Pareikšti valią iš anksto užsiregistravo kiek daugiau nei 3 tūkst. Ukrainos piliečių.

Balsavimas vyksta puošnioje salėje Ukrainos ambasadoje Vilniuje.

Procesą stebi keliolika tautiniais rūbais apsirengusių rinkimų komisijos narių, pačios balsadėžės yra papuoštos Ukrainos herbais, o balsavimo kabinos – geltonomis ir mėlynomis – vėliavos spalvų užuolaidomis.

Vidurdienį savo balsą atidavusi 32 metų rinkos tyrimų bendrovėje dirbanti Kateryna Sinkevičienė teigė balsavusi už prezidento Volodymyro Zelenskio partiją „Liaudies tarnas“.

„Pamatėm, kiek žmonių juo pasitikėjo ir dabar norisi, kad jis galėtų savo visus pažadus ir reformas įgyvendinti“, – BNS sakė Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus žmona.

Aš dirbu Europoje. Noriu, kad ir žmonės Ukrainoje gyventų taip, kaip aš gyvenu Europoje.

Tuo metu 52-ejų Konstantinas Lupalas savo balsą atidavė buvusio prezidento Petro Porošenkos partijai „Europietiškas solidarumas“.

„Aš dirbu Europoje. Noriu, kad ir žmonės Ukrainoje gyventų taip, kaip aš gyvenu Europoje“, – BNS teigė vairuotoju dirbantis vyras.

Balsą už P. Porošenkos partiją atidavė ir 51-erių Irina Rogačevskaja.

„Mes gyvename Lietuvoje ir tikime Ukraina, norime, kad ten būtų geriau, kad šalis siektų narystės Europos Sąjungoje ir NATO“, – sakė pedagoge dirbanti moteris.

Tuo metu pensininkė Anika neatskleidė savo pasirinkimo, tačiau moteris teigė norinti, kad jos gimtinėje nebebūtų karo.

„Balsavau už Ukrainą be karo, taip pat ir už tai, kad ukrainiečiai geriau gyventų“, – teigė 77-erių moteris.

Rinkimų komisijos atstovas Mykola Dziadzinas BNS sakė, kad rinkimai vyksta sklandžiai, tačiau kol kas balsuoti atėjo mažiau žmonių nei per praėjusius prezidento rinkimus.

„Galbūt vakare ateis daugiau žmonių, kai grįš nuo ežerų, iš sodų. Per pirmas rinkimų valandas balsavo kiek mažiau nei tokiu pačiu metu per praėjusius prezidento rinkimus“, – sakė M. Dziadzinas.

Pernai imigrantais Lietuvoje pripažinti beveik 6 tūkst. ukrainiečių. Tai reiškia, kad Lietuvoje jie gyvena ilgiau nei metus. Laikinam darbui į Lietuvą pernai atvyko daugiau nei 31 tūkst. ukrainiečių.

Aukščiausiosios Rados rinkimai turėjo vykti spalį, tačiau prezidento rinkimus šiemet laimėjęs V. Zelenskis paleido parlamentą ir inicijavo pirmalaikį balsavimą liepos 21-ąją.

Apklausose tvirtai pirmauja būtent prezidento V. Zelenskio partija „Liaudies tarnas“.

Taip pat į parlamentą turėtų patekti promaskvietiškas aljansas „Opozicijos platforma – Už gyvybę“, buvusio prezidento Petro Porošenkos partija „Europietiškas solidarumas“, buvusios premjerės Julijos Tymošenko partija „Tėvynė“ ir naujai įsteigta partija „Holos“.

Šansų patekti į Aukščiausiąją Radą turi ir buvusio Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovo Ihorio Smeško vadovaujama konservatyvi proeuropietiška partija „Jėga ir garbė“ bei centro kairysis prorusiškas „Opozicinis blokas“.

„Liūdna žinia. Atsižvelgdamas į politinės partijos „Liaudies frontas“ deputatų frakcijos vadovo pareiškimą apie frakcijos pasitraukimą iš koalicijos ir dėl to įvykusį koalicijos veiklos nutraukimą, informuoju, kad šiandien deputatų frakcijų „Europinė Ukraina“ koalicija VIII-ojo šaukimo Aukščiausiojoje Radoje nutraukė savo veiklą... Pripažinkime: tai buvo gera koalicija. Sveikinu, kolegos, visus su bendru darbu“, – paskelbė A. Parubijus iš parlamento tribūnos.  

