypač stipri reakcija kilo, kai praėjusiais metais Pranciškus atvėrė duris homoseksualių porų palaiminimui.

„Reiškiu gilų sielvartą dėl savanorių, nužudytų skirstant humanitarinę pagalbą Gazos Ruože, – sakė 87 metų pontifikas per kassavaitinę audienciją Vatikane. – Meldžiuosi už juos ir jų šeimas.“

Jis dar kartą paragino suteikti galimybę, kaip išsireiškė, išsekusiems ir kenčiantiems civiliams Gazos gyventojams gauti humanitarinę pagalbą ir paleisti „Hamas“ laikomus įkaitus.

Trečiadienį, po to, kai kilo tarptautinis pasipiktinimas, Izraelio gynybos vadas smūgį labdaros organizacijos „World Central Kitchen“ darbuotojams pavadino didele klaida.

Karas Gazos Ruože prasidėjo spalio 7 dieną islamistų judėjimo „Hamas“ surengtu išpuoliu, per kurį Izraelyje, oficialiais duomenimis, žuvo apie 1 tūkst. 160 žmonių, daugiausia civilių.

„Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per Izraelio atsakomąją kampaniją žuvo mažiausiai 32 tūkst. 916 žmonių, daugiausia moterų ir vaikų.

Per išpuolį prieš Izraelį palestiniečių kovotojai taip pat pagrobė apie 250 įkaitų. Izraelio teigimu, Gazos Ruože liko apie 130, iš kurių 34 laikomi žuvusiais.

Pranciškus, kreipdamasis į Vatikane minias, sakė, kad jo mintys šiais metais visų pirma skirtos žmonėms Ukrainoje ir Gazos Ruože bei visiems, kurie susiduria su karu, ypač vaikams, kurie, anot jo, „pamiršo, kaip šypsotis“.

„Ragindamas gerbti tarptautinės teisės principus, išreiškiu viltį, kad Rusija ir Ukraina apskritai apsikeis visais kaliniais: visais už visus“, – Vatikano Šv. Petro aikštėje Velykų proga skelbdamas kreipimąsi „Urbi et orbi“ („Miestui ir pasauliui“) sakė Katalikų Bažnyčios vadovas.

Sekmadienį turint prasidėti naujoms Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ deryboms dėl ugnies nutraukimo, popiežius taip pat atkreipė dėmesį į humanitarinę situaciją regione ir pareikalavo stabdyti karinius veiksmus.

„Dar kartą raginu užtikrinti humanitarinės pagalbos patekimą į Gazą ir dar kartą raginu nedelsiant paleisti spalio 7 dieną paimtus įkaitus bei nedelsiant nutraukti ugnį Gazos Ruože“, – dešimtims tūkstančių susirinkusiųjų kalbėjo Pranciškus.

„Neleiskime, kad virš Europos ir Viduržemio jūros regiono pūstų vis smarkesni karo vėjai, – pridūrė jis.

Kaip ir ankstesniuose „Urbi et orbi“, popiežius pasmerkė ginklavimosi ir smurto logiką pasaulyje.

Savo tradicinėje kalboje Pranciškus pasmerkė karą kaip „absurdą ir pralaimėjimą“, užsimindamas apie konfliktus ne tik Ukrainoje ir Gazos Ruože, bet ir Sudane, Mianmare, Haityje ir kitur.

Pranciškus taip pat paragino pasaulio lyderius „negailėti pastangų kovojant su prekybos žmonėmis rykšte, nenuilstamai dirbti, kad būtų išardyti išnaudotojų tinklai ir grąžinta laisvė aukoms“.

87-erių metų Pranciškus atvyko neįgaliojo vežimėlyje vadovauti Velykų mišioms nuo 10 val. ryto vietos (11 val. Lietuvos) laiku esant debesuotam ir vėjuotam orui, o transliaciją galėjo matyti visas pasaulis.

Velykų sekmadienis žymi Jėzaus Kristaus prisikėlimą ir vainikuoja Didžiąją savaitę, kuri yra itin svarbi katalikiškojo kalendoriaus dalis.

Popiežius Pranciškus šeštadienio vakarą į Šv. Petro bazilikoje Romoje vadovavo Velyknakčio vigilijos pamaldoms, praėjus dienai po to, kai jis paskutinę minutę atšaukė savo dalyvavimą Kryžiaus kelio ceremonijoje.

Vatikanas skelbė, kad popiežius nedalyvavo Kryžiaus kelio pamaldose Romoje prie Koliziejaus norėdamas „patausoti sveikatą Velyknakčio vigilijai ir Velykų ryto Mišioms“, nors tai vėl pakurstė susirūpinimą jo sveikata.

