-
Įtarusi, kad vyras neištikimas, moteris nupjovė jo pasididžiavimą 32
Apie tokį negailestingą moters susidorojimą su savo vyru praneša „Spiegel“.
Pora iš vieno šalies miesto susipyko labai ne laiku – Valentino dienos išvakarėse. Konfliktas tarp vyro ir moters kilo dėl to, kad vyras į namus grįžo girtas.
39-erių metų jo partnerė įtarė vyrą neištikimybe ir įpykusi nutarė šią problemą išspręsti visiems laikams.
Ji palaukė, kol neblaivus vyras užmigs. Įsitikinusi, kad jis miega, pavydi moteris virtuviniu peiliu nupjovė jo pasididžiavimą.Pranešama, kad nukentėjusysis nedelsiant buvo išvežtas į ligoninę. Kraujavimą pavyko sustabdyti. Dabar vyrui suteikiama psichologinė pagalba.
Nežmoniškai pasielgusi jo partnerė nesuimta. Ji palikta laisvėje, nes yra maitinanti motina. Šeimos bendram vaikui neseniai suėjo tik trys mėnesiai.Šiuo metu policija tiria įvykį ir bando išsiaiškinti visas jo aplinkybes.
-
„Pagalbos moterims linijos“ vizija – išgirsti kiekvieną moterį 2
Viena po kitos rengiamos akcijos, susijusios su žmogaus teisėmis, parodo, kad smurtas prieš moteris yra žmogaus teisių pažeidimas. Kiekvienais metais viso pasaulio nevyriausybinės organizacijos skatina atkreipti dėmesį į smurtą, kaip į netoleruotiną visuomenės reiškinį, supažindinti su įvairiomis smurto artimoje aplinkoje rūšimis, jo pasekmėmis ir atsakomybe, su prevencinėmis priemonėmis prieš smurtą, ugdyti nepakantumą smurtiniam elgesiui, informuoti apie pagalbos galimybes patyrus smurtą.
Smurtas artimoje aplinkoje yra viena rimčiausių problemų visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, viena iš trijų moterų pasaulyje yra patyrusi smurtą artimoje aplinkoje. Smurtas gali būti suvokiamas kaip intymus partnerio smurtas ar smurtas šeimoje, buityje, apimantis fizinį, seksualinį ar psichologinį smurtą ir moters izoliaciją. Smurtas paveikia ne tik jį patiriančią moterį, bet ir jos šeimos narius.
Pagalbos moterims linijos nuotr.
Statistika, žinoma, yra tik skaičiai, tačiau kiekvienas skaičius kalbą apie nuskriaustą moterį, merginą ar mergaitę. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) atlikto tyrimo duomenimis, vidutiniškai kas antra moteris ES žino apie tai, kad egzistuoja teisės aktai, skirti apsaugai nuo smurto šeimoje ir jo prevencijai. Pusė apklaustų moterų nurodo, kad jų gyvenamojoje šalyje nėra jokių konkrečių kovai su smurtu šeimoje skirtų įstatymų arba kad jos nežino, ar tokių įstatymų yra. FRA duomenimis, 33 proc. Europos Sąjungoje gyvenančių moterų yra patyrusios fizinį ir (arba) seksualinį smurtą, 43 proc. – psichologinį smurtą. Lietuvoje – 20–29 proc. fizinį ir (arba) seksualinį, 50–59 proc. psichologinį smurtą. Psichologinis smurtas – dažnai nuvertinama smurto rūšis, turinti itin skaudžių ir traumuojančių pasekmių, tai – depresija, nerimas, panikos priepuoliai, pasitikėjimo savimi praradimas, pažeidžiamumas, miego, dėmesio sutrikimai.
Pastaraisiais metais akivaizdu, kad daugėja depresiją, panikos atakas išgyvenančių žmonių skaičius. Viena iš šių dienų aktualijų – pogimdyvinė depresija. Nors apie ją kalbama vis dažniau, tikslus su šia liga susiduriančių moterų skaičius iki šiol nėra žinomas. Manoma, kad maždaug 70 proc. moterų, gimus kūdikiui, išgyvena laikinus nevilties ir apatijos periodus. Moteris pradeda suvokti, kad jai sunku susigaudyti savo jausmuose, ji ir juokiasi, ir verkia, o ašarų priežasties nesupranta nei ji pati, nei juo labiau artimieji. Moteris staiga tampa sudirgusi ir nekantri, ją pradeda erzinti smulkmenos, dalykai, į kuriuos anksčiau nekreipdavo dėmesio. Užplūsta didžiulis liūdesys, moteris jaučiasi nepasitikinti savimi, įsitempusi, pavargusi, nerami, prislėgta. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, natūralu savaitę ar dvi po gimdymo taip jaustis.