Jis paragino įstatymų leidėjus pradėti konsultacijas dėl naujos koalicijos sudarymo parlamente.

„Pagal Ukrainos Konstitucijos 83-iojo straipsnio 7-ą dalį, nuo šiandien, kai savo veiklą nutraukė deputatų frakcijų koalicija, per vieną mėnesį Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje turi būti suformuota nauja koalicija. Dėl to raginu visų frakcijų ir grupių atstovus pradėti konsultacijas dėl naujos koalicijos formavimo“, – sakė parlamento pirmininkas.  

Pagal įstatymus, paskelbus apie koalicijos subyrėjimą, frakcijos gali per 30 dienų susitarti sudaryti naują koaliciją. Jei joms nepavyksta to padaryti, prezidentas turi teisę paleisti parlamentą ir skelbti pirmalaikius rinkimus.

Koalicija „Europinė Ukraina“ buvo sudaryta 2014 metų lapkričio 27 dieną. Ją sudarė „Petro Porošenkos bloko“, „Liaudies fronto“, susivienijimo „Samopomič“ („Savipagalba“), Oleho Liaško Radikaliosios partijos ir partijos „Batkyvščyna“ („Tėvynė“) frakcijos. Iš viso jai priklausė 302 deputatai.

Susivienijimo „Samopomič“, Oleho Liaško Radikaliosios partijos ir partijos „Batkyvščyna“ frakcijos paskelbė, jog pasitraukia iš koalicijos. 

Koalicijos subyrėjimas, regis, sujauks išrinktojo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio planus.

Per praėjusį mėnesį vykusį balsavimą V. Zelenskis pažadėjo paleisti Aukščiausiąją Radą, nes ji esą neatstovauja žmonių interesams, ir sušaukti pirmalaikius rinkimus.

Paleisti parlamentą yra būtina prieš šaukiant pirmalaikius rinkimus, bet Ukrainos įstatymai numato, jog prezidentas to negali padaryti, jei nėra valdančiosios koalicijos.

V. Zelenskis Ukrainos prezidentu bus prisaikdintas pirmadienį.

„Padėtis Aukščiausios Rados taikomojoje taryboje – provokacijų, kurias valdžia ir jos pasamdyti „radikalai“ nuolat rengia prieš mūsų partiją ir jos rinkėjus, pasekmė, – sakoma šios partijos pareiškime. – „Opozicijos blokas“ pareiškia, kad jis ir toliau griežtai reaguos į karo koaliciją, kuri pavertė žmones elgetomis. Mes apsiginsime ir neleisime skriausti žmonių, kuriuos įžeidinėja šita valdžia. Mes pasieksime, kad šita Aukščiausioji Rada būtų perrinkta, o karo partijos provokatoriai atsakytų už savo veiksmus“.

Anot „Opozicijos bloko“, dabartinė valdžia „apgavo žmones, sugriovė ekonomiką; ... liaudis mato mokesčius po kelis tūkstančius grivinų ir palygina su elektroninėmis valdžios deklaracijomis bei reikalauja teisingumo“.

„Samdomi radikalai ir jų šeimininkai turi atsakyti už vagystes ir korupciją per pastaruosius pustrečių metų; Aukščiausioji Rada turi būti perrinkta; Ukrainos piliečiai verti valdžios, kuri juos gins, o ne apvaginės“, – įsitikinsi ši partija.

Radikaliosios partijos vadovas Olehas Liaško ir „Opozicijos bloko“ lyderis Jurijus Boika per taikomosios tarybos posėdį susiriejo; kivirčą pradėjo J.Boika.

Aukščiausios Rados pirmininkas Andrijus Parubijus patarė J.Boikai ramintis ir pagrasino „perduoti šį klausimą Reglamento komisijai“. Tada „Opozicijos bloko“ vadovas išėjo iš salės. Parlamento pirmininkas pavedė Reglamento komisijai aptarti tokį jo elgesį.

Per parlamento rinkimus 2014-ųjų spalio 26 dieną „Opozicijos blokas“ pelnė beveik 10 proc. balsų ir parlamente turi 43 deputatus. Iš viso Aukščiausiojoje Radoje yra 450 parlamentarų.

Šią savaitę Lietuvos Seime vyks mokymai Ukrainos Aukščiausiosios Rados nariams.

Nuo antradienio iki šeštadienio Lietuvoje lankysis dešimties Ukrainos parlamentarų delegacija. Jie priklauso skirtingoms Aukščiausiosios Rados frakcijoms.