87 metų pontifikas į baziliką vadovauti pamaldoms, kurios turėtų trukti mažiausiai dvi valandas, atvyko neįgaliojo vežimėlyje prieš pat 19 val. 30 min. vietos (20 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Vatikanas skelbė, kad popiežius nedalyvavo Kryžiaus kelio pamaldose Romoje prie Koliziejaus norėdamas „patausoti sveikatą Velyknakčio vigilijai ir Velykų ryto Mišioms“, nors tai vėl pakurstė susirūpinimą jo sveikata.

„Kad patausotų savo sveikatą Velyknakčio vigilijai ir Velykų ryto Mišioms, popiežius Pranciškus šį vakarą Kryžiaus kelią prie Koliziejaus stebės iš Vatikano Šv. Mortos namų“, kuriuose gyvena, penktadienį pranešė Vatikanas.

Praėjusį mėnesį Pranciškus buvo pasigavęs „lengvą gripą“ ir turėjo atšaukti kai kuriuos renginius, skelbė Vatikanas. Vėliau pontifikas kelis kartus paprašė kitų perskaityti jo kalbas.

Šaltinis Vatikane naujienų agentūrai AFP penktadienį sakė, kad nėra reikalo ypatingai jaudintis dėl popiežiaus sveikatos.

Sprendimas nedalyvauti buvo „paprasčiausiai atsargumo priemonė“, sakė šaltinis ir pridūrė, kad anksčiau penktadienį pontifikas atrodė „geros formos“.

Vis dėlto nedalyvavimas pakurstys abejones apie argentiniečio Pranciškaus pajėgumą vadovauti Katalikų bažnyčiai.

2013 metais popiežiumi tapęs Pranciškus pastaraisiais metais turėjo nemažai sveikatos problemų, įskaitant kelio ir klubo skausmus, dėl kurių dabar naudojasi neįgaliojo vežimėliu.

2023 metų birželį jam buvo atlikta išvaržos operacija. Keliomis savaitėmis anksčiau jis ligoninėje gulėjo dėl bronchito, o dvejais metais anksčiau jam buvo atlikta gaubtinės žarnos operacija.

Popiežius yra sakęs, kad neatmeta galimybės atsistatydinti, jei nebegalėtų eiti savo pareigų.

Jo pirmtakas Benediktas XVI 2013 metais tapo pirmuoju nuo viduramžių savanoriškai pasitraukusiu popiežiumi.

Tačiau šį mėnesį išleistuose memuaruose Pranciškus rašo, kad neturi pakankamai rimtos priežasties galvoti apie atsistatydinimą.

Atsistatydinimas yra „tolimos ateities galimybė“, pateisinama tik „rimtos fizinės kliūties“ atveju, sakė jis.

Kaip pranešė Vatikanas, 87 metų popiežius nedalyvavo Kryžiaus kelio pamaldose Romoje prie Koliziejaus norėdamas „patausoti sveikatą Velyknakčio vigilijai ir Velykų ryto Mišioms“.

Jo krėslas buvo pastatytas ant kalvos priešais Koliziejų, bet buvo nuneštas prieš pat pamaldų pradžią paskelbus, kad Pranciškus nedalyvaus.

„Kad patausotų savo sveikatą Velyknakčio vigilijai ir Velykų ryto Mišioms, popiežius Pranciškus šį vakarą Kryžiaus kelią prie Koliziejaus stebės iš Vatikano Šv. Mortos namų“, kuriuose gyvena, sakoma Vatikano pranešime.

Popiežius šioje ceremonijoje nedalyvavo ir pernai. Tuomet jis buvo ką tik išrašytas iš ligoninės, kur tris naktis praleido dėl bronchito, bet apie jo nedalyvavimą buvo paskelbta iš anksto.

Praėjusį mėnesį Pranciškus buvo pasigavęs „lengvą gripą“ ir turėjo atšaukti kai kuriuos renginius, skelbė Vatikanas. Vėliau pontifikas kelis kartus paprašė kitų perskaityti jo kalbas.

Šaltinis Vatikane naujienų agentūrai AFP penktadienį sakė, kad nėra reikalo ypatingai jaudintis dėl popiežiaus sveikatos.

Sprendimas nedalyvauti buvo „paprasčiausiai atsargumo priemonė“, sakė šaltinis ir pridūrė, kad anksčiau penktadienį pontifikas atrodė „geros formos“.

Vis dėlto nedalyvavimas pakurstys abejones apie argentiniečio Pranciškaus pajėgumą vadovauti Katalikų bažnyčiai.

