Pasisakant Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovei Daliai Henkei, nuo greta esančio pulto, prie kurio stovėjo R. Šimašius, pažiro dūžtančios vandens taurės šukės.

Laidą vedanti žurnalistė Nemira Pumprickaitė informavo, kad laida trumpam nutraukiama, sunegalavus R. Šimašiui.

Po pertraukėlės laidai grįžus į eterį N. Pumprickaitė informavo, kad buvusiam sostinės merui teikiama pagalba. Vėliau R. Šimašius grįžo į savo vietą ir tęsė dalyvavimą laidoje.

„Per 25 metų politinę karjerą visokių įvykių turėjau, bet tokio dar ne – tiesioginiame LRT eteryje, diskutuojant apie dvigubą pilietybę ir referendumą, sugebėjau nualpti. Jaučiausi šiandien apsinuodijęs kažkuo, bet neįvertinau rimčiau“, – po laidos feisbuke paskelbė R. Šimašius.

Jaučiausi šiandien apsinuodijęs kažkuo, bet neįvertinau rimčiau.

„Ačiū LRT komandai, kuri sureagavo ir padėjo, atsigavęs grįžau į eterį ir pratęsiau diskusijas dėl pilietybės. Atsiprašau, jei ką išgąsdinau – rekomenduoju prastai besijaučiant nežaisti su tiesioginiu eteriu“, – pridūrė politikas.

Referendumas dėl daugybinės pilietybės įteisinimo vyks gegužės 12 dieną kartu su prezidento rinkimų pirmuoju turu.

Buvęs Vilniaus meras, šiuo metu savivaldybės tarybos narys R. Šimašius buvo pasitraukęs iš aktyvios politikos, kai baigė dvi kadencijas trukusį vadovavimą Vilniui, tačiau į ją grįžo dalyvausiantis šiemet vyksiančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose.

Vienas iš Laisvės partijos įkūrėjų R. Šimašius Vilniaus mero pareigas ėjo dvi kadencijas, 2015–2023 metais.

„Praėjusius metus atsitraukęs nuo aktyvios politikos dar labiau pamačiau, kaip joje trūksta kompetencijos, tikro žmogiškumo ir atsakingos lyderystės“, – feisbuke rašė R. Šimašius.

„Jau nebe politiko statusu teko dalyvauti susitikimuose, per kuriuos mano nerimas, ar Europa tvirtose bei teisingos rankose, deja, tik išaugo. Tai, ką turime, neišsisaugos savaime, o tai, ko dar neturime, nesusikurs savaime“, – teigė jis.

R. Šimašius teigė, kad EP siektų Europos Sąjungos (ES) konkurencingumo globalioje ekonomikoje, miestų tvarumo ir žalumo bei būtų ne tik Lietuvos, bet ir Ukrainos balsu.

Vienas iš Laisvės partijos įkūrėjų R. Šimašius Vilniaus mero pareigas ėjo dvi kadencijas, 2015–2023 metais.

Pernai vykusiuose savivaldos rinkimuose jis kandidatavo tik į tarybos narius ir buvo išrinktas, vėliau įsidarbino dviejuose analitiniuose centruose.

Savivaldybės tarybos nario ir EP nario pareigos yra nesuderinamos, todėl jeigu būtų išrinktas į EP, R. Šimašius turėtų atsisakyti kurio nors iš mandatų.

Laisvės partija šią savaitę pradėjo  kandidatų registraciją į EP sąrašo reitingavimui.

Sąrašą reitinguoti galės ne tik partijos nariai, bet ir visi Lietuvos piliečiai nuo 16 metų, nepriklausantys jokiai kitai politinei partijai ar komitetui, bet palaikantys ir pritariantys Laisvės partijos vertybėms bei veiklai. Tam jie turės užsiregistruoti.

