„Pusė elektromobilių yra Vilniuje, dar jeigu pridėjus Vilniaus apylinkes bei rajoną – daugiau nei pusė. Kartu tai yra ir paskatų, kurias jau kelerius metus Vilnius teikia, pasekmė, nes tos A+ juostos daug kam yra didelis privalumas, kaip ir nemokamas automobilio statymas“, – trečiadienį viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros ir jos plėtros pristatymo metu teigė R. Šimašius.

Vilniaus meras tvirtina, kad mieste yra numatyti rodikliai ir planai, kada elektromobiliai nebeturės šiuo metu turimų lengvatų. Tačiau, anot jo, „meduolio“ principas vis tiek išliks, nes yra poreikis daryti taip, kad žmogui būtų patogiau turėti elektromobilį, o ne automobilį su vidaus degimo varikliu.

„Turime suvokti, kad kažkada tie privalumai išsisems ir baigsis, nes jeigu pusė automobilių būtų elektromobiliai, tai A+ juostos prarastų prasmę ir nemokamas automobilio statymas taptų mokamas, kaip ir visiems“, – sakė R. Šimašius.

„Džiaugiuosi, kad nebus nemokamų viešųjų stotelių, nes akivaizdu, kad verslui žymiai sunkiau priimti sprendimus investuoti, kai kažkas šalia gali pastatyti nemokamai“, – pridūrė jis.

„Mūsų ambicijos yra tikrai labai didelės. Mano tikslas, kad per dvejus metus nuo šio rudens mieste papildomai atsirastų 100 tūkst. medžių, 300 tūkst. vijoklių ir 10 mln. krūmų“, – kalbėjo Vilniaus meras R. Šimašius.

Tokie sumanymai įspūdžio nepaliko nei vairuotojams, nei saugaus eismo specialistams. Viename Vilniaus naujamiesčio rajone medžiai užkliuvo nekilnojamojo turto vystymo bendrovei „Rewo“. Pastaroji, esą, dėl saugumo greta esančiame valstybiniame sklype neturėdama leidimo savavališkai nukirto tris brandžius medžius: tuopą, kaštoną ir beržą.

„Išsaugojo vienintelį medį – ąžuolą. Sako, A. Brazauskas jį pasodino“, – pasakojo Vilniaus gyventoja.

Tokia įmonės savivalė papiktino gyventojus. Pastarieji pasigedo R. Šimašiaus reakcijos dėl neteisėtai medžius iškirtusios įmonės veiksmų. Tada Vilniaus meras apie įmonės laukiančią atsakomybę pasisakė feisbuke. „Jei įmonei brangi jos reputacija, tai ji turės ne tik sumokėti solidžią baudą, kurios dydį dar skaičiuojame, bet ir savo nuožiūra papildomai pasodinti bent 1000 medžių Vilniuje“, – socialiniame tinkle rašė R. Šimašius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Žalą savivaldybė suskaičiavo. Už neteisėtai nukirstus tris brandžius medžius – daugiau nei 117 tūkst. eurų. Nuo incidento praėjus keliems mėnesiams, bendrovė „Rewo“ nesusimokėjo nei mero žadėtos šimtatūkstantinės baudos, nei pasodino Vilniuje 1000 medžių.

Tačiau aplinkos apsaugos departamentas (AAD) praneša, kad žala gamtai jau atlyginta, tik suma – beveik 60 kartų mažesnė, nei skaičiavo R. Šimašius.

„Mes taryboje esame priėmę tvarką, pagal kurią baudos yra bent 10 kartų didesnės, negu numatytos nacionaliniu mastu visoje Lietuvoje“, – kalbėjo R. Šimašius.

„Šiuo atveju savivaldybė, manau, supainiojo žalą su bauda ir apsiėmė baudų nustatytojo vaidmens. Tokį vaidmenį gali atlikti tik Seimas“, – pasakojo advokatas Robertas Klovas.

Šimtatūkstantinės baudos medžius iškirtusi bendrovė mokėti neketina.

„Po šito atvejo su jais buvo dialogas, po to įvykio sausio mėnesį mes jiems įteikėme pretenziją. Vyko dialogas, kuris vėliau nutrūko, todėl dabar šitas ginčas yra perkeltas į teismą“, – kalbėjo Vilniaus savivaldybės miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.

Jei įmonei brangi jos reputacija, tai ji turės ne tik sumokėti solidžią baudą, kurios dydį dar skaičiuojame, bet ir savo nuožiūra papildomai pasodinti bent 1000 medžių Vilniuje.