Ukrainos parlamentarai dalyvaus Seimo ir Tarptautinio respublikonų instituto rengiamuose mokymuose pagal programą Rytų kaimynystės šalių parlamentų nariams ir tarnautojams. Analogiški mokymai jau vyko Gruzijos ir Moldovos parlamentarams ir parlamentų darbuotojams, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Šių mokymų tikslas – padėti asociacijos susitarimą pasirašiusios Ukrainos parlamentarams kurti geresnes reformų vizijas ir paversti jas konkrečiais politiniais veiksmais, tęsiant integraciją į Europos Sąjungą.

Mokymuose daugiausia dėmesio bus skiriama kasdieniam Lietuvos parlamento darbui, su stojimu į Europos Sąjungą susijusių teisės aktų įgyvendinimui, parlamentinių komitetų funkcijoms, parlamentinės kontrolės vykdymo mechanizmui, ryšiams su rinkėjais.

Svečiai taip pat ketina lankytis Laisvosios rinkos institute, Marijampolės ir Birštono savivaldybėse, kur bus kalbama apie valdžios decentralizaciją ir regioninę plėtrą.

Beveik trys dešimtys vietų naujoje Ukrainos Radoje liks neužimtos, jose turėtų sėdėti Krymui ir Rusijos remiamų maištininkų užimtiems Donecko rajonams atstovaujantys deputatai.

Apsišaukėliškose Luhansko ir Donecko respublikose Rados rinkimai nevyko, o Krymo gyventojams dalijami Rusijos pasai esą kelionėms į užsienį, bet su jais negalės važiuoti nei į Europos Sąjungos šalis, nei Jungtines Valstijas.

Kai Ukraina sekmadienį rinko naują parlamentą, maištininkių valdomuose rajonuose rinkimų apylinkės buvo uždarytos. Vietoje rinkimų surengta nacionalinės vienybės diena. Atrodė, kad laikrodis pasuktas gerokai atgal – šventė labai priminė sovietų laikus. Kitą sekmadienį maištininkai rengia savo apsišaukėliškų respublikų rinkimus, bandydami žengti dar vieną žingsnį į Ukrainos skilimą.

Stebėtojai spėjo, kad po Rados rinkimų separatistų kovotojai suaktyvės. Kai Kijeve skaičiuojami balsai, džiaugiamasi provakarietiškų į taikos derybas linkstančių jėgų pergale, sistemų „Grad“ sviediniai vėl ėmė skrieti iš maištininkų pozicijų Ukrainos pajėgų bazės link, šūviai pasigirdo ir prie Mariupolio, kurį kontroliuoja vyriausybinės pajėgos.

Iš viso penki milijonai žmonių, gyvenančių Ukrainos rytuose ir Kryme, nedalyvavo rinkimuose. Krymo gyventojams, iš karto po aneksijos kovą, Rusija skubėjo dalyti vidaus pasus. Federalinė migracijos tarnyba, kuri išduoda kelionių dokumentus, tik prieš porą dienų atidarė biurą Simferolpolyje, tad dabar Krymo gyventojai gali įsigyti ir vadinamuosius užsienio pasus.

Tačiau JAV, Europos Sąjunga, Australija, kitos šalys tebelaiko Krymą Ukrainos dalimi, aneksijos nepripažįsta, taip pat ir Rusijos išduodamų pasų. Vieniems tai esą nė motais. Kiti tikisi, kad politinė įtampa slūgs.

Ja Krymo gyventojai gali pasinaudoti ir dabar. Europos Sąjungos atstovybės perspėjo, kad Krymo gyventojai vizos atvykti į bloko šalis gali kreiptis jų ambasadose Kijeve pateikę Ukrainos pasą.

Provakarietiškos ir nacionalistinės partijos triuškinamai laimėjo sekmadienį vykusius pirmalaikius parlamento rinkimus, kuriuos šalies rytuose boikotavo prorusiški separatistai, rodo balsavusiųjų rinkėjų apklausos.

Kaip rodo dviejų apklausų duomenys, Ukrainos prezidento Petro Porošenkos blokas ir ministro pirmininko Arsenijaus Jaceniuko vadovaujamas Liaudies frontas atitinkamai laimėjo 23 proc. ir 21,3 proc. balsų.

Panašios politinės orientacijos partija „Samopomič“ („Savigalba“), kuriai vadovauja Lvovo meras Andrijus Sadovas, šių apklausų duomenimis, turėtų gauti 13,2 proc. balsų.