Registracija bus vykdoma iki sausio 12 dienos, pats reitingavimas vyks sausio 15–17 dienomis. Galutinis EP kandidatų sąrašas bus tvirtinamas per partijos suvažiavimą sausio 20 dieną.

EP rinkimai Lietuvoje vyks birželio 9 dieną.

Migracijos departamentas skelbia, kad tik apie 3 proc. – 6,2 tūkst. – užsieniečių Lietuvoje dirba aukštos kvalifikacijos darbą.

„Tai reiškia, kad mūsų mokestinė sistema yra visiškai nepalanki aukštą pridėtinę vertę kuriantiems žmonėms“, – antradienį LRT radijui sakė R. Šimašius.

Jo teigimu, dėl tos pačios priežasties Lietuvos piliečiai išvyksta dirbti į užsienį: „Ir, tiesą sakant, turime bėdą didesnę: mūsų, Lietuvos piliečiai kai pradeda uždirbti labai daug, tai prasideda „Sodros“ lubos ir visi kiti dalykai ir jie pradeda išvažiuoti į kitas šalis (...) tam, kad galėtų mokėti mažiau mokesčių“.

R. Šimašius taip pat teigė, kad daug žemos kvalifikacijos užsieniečių į Lietuvą atvyksta, nes vietos gyventojai nenori dirbti mažai apmokamų darbų.

„Mes, kaip visuomenė, tampame turtingesni, o tai reiškia, kad vis mažiau mūsų piliečių nori dirbti mažai apmokamus darbus – o juos kažkas turi dirbti, kviečiami dirbti atvykėliai“, – kalbėjo R. Šimašius.

Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą, iš jų daugiau nei 145 tūkst. yra Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, per 16 tūkst. – Rusijos, po maždaug 4,1 tūkst. Kirgizijos bei Uzbekistano piliečių.

Beveik pusė visų Lietuvoje esančių užsieniečių atvyko dirbti pagal įvairias trūkstamas profesijas. Dažniausiai tai yra  tolimųjų reisų krovinių bei keleivių vežėjai, statybos ir kitų pramonės sektorių darbuotojai.

Socialinio tinklo „LinkedIn“ paskyroje jis skelbia, jog gegužę tapo įstaigos „Centenary Policy Institute“ vyresniuoju patarėju, taip pat su kitais asmenimis birželį įsteigė analitinį centrą „World is a School“.

Kaip BNS nurodė R. Šimašius, „World is a School“, kuriai vadovauja buvęs jo politinis bendražygis, buvęs sostinės vicemeras Tomas Gulbinas, yra nedidelis analitinis centras, skirtas „padėti miestams diegti švietimo inovacijas“, panašias į tas, su kuriomis Vilnius laimėjo „Bloomberg Philanthropies’ Global Mayors Challenge“ apdovanojimą.

Anot jo, šį įstaiga orientuosis ne į Lietuvos miestus.

„Centenary Policy Institute“ veikė jau anksčiau. Prisijungiau prie misijos įgyvendinimo – padėti demaskuoti Kremliaus politiką, padėti Vakarams generuoti naujas stiprinančias idėjas. Veiklos sritis irgi mažiau Lietuvoje, daugiau Europoje likusioje“, – BNS teigė R. Šimašius.

Pasak jo, instituto steigėjas ir vadovas yra Paulius Kunčinas.

Vienas iš Laisvės partijos įkūrėjų R. Šimašius Vilniaus mero pareigas ėjo dvi kadencijas, 2015-2023 metais, šiuo metu jis kaip šios partijos atstovas dirba Vilniaus savivaldybės taryboje.

Naujasis miesto vadovas pirmiausiai padėkojo visiems už parodytą pasitikėjimą ir akcentavo nepaprasto įpareigojimo pradžią, kviesdamas puoselėti vienybės dvasią, sutelkti dėmesį į tai, kas iš tiesų svarbu – kad Vilnius taptu miestu, kuris priklauso visiems.

