„Birželio 14 dieną galvoju apie viltį:  nes iš ko kito jei ne iš Jūsų tos vilties galime geriau pasimokyti –  iš praradusių tėvynę, laisvę ir artimuosius, visą laiką puoselėjusių viltį sugrįžti į Lietuvą.  Mano senelio sesuo tremtinė sako, kad nėra gyvenime sutikusi nė vieno blogo žmogaus. Man tai yra  vilties išraiška – ji leidžia pamatyti šviesos  spindulėlį net ten, kur yra visiška  tamsa. Šiandien galime džiaugtis, kad gyvename Vilniuje – laisvos šalies laisvoje sostinėje ir dėkoju jums visiems už  viltį, linkėdamas ją  kuo ilgiau skleisti“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius

Šiandien galime džiaugtis, kad gyvename Vilniuje – laisvos šalies laisvoje sostinėje ir dėkoju jums visiems už  viltį, linkėdamas ją  kuo ilgiau skleisti.

Visų  vardu  prie paminklinio Kryžiaus, iškalto iš geležinkelio bėgių, buvo padėta iš žalumynų supinta girlianda.  Pasviręs Kryžius  simbolizuoja tragišką tremtinių likimą. Naujosios Vilnios geležinkelio stoties aikštėje šis paminklas atidengtas minint 50-ąsias masinių tremčių Lietuvoje metines. Žuvusieji tremtyje proseneliai, seneliai ir tėvynainiai pagerbti tylos minute.

Savo prisiminimais pasidalijo ir tremtinė Rasutė Čiuladaitė Peslekienė, kurios visą  šeimą ištrėmė 1951 m. į Tomsko apskritį, kai ji tebuvo 4 metų.

„Sakome gedulo ir vilties diena, o aš sakyčiau – didžiulės istorinės skaudžios praeities diena. Mes, tremtiniai, prisimenam istorijas, kurios palietė kiekvieno šeimą. Tėveliai, seneliai buvo tiesiog dori dirbantys Lietuvos žmonės. Kai mums liepė  susikrauti savo mantą, tėvelis krovėsi savo  brangiausią  turtą – 4 maišus knygų. Kareivėlis sako: šeimininke, lašinių ir duonos įsidėk. Tą rytą raudojo visa Lietuva. Tai buvo tautos genocido vykdymas. Tai buvo baisi nežinia, likimai sulaužyti, šeimos išdraskytos, bet buvo ir didžiulė viltis sugrįžti. Tremtinius  palaikė viltis, daina ir malda. Net sugrįžę Lietuvos tremtiniai sugebėjo atleisti tiems kurie įtraukė į sąrašus, trėmė. Būdami Sibire pamatėme, kokie lietuviai vieningi“, – pasakojo Rasutė.

Tremtinė savo  prisiminimais neretai  pasidalija su vaikais  įvairiose Vilniaus mokyklose, kurie  visada įdėmiai klausosi.  Šiandien Rasutė  sako besididžiuojanti Lietuvos jaunimu, savanoriais, šauliais,  ir jaučiasi turinti saugią ateitį. 

Renginyje Skambėjo Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių choro „Laisvė“, Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ dueto  atliekamos dainos.

Iniciatyvinės grupės teigimu, šios partijos tikslas - į Lietuvos politiką sugrąžinti pamatinę liberalizamo idėją - individo laisvę ir atsakomybę, taip pat kurti atsvarą įsivyravusiai draudimų politikai.

Laisvės partijoje ketinama daugiau sprendimo teisių deleguoti ne tik partijos nariams, bet ir jos palaikytojams. Atsisakoma kitose partijose įprastų, bet dažniausiai stagnuojančių komitetų, darbo grupių, koordinacinių grupių ir panašių struktūrų.