Paprastai tokia savijauta (motinystės melancholija) kaip staiga prasidėjo, taip staiga ir baigiasi. Tačiau maždaug vienai iš aštuonių moterų ir po dviejų savaičių savijauta negerėja, o pereina į pogimdyminę depresiją. Ją patiria maždaug 10–15 proc. jaunų mamų. Vis dar vyrauja stereotipas, kad pogimdyminė depresija – išgalvotas dalykas. Tačiau tie, kurie taip mano, klysta ir galbūt nė nepastebi, kad netoliese kenčia jauna mama ir visa šeima.
Diduma besikreipiančiųjų pagalbos renkasi pagalbos telefonu būdą. Tačiau kreiptis pagalbos galima ir laiškais: savanorės atsako per vieną dieną. Rašyti laiškus gali ir užsienyje gyvenantys tautiečiai. Pokalbiai internetu – dar vienas būdas kreiptis neatidėliotinos pagalbos. Emocinė pagalba internetu yra saugi, patikima ir patogi bendravimo forma daugeliui žmonių̨. Labai svarbu, kad šis emocinės paramos būdas prieinamas ir svetur gyvenantiems tautiečiams. Neretai užsienyje dirbantys ar studijuojantys asmenys patiria įvairių sunkumų, jaučia liūdesį, ilgesį, vienatvę, yra sutrikę, pasimetę ir neturi su kuo pasidalyti savo išgyvenimais. Tad pokalbis su savanoriu internetu gali būti vienintelė galimybė rasti reikiamą ir skubią psichologinę pagalbą.
Tad nesvarbu, kurį pagalbos būdą pasirinks moteris, ji visada bus priimta ir išklausyta be jokių išankstinių nuostatų ar pamokslavimų.
Siekdami, kad kuo daugiau žmonių žinotų apie „Pagalbos moterims liniją“ ir kad emocinės paramos sulauktų kuo daugiau asmenų, kviečiame visus, kuriems reikia pagalbos, ir tuos, kurie žino, kam reikia pagalbos, kreiptis į „Pagalbos moterims liniją“.
Pagalbos visada galite kreiptis šiais trimis būdais:
• Skambinti telefonu 8 800 66366 visą parą, pokalbiai nemokami.
• Rašyti elektroninį laišką pagalba@moteriai.lt Atsakysime per 24 val.
•Pasikalbėti internetu (angl. chat) adresu: www.pagalbosmoterimslinija.lt, paspaudus „Pokalbiai internetu“, visomis savaitės dienomis 17–22 val.
-
Kauno rajono gyventojai džiaugiasi gerovės konsultantų paslaugomis 7
Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras teikia sveikatinimo paslaugas Kauno rajono gyventojams.
„Kadangi, įgyvendinant veiklas, norisi pasiekti kuo daugiau gyventojų ir jų grupių, Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro komanda eina ne lengviausiu keliu, o kelia sau aukštų reikalavimų ir iššūkių, tam kad kuo daugiau bendruomenės narių gautų aukštos kokybės, savalaikes, nemokamas sveikatinimo paslaugas“, – sakė biuro direktorius Laurynas Dilys.
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais didėja. Ypač svarbu, kad psichikos sutrikimų paveikti žmonės gautų savalaikę, įrodymais pagrįstą, efektyvią pagalbą. Daugelis psichikos sveikatos sutrikimų gali būti veiksmingai gydomi palyginti mažomis sąnaudomis.
Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras apmokė savo specialistus, kad Kauno rajono gyventojai turėtų galimybę gauti inovatyvias ir savalaikes psichikos sveikatos paslaugas.
Gerovės konsultantų modelio įdiegimo tikslas – paskatinti suaugusius asmenis kreiptis pagalbos, susidūrus su emociniais sunkumais, t. y. esant lengviems streso, nerimo, nemigos, depresijos ir psichologinės adaptacijos problemų požymiams, ir teikti jiems įrodymais pagrįstas, prieinamas ir jų poreikius atitinkančias žemo intensyvumo emocinio konsultavimo paslaugas, paremtas kognityvine elgesio terapija (KET). KET – tai šiuolaikinis, pagrįstas moksliniais įrodymais, pasiteisinęs praktikoje, išsivysčiusiose šalyse (Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ir kt.) vyraujantis gydymo metodas, padedantis pašalinti simptomus ir atstatyti psichologinę pusiausvyrą įvairiais sutrikimais sergantiems žmonėms. KET padeda žmonėms atpažinti ir pakeisti destruktyvius ar trikdančius mąstymo modelius, turinčius neigiamą įtaką jų elgesiui ir emocijoms. KET skatina labiau subalansuotą, konstruktyvų mąstymo būdą, kuris padeda susidoroti su stresu. KET efektas išlieka labai ilgam – dažnai visam gyvenimui.
Kauno rajone dirba trys gerovės konsultantės, pasiruošusios atsakyti į visus rūpimus klausimus:
Karolina Brazaitytė – 8 678 05 419, karolina.brazaityte@kaunorvsb.lt;
Skaidrė Kepalienė – 8 678 06 931, skaidre.kepaliene@kaunorvsb.lt;
Paulina Žarovaitė – 8 678 04 021, paulina.zarovaite@kaunorvsb.lt.