Įtempta darbotvarkė

Popiežiaus darbotvarkė savaitei prieš Velykas yra įtempta. Penktadienį po pietų jis vadovavo Didžiojo penktadienio mišioms Vatikano Šv. Petro bazilikoje.

Didįjį ketvirtadienį Pranciškus, kuris dažnai prašo pasigailėti kalinių, viename Romos kalėjime nuplovė kojas 12 nuteistų moterų.

Sekmadienį pontifikas turi vadovauti Velykų mišioms Šv. Petro aikštėje ir pasakyti kalbą „Urbi et orbi“ („Miestui ir pasauliui“).

2013 metais popiežiumi tapęs Pranciškus pastaraisiais metais turėjo nemažai sveikatos problemų, įskaitant kelio ir klubo skausmus, dėl kurių dabar naudojasi neįgaliojo vežimėliu.

2023 metų birželį jam buvo atlikta išvaržos operacija. Keliomis savaitėmis anksčiau jis ligoninėje gulėjo dėl bronchito, o dvejais metais anksčiau jam buvo atlikta gaubtinės žarnos operacija.

Popiežius yra sakęs, kad neatmeta galimybės atsistatydinti, jei nebegalėtų eiti savo pareigų.

Jo pirmtakas Benediktas XVI 2013 metais tapo pirmuoju nuo viduramžių savanoriškai pasitraukusiu popiežiumi.

Tačiau šį mėnesį išleistuose memuaruose Pranciškus rašo, kad neturi pakankamai rimtos priežasties galvoti apie atsistatydinimą.

Atsistatydinimas yra „tolimos ateities galimybė“, pateisinama tik „rimtos fizinės kliūties“ atveju, sakė jis.

Vėlai penktadienį Kryžiaus kelio pamaldose dalyvavo maždaug 25 tūkst. žmonių, paskelbė Vatikanas.

Kryžiaus kelią sudaro keturiolika stočių – apmąstoma keturiolika Jėzaus kopimo į Golgotą įvykių, nuo nuteisimo mirties bausme iki mirusio Jėzaus kūno palaidojimo.

Pirmą kartą nuo to laiko, kai buvo išrinktas popiežiumi, Pranciškus pats parašė tekstus, skaitytus prie kiekvienos iš 14 stočių.

Argentinietis jėzuitas lankėsi Rebibijos moterų kalėjime Italijos sostinės šiaurės rytiniame pakraštyje, kur 2015 metais atliko tą pačią apeigą.

Tačiau šį Didįjį ketvirtadienį 87-erių pontifikas pirmą kartą plovė tik moterų kojas.

Popiežius, sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje, nuplovė kojas visoms nuteistosioms, po to nusausino jas rankšluosčiu ir pabučiavo. Kai kurios kalinės per šias jautrias apeigas apsiašarojo.

„Visi padarome mažų ir didelių klaidų“, – sakė popiežius improvizuotoje homilijoje per mišias kalėjimo, kuriame laikoma apie 370 moterų, kieme.

„Tačiau Viešpats visada laukia mūsų išskėstomis rankomis ir niekada nepavargsta atleisti“, – pridūrė jis.

Kojų plovimas yra „gestas, atkreipiantis mūsų dėmesį į pašaukimą tarnauti“, sakė popiežius Pranciškus, kuris dar būdamas kunigas Buenos Airėse pradėjo lankyti kalinius.

Keliomis minutėmis anksčiau pontifikas šypsojosi spausdamas ranką kalinėmis.

Praėjusį mėnesį popiežius susirgo gripu, dėl kurio teko atšaukti kai kuriuos viešus susitikimus. Vėliau pasveikęs jis keletą kartų paprašė kitų perskaityti jo kalbas.

Šiomis apeigomis, kasmet atliekamomis Didįjį ketvirtadienį, paminima Jėzaus Kristaus Paskutinė vakarienė su savo apaštalais. Ritualas primena Jėzaus nusižeminimo aktą, kai prieš Paskutinę vakarienę nukryžiavimo išvakarėse jis nuplovė kojas apaštalams.

Nuo 2013 metų, kai tapo popiežiumi, Katalikų Bažnyčios vadovas dažnai lankėsi kalėjimuose ir pabėgėlių centruose. Pernai per Didįjį ketvirtadienį jis nuplovė kojas dvylikai bausmes atliekančių jaunuolių.

Didįjį penktadienį jis turėtų vadovauti vėlyvą vakarą prasidėsiančiai Kryžiaus kelio procesijai Romos Koliziejuje, kurioje pernai negalėjo dalyvauti dėl bronchų infekcijos.