„Laisvės partija imasi įgyvendinti pozityvius pokyčius Lietuvai. Šiandien mūsų politikoje vyrauja tarpusavio susipriešinimas ir arogancija. Mes tame visų kare prieš visus nedalyvausime, nes suprantame, kad atėjęs XXI amžius gali tapti Lietuvos galimybių amžiumi - tai gali tapti mūsų idėjų, kūrybos, atvirumo ir gerovės laikmečiu. Manome, kad Lietuva turi drąsiai žengti į ateitį, sėkmingai konkuruoti pasaulyje, gerbti žmogaus teises ir ugdyti laisvą, atsakingą ir kūrybingą ateities kartą”, - sako A. Armonaitė.

Laisvės partija imasi įgyvendinti pozityvius pokyčius Lietuvai.

Anot jos, Lietuvoje trūksta liberalios politinės jėgos, kuri ne tik deklaruotų, bet ir nebijotų įgyvendinti liberalią darbotvarkę, apimant tiek žmogaus teisių sritį, tiek ekonomiką, o pačios organizacijos veikimo būdas būtų inovatyvus, skaidrus ir atviras visiems.

„Savo programoje aiškiai kalbame apie Lietuvos problemas ir siūlome konkrečius būdus, kaip jas spręsti. Tikrai didžiuojuosi programa, kurią turime jau šiandien, o iki Seimo rinkimų parengsime konkrečių veiksmų planus, kaip tuos pokyčius įgyvendinti. O pats partijos steigimo procesas yra išskirtinis - skaidrus, atviras, diskutuojant apie turinį, ne apie formą, jame įsitraukė daugybė anksčiau jokiose partijose nedalyvavusių asmenų”, - teigė Seimo narė.

Pirma mintis – na ir neturi fantazijos R. Šimašius ir Aušrinė Armonaitė, nes vėl bando kopijuoti Artūro Zuoko vadovaujamos „Lietuvos laisvės sąjungos“ (liberalai) pavadinimą visiškai nepergyvendami, kad „Laisvės partijos‘‘ pavadinimas klaidins rinkėjus, kels painiavą tarp „Lietuvos laisvės sąjungos“ ir „Laisvės partijos“ simpatikų bei narių. Net teisiniu požiūriu toks sprendimas yra abejotinas, jau nekalbu apie etiką. Vilniaus miesto taryboje taip pat veiks dvi frakcijos su „Laisvės“ pavadinimu, Lietuvoje steigsis partiniai skyriai.

„Lietuvos laisvės sąjungos“ nariai nei stebisi, nei piktinasi, nei kažkaip kitaip pretenzijas reiškia, nes žino, kad „MG Baltic“ ginklų nesudeda, sugriuvus projektui su LRLS ir jiems išsivadavus iš koncerno įtakos, atnaujino („apdeitino“) programinę įrangą ir pasaulį išvys naujas produktas – dar viena liberali partija, „de facto“ skaidanti ir šiaip padrikas liberalų gretas. Naujieji gelbėtojai?

Panašią situaciją mes jau pergyvenome ir štai vėl ji kartojasi. Būtent 2005-2006 m., kai „MG Baltic“ vadovų iniciatyva, skiriant milžiniškus resursus A. Zuoko diskreditavimui, nuo tuometinės „Liberalų ir centro sąjungos“ (LiCS) atskilo dalis partijos narių, įskaitant patį R. Šimašių, ir buvo įsteigta kišeninė partija (žr. VSD pažymą). Pavadinimą jie parinko labai artimą „Lietuvos liberalų sąjungai“ – „Lietuvos liberalų sąjūdis“ (LLS). Kai pavadinimo neregistravo, nes po tuometinių „Lietuvos liberalų“ ir „Centro sąjungų“ susijungimo LLS pavadinimas teisiškai priklausė mums, tada, greičiausiai sumanūs „MG Baltic“ strategai, pasiūlė pridėti raidelę „R“ („Respublika“) ir taip formaliai apeiti įstatymą. Realiame gyvenime visi ir visada naudojo tik trumpinį „Liberalų sąjūdis‘‘, taip sukurdami prielaidas rinkėjų klaidinimui. Net politikos žurnalistai maišo šiuos trumpinius, o ką jau kalbėti apie paprastus žmones.