„Mūsų miestas šiandien jau pasiruošęs tapti ryškiausia Šiaurės Europos žvaigžde: su savo jaukumu ir jauniems, ir vyresniems, su puoselėjamu šimtamečiu paveldu ir šiuolaikinės miesto kultūros renginiais, su ambicingų jaunų verslų kuriamomis darbo vietomis ir puikiai veikiančiomis savivaldybės įmonėmis. Kviečiu kartu paversti šią viziją realybe: dar plačiau atverti mūsų mylimo miesto vartus jo gyventojams ir svečiams, kad kiekvienas čia jaustųsi laukiamas ir vertinamas“, – kalbėjo naujasis sostinės meras.

Miesto vadovas visiems vilniečiams pažadėjo dirbti nenuilstamai, įdėmiai klausytis ir vadovauti sąžiningai bei su atjauta.

Insignijas (regalijas) įteikė buvęs meras, Tarybos narys Remigijus Šimašius. Sveikindamas jis  pasidžiaugė jaudinančia akimirka, jog 700 metų skaičiuojantis Vilnius turi trečią tiesiogiai išrinktą merą ir palinkėjo, kad šiame solidžiame mieste, kad ir be cirkų, vis dėlto būtų daug jo atributų – netikėtumo, džiaugsmo, įsitraukimo, stebuklo.

Merą sveikinęs profesorius Rimvydas Petrauskas, Vilniaus universiteto rektorius, pabrėžė mero ir Tarybos atsakomybes, miestiečių įtraukimo į sprendimų priėmimo procesą svarbą, reprezentatyvumo ir urbanistinio gyvybingumo, paveldo saugojimo ir plėtros darną, nes miesto plėtros klausimai turi žengti kartu su nuolatine diskusija apie miestiečių gerovę, aplinką, balansą tarp modernėjimo proceso ir pažado puoselėti natūralų žalumą. O įsiklausymas ir didesnis įtraukimas visada garantuos daugiau paramos ir supratimo.

„Vilnius – atviras miestas, visada buvo Laisvės vieta, miestas Europai ir pasauliui. Vilnius užima labai neįprastą geopolitinę padėtį, kuri traktuojama kaip problema, grėsmė. Tačiau pasienis kartu visais laikais buvo ne tik potencialių konfliktų, bet ir kontaktų erdvė. Vilnius turi potencialą tapti intelektualine Europos metropolija, kurioje galėtume ne tik kalbėti apie istorinius pasiekimus, bet čia gimtų ir svarbūs politiniai sprendimai, būtų vystomos aukščiausio lygio technologijos ir mokslas. Išskirtinė Vilniaus geografinė situacija yra ir iššūkis, ir galimybė miestui ir šaliai vaidinti didesnį vaidmenį Europos politikoje, ekonomikoje ir kultūroje“, – sakė prof. R. Petrauskas.

Susirinkusiems koncertavo Šv. Kristoforo orkestras ir operos solistė Monika Pleškytė.

Į Vilniaus miesto pertvarkymą įsikišo prokurorai.

„Siekia nustatyti, ar gatvių projektavimo darbų vykdymo darbų užbaigimo stadijos metu nebuvo pažeistos konkrečios statybos teisinius santykius reglamentuojančios ir kitos teisės normos“, – per spaudos konferenciją sakė vyriausioji prokurorė Eidivalda Meškienė.

Ugniagesiai dar prieš pusantrų metų sakė, kad jiems sunkiau pasiekti kai kuriuos namus.

„Praeitais metais mūsų tarnyba turėjo vienuolika eismo įvykių, per kuriuos įbrėžėme vilniečių automobilius“, – apie nežymius sutrikdymus pasakojo Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Kerševičius.