Sveikai atrodantis popiežius Pranciškus ketvirtadienio rytą Šv. Petro bazilikoje vadovavo tradicinėms Krizmos Mišioms, kuriose šventasis aliejus palaiminamas tam tikrų sakramentų šventimui visus metus.

Po mišių jis nuvyko į pagrindinį Romos moterų kalėjimą, kur, laikydamasis Didžiosios savaitės tradicijos, nuplovė kalinių kojas, rodydamas nuolankumą ir tarnystę.

87-erių popiežius, kurį šią žiemą ilgai kamavo kvėpavimo takų problemos, rytinėse mišiose atrodė žvalus. Jis garsiai perskaitė ilgą homiliją, nors per Verbų sekmadienio mišias jis paskutinę minutę nusprendė ją praleisti. 

Popiežius Pranciškus perspėjo kunigus, kad jie „nepasiduotų dvasininkų veidmanystei“, t. y. neskelbtų vienų dalykų savo tikintiesiems, jei patys elgiasi kitaip. Jis ragino juos visada būti gailestingiems tikintiesiems ir jų nesmerkti, bet gailėtis dėl savo pačių nuodėmių.

Pasak jo, tai reiškia, kad reikia „žvelgti į save ir liūdėti dėl savo nedėkingumo ir nepastovumo; su liūdesiu apmąstyti savo dviveidiškumą. nesąžiningumą ir veidmainystę“.

Mišios buvo pirmoji didelė popiežiaus liturgija Šv. Petro bazilikoje po to, kai dėl remonto ir valymo darbų buvo uždengtas Bernini (Berninio) sukurtas garsusis bronzinis baldakimas.

Pasaulis su nerimu stebi, kaip popiežius atlaiko šias kelias įtemptas dienas. 

Vėlų penktadienį jis keliaus į Koliziejų, kur vyks Kryžiaus kelio procesija, kurioje bus atkurtas Kristaus nukryžiavimas. Šeštadienį jis vadovaus vakarinei Velykų vigilijai Šv. Petro bazilikoje, po kelių valandų – Velykų sekmadienio mišioms aikštėje, o vidurdienį sakys kalbą „Urbi et orbi“ („Miestui ir pasauliui“), kurioje tikriausiai kalbės apie pasaulinius konfliktus ir žmoniją ištikusias nelaimes.

Pranciškus, varginamas kelių ir kvėpavimo problemų, taip pat nedalyvavo kardinolų procesijoje aplink obeliską aikštėje mišių pradžioje. Vietoj to 87 metų pontifikas palaimino nuo altoriaus tikinčiųjų atsineštas palmių ir alyvmedžių šakeles.

Buvo tikimasi, kad Pranciškus pasakys homiliją įpusėjus pamaldoms, tačiau po kelių sekundžių tylos diktoriai pranešė, kad pontifikas nusprendė praleisti homiliją.

Vatikano pareigūnų skaičiavimais, Verbų sekmadienio mišiose, vykusiose po saulėtu ir giedru pavasario dangumi, dalyvavo apie 25 tūkst. žmonių.

Verbų sekmadienis žymi Jėzaus atvykimą į Jeruzalę prieš jo nukryžiavimą. Per Velykas, kurios šiemet minimos kovo 31 dieną, krikščionys švenčia Jėzaus prisikėlimą iš numirusių.

Verbų sekmadieniu prasideda įtempta Pranciškaus savaitė. Ketvirtadienį popiežius turi vykti į Romos moterų kalėjimą, kur vyks tradicinis kojų plovimo ritualas. Penktadienį jis turėtų vadovauti vėlyvą vakarą prasidėsiančiai Kryžiaus kelio procesijai Romos Koliziejuje.

Kitą dieną vyks Velyknakčio vigilija, kurios metu Pranciškus vadovaus iškilmingoms naktinėms pamaldoms bazilikoje, o galiausiai bus aukojamos Velykų sekmadienio mišios Šv. Petro aikštėje ir įvyks tradicinis popiežiaus palaiminimas.

Šią žiemą Pranciškus ne kartą kovojo su kvėpavimo takų ligomis. Jis pats ir Vatikanas sakė, kad tai buvo gripas, bronchitas ir peršalimas. Kelias pastarąsias savaites jis retkarčiais prašydavo padėjėjo garsiai perskaityti jo kalbas.

Pranciškus ne kartą yra sakęs, kad svarstytų galimybę atsistatydinti, jei sušlubuotų sveikata, tačiau pernai pareiškė, kad kol kas neketina pasitraukti.