Koks tikslas tokio sąmoningo klaidinimo? Rinkodaros teorija moko, kad arba konkuruodamas ieškai kitos nišos, arba, jei turi pakankamai resursų, konkuruoji tiesiogiai, t. y. paprasčiausiai visur ir visada lipi „ant mazolių“.

Istorija kartojasi ir matyti tų pačių scenaristų braižas. „Laisvės partijos‘‘ pavadinimo pasirinkimo tikslas yra vienas – klaidinti rinkėjus.

Tačiau toks planas nestebina. R. Šimašiui labai sėkmingai pavyko atsiriboti nuo savo partijos kolegos ir ilgamečio draugo Eligijaus Masiulio kyšio skandalo, atsiriboti nuo savo rėmėjo „MB Baltic“ koncerno, kuris ilgus metus realiai turėjo įtakos LRLS vadovams, galų gale, ir nuo pačio „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio“.

Visos mero rinkimų kampanijos metu buvo nutylima, kad ilgus metus R. Šimašius gaudavo atlyginimą iš „MG Baltic“ koncerno įmonių paramos, kuri buvo skirta Lietuvos laisvosios rinkos institutui. O jam 2006-2008 m., pačiu aktyviausiu liberalų skyrybų metu, vadovavo R. Šimašius. Liudydamas „MG Baltic“/LRLS byloje jis pripažino, kad ne kartą kreipėsi paramos į minėto koncerno vadovus. Buvęs „Liberalų sąjūdžio“ narys Šarūnas Gustainis prokurorų kaltinamas bandymu prastumti „MG Baltic“ vadovų proteguotus interesus taisant „greitųjų kreditų“ įstatymą, tačiau kažkodėl visiškai nutylima, kad būtent teisingumo ministro R. Šimašiaus vadovaujama ministerija buvo atsakinga už šių pataisų įvertinimą ir padarė viską, kad šios pataisos ilgą laiką būtų marinuojamos ir vilkinamos. O kur dar įžymusis 2015 m. išrinkto mero R. Šimašiaus raštas Lietuvos bankui, kad netrukdytų „greitųjų kreditų‘‘ verslui su papildomais reguliavimais, nes patys žmonės atsakingi už kiek ir kaip skolinasi. Š. Gustainis teisiamas, o R. Šimašius naują partiją kuria...

Gal klystu, bet įspūdis toks, kad naujoji partija yra tiesiog senosios reinkarnacija su tais pačiais scenarijais ir, greičiausiai, tais pačiais šeimininkais. Naujos liberalų partijos kūrimo scenarijų rašo tie patys scenaristai?

Dėl rietenų ir pjautynių žodis „liberalas“ kone keiksmažodžiu tapo Lietuvoje, dabar atėjo „Laisvės“ eilė? Laikas ar nauja VSD pažyma parodys.

Vieni pagrindinių šios partijos iniciatorių - Seimo narė Aušrinė Armonaitė ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Iniciatyvinės grupės teigimu, šios partijos tikslas - į Lietuvos politiką sugrąžinti pamatinę liberalizamo idėją - individo laisvę ir atsakomybę, taip pat kurti atsvarą įsivyravusiai draudimų politikai.

„Laisvės partija imasi įgyvendinti pozityvius pokyčius Lietuvai. Šiandien mūsų politikoje vyrauja tarpusavio susipriešinimas ir arogancija. Mes tame visų kare prieš visus nedalyvausime, nes suprantame, kad atėjęs XXI amžius gali tapti Lietuvos galimybių amžiumi - tai gali tapti mūsų idėjų, kūrybos, atvirumo ir gerovės laikmečiu. Manome, kad Lietuva turi drąsiai žengti į ateitį, sėkmingai konkuruoti pasaulyje, gerbti žmogaus teises ir ugdyti laisvą, atsakingą ir kūrybingą ateities kartą”, - sako A. Armonaitė.

Mes tame visų kare prieš visus nedalyvausime, nes suprantame, kad atėjęs XXI amžius gali tapti Lietuvos galimybių amžiumi.

Anot jos, Lietuvoje trūksta liberalios politinės jėgos, kuri ne tik deklaruotų, bet ir nebijotų įgyvendinti liberalią darbotvarkę, apimant tiek žmogaus teisių sritį, tiek ekonomiką, o pačios organizacijos veikimo būdas būtų inovatyvus, skaidrus ir atviras visiems.

„Savo programoje aiškiai kalbame apie visas Lietuvos problemas ir siūlome konkrečius būdus, kaip jas spręsti. Tikrai didžiuojuosi programa, kurią turime jau šiandien, o iki Seimo rinkimų parengsime konkrečių veiksmų planus, kaip tuos pokyčius įgyvendinti. O pats partijos steigimo procesas yra išskirtinis - skaidrus, atviras, diskutuojant apie turinį, ne apie formą, jame įsitraukė daugybė anksčiau jokiose partijose nedalyvavusių asmenų”, - teigė Seimo narė.

Laisvės partijoje ketinama daugiau sprendimo teisių deleguoti ne tik partijos nariams, bet jos palaikytojams. Atsisakoma kitose partijose įprastų, bet dažniausiai stagnuojančių komitetų, darbo grupių, koordinacinių grupių ir panašių struktūrų.

Partijos steigimui pagal Lietuvos įstatymus reikia surinkti 2000 narių.

Pasak mero, sostinė patraukli ir teigiamai vertinama vilniečių, bet šiandien miestas dar negali konkuruoti su sėkmingiausiomis pasaulio sostinėmis.

„Ką mes žadama miesto ateičiai? (...). Šiandien mes po rinkimų, po mėnesio, pradedame veikti. Kviečiu ne rinkiminių batalijų fone, o blaiviai pažiūrėti į mūsų miestą ir kokie jam uždaviniai kyla per šį ketverių metų laikotarpį (...). Užduokime klausimą, ar miestas yra pasiruošęs konkuruoti tarptautinėje erdvėje ir būti sėkmingu miestu per artimiausius 20 metų (...). Turime geras starto pozicijas, bet ar pasiruošęs, manau tikrai ne“, - kreipėsi į savivaldybės tarybos narius R. Šimašius.

Pasak R. Šimašiaus, miestas - augantis, turintis gerą ekonominę perspektyvą, bet sričių tobulėjimui daugybė.

„Miestas patrauklus, teigiamas ir gerai vertinamas vilniečių ir žmonės džiaugiasi gyvendami šiame mieste (...). Miestas yra augantis, turinti gerą ekonominę perspektyvą bei gerą dabartinę ekonominę situaciją. Tai yra mūsų stiprybė ir tai privalome išlaikyti. Gal tai ir būtų pirmasis atspirties taškas, kaip nieko nesugadinti ir tik dar labiau judėti į priekį. Bet jei mes norėtume pasakyti, kad miestas yra tobulas ir nebėra, kur judėti, padarytume didžiulę klaidą, tikrai yra kur tobulėti. Pažiūrėjus įvairias tarptautines apklausas bei jei miestus palygintume, Vilnius išsiskiria bloga sporto infrastruktūra, ir sporto skalėje esame viena iš paskutiniųjų sostinių šiame vertinime“, - teigė R. Šimašius

Miestas yra augantis, turinti gerą ekonominę perspektyvą bei gerą dabartinę ekonominę situaciją. Tai yra mūsų stiprybė ir tai privalome išlaikyti.

Pasak R. Šimašiaus, pirmasis programos punktas - darbų tęstinumas. Meras pabrėžė, kad negalima sumažinti sostinės tobulėjimo tempo.

Kita prioritetinė sritis - švietimas. Anot mero, koalicijos strategijoje švietimas paremtas tuo, kad vaikai sostinėje augtų laisvomis, atsakingomis, kūrybingomis asmenybėmis.