Tokie rezultatai turėtų suteikti P.Porošenkai įtikinamą mandatą tęsti planą taikiai sureguliuoti separatizmo krizę sukilusioje rytinėje Ukrainoje ir sykiu vykdyti demokratines reformas.

„Šiandien mes galime tarti, kad trečdalis rinkėjų remia prezidento kursą vykdyti reformas dėl prisijungimo prie Europos Sąjungos“, - pareiškė vienas Petro Porošenkos bloko lyderių Jurijus Lucenka.

Tuo tarpu Opozicijos blokas, susijęs su nušalintu prorusišku prezidentu Viktoru Janukovyčiumi, kuriam vadovauja buvęs energetikos ministras Jurijus Boiko, užsitikrino 7,6 proc. paramą.

Į parlamentą taip pat turėtų patekti populistinė Radikalioji partija, kuri gali tikėtis maždaug 7 proc. balsų paramos ir nacionalistinė partija „Svoboda“ („Laisvė“), už kurią galėjo balsuoti per 5 proc. rinkėjų.

Partija „Batkivščyna“ („Tėvynė“), kuriai vadovauja ekspremjerė Julija Tymošenko, pasirodė blogiau nei tikėtasi, tačiau užsitikrinusi 5,6 proc. balsų ji taip pat gali tikėtis patekti į parlamentą.

Kaip ir buvo prognozuojama, rinkimų barjero nepavyko įveikti Ukrainos komunistų partijai, kuri surinko apie 4 proc. balsų.

Į parlamentą taip pat nepateks Sehijaus Tihipkos vadovaujama „Stipri Ukraina“, surinkusi kiek mažiau nei 4 proc. balsų, ir radikalioji partija „Pravyj sektor“ („Dešinysis arba Teisusis sektorius“), kurią palaikė apie 2 proc. rinkėjų.

Ukrainoje pusė iš 450 įstatymų leidėjų yra renkami pagal proporcinę sistemą iš partijų sąrašų daugiamandatėje apygardoje, o kita dalis išrenkama pagal mažoritarinę sistemą vienmandatėse apygardose.

Todėl balsavusiųjų rinkėjų apklausos rodo tik tai, kam atiteks 225 mandatai, dėl kurių iš viso varžėsi 29 partijos.

Dėl kitų parlamento vietų 3 468 kandidatai varžėsi 225 vienmandatėse apygardose. Kokie rezultatai bus šioje kovoje, paaiškės per kelias artimiausias dienas.

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas sekmadienį išreiškė viltį, kad pirmalaikiai parlamento rinkimai bus sąžiningi ir lems kitokį politikų požiūrį į šalies valdymą.

„Ko laukiu iš rinkimų? Objektyvių pokyčių - tiek politinėje klasėje, tiek politinės klasės požiūryje į šalį; atsakomybės, milijonų ukrainiečių lūkesčių įgyvendinimo“, - A.Jaceniukas sakė žurnalistams, atidavęs savo balsą vienoje rinkimų apylinkėje Kijeve.

Jis dar kartą pareiškė esantis įsitikinęs, kad po rinkimų bus greitai suformuota nauja valdančioji koalicija ir vyriausybė.

„Tikimės, kad kiek įmanoma greičiau bus suformuota nauja koalicija ir kad bus pristatyta nauja vyriausybė su ministru pirmininku“, - sakė A.Jaceniukas.

Jis taip pat išreiškė viltį, kad šie rinkimai "bent iš dalies atitiks demokratijos standartus, nes mums reikia judėti į Europą“.

„Laukiame rinkimų rezultatų, laukiame rinkimų dienos, laukiame rinkimų nakties - ypač balsų skaičiavimo, nes tai leis pasakyti, koks buvo šis rinkimų procesas, kiek jis buvo sąžiningas. Nes visa rinkimų kampanija, švelniai tariant, buvo nelengva“, - A.Jaceniukas sakė žurnalistams.

Karo išsekintoje Ukrainoje sekmadienį vyksta naujo, didesnes galias įgijusio parlamento rinkimai, kurie užbaigs istorinį šalies ištrūkimą iš Rusijos įtakos sferos ir atsigręžimą į Vakarus, bet veikiausiai paaštrins vidinį susiskaldymą.

Rinkimų apylinkės atsidarė 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir dirbs iki 20 val. vakaro. Netrukus po to bus paskelbti balsavusiųjų apklausų rezultatai.