Prokurorai sako, kad savivaldybė ignoravo ugniagesių perspėjimus, dėl to ir pradėtas tyrimas. Prokuratūra jau nurodė pašalinti ugniagesiams trukdančius stulpelius, gėlių vazonus, betono konstrukcijas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jau planavome pašalinti šią vasarą, nes nupirkta eismo stebėjimo sistema ir pažeidėjai bus fiksuojami kitais būdais“, – pabrėžė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Statybos inspekcijai nurodyta patikrinti, ar septyniolika gatvių pertvarkytos laikantis reikalavimų. Tačiau prokuratūra skelbia, kad ir pati Statybos inspekcija nekontroliavo savivaldybės darbų.

„Nesutikčiau su tokia griežta prokuratūros pozicija, kad inspekcija nieko nedarė. 2021–2023 m. buvo gauta skundų dėl gatvių siaurinimo, remonto, rekonstravimo. Į visus skundus reagavome“, – akcentavo Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vadovė Lina Kuksėnaitė-Česnulienė.

Jeigu procesas tęsis, turime informuoti ir visuomenę, kad mūsų atvykimo laikas ilgės.

Inspekcija sako nustačiusi, kad eismo juostų siaurinimui leidimų nereikėjo. Kadenciją baigiančiam merui prokurorų priekaištai atrodo politizuoti.

„Įsivertinsime, ar reikia skųsti šį prokuroro sprendimą, ar neskųsti. Jis labai ilgas, apie labai skirtingus dalykus, matosi daugiau politinės krypties ir gatvių dizaino klausimai nei teisiniai“, – svarstė R. Šimašius.

Dabar iš ugniagesių – dar grėsmingesni perspėjimai.

„Jeigu procesas tęsis, turime informuoti ir visuomenę, kad mūsų atvykimo laikas ilgės“, – pastebėjo V. Kerševičius.

Vilniečiams jau reikia pagalbos laukti ilgiau.

„Esame įsipareigoję gyventojams, kad 80 proc. kartų atvyksime per metus greičiau nei per 8 minutes. Matome, kad šis rodiklis Vilniaus mieste ilgėja. Dabar atvykstame 74 proc. iki 8 minučių“, – apie pailgėjusį laiką prakalbo V. Kerševičius.

Vilniaus meras sako pats to negirdėjęs, todėl ir nekomentuos: „Politikoje esu apie dešimt metų ir esu jau įpratęs nekomentuoti perpasakotų minčių.“

Prieš porą metų R. Šimašius kalbėjo, kad gatvių žalinimas ir siaurinimas papildomai nekainuos, viskas – iš sutaupytų lėšų. Anot savivaldybės, su apželdinimu susijusioms gatvių pertvarkoms 2021 m. išleista 675 tūkst. eurų, pernai – beveik 3,5 mln. Šiemet numatyta 2,5 mln. eurų.

Būsimasis Vilniaus meras Valdas Benkunskas nekomentavo. Nurodė, kad yra Briuselyje. V. Benkunskas yra sakęs, kad su R. Šimašiaus pradėtų gatvių siaurinimu revoliucijų nebus.

Apie daugybę atgarsių sulaukusią Vilniaus gatvių pertvarką pasisakė ir vilniečiai: „Susiaurintos gatvės man tinka. Gatvės turi siaurėti, nes lemia lėtesnį greitę. Siauros gatvės suteikia jaukumo“, „manau, taip ir reikia. Miestas turės mažiau automobilių“. Buvo sakančių, kad tai vertina neigiamai: „Didelė bėda. Žmonės neįvertina žiemos. Kai pilna sniego, neįmanoma pravažiuoti“, „siaurinimas mažina pralaidumą, didėja kamščiai“.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Situaciją komentavo ir meras R. Šimašius.

– Prokuroras pasakė, kad ir Statybos inspekcija tinkamai neatliko savo pareigų, neįvertino statybų keliamo nepatogumo.

– Negaliu komentuoti. Viską, ką reikėjo derinti su Statybos inspekcija, derinome. Ko nereikia, nederinome. Kokios rūšies krūmas pasodintas – ne inspekcijos dalykai.