Konsultacijos teikiamos Raudondvaryje (Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro patalpose) ir Garliavoje (Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centre) arba nuotoliu. Dėl patogesnės konsultacijos vietos derinama kiekvienu atveju individualiai.
Projektas finansuojamas 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo ir LR valstybės biudžeto lėšomis. Visos Lietuvos specialistų kontaktus galite rasti interneto puslapyje www.geroveskonsultantai.lt.
-
Po tragiško įvykio – didesnis dėmesys gimdyvėms: ydinga galvoti, kad depresija praeis savaime 3
Tokių pokyčių imtasi, atsižvelgiant į tai, kad pogimdyvinės depresijos požymiai dažniausiai atsiranda moteriai jau sugrįžus į namus po gimdymo ir neretai jie nebūna atpažįstami pačios moters ar jų artimųjų, todėl laiku nesikreipiama profesionalios pagalbos.
Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, pogimdyvinę depresiją patiria kone kas penkta gimdžiusi moteris, todėl naujasis reikalavimas yra svarbus žingsnis, rūpinantis Lietuvos mamų ir vaikų sveikata.
„Pasirūpinsime moterimis ir jų psichine sveikata, nes privalome užtikrinti, kad tiek gimdyvės, tiek kūdikiai būtų saugūs. Ydinga galvoti, kad pogimdyvinė depresija praeis savaime. Anaiptol. Svarbu skleisti žinią, kad kuo daugiau mamų žinotų, kaip šią būseną atpažinti, kur ieškoti pagalbos, kaip ją gydyti. Tai yra visos šeimos gerovės klausimas“, – sakė A. Dulkys.
Siekiama, kad naujasis reikalavimas į Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašą būtų įtrauktas artimiausiu metu. Šiuo metu ruošiamos tam reikalingos pataisos. Kita kryptis, kuria nuosekliai dirbama, tai medikų kompetencijų, susijusių su psichikos sveikata, didinimas. Sveikatos sektoriaus darbuotojai nuolat dalyvauja mokymuose, juos planuojama tęsti ir ateityje.
Privalome užtikrinti, kad tiek gimdyvės, tiek kūdikiai būtų saugūs.
Dabar galiojančiame Apraše nustatyta, kad šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos gydytojas akušeris ginekologas, arba akušeris su nėščiąja turi aptarti gyvenimo ir darbo sąlygas, žalingų įpročių bei smurto šeimoje klausimus. Taip pat Apraše nustatyta, kad antrinio B lygio paslaugas teikiančioje įstaigoje ir Perinatologijos centre turi būti užtikrinama, kad būtų teikiamos socialinio darbuotojo, medicinos psichologo paslaugos.
Pogimdyvinė depresija – tai depresija, atsiradusi pogimdyviniu laikotarpiu. Ji prasideda per pirmus mėnesius po gimdymo (rečiau – po gimdymo praėjus pusmečiui ar daugiau), tęsiasi keletą mėnesių ar ilgiau ir pasireiškia kaip stiprūs emocijų svyravimai, išsekimas, beviltiškumo jausmas. Negydoma pogimdyvinė depresija gali sukelti rimtą pavojų tiek motinai, tiek mažyliui. Dėl motinos depresijos sutrinka jos ir kūdikio ryšys, gali pablogėti vaiko emocinė ir kognityvinė raida. Taip pat gali prastėti santykiai su vyresniais vaikais bei su partneriu.
Moterys, jaučiančios pogimdyvinės depresijos simptomus, turėtų kreiptis į pirmines ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį psichikos sveikatos centrą (PSC), prie kurio yra prisirašiusi. Jei pati moteris nėra pasirinkusi PSC, ji automatiškai yra prirašoma prie to PSC, su kuriuo jai šeimos gydytojo paslaugas teikianti įstaiga yra pasirašiusi sutartį. PSC paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas. Pastarasis specialistas teikia psichologinio konsultavimo paslaugas ir padeda spręsti bendravimo, santykių su aplinkiniais bei asmenines problemas. Šių specialistų paslaugos teikiamos nemokamai ir siuntimo šių paslaugų gavimui nereikia.
Esant sudėtingesniems pogimdyvinės depresijos atvejams, gydytojas psichiatras gali siųsti pacientę psichoterapijos paslaugoms. Nuo 2020 metų padidintas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų (PSDF) apmokamų psichoterapijos seansų skaičius (iki 2020 m. buvo apmokami 24 psichoterapijos seansai per metus, nuo 2020 m. – 30) bei išplėstas specialistų, turinčių teisę teikti psichoterapijos seansus, ratas.
Be to, esant diagnozuotiems pogimdyminiams psichikos sutrikimams, įskaitant pogimdyvinę depresiją, gali būti skiriama ambulatorinė reabilitacija, kuri be sveikatą stiprinančių procedūrų apima ir medicinos psichologo konsultacijas.
Daugiau informacijos apie pogimdyvinę depresiją, jos požymius ir pagalbą kviečiame skaityti nacionalinėje psichikos sveikatos platformoje.