Aukščiausiosios Rados rinkimuose dalyvauja bent 29 partijos, iš kurių tik nedidelė dalis įveiks 5 proc. balsų slenkstį ir pateks į parlamentą, o 3 468 kandidatai varžosi 225 vienmandatėse apygardose.

Pusė įstatymų leidėjų renkami pagal proporcinę sistemą iš partijų sąrašų daugiamandatėje apygardoje. Kita dalis bus išrinkta pagal mažoritarinę sistemą vienmandatėse apygardose.

Pirma laiko sušauktuose rinkimuose, vykstančiuose praėjus aštuoniems mėnesiams po to, kai po gatvių sukilimo buvo nuverstas Maskvos remiamas prezidentas Viktoras Janukovyčius, įtikinamą pergalę, kaip rodo apklausos, švęs reformatoriai ir nacionalistai, remiantys prezidento Petro Porošenkos siekį priartinti Ukrainą prie Vakarų.

Šeštadienį kreipdamasis per televiziją, P.Porošenka sakė norintis, kad susidarytų dauguma, pajėgi priimti proeuropietiškos programos įstatymus ir nutraukti ryšius su sovietine praeitimi.

„Be tokios daugumos parlamente prezidento programa ... paprasčiausiai liktų popieriuje“, – pabrėžė jis.

Prognozuojama, kad Petro Porošenkos blokas – netvirtas politinis aljansas, sudarytas iš jo partijos „Solidarnist“ („Solidarumas“) ir buvusio bokso čempiono Vitalijaus Klyčko partijos UDAR – taps pagrindine jėga 450 vietų Aukščiausioje Radoje. Balsavimo išvakarės P.Porošenka pareiškė, kad į valdžią ateis „visiškai naujas parlamentas“, kuris „bus reformuojantis, nekorumpuotas, proukrainietiškas, o ne prosovietinis“.

Tačiau P.Porošenkos blokas veikiausiai neužsitikrins absoliučios daugumos, todėl jai gali tekti formuoti koalicija su radikalesnių pažiūrų nacionalistais, įtariai vertinančiais prezidento pastangas derėtis dėl taikos su prorusiškais sukilėliais, kontroliuojančiais didžiules teritorijas šalies rytiniame pramonės regione.

Ši švelnesnė linija tikriausiai sulauks pasipriešinimo naujos sudėties parlamente, tarp kurio deputatų veikiausiai bus griežtosios linijos nacionalistų ir į politiką pasukusių buvusių karių.

Naujasis parlamentas turės didesnes galias, įskaitant teisę skirti premjerą ir daugumą ministrų kabineto narių.

P.Porošenka šeštadienį tvirtino, kad konfliktas rytų Ukrainoje negali turėti „karinio sprendinio“.

„Jokia kritika, kad ir kokia būtų aštri ir skaudi, nesustabdys manęs nuo pastangų ieškoti taikaus kelio iš dabartinės padėties“, – pabrėžė jis.

Trauma dėl maždaug 3,7 tūkst. žmonių žūties per kautynes ir Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos suteikia niūrią atmosferą rinkimams, kurie, kaip planuota, turėjo tapti baigiamuoju žingsniu prodemokratinių jėgų revoliucijoje.

Dėl to anksčiau didesnių rūpesčių nekėlusi takoskyra tarp rytinio regiono, kuriame gyvena daugiausiai Maskvai simpatizuojantys rusakalbiai, ir labiau nacionalistinių pažiūrų ukrainiečių vakaruose tapo pražūtingu frontu, keliančiu grėsmę visos šalies ateičiai.

Tebesitęsiant šiai sumaiščiai, 27 vietos parlamente, kurias turėtų užimti deputatai ir konflikto apimtos zonos, liks neužimtos, sakė rinkimų pareigūnai.

Iš Ukrainos 36,5 mln. rinkėjų apie 1,8 mln. gyvena Rusijos kontroliuojamame Kryme, o dar 3 mln. – separatistų kontroliuojamose teritorijose Luhansko ir Donecko srityse, kur rinkimai faktiškai nevyks.

Sukilėlių lyderiai, neleidę atsidaryti rinkimų apylinkėms savo teritorijose, paskelbė, kad lapkričio 2-ąją surengs savus rinkimu, kurių Kijevas nepripažįsta.