– Ar miesto gatvės turi būti dar siauresnės?

– Kai kurios taip. Akivaizdu, yra tokių, kur važiuojamoji dalis per plati, o pėsčiųjų – per siaura. Yra ir atvirkščiai.

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

– Ar prieš gatvių pertvarką buvo kalbėta su ugniagesiais, kaip jiems seksis keliauti į iškvietimus?

– Aišku.

– Kodėl jie tada skundžiasi?

– Nekomentuosiu to, ko negirdėjau. Kalbėjau su Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos vadais, kalbėjome apie daug dalykų. Vilnius pagirtas kaip antras geriausias miestas kaip vykdo prevenciją. Apie gatves šnekėjo, buvo pastabų, į jas atsižvelgėme. Viena didžiausių pastabų – iškilios perėjos. Greitai važiuojant reikia sulėtinti. Mes šnekamės, klausomės.

Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams padėkota už kilnumą, atsidavimą, išgelbėtas gyvybes ir sveikatą.

„Auksinės mediko širdies“ apdovanojimai šiemet įteikti gydytojams Simonui Sireikai, Emilijai Petrauskienei, Aurelijai Zagreckienei, Daliui Matkevičiui, Robertui Kvaščevičiui, Rūtai Žaliūnienei, Robertui Skalskiui, slaugytojai Tatjanai Žilai, akušerei Živilei Skirkienei, administratorėms Rasai Kločkovai, Jadvygai Petrošienei, Astai Matuliauskienei, Renatai Giliun, Guodai Ropaitei-Beigei.

„Medikams tenka gydyti ir kūną, ir sielą. Dėkoju už Jūsų pasišventimą dalytis talentu, už atsidavimą, kitiems dovanojamą sveikatą ir gyvenimą. Drauge kuriame auksinių širdžių Vilnių“, – padėką medikams perdavė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas Simonas Sereika „Auksinę mediko širdį“ gavo už dalyvavimą savanorių medikų misijoje Ukrainoje, siekį padėti ten dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams susidoroti su smarkiai išaugusiu krūviu karo metu.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurochirurgijos skyriaus vedėjas gydytojas neurochirurgas Robertas Kvaščevičius apdovanotas už novatoriškumą ir naujų metodikų taikymą neurochirurgijos srityje, už pagarbą pacientui ir profesionalumą. Jis vienas pirmųjų Lietuvoje atliko galvos smegenų naviko šalinimo operaciją pacientui nemiegant.

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Guoda Ropaitė-Beigė apdovanota už visuomenės sveikatos puoselėjimą ir nuolatinį operatyvų reagavimą į kylančias grėsmes sveikatai, didžiulį indėlį valdant Covid-19 epidemiologinę situaciją, operatyvią pagalbą nuo karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms bei nuolatinį inovatyvių sprendimų ieškojimą didinant visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumą gyventojams.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės akušerė Živilė Skirkienė apdovanota už nepailstamą darbą su su nėščiosiomis, sveikos gyvensenos mokymus nėštumo metu.

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Rasa Kločkova įvertinta už didžiulį indėlį buriant Vilniaus miesto bei rajono vyresnio amžiaus gyventojų bendruomenę bei puoselėjant jų sveikatą.

Grigiškių sveikatos priežiūros centro administracijos darbuotoja Jadvyga Petrošienė apdovanota už atsakingą, sąžiningą, profesionalų, kūrybingą ir ilgametį darbą įstaigoje.

Naujosios Vilnios poliklinikos bendrosios praktikos slaugytoja Tatjana Žila apdovanojimą gavo už pasiaukojantį ir atsakingą darbą, profesionalų požiūrį, supratingą bendravimą su pacientais ir jų artimaisiais.

Vilkpėdės ligoninės direktoriaus pavaduotojai medicinai Astai Matuliauskienei apdovanojimas įteiktas už puikius organizacinius įgūdžius, darbštumą, iniciatyvas ir gebėjimą greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją. Ji aktyviai dalyvauja slaugos, palaikomojo gydymo paslaugų optimizavimo procesuose, įstaigos bei visuomeninėje veikloje.

Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Renata Giliun įvertinta už gebėjimą operatyviai priimti sprendimus, susijusius su įstaigos slaugos kolektyvo darbo organizavimu, už jautrumą, novatoriškas idėjas ir siekį įgyvendinanti jas praktikoje.

Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Emilija Petrauskienė apdovanota kaip aukštos kvalifikacijos specialistė, turinti išskirtinę dovaną – mokėjimą bendrauti ir suprasti pacientus. Gydytoja taip pat yra įstaigos rezidentų vadovė bei užsiima švietėjiška veikla.

Centro poliklinikos šeimos gydytoja Aurelija Zagreckienė įvertinta už svarų indėlį stiprinant bendruomenės sveikatą, apmokant specialistus, siekiant užtikrinti kvalifikuotų ir kokybiškų paslaugų teikimą.

Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos veido ir žandikaulių chirurgas gydytojas Dalius Matkevičius apdovanotas už unikalias burnos, veido ir žandikaulių srities operacijas įgimtų ir įgytų veido srities susirgimų ir deformacijų atvejais.

Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytoja vaikų odontologė, Vilniaus medicinos draugijos narė Rūta Žaliūnienė įvertinta „Auksine mediko širdimi“ už ypatingą dėmesį burnos sveikatos priežiūrai. Gydytoja rūpinasi negalią turinčių vaikų burnos sveikata, kartu su jaunaisiais rezidentais taiko vaikams pažintinę ir pasikartojančią terapiją, moko pagrindinių burnos priežiūros principų.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojas anesteziologas reanimatologas Robertas Skalskis apdovanotas už nuolatinę natūralių gydymo būdų paiešką. Jo dėka Lietuvoje pradėta taikyti ozonoterapija, jis žinomas kaip šio gydymo pradininkas.

„Auksinės mediko širdies“ apdovanojimui kandidatus teikė Vilniaus miesto sveikatos priežiūros įstaigos, Vilniaus medicinos draugija ir kitos įstaigos.

„Mes nuolat turime derinti visų miestiečių interesus, o gatvėse jie susikerta labiausiai. Tai, kas ugniagesiams ar kitoms tarnyboms, ar šiaip skubantiems yra tik tranzitinė gatvė, kitiems dažnai yra kasdienė gyvenimo erdvė, kurią jie ar jų vaikai turi pereiti, palei ją gyventi. Todėl gatvės turi būti ir patogios pravažiavimui, ir saugios, o taip pat jaukios gyventi. Negalime mūsų europietiško miesto paversti Minsku“, – pirmadienį feisbuke paskelbė R. Šimašius.

Generalinė prokuratūra pirmadienį pranešė, kad su sostinėje atliekamais gatvių pertvarkymo darbais susijusius savivaldybės administracijos veiksmus įvertinęs prokuroras priėmė nutarimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Patikinu, kad jei kas trukdo – kuoliukai, augalai, lauko kavinių staliukai ir t.t. – kliūtis pašalinsime.

Pranešime nurodoma, kad su gatvių pertvarka ir remontais susiję veiksmai tarp „Vilniaus gyventojų sukėlė didelį rezonansą“.

Prokuroras pareikalavo, kad savivaldybė pašalintų esamas kliūtis – stulpelius, gėlių klombas, atitvarus, lauko kavinių inventorių ir pan., – trukdančias judėti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo automobiliams Vilniaus senamiestyje ir kitose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos nurodytose vietose.

Pranešime nurodoma, kad esamos kliūtys pažeidžia pagrindinius gaisrinės saugos reikalavimus bei bendrąsias gaisrinės saugos taisykles.

R. Šimašius teigia, kad visi darbai bus įvertinti pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pastabas.

„Patikinu, kad jei kas trukdo – kuoliukai, augalai, lauko kavinių staliukai ir t.t. – kliūtis pašalinsime“, – sako meras ir pažymi, kad „avaringumas humanizuotose Vilniaus gatvėse sumažėjo triskart, kitose – iki 10 procentų“.

Prokuroras nutarimu taip pat įspėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių nedaryti teisės pažeidimų ir neišduoti leidimų lauko kavinių veiklai, jeigu tokia vykdoma veikla būtų pažeidžiami priešgaisriniai reikalavimai.

Tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo metu prokuroras taip pat nustatė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nevykdė priežiūros, neatliko rekonstruojamų gatvių statybos darbų patikrinimo.

Viešąjį interesą ginantis prokuroras pareikalavo iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti, tai yra atlikti konkrečių 17 gatvių pertvarkymo darbų teisinį vertinimą.

Nurodyta įvertinti atliktų, atliekamų ar planuojamų atlikti darbų apimtis bei jų teisėtumą, atlikti projektinių sprendinių bei vadovaujantis jais išduotų statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo, statybos užbaigimo proceso teisinį vertinimą.

Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi pertvarkyti sostinės gatves, siaurindama važiuojamąją dalį ir didesnį dėmesį skiriant pėstiesiems ir dviratininkams, eismo saugumui, želdynams.

Anot jo, architektai abejoja, ar su Vilniaus mero žmona siejama bendrovė neturės išskirtinių sąlygų, neįgaus dominuojančios padėties kitų etapų atžvilgiu, nes kiti dalyviai turės taikytis prie pirmojo etapo metu parengtos architektūrinės vizijos.

Kaip kovo pabaigoje pranešė Turto bankas, pirmojo etapo – pastato A. Goštauto gatvės 11 – kapitalinio  remonto projektinius pasiūlymus „Do Architects“ iki balandžio pabaigos parengs už 80 tūkst. eurų, įmonė pasirinkta laimėjusi konkursą ir pasiūliusi mažiausią kainą.

Registrų centro duomenimis, G. T. Gylytė yra viena iš penkių „Do Architects“ akcininkų, kurie akcijas valdo lygiomis dalimis.

Viso būsimo ministerijų miestelio architektūrinį konkursą organizuos Lietuvos architektų sąjunga, šią paslaugą ji teiks už 64,7 tūkst. eurų. Planuojama, kad kvartalo architektūrinis konkursas bus paskelbtas liepą. Jo laimėtojas pateiks viziją, kaip turėtų atrodyti  būsimas kompleksas.

Turto bankas skelbė, kad pirmojo etapo projektiniai pasiūlymai atskirai rengiami siekiant paspartinti darbus ir finansuoti būsimus etapus.

Sausį Vyriausybė pritarė beveik 170 mln. eurų preliminarios vertės valstybės pastatų komplekso Vilniaus centre pertvarkai, į buvusius mokslinių tyrimų institutų pastatus iki 2028 metų perkeliant dalį ministerijų bei kitų įstaigų, o atlaisvintus jų pastatus parduodant.

Taip pat pritarta ir šalia Neries esančio kvartalo pertvarkos koncepcijai.

Pasak Turto banko, čia 2025 metų pirmąjį ketvirtį turėtų persikelti trys ministerijos – Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio ir Susiekimo. Perkėlus ministerijas ir pardavus jų dabartines patalpas būtų užtikrintas finansavimas tolesniam projekto vystymui. Preliminari pirmojo etapo vertė siekia apie 16 mln. eurų. 

Apie 170 mln. eurų vertės administracinio kvartalo A. Goštauto gatvėje pertvarką ketinama baigti 2028-aisiais.

Kvartale taip pat turėtų įsikurti Finansų, Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Teisingumo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat dalis kitų įstaigų.