„Nepaisant to, kad susitarimo kol kas pasiekti nepavyko, dialogą su Vilniaus miesto savivaldybe tęsiame. Taip pat toliau laikysimės suplanuotų įsipareigojimų ir investuosime į aplinką kaimynystėje. Čia įrengsime papildomus želdinius, sodinsime daugiau medžių ir krūmų, tvarkysime viešąsias erdves bei atnaujinsime greta esantį Simono Konarskio skverą“, – pasakojo UAB „Rewo“ vadovas Edvinas Malevskis.

Savivaldybė nusprendė kreiptis į teismą ir tokiu būdu iš bendrovės išieškoti savais metodais apskaičiuotą baudą. R. Šimašius sako, kad kreipėsi į aplinkos ministeriją dėl baudų už medžių kirtimą padidinimo.

„Aplinkos ministras tai lyg ir pažadėjo, tačiau tarp pažado ir veiksmo yra nemažas tarpas. Veiksmas neįvyko“, – teigė R. Šimašius.

AAD specialistai sako, kad reikalauti antrą kartą atlyginti žalą už tą patį pažeidimą, juolab, kad žala jau atlyginta, teisme šansų beveik nėra. Jiems antrina ir teisininkai.

„Tikrai reikės savivaldybei pavargti, jog įrodytų, kad žala yra didesnė arba kad ją reikia atlyginti antrą kartą“, – kalbėjo R. Klovas.

Teisininkai sako, kad vienintelis šiuo atveju teisingas kelias – didesnes baudas už neteisėtą medžių kirtimą įstatymais įtvirtinti seime.

„Apie šitą situaciją tikrai nepakomentuosiu, nes nežinau paskutinių duomenų, ir specialistai tikrai pakomentuos, bet diskusija dėl to, kokia turi būti bauda už nupjautą medį, vyksta ne pirmą mėnesį, ne pirmus metus“, – penktadienį žurnalistams teigė R. Šimašius, kartu pridurdamas, kad dėl baudų didinimo kiek anksčiau kreiptasi į Aplinkos ministeriją.

„Mes esame taryboje priėmę tvarką, pagal kurią baudos numatytos bent dešimt kartų didesnės negu nacionaliniu mastu visoje Lietuvoje. Aš labai linkiu, ir aplinkos ministras lyg ir pažadėjo, bet tarp pažado ir veiksmo dar yra nemažas tarpas, nes veiksmas neįvyko, kad vis dėlto bus padidintos baudos už medžių kirtimą“, – pridūrė Vilniaus miesto meras.

Medžių kirtimas bent jau miestų centruose turi tapti prabanga netgi legaliai tai darant, o nelegaliai dabar turi būti labai rimtos pasekmės.

R. Šimašius piktinasi, kad pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus leidimo nukirsti medį suma prilygsta baudos sumai, kurią tektų sumokėti už nelegalų jo kirtimą. Todėl, anot jo, jei Aplinkos ministerija nesiims veiksmų, šis klausimas turėtų būti paliktas savivaldybėms.

„Medžių kirtimas bent jau miestų centruose turi tapti prabanga netgi legaliai tai darant, o nelegaliai dabar turi būti labai rimtos pasekmės. Kol kas didesnio absurdo negu kad Lietuvoje yra sunku surasti, nes ar tu medį nupjausi legaliai, gavęs leidimą, ar nelegaliai, bauda yra tokia pati, kokia sumokama už pjovimą pagal leidimą. Lygiai taip pat absurdas, kad nupjovus medį miesto centre nelegaliai, ar nupjovus viduryje miško – bauda yra tokia pati. Yra labai paprastas sprendimas ir dar kartą galiu ir viešai kreiptis į ministrą, (...) arba palikite savivaldybėms nustatyti, arba nustatykite baudas, kad būtų iš tikrųjų labai aišku, kad nelegalus medžių kirtimas yra rimtas reikalas, o ne šiaip tik centus susimokėti reikalaujantis reikalas“, – pažymėjo R. Šimašius.

ELTA primena, kad bendrovė „Rewo“, T. Ševčenkos gatvėje vystanti projektą „Skvero namai“, greta esančiame valstybiniame sklype savavališkai, neturėdama leidimo, nukirto tris brandžius medžius.

Savivaldybės teigimu, po įžūlaus medžių pašalinimo be leidimo su įmone buvo pradėtas dialogas. Iš pradžių įmonė žadėjo atlyginti žalą svaresniu nei baudos dydis finansiniu indėliu ir papildomais želdinimo darbais, tačiau vėliau dialogas nutrūko ir iki šiol jokių susitarimų nepasiekta. 

Pagal šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybėje galiojančius naujų medžių sodinimo, priežiūros ir susijusių darbų įkainius, bendrovei, neteisėtai nukirtusiai medžius, atlyginti žalą Vilniaus savivaldybei kainuotų 117 359 eurus.

Jis taip pat sako, kad atvykstančiuosius pasitiks plakatai su informacija apie Rusijos karą Ukrainoje ir Antrąjį pasaulinį karą, pastebint veiksmų analogijas.

„Tikrai nedarysime jokių kliūčių močiutėms su gvazdikais ar ne gvazdikais atvykti į kapines, nebus jokių uždarinėjimų ir panašiai. Bet, aišku, bus pateikta informacija prie kapinių apie tai, kad deja, tai, kas vyko Antrojo pasaulinio karo metais, deja, panašūs dalykai Ukrainoje vyksta ir dabar, kartais – dar ir gerokai blogesni“, – žurnalistams penktadienį sakė meras.

Tikrai nedarysime jokių kliūčių močiutėms su gvazdikais ar ne gvazdikais atvykti į kapines, nebus jokių uždarinėjimų ir panašiai.

Jis pakartojo, kad minėti Antrojo pasaulinio karo pabaigos visi kviečiami gegužės 8-ąją, t.y. datą, kai karo pabaigą žymi Vakarai, o gegužės 9-ąją jis ragino nuo vizitų susilaikyti ir neiti „nei sovietinių dalykų šlovinti, nei protestuoti prieš šlovinančius“.

„Tai būtų vandens pylimas ant malūno, kuris Lietuvai yra žalingas“, – pabrėžė jis.

Anot mero, atvykstančius į kapines pasitiks „paprasta, dalykiška, neįžeidžianti“ informacinė lentelė su istoriniu įvykių vertinimu.

„Galbūt ryškesnis reportažas bus prie įėjimo į Antakalnio kapines, apie Antrąjį pasaulinį karą ir dabar vykstantį karą, Rusijos agresija Ukrainoje. Čia jau bus su nuotraukomis ir labai aiškiu parodymu, kad, deja, vyksta panašūs dalykai“, – kalbėjo jis.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) įspėja, kad gegužės 9-ąją Lietuvoje galimos provokacijos ir smurtiniai incidentai.

Lietuvos šeimų sąjūdis negavo leidimo mitinguoti Vilniuje, todėl renginys gegužės 15-ąją vyks Kauno rajone, rašo delfi.lt.

Tiksli renginio vieta kol kas neskelbiama. Jis vyks kurioje nors kaimo turizmo sodyboje.

Lietuvos šeimų sąjūdžio (LŠS) planus gegužės 15 d. Vingio parke surengti „maršą“ sužlugdė prasidėjęs Rusijos įsiveržimas į Ukrainą. Vilniaus savivaldybė atšaukė leidimą „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ renginiui Vingio parke.

Sostinės meras Remigijus Šimašius savo feisbuko paskyroje rašė, kad šio renginio iniciatoriai aktyviai palaiko Rusijos invaziją į Ukrainą.

LŠS Vilniaus savivaldybės sprendimą atšaukti leidimą apskundė teismui, tačiau, panašu, nelabai tikisi palankaus sprendimo.

LŠS savo tinklalapyje teigia, kad gegužės 15 d. organizuojamas „Didysis šeimos gynimo maršas“ yra ne šiaip renginys, o pilietinio pasipriešinimo akcija.

LŠS reiškia nepritarimą partnerystės įstatymui ir teigia, kad jis sukeltų grėsmių tradicinei šeimai.

Pernai, gegužės 15-ąją, sostinės Vingio parke vykusios akcijos dalyviai siekė išreikšti protestą prieš Stambulo konvenciją ir kitas iniciatyvas, jų teigimu, nukreiptas prieš tradicinę šeimą.

Renginyje buvo iki 10 tūkstančių žmonių.

Į Vingio parką dalyviai vedini mažais vaikais traukė iškėlę trispalves bei vėliavas su įvairių Lietuvos miestų atributika. Dalis piliečių į renginio vietą atsinešė transparantus, kuriuose surašyti lozungai, skelbiantys tradicinių šeimos vertybių svarbą visuomenei ir valstybei. „Tradicinė šeima = stipri tauta“, „Mama ir tėti, ačiū, kad esu“, „Iš santuokos kylanti šeima – pati geriausia vieta augti vaikams“, „Auginsime šeimą – išsaugosime Lietuvą“ ir t.t.

Vingio parke skambėjo ne tik tautinės dainos bet ir pareiškimai, esą šiuo metu yra iškilusi grėsmė tradicinėms vertybėms, kad bandoma primesti svetimą ir ydingą ideologiją.

Praėjusių metų liepos mėnesį „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ organizatoriai buvo susirinkę į protestą Lietuvos pasienyje ir čia reiškė nepasitenkinimą nelegaliais migrantais.

„Lietuvos šeimų sąjūdis“ skelbia, kad šia protesto akcija nori „apsaugoti valstybės sieną“.

„Atvykome čia, kad sustabdytume nelegalius imigrantus“, – tiesioginėje transliacijoje teigė dalyviai.

Pasak jo, trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje sostinės vadovas išsakė daug „įžūlių pareiškimų“.

„Vienas byloja, jog mūsų bažnyčios mums priklauso neteisėtai. Jis grubiai įsikišo į Bažnyčios reikalus, apie kuriuos turi menkiausią supratimą“, – ketvirtadienį paskelbtame pareiškime sakė dvasininkas.

„Jis ypač neatsakingai padarė viską, kad būtų sukurstyta nesantaika prieš vieną iš tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių“, – pridūrė jis.

R. Šimašius trečiadienį pareiškė, kad „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės laikus menančios cerkvės priklauso neteisėtai organizacijai, kuri inicijuoja karą ir taikių gyventojų žudymą“.

Jis ypač neatsakingai padarė viską, kad būtų sukurstyta nesantaika prieš vieną iš tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių.

„Mes, krikščionys ortodoksai, su džiaugsmu esame pasirengę kentėti dėl Kristaus. Tačiau, kadangi gyvename teisinėje valstybėje, norime išgirsti, kokį įstatymą pažeidėme. Ir jeigu nėra kuo mums papriekaištauti, tai Ortodoksų Bažnyčios Lietuvoje diskreditavimo kampanija tučtuojau turėtų liautis“, – sakė Trakų vyskupas Amvrosijus.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui. Bendruomenei vadovauja Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupas metropolitas Inokentijus.

Pastarasis praėjusią savaitę iš pareigų atleido kunigą Vitalijų Mockų, o kiti du kunigai, Gintaras Jurgis Sungaila ir Vitalis Dauparas, ne tik atleisti iš pareigų, bet ir nušalinti nuo bet kokios aktyvios tarnystės.

Dvasininkai tvirtino pasitraukę iš pareigų, nes jaučiantys sąžinės konfliktą, kai Rusijos ortodoksų bažnyčios patriarchas Kirilas remia Rusijos invaziją į Ukrainą, o Maskvos priešininkus Ukrainoje vadina „blogio jėgomis“, kovojančiomis prieš „Rusijos vienybę“.

Jie šiuo metu ruošia kreipimąsi į Konstantinopolio patriarchą, kad galėtų tapti šios metropolijos dalimi.

2018 metų spalį Konstantinopolio ekumeninis patriarchatas paskelbė negaliojančiu 1686 metais įvykusį Ukrainos stačiatikių prijungimą prie Maskvos patriarchato ir dar kartą patvirtino, kad kaip motininė bažnyčia, Konstantinopolis turi teisę ir tęs procedūras dėl autokefalijos (nepriklausomybės) Ukrainos stačiatikių bažnyčiai suteikimo.

Tuo metu Trakų vyskupas Amvrosijus teigė, kad kanoninių ryšių su Maskvos patriarchatu negalima tapatinti su administraciniu pavaldumu.

„Mūsų Bažnyčia – tai ne Maskvos patriarchato filialas ar pasiuntinybė, čia kalbama apie visai kitą kategoriją“, – sakė jis.

Dvasininkas taip pat kritikavo pasitraukusius kunigus: „Atskilėlių tvirtinimas, jog dvasininkų perėjimas iš vienos Bažnyčios į kitą yra kažkas panašaus kaip darbo vietos pakeitimas, neatitinka realybės.“

Klaipėdos valdžiai svarstant iškelti uostamiestyje esantį memorialą sovietų kariams, žvilgsnis krypsta ir į sostinės Antakalnio kapinėse esantį memorialą. Čia tradiciškai kasmet gegužės 9-ąją aukščiausi Rusijos diplomatai ir dalis rusakalbių bendruomenės vyksta minėti sovietų pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare.

„Vis dėlto kapinės yra kapinės, Vