„Regionai, savivalda labai svarbu. Negalime žiūrėti tik iš savo varpinės ar kunigaikštystės. Atleiskite, keistai skamba, kai vienos savivaldybės vadovas daro viešus pareiškimus, kad Vyriausybė su mokestinių įstatymų pakeitimais, kurie dar nėra priimti, bet tikiuosi, kad bus padaryti, – skriaudžia vieną ar kitą miestą“, – turėdamas galvoje Vilniaus mero komentarus dėl Vyriausybės planuojamo nekilnojamojo turto mokesčio, sakė premjeras.

Kartu jis šaržuodamas pridūrė, kad toks R. Šimašiaus požiūris neatitinka valstybinio intereso.

Neskriausim visos Lietuvos, kai reikės objektų, kurie yra sostinei skirti, bet finansuojami visos Lietuvos, ar tai būtų kultūros nacionalinės salė, ar nacionalinis stadionas.

„Jeigu tokį požiūrį turėsime... Mes pasiryžę palikti nekilnojamojo turto mokesčio dalį tiems, kurie labiausiai yra skriaudžiami, bet tada neskriausim visos Lietuvos, kai reikės objektų, kurie yra sostinei skirti, bet finansuojami visos Lietuvos, ar tai būtų kultūros nacionalinės salė, ar nacionalinis stadionas – visos Lietuvos gėda... Tai jeigu tokiu požiūriu žiūrėsime, kad tik savo varpinę matome, tai tada mes galime vėl susiskaldyti į atskiras savivaldybes ir bandyti išgyventi lokaliai negalvodami apie valstybės poziciją ir valstybės prioritetus. Kviečiu bendradarbiavimui, Vyriausybė yra pasiruošusi ir atvira“, – prezidento Gitano Nausėdos organizuotame regionų forume teigė premjeras.

ELTA primena, kad Vilniaus meras R. Šimašius savo feisbuko paskyroje kritikavo Vyriausybės inicijuojamą Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą. R. Šimašius teigė, kad šis mokestis yra „antiišradimas“: „Logiška argumentacija, kad šis mokestis pakeistų kitus mokesčius, taip pat lieka tik tuščios kalbos, nes mokestinės naštos mažinti ši valdžia nebesiruošia. O kad NT mokestis nukeliauja ne vietos savivaldybei, bet valstybei – čia toks kaip ir antiišradimas gaunasi, paneigiantis Vakarų pasaulio praktiką“.

Kontrolierė 2017-aisiais buvo gavusi skundą, kuriame teigiama, kad viena iš pareigybinių nuostatų buvo reikalavimas važiuoti dviračiu.

Vienas galimų kandidatų teigia tik dėl šio punkto neteikė savo kandidatūros, nors kitus reikalavimus atitiko. 

Lygių galimybių kontrolierės skundą teismas po dvejų metų vertino pakartotinai, įpareigotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. 2017-ųjų spalį VAAT skundą atmetė nusprendęs, kad kontrolierė negalėjo kreiptis, nes nebuvo atitinkamo tarnybos sprendimo.

Lygių  galimybių kontrolierė, gavusi vieno iš konkurso dalyvių skundą, yra nustačiusi, kad R. Šimašius diskriminavo asmenis su negalia darbo skelbime Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktoriaus pareigoms eiti nurodydamas, kad kandidatai privalo gebėti važiuoti dviračiu. Galimybė judėti parkuose kitomis ekologiškomis transporto priemonėmis nebuvo numatyta.

„Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu, dalis, kurioje nustatytas specialusis reikalavimas gebėti važiuoti dviračiu, prieštarauja Lygių galimybių įstatymui ir negali būti taikoma nuo įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo paskelbimo dienos“, – nurodė teismas.

Sprendimą priėmusi teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lygių galimybių įstatymo nuostatos įpareigoja valstybės ir savivaldos institucijas užtikrinti lygias teises ir galimybes, nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos.

Teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas per mėnesį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Vilniaus meras reikalavimą mokėti važiuoti dviračiu vadino objektyviu, nes tai būtina parko vadovo tiesioginėms funkcijoms: jis turi prižiūrėti didelę bei skirtingo reljefo teritoriją, organizuoti joje aplinkosauginę, mokslinę, pažintinę-rekreacinę, edukacinę veiklą.

Savivaldybė tuomet skelbė, kad regioninio parko vadovui tenka rūpintis kelis tūkstančius hektarų užimančia parkų teritorija, didelį dėmesį skiriant parkų gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimui, propagavimui. Tokio dydžio teritoriją darbuotojai, savivaldybės duomenimis, dviračiu apvažiuoja per savaitę.

Mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas Karolis Žukauskas BNS sakė, kad savivaldybės dangoraižio 19-ojo ir 20-ojo aukštų remontas buvo būtinas norint išplėsti vietų mero komandai bei iš esmės sutvarkyti reprezentacinę savivaldybės erdvę, kur priimami svečiai.

19-ojo aukšto remontą, įskaitant papildomus darbus, šią vasarą už 176 tūkst. eurų atliko bendrovė „Domipa“, su ja sudaryta dar 69,6 tūkst. erų sutartis 20 aukšto terasai tvarkyti.

Ši bendrovė vienintelė pateikė pasiūlymą savivaldybės įmonės – Vilniaus vystymo kompanijos (VVK) – skelbtuose mažos vertės pirkimuose.

Dar per 42 tūkst. eurų išleista baldams – kėdėms, minkštasuoliams, krėslams, kavos staliukams, posėdžių, registratūros ir darbo stalams, spintelėms su stalčiais, komodoms, virtuvės komplektui. Už 32 tūkst. eurų baldų pirkta iš bendrovės „Narbutas Lietuva“, už daugiau nei 10 tūkst. eurų – iš „DV projektai“. Be šių, pirkimuose apklausta ir bendrovė „Justura“, tačiau ji pasiūlymų nepateikė.

8 tūkst. eurų išleisti patalpoms projektuoti – darbus atliko „Paslaičio projektavimo biuras“.

19 aukšto plotas – 326 kvadratinių metrų, taigi vieno kvadratinio metro remonto kaina, neskaitant baldų, siekė 540 eurų.

Savivaldybė: remonto reikėjo ir dėl įvaizdžio

Komentare BNS savivaldybė nurodė, kad viršutiniai pastato aukštai, kur įsikūręs mero priimamasis, neremontuoti nuo 2004 metų, kai buvo pradėtas eksploatuoti pastatas Konstitucijos prospekte. Be to, dėl žemyn besisunkiančio vandens iš 20 aukšto terasos jau buvo kilusi avarinė situacija, neveikė terasos šildymo sistema, kai kurios plytelės buvo atšokusios.

„Tai matėsi ir vizualiai, ir buvo problemų su varvančiu stogu – per terasą pratekėdavo vanduo. Tai, kad patalpose matėsi vizualūs trūkumai, atsiradę dėl tekančio vandens ar natūralaus nusidėvėjimo, trukdė ir svarbiai jų funkcijai – reprezentacijai, kadangi šiuose aukštuose lankosi aukšto rango svečiai – kitų užsienio ir Lietuvos miestų merai, investuotojai, ambasadoriai“, – tvirtino savivaldybė.

Nurodoma, kad remontas atliktas ir siekiant pritaikyti patalpas mero komandai: iki remonto čia dirbo du patarėjai, mero kabinetą sumažinus perpus, kitoje pusėje įrengtos šešios darbo vietos visiems patarėjams, taip pat padidintas pasitarimų kambarių skaičius.

Anot savivaldybės, į minėtą sąmatą įeina ne tik statybos darbai (demontavimas, pertvarų, grindų, lubų įrengimas, apdailos ir kiti darbai), bet ir visos eksploatacinės medžiagos, techninė įranga, o remonto kainos apskaičiuotos pagal šių metų kovo rinkos kainas. Savivaldybė pabrėžia, kad už visas procedūras buvo atsakinga „Vilniaus vystymo kompanija“, todėl pirkimo detalių nekomentuoja.

Opozicija abejoja skaidrumu

Į remonto kainas dėmesį šią savaitę atkreipęs opozicinės Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) frakcijos seniūnas Žilvinas Šilgalis sakę, kad tiek remonto suma, tiek tai, jog rangos konkurse dalyvavo viena įmonė, kelia abejonių procedūrų skaidrumu.

„Galima remontą lyginti su Kauno „auksiniu tualetu“, dėl to jis ir vadinosi auksinis. Bet, prisimenu, kalbėta apie 0,5 mln. litais, čia – milijonas litais. Už tokią sumą galima du namus pastatyti, tad komentarų net nereikia“, – BNS teigė politikas.

Jis taip pat stebisi, kodėl VVK komisija rinkosi tik iš vieno dalyvio – „Domipos“ – pasiūlymo.

„Apklausoje dalyvauja tik vienas dalyvis, komisija renkasi iš vieno vieną, ir dar tokiomis kainomis. Palyginkime rinkos kainas ir bus viskas aišku: už balkonėlio plytelių uždengimą – 65 tūkst. eurų. Vagys ir tiek“, – piktinosi Ž. Šilgalis.

Anot R. Šimašiaus, susitikime ketvirtadienį su naujuoju ambasadoriumi Valerijumi Boranovskiu jis dar kartą priminė, jog Lietuva nėra patenkinta statoma elektrine ir yra susirūpinusi dėl jos saugumo bei paprašė tiesioginės prieigos prie duomenų.

„Ambasadorius bandė pasakoti, kad viskas su ja gerai. Aiškiai informavau, kad mums natūraliai trūksta pasitikėjimo, ar tikrai ten viskas gerai. Ambasadorių informavau, kad jeigu jie jau ruošiasi tą atominę elektrinę paleisti, kam mes visiškai nepritariame, tai gamtosauginius duomenis norėtumėme matyti online, visą laiką, vietoje, o ne per kažkokią informavimo sistemą“, – BNS teigė meras.

„Natūralu, kad pasitikėjimo kol kas nėra ir jį didinti gali tik pilnas informacijos atskleidimas“, – sakė jis.

Anot R. Šimašiaus, atsakydamas į ambasadorius kvietimą palaikyti draugiškus santykius, jis pabrėžė Baltarusijos savarankiškumo klausimą.

Ambasadorių informavau, kad jeigu jie jau ruošiasi tą atominę elektrinę paleisti, kam mes visiškai nepritariame, tai gamtosauginius duomenis norėtumėme matyti online.

„Atsakiau, kad kaimyniškus santykius norime palaikyti ir jog labai norėtųsi, kad Baltarusija būtų savarankiška šalis, o ne Rusijos satelitas“, – tvirtino Vilniaus meras.

Prieš maždaug du dešimtmečius metų Vilnius ir Minskas yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį tarp sostinių, tačiau, anot R. Šimašiaus, šiuo metu joks bendradarbiavimas nevyksta.

„Tiesą sakant, kadangi esu paskelbtas persona non grata Rusijoje, tai net nesu tikras, ar galėčiau netgi važiuoti į Baltarusiją. Aiškumo nėra, tai ambasadorius apie tai nieko negalėjo pakomentuoti. Ambasadoriui taip pat sakiau, kad bendradarbiavimas yra kartais apsunkintas labai skirtingo požiūrio į vertybes, žmogaus teises ir demokratiją“, – sakė jis.

Lietuva teigia, kad už 50 kilometrų nuo Vilniaus esanti Astravo atominė jėgainė Baltarusijoje statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų. Baltarusija tokius priekaištus atmeta.

Paskelbė "tikru vyru"

Pastaruoju metu internetinėje erdvėje aktyviai plinta Rusijos televizijos kanalo "Pervyj kanal" ("Pirmasis kanalas"), prisistatančio Rusijos televizijų eterio lyderiu, laidos "Vremia pokažet" ("Laikas parodys") įrašas. Laidoje liaupsinamas ir į padanges keliamas Vilniaus meras R.Šimašius. Jis vadinamas "tikru vyru" ir bene visa Rusijos televizijos kanalo laida skirta jo "didvyriškumui" įamžinti. Vilniaus merui R.Šimašiui ploja Rusijos televizijos studijoje susirinkę žiūrovai.

Rusų liaupsių R.Šimašius sulaukė už tai, kad rugpjūtį įsakė slapčia paryčiais nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sostinėje nukabinti atminimo lentą tarpukariu antisovietine veikla užsiėmusiam Lietuvos karininkui J.Noreikai-Generolui Vėtrai.

P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

"Ar žinote, kuo skiriasi tikras vyras nuo vyriškos giminės? Man atrodo, aš žinau. Tikras vyras atsako už savo sprendimus, už savo žodžius. Jis savo žodžių šeimininkas. Ir man atrodo, kad Vilniaus meras – aš noriu tuo tikėti – tikras vyras, – aiškino TV laidos vedėjas. – Šis žmogus ryžosi Žygdarbiui iš didžiosios raidės. Jis ryžosi nuimti Vilniuje atminimo lentas, skirtas – vadinkime daiktus tikraisiais vardais – nusikaltėliams, žmonėms, kurie kalti dėl masinių žudynių."

Anot Rusijos televizijos laidos dalyvių, R.Šimašius – "modernus Europos politikas, kuris aplenkė Lietuvos laiką". Ir būtent dėl to atsiranda tokių, kurie "kaišo jam pagalius į ratus".

Trūksta suvokimo

Susidariusią situaciją paprašytas pakomentuoti Seimo narys, politologas Laurynas Kasčiūnas "Vilniaus dienai" teigė, kad tas sprendimas dėl atminimo lentos J.Noreikai nuėmimo, kurį R.Šimašius priėmė vienasmeniškai, gerokai pasitarnavo Rusijos propagandai.

"Rusijos propagandai dabar yra labai nesunku, pasinaudojant R.Šimašiaus sprendimu, sieti mūsų laisvės kovas, visą rezistenciją, su fašizmo naratyvu – tuo klasikiniu naratyvu, kuris yra gyvas Rusijos propagandoje nuo pat mūsų nepriklausomybės atkūrimo", – sakė politologas.

Anot jo, R.Šimašius Rusijos televizijos laidoje vadinamas "tikru vyru" už tai, kad pradėjo plaukti prieš srovę. Tačiau tai, kas įvyko, iš esmės yra klasikinis pavyzdys, kai nesuderintas, neišanalizuotas sprendimas, pasirinkti klaidingi argumentai, neįvertinus iki galo pasekmių, sudaro pretekstą visam šitam informaciniam karui, kuriuo Rusija dabar labai gražiai naudojasi.

Šiuo atveju, mano manymu, suveikė "naudingo idioto" schema.

"Žinote, kalbant apie kai kuriuos žmones naudojamas toks apibūdinimas – "naudingi idiotai". Tai šiuo atveju, mano manymu, taip pat suveikė "naudingo idioto" schema, – pastebėjo L.Kasčiūnas. – Aš tikiuosi, R.Šimašiui čia bus nebloga pamoka. Įtariu, jis net nepagalvojo, jog jo veiksmai gali sukelti tokią sumaištį. Manau, dabar jis nuleidęs galvą bando išgyventi visa tai. Bet būtų kur kas geriau, jei jis pripažintų klaidą, atšauktų savo sprendimą. Bet iš jo to sunku tikėtis. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų – inovatyvus žmogus, bet raštingumas šioje srityje, suvokiant, kaip tavo sprendimas gali pasitarnauti svetimai propagandai, minimalus. Aš manyčiau, jis turėtų tą klaidą prisiimti. Moralinę atsakomybę – pirmiausia."

To ir reikėjo tikėtis

Toje pačioje televizijos laidoje rusų kritikos už tai, jog nepritarė R.Šimašiaus veiksmams, sulaukęs Seimo narys, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas, istorikas Arūnas Gumuliauskas "Vilniaus dienai" teigė į susiklosčiusią situaciją žiūrintis gana ramiai, nes puikiai žino, kad po R.Šimašiaus veiksmų kito scenarijaus ir negalėjo būti.

"Galiu pasakyti, kad tai yra didelio propagandinio karo dalis, – sakė istorikas. – Mūsų kaimynų propagandinio karo tikslas kaip tik ir yra paneigti mūsų istoriografijos tvirtinimus, kad buvo okupacija 1940 m. ir 1944 m., kad mus prievarta, jėga užėmė, kad mus trėmė po karo, kad vyko partizaninis karas. Taip norima paprasčiausiai sukompromituoti visą tą dalį istorijos nuo 1940 iki 1953 metų. Tad savaime aišku, kad tie dalykai, kurie nenaudingi Rusijos propagandai, yra neigiami. O dar geriau, jeigu, neįsigilinę į istorijos labirintus, kažką neigia patys mūsų politikai. Kremliui nieko nėra geriau, kaip pačių lietuvių pripažinimas, kad Rusija buvo teisi, o Lietuvos pasipriešinimo sovietinei santvarkai dalyviai – nusikaltėliai."

Belieka laukti, kol Rusija R.Šimašiaus biustą pastatys šalia Kremliaus sienos.

A.Gumuliauskas teigė nekvestionuojantis R.Šimašiaus kompetencijų, tačiau esąs tikras, kad ne kiekvienas gali būti istoriku – tam turi būti įgijęs tam tikrą išsilavinimą. "Kita vertus, jeigu tu vis dėlto dalyvauji istorijos politikos formavime, visada privalai išgirsti ir įsiklausyti ne tik į vieną istorikų, tyrėjų pusę. Šiuo klausimu juk yra istoriografijoje tam tikrų nesutarimų. Tad turi žinoti visas istoriografines mintis, visus istorikų tyrinėjimų rezultatus, ir tik tada drąsiai "eiti į tribūną", kalbėti, daryti kažkokius veiksmus", – svarstė pašnekovas.

"Manyčiau, kad meras R.Šimašius drąsus, bet ne ten, kur turėtų būti, – pastebėjo A.Gumuliauskas. – Aš, pavyzdžiui, prastai išmanau techniką, tad niekada netaisau automobilio – atiduodu tai daryti profesionalams. Manau, kad ir R.Šimašiui šioje situacijoje reikėjo taip pasielgti. Kitą kartą, įtariu, jis labiau galvos, ką daryti ir ką kalbėti. Nes matant, kaip reaguoja Rusija, belieka laukti, kol jie R.Šimašiaus biustą pastatys šalia Kremliaus sienos."

Televizijos nežiūri

"Vilniaus diena" teiravosi, ką apie minėtą televizijos laidą galvoja, kaip ją vertina ir kaip jaučiasi Rusijos televizijos liaupsinamas pats sostinės meras R.Šimašius?

Atsakymą redakcijai atsiuntė Vilniaus mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas. Jame teigiama, kad "meras labai džiaugiasi ne Rusijos, o JAV diplomatų dėmesiu Jono Noreikos klausimui, rusų televizijos apskritai nežiūri, ir norėtųsi priminti taip pat, kad pačioje Rusijoje Vilniaus meras Remigijus Šimašius yra paskelbtas persona non grata dėl savo pozicijos Krymo okupacijos ir kitais Rusijos užsienio politikos klausimais."

Penktadienį Katedros aikštėje juos iškilmingai pristatė miesto meras Remigijus Šimašius.

„Tai yra svarbus žingsnis atnaujinant viešąjį transportą. Jis daromas tam, kad keleiviai turėtų geresnę patirtį, kad galėtų drąsiai rinktis viešąjį transportą“, – susirinkusiesiems sakė Vilniaus meras.

Elektriniai autobusai pradės kursuoti sekmadienį 89 numerio maršrutu.

Skaičiuojama, kad viena įkrova jie galės važiuoti pusdienį, juose sumontuoti BMW varikliai.

„Turėsime dar rimtai pratestuoti tuos autobusus, ar jie iš tikrųjų nuvažiuos tiek, kiek planuojama, ar tas pakrovimas truks tiek, kiek numatyta, ar baterijos laikys taip, kaip turi būti“, – teigė R. Šimašius.

Autobusuose įrengtos 23 vietos – dešimt sėdimų, 12 stovimų ir viena neįgaliesiems.

Moderniuose elektra varomuose autobusuose įrengtos šildymo, vėdinimo sistemos, belaidis internetas, jie yra žemagrindžiai.

Sostinės savivaldybei šie autobusai kainavo kiek daugiau nei 1,5 mln. eurų.

Kaip teigia savivaldybė, autobusai įsigyti iš tiekėjų grupės, sudarytos iš bendrovės „TM Service“ ir Turkijos autobusų gamintojo „Karsan“.

Reitingo dėl užsitęsusio konflikto su „valstiečių“ lyderiu Ramūnu Karbauskiu nebeaugino ir iš savo posto trauktis atsisakantis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Jo palankaus vertinimo reitingo smuktelėjimas, rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugpjūčio 26–rugsėjo 8 dienomis atliktų apklausų duomenys, pastarąjį mėnesį buvo vienas ryškiausių.

Kaip parodė atlikta apklausa, didžiausius palankaus vertinimo nuostolius per mėnesį patyrė Kauno meras V. Matijošaitis (50 proc. vertina palankiai ir 34 proc. nepalankiai) bei europarlamentaras Liudas Mažylis (54 proc. palankiai ir 20 proc. nepalankiai). Lyginant su liepos mėnesio duomenimis, abiejų palankaus vertinimo reitingas smuktelėjo 6 procentiniais punktais.  

Panašiai, 5 procentais, krito ir į konfliktiniuose kontekstuose minimų politikų – posto netekti artimiausiu metu galinčio Seimo pirmininko V. Pranckiečio bei Vilniaus mero R. Šimašiaus palankaus vertinimo reitingas. Iš ginčų su „valstiečių“ lyderiu neištrūkstantį V. Pranckietį šiuo metu palankiai vertina 50 proc., o nepalankiai – 33 proc. piliečių, tuo tarpu R. Šimašių palankiai vertina 33 proc., o nepalankiai – 51 proc.

Visgi žvelgiant į pastarųjų apklausų duomenis į akis krinta tendencingas didžiausių Lietuvos miestų merų palankaus vertinimo smukimas. Lyginant su jų vertinimais iš karto po mero rinkimų šių metų kovo pradžioje, R. Šimašiaus vertinimas per pastaruosius 5 mėnesius pablogėjo 7 procentiniais punktais (nuo 40 proc. vertinančių palankiai iki 33 proc. nepalankiai). Tuo tarpu V. Matijošaičio palankus vertinimas per tą patį laikotarpį sumažėjo net 16 procentinių punktų (nuo 66 proc. vertinančių palankiai iki 50 proc.), o gyventojų, jį vertinančių nepalankiai, dalis padvigubėjo (nuo 17 proc. iki 34 proc.).

Per mėnesį viešojoje erdvėje pastaruoju metu mažiau figūruojančios buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės palankus vertinimas taip pat smuktelėjo. Gyventojų, palankiai vertinančių Seimo narę I. Šimonytę, dalis liepos mėnesį buvo 4 proc. gausesnė. Šią Seimo narę šiuo metu palankiai vertina 41 proc. ir nepalankiai 47 proc. piliečių.

Tuo tarpu didžiausias pozityvas visuomenėje jautėsi vertinant premjerą Saulių Skvernelį. Per mėnesį net 8 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, kurie palankiai vertina ministrą pirmininką. Šiuo metu jį palankiai vertina 50 proc. gyventojų ir nepalankiai 41 proc.

Taip pat 4 procentiniais punktais pagerėjo užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus (55 proc. palankiai ir 31 proc. nepalankiai) ir Lietuvos centro partijos pirmininko Naglio Puteikio (34 proc. palankiai ir 47 proc. nepalankiai) vertinimas. 3 procentiniais punktais gyventojai palankiau įvertino žurnalistą Edmundą Jakilaitį (49 proc. vertina palankiai ir 32 proc. nepalankiai), Europos Parlamento narę Aušrą Maldeikienę (44 proc. vertina palankiai ir tiek pat nepalankiai) bei filosofą Arvydą Juozaitį (35 proc. palankiai ir 34 proc. nepalankiai).

Kitų politikų ir visuomenės veikėjų vertinimai reikšmingai nepakito.

Šiuo metu Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina šalies prezidentus. Dabartinį šalies prezidentą Gitaną Nausėdą 83 proc. piliečių įvertino palankiai ir 9 proc. nepalankiai – tai mažiausiais nepalankus vertinimas iš visų šiame reitinge esančių visuomenės veikėjų.

Prezidentą Valdą Adamkų palankiai vertina 80 proc. ir 11 proc. nepalankiai. Vasarą kadenciją baigusią šalies vadovę Dalią Grybauskaitę 65 proc. įvertino palankiai ir 28 proc. piliečių deklaravo esą neigiamos nuomonės jos atžvilgiu.

Toliau geriausiai vertinamų veikėjų penketuke rikiuojasi užsienio reikalų ministras L. Linkevičius, europarlamentaras Liudas Mažylis.

Apklausos rezultatai rodo, kad reitinge yra dar 12 politikos bei visuomenės veikėjų, kuriais gyventojai labiau pasitiki, nei nepasitiki – tai V. Pranckietis, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (palankiai vertina 50 proc. ir nepalankiai 34 proc.), V. Matijošaitis, S. Skvernelis, E. Jakilaitis, buvusi žurnalistė Rūta Janutienė (48 proc. palankiai ir 33 proc. nepalankiai), buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis (atitinkamai 46 proc. ir 34 proc.), kadenciją baigęs eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis (45 proc. ir 36 proc.), iš politikos pasitraukęs diplomatas Vygaudas Ušackas (43 proc. ir 32 proc.), „tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis (42 proc. ir 35 proc.), žurnalistas Andrius Tapinas (39 proc. ir 36 proc.) bei A. Juozaitis.

 Nepalankiausiai (nepalankiai juos įvertino daugiau nei pusė apklaustųjų) šių metų vasaros pabaigoje Lietuvos gyventojai įvertino Ramūną Karbauskį (66 proc. nepalankiai ir 25 proc. palankiai), buvusį Vilniaus merą Artūrą Zuoką (63 proc. nepalankiai ir 20 proc. palankiai), sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą (atitinkamai 63 proc. ir 26 proc.), „socialdarbiečių“ lyderį Gediminą Kirkilą (60 proc. ir 26 proc.), profesorių Vytautą Landsbergį (60 proc. ir 28 proc.), konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį (58 proc. ir 31 proc.), europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį (56 proc. ir 20 proc.), Europos Parlamento rinkimuose sėkmės nebesusilaukusį Rolandą Paksą (56 proc. ir 27 proc.), Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą (52 proc. ir 31 proc.), ekspremjerą Algirdą Butkevičių (52 proc. ir 34 proc.) ir Remigijų Šimašių.

Apklausa vyko 2019 m. rugpjūčio 26- rugsėjo 8 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1019 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų ir vyresni), apklausa vyko 118 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.

„Išėjo mano babytė. Paskutinė iš senelių. Paskutinė iš mano vaikų prosenelių. Amžiną Tau atilsį“, – penktadienio pavakarę socialiniame tinkle rašė vyras. 

„Ją prisiminsiu visada. Ačiū gydytojams ir slaugėms, nuoširdžiai lydėjusiems paskutinius gyvenimo mėnesius“, – trumpą žinutę užbaigė politikas.