Rugsėjo 5 dieną Kijevui ir separatistams pasirašius Maskvos palaikomą paliaubų sutartį, įnirtingiausios kautynės liovėsi, nors aplink didžiausią sukilėlių tvirtovę Donecką kasdien įvyksta pažeidimų.

Prognozuojama, kad pirmąkart po Sovietų Sąjungos subyrėjimo Komunistų partija neįveiks 5 proc. balsų slenksčio ir nepateks į parlamentą daugiamandatėje apygardoje. P.Porošenka, išrinktas gegužę 55 proc. balsų, tikisi, kad tokia komunistų nesėkmė žymės negrįžtamą politinį pokytį.

Tikimasi, kad tarp judėjimų, kurie įveiks 5 proc. slenkstį, bus Radikalų partija, vadovaujama populisto Oleho Liaško. Kaip prognozuojama, ši nacionalistinė politinė jėga gali užimti antrąją vietą surinkusi 13 proc. balsų.

Tikėtina, kad dabartinio premjero Arsenijaus Jaceniuko vadovaujamas Liaudies frontas surinks apie 9 proc., o buvusios premjerės Julijos Tymošenko partija „Batkivščyna“ („Tėvynė“) – 7 proc. balsų. Rinkimų barjerą dar gali įveikti buvusio gynybos ministro Anatolijaus Hrycenkos partija „Hromadjanska pozicija“ („Pilietinė pozicija“).

P.Porošenka tikriausiai bus linkęs sudaryti koaliciją su nuosaikesniu Liaudies frontu, kuris prisidėtų prie pastangų gauti 27 mlrd. JAV dolerių finansinio gelbėjimo paketą, turintį nutraukti Kijevo ekonominę priklausomybę nuo Maskvos.

Buvusi valdančioji Regionų partija, kuriai anksčiau vadovavo V.Janukovyčius, rinkimus boikotuoja, o Opozicijos blokas, vienijantis Euromaidano judėjimo priešininkus, gali tikėtis 5 proc. balsų.

Už partija „Stiprioji Ukraina“, kurios lyderis anksčiau taip pat palaikė V.Janukovyčių, galbūt balsuos apie 8 proc. rinkėjų.

Daugelis partijų į savo sąrašus įtraukė karo su separatistais veteranų ir anksčiau šiais metais vykusių prieš ankstesnį režimą nukreiptų Euromaidano protestų aktyvistų, kurie veikiausiai nustatys stiprią patriotinę ir nacionalistinę atmosferą naujame parlamente.

A.Jaceniukui perspėjus dėl galimų „teroristinių“ atakų, daugiau negu 60 tūkst. milicininkų buvo sutelkti saugoti balsaviečių, kandidatų ir partijų būstinių visoje šalyje, kuri prieš Rusijai kovą aneksuojant Krymo pusiasalį turėjo 46 mln. gyventojų.

Apie 2 tūkst. tarptautinių stebėtojų, įskaitant apie 800 Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovų, dirba rinkimų apylinkėse, stebėdami balsavimo procedūras.

Pranešimai apie tai, kad Ukrainos parlamento rinkimų balsai bus skaičiuojami rankiniu būdu, nes sutriko elektroninė sistema, yra „nevykusi klastotė“, pareiškė Centrinės rinkimų komisijos (CRK) spaudos tarnybos vadovas Kostiantynas Chivrenka.

„Kai kurių žiniasklaidos priemonių pranešimai šiuo klausimu visiškai neatitinka tikrovės. Informacinė-analitinė sistema (IAS) „Rinkimai“ veikė ir veikia įprastu režimu“, – sakė jis.

K.Chivrenka pabrėžė, kad CRK pirmalaikių parlamento rinkimų spalio 26 dieną preliminarius rezultatus skaičiuos „tradiciniu patikrintu būdu, kaip tai ir numato įstatymas, – pasinaudodama IAS „Rinkimai“.

Pasak jo, CRK galutinių rezultatų elektroniniu pavidalu tikisi ne vėliau kaip ketvirtadienį, spalio 30-ąją, iki pietų.

Anksčiau žiniasklaidoje pasirodė pranešimų su nuoroda į asmeninę Ukrainos generalinio prokuroro Vitalijaus Jaremos svetainę, apie tai, kad dėl sugedusios balsų skaičiavimo sistemos balsai bus skaičiuojami rankiniu būdu.

Valstybės specialioji tarnyba šeštadienį taip pat pranešė, kad CRK interneto svetainė tapo DDoS atakų taikiniu.