„Švietimas - sritis, kurioje mes turime planuoti ir numatyti ateitį. Mes turime suprasti, ko reikės trimečiui darželyje po dvidešimties metų (...). Švietimas paremtas tuo, kad vaikai augtų laisvos, atsakingos, kūrybingos asmenybės“, - teigė Vilniaus meras.

Anot R. Šimašiaus, sostinės susisiekimas dar turi būti tobulinamas, ypač viešasis transportas, pėsčiųjų, dviračių takai.

„Viešas transportas. Nors ir situacija pagerėjo, bet lygiai taip pat vilniečiai teigia, kad reikia ją dar labiau gerinti (...). Negalime pasakyti, kad susisiekimas yra puikus (...) ir toliau tęsime viešojo transporto naujinimo darbus bei vieną dalyką noriu išskirti, tai pėsčiųjų judėjimo gerinimo sąlygos“, - teigė jis.

Meras pabrėžė, kad miegamieji rajonai sostinėje turi tapti gyvenamaisiais rajonais.

„Gyvenamuose rajonuose turi būti daugiau paslaugų, darbo vietų. Jie turi būti multidaugiafunkciniai“, - teigė meras.

R. Šimašius teigė, kad miestas turi vystytis tolygiai. Pasak jo, šiuo metu šiaurės vakarų vystymasis yra didesnis nei pietryčių pusėje.

„Miestas turi vystytis tolygiai. Istorinis centras ir šiaurės vakarų miesto augimo tempai dideli, o pietrytinėje pusėje augimas sulėtėjęs. Tai „Stoties“ rajono akcentas“, - teigė jis.

Meras pabrėžė ir kitas strateginės sritis, kaip Vilniaus patrauklumas investuotojams, naujos inovacijos, kultūra, sportas ir sveikata, neformalus ugdymas, paveldas, neįgaliųjų įtrauktis, naktinė miesto ekonomika.

ELTA primena, be Vilniaus mero R. Šimašiaus vadovaujamo visuomeninio komiteto, prie koalicijos prisijungė Darbo partija su 5 nariais, konservatoriai - 9 nariais bei 6 mandatus laimėjusi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir rusų aljanso koalicija „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ (LLRA).

Iš viso naująją daugumą sudaro 38 nariai iš 51.

Anksčiau paklaustas, kodėl koalicijoje nėra Artūro Zuoko komandos bei „valstiečių“ frakcijos, Vilniaus meras teigė, kad su A. Zuoko komanda buvo iš viso nesiderėta, o LVŽS frakcijos norai buvo neadekvatūs.

Asmeniniame „Facebook“ profilyje jis kvietė prie naujos partijos dėtis visus „kam brangi laisvė“ bei kas nori Lietuvos, kuri būtų „Vakarų civilizacijos pažiba“.

„Jau artimiausiu metu visi išrinksime partijos pavadinimą ir toliau ruošimės steigiamajam suvažiavimui. Jis bus birželio 1 dieną“, – rašė sostinės savivaldybės vadovas.

Prieš savivaldos rinkimus apie pasitraukimą iš Liberalų sąjūdžio pranešė didžioji dalis Vilniaus liberalų, rinkimuose dalyvę su komitetu „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės“.

Taip pat pasielgė dalis liberalai iš Varėnos rajono, Klaipėdos skyrių. Šiose savivaldybėse merai ir jų vadovaujami komitetai šventė pergalę.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas bei Varėnos meras Algis Kašėta kol kas nėra išreiškę ketinimų prisidėti prie mero R. Šimašiaus ir Seimo narės Aušrinės Armonaitės kuriamos naujos politinės jėgos.

Koalicijoje bus 18 narių naujoje taryboje turėsiantis mero Remigijaus Šimašiaus komitetas, devyni Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovai,  šešis mandatus gavę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir Rusų aljanso atstovai bei penki „darbiečiai“. Valdančioji dauguma vienys 38 tarybos narius iš 51.

„Džiaugiuosi, kad turime plačią, bet tvirtą koaliciją. Esame sutarę dėl konkrečių, aiškių darbų (...), manau, kad koalicija bus tikrai darbinga. Bet tai nereiškia, kad nebus iššūkių“, – žurnalistams sakė R. Šimašius.

Į vicemerus bus R. Šimašiaus komitetas „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės“ siūlo Vytautą Mitalą, iki šiol vadovavusį savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto komitetui. Jis bus atsakingas už švietimą, išskyrus LLRA atitenkantį neformalųjį ir ikimokyklinį ugdymą, taip pat miesto plėtros, ūkio ir socialinius klausimus.

Džiaugiuosi, kad turime plačią, bet tvirtą koaliciją.

LLRA į vicemerus deleguos dabartinę vicemerę Editą Tamošiūnaitę, ji prižiūrės ikimokyklinį ir neformalųjį ugdymą, kultūros, sveikatos ir saugaus miesto sritis.

Konservatorių vicemeru bus šiose pareigose šią kadenciją jau dirbęs Valdas Benkunskas, jam priskirta miesto energetika (vandens, šilumos ir atliekų tvarkymo ūkiai), sporto ir sveikatinimo reikalai.

Administracijos vadovu išliks dabartinis direktorius Povilas Poderskis. Į administracijos direktoriaus pavaduotojus siūloma P. Poderskio pavaduotoja, LLRA atstovė Danuta Narbut, į tarybą išrinktas konservatorius Adomas Bužinskas (dėl nesuderinamų pareigų jis turės palikti tarybą). Taip pat į pavaduotojus ketinama siūlyti į tarybą neperrinktą R. Šimašiaus komiteto atstovę Ritą Balčiūnienę.

Iš aštuonių komitetų, trims vadovaus R. Šimašiaus atstovai, po du komitetų vadovų postus atiteks konservatorių ir „darbiečių“ atstovams, vienas – LLRA.

R. Šimašiaus komandai priklausys Miesto plėtros, Aplinkos ir energetikos, Ekonomikos ir finansų komitetai, Socialinių reikalų, Švietimo ir kultūros komitetai atiteks Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, LLRA vadovaus Sveikatos ir sporto komitetui, Savivaldos plėtojimo ir viešosios tvarkos  bei Paslaugų ir Miesto ūkio komitetai – Darbo partijai.

R. Šimašius tvirtino, kad su tris atstovus turėsiančiais „valstiečiais“ nepavyko sutarti dėl jų „noro turėti tikrai daug pozicijų“, tačiau patvirtino, kad didelė dalis jų siūlytų darbų įtraukta į koalicijos programą.

Žada administracijos pertvarką

Tarp pirmųjų darbų R. Šimašius įvardija savivaldybės administracijos struktūros pertvarką, kad „ji būtų pajėgi realizuoti koalicijos sutartus darbus“. Jis sako, kad tai „nebus perversmas“, bet įvardija, kad bus atsisakoma departamentų.

„Planuojame tam tikrus pokyčius, esame sutarę, kad ji (struktūra – BNS) būtų plokštesnė, t.y. būtų mažiau lygmenų. Džiaugiuosi, kad lankstesnis valstybės administravimo įstatymas tą leidžia padaryti. Bus gana ryškus pokytis (...). Departamentų, kaip tokių, planuojame, kad turėtų nelikti, skyrių mažės, jie taps labiau savarankiški, labiau atskaitingi administracijos vadovybei“, – teigė meras.

Mokytojams žadamos atlyginimų grindys, nuolaidos

Valdantieji programoje sutarė dėl 19 punktų, tarp kurių – didesnis dėmesys pradėtiems darbams, švietimui, susisiekimui, darniai miesto plėtrai ir jau esantiems miegamiesiems rajonams, skverams ir parkams. Žadama gerinti padėtį neįgaliesiems, atnaujinti stoties rajoną.

Švietimo srityje įsipareigojama pastatyti naujas mokyklas Pašilaičiuose, Balsiuose, Pavilnyje, Pilaitėje, Bajoruose, atnaujinti esamas mokyklas, skatinti jose kūrybingumą, ypatingą dėmesį skirti vaikų kūno kultūros ugdymui, nustatyti, kad mokyklų direktoriais gali tapti ne tik pedagogai.

Valdantieji ypatingą dėmesį žada skirti mokytojams: pradedantiesiems – įvesti atlyginimų „grindis“, taip pat sukurti nuolaidų sistemą kalbų mokymuisi, sveikatos priežiūros, transporto paslaugoms.

Keliamas ir tikslas pritraukti bent vieną užsienio universitetų filialą į Vilnių, inicijuoti studentų miestelio viešųjų, poilsio,sporto erdvių Saulėtekyje atnaujinimą.

Darželiuose per ketverius metus įsipareigojama sukurti 1500 naujų vietų, skiriant didžiausią dėmesį naujiems, besiplečiantiems rajonams. Žadama numatyti ir neformalaus ugdymo krepšelį darželinukų būreliams – šiuo metu savivaldybė finansuoja tik dalį būrelių moksleiviams.

Tikslas – stadionas, dar du baseinai, ledo arena

Iš objektų, įsipareigojama pastatyti koncertų salę ant Tauro kalno, įgyvendinti nacionalinio stadiono projektą net ir be Vyriausybės indėlio. Tokiu atveju projektas būtų finansuojamas iš savivaldybės biudžeto, nepavykus ir tam, būtų imamasi alternatyvaus stadiono, talpinančio 10-15 tūkst. žiūrovų. Planuose – ir nauja ledo arena, skirta profesionalams.

Taip pat žadama pastatyti du naujus baseinus, įrengti dešimt futbolo aikščių su dirbtine danga, visiškai naują stadioną pilnų matmenų stadioną Naujoje Vilnioje, rekonstruoti 40 sporto aikštelių prie mokyklų.

Didinant Vilniaus patrauklumą, be dėmesio užsienio investuotojams, naujų skrydžių krypčių paieškų, svarstoma steigti atskirą komisiją naktinei miesto ekonomikai, įsipareigojama skatinti emigrantų sugrįžimą, jų vaikams plėsti specialias programas mokyklose. Įsipareigojama mažinti diskriminaciją seksualinių mažumų, rasės ar tautybės pagrindu.

Planuose – iškelti iš sostinės senamiestyje esančio skvero paminklą Petrui Cvirkai, pasodinti 10 tūkst. naujų medžių, taip pat bus siekiama peržiūrėti kultūros paveldo apsaugos kriterijus „siekiant lankstesnio jų pritaikomumo“. Žadama ir seniūnijų reforma – jos, pagal valdančiųjų planus, turėtų jungti panašius interesus turinčias teritorijas, pvz. sodų bendrijas, daugiabučius.

Savivaldybėje taip pat ketinama sukurti atskirą sistemą, kurioje interesus turės deklaruoti visi savivaldybės politinio pasitikėjimo tarnautojai.

Viešųjų pirkimų srityje valdantieji įsipareigoja trečdaliu sumažinti vidaus sandorių su savo įmonėmis – „Vilniaus planu“, „Grinda“ ir „Vilniaus miesto parkais“, viešai skelbti mažos vertės pirkimus.

Planuose – įmonių akcijų privatizavimas

Į susitarimą valdantieji taip pat įtraukė galimybę parduoti dalį akcijų tose įmonėse, kur savivaldybė neturi sprendimo teisę suteikiančio paketo – konservatoriai su šiuo pasiūlymu sutiko tik iš dalies ir žadėjo nepalaikyti, jei tai bus taikoma socialiai jautrias paslaugas teikiančioms įmonėms, pavyzdžiui, šilumos, vandens, atliekų ūkiams.

Šilumos ūkio srityje numatoma žadama dešimtadaliu mažinti šilumos kainą. Planuojama įrengti du naujus biokuro katilus Vilniaus antrosios elektrinės teritorijoje (šalia Savanorių žiedo) bei rajoninėje katilinėje Baltupiuose, rekonstruoti 20 km. šilumos ir karšto vandens trasų.

Taip pat įsipareigojama tęsti bylinėjimąsi tarptautiniame arbitraže su sostinės šilumos ūkį valdžiusia „Veolia“.

R. Šimašius pripažino, kad programa yra ambicinga, bet ją tikimasi įgyvendinti šimtu procentų.

„Aš linkęs tikslų neformuluoti labai saugių, kad tikrai padarysime, nebent darbus griūtų. Ne, tikrai reikės ir daug darbo, susiklausymo, daug proto ir daug sėkmės, bet tikslas yra įgyvendinti šimtu procentų, be abejo“, – aiškino jis.

Konservatoriai nusileido dėl stadiono, LLRA neteko švietimo

Pusantrų metų opozicijoje dirbę konservatoriai prieš rinkimus ypač daug kritikos išsakė Nacionalinio stadiono projektui, tačiau koalicijos sutartyje pritarė jo statyboms net ir be Vyriausybės indėlio. V. Benkunskas dabar sako, kad frakcija supranta, jog procesas stipriai pasistūmė į priekį ir „nelabai kas dabar nuo savivaldybės priklauso“.

„Aptarta, kad projektas, tęsiamas jau, turbūt, penkti metai, turi būti tęsiamas, bet nebus bet kokia kaina siekiama jį pabaigti, jei griūna visa finansavimo piramidė, neaišku dėl rangovų pozicijos“, – sakė jis.

LLRA Vilniaus skyriaus pirmininkė Vanda Kravčionok sako, kad partija nejaučia nuoskaudos netekusi didžiosios dalies švietimo sektoriaus.

„Viskas pastatyta ant gerų bėgių, ir, manau, gerbiamas Mitalas tęs tą darbą – mes bendradarbiausim“, – kalbėjo ji.

„Radome dokumentus, kad savivaldybė 1998 metais finansavo šios lentos pastatymą 7741 litu. Šiaip jau nemaža suma kaip tam laikui. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, šiandien priėmiau sprendimą, kad savivaldybė atkurs J. Noreikos lentą – sugrįšime į tą pačią padėtį, kuri buvo iki vakar ryto, kol kuvaldinis teroristas sugalvojo tarsi pagal užsakymą pakiršinti mūsų visuomenę“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje antradienį pranešė R. Šimašius.

Anot jo, bus įrengta nauja atminimo arba atkurta senoji, surinkus ją iš sudužusių dalių.

Pirmadienį tuoj po įvykio meras tvirtino, kad vandališkai sudaužyta lenta nebus atkuriama.

„Primenu, kad savivaldybė nebuvo šios atminimo lentos įrengimo iniciatorė, tad lentos atkūrimo svarstyti neplanuoja“, – pirmadienį feisbuke rašė R. Šimašius.

Atkurti J. Noreikos atminimo lentą paragino Seimo nariai, premjeras Saulius Skvernelis.

R. Šimašius antradienį tvirtino, kad kalbant šia tema nereikėtų vadovautis karštomis emocijomis.

„Visų dar kartą prašau nežongliruoti šia tema, kol emocijos karštos – padarykime kelių mėnesių pertrauką galvų atvėsinimui, o po to grįžkime prie civilizuotos diskusijos apie Joną Noreiką, jo sudėtingą gyvenimo kelią, bei jo įamžinimo poreikį bei būdą. Elkimės kaip laisvi ir garbingi savo šalies ir miesto šeimininkai, nežaiskime pagal Kremliaus ir vietinio vandalo mums primestą scenarijų“, – rašė meras.

Dėl veiksmų Holokausto metu kontroversiškai vertinamo J. Noreikos atminimo lenta nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato numušta pirmadienį.

Tai viešai, filmuodamas savo veiksmus padarė Stanislovas Tomas, siekiantis kandidatuoti į Europos Parlamentą.

Teisėsauga pirmadienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Diskusijos visuomenėje dėl šios lentos vyko ne vienus metus. Kritikai teigia, kad šio garbingo ženklo neturi likti įvertinus tai, jog J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

Gynėjai pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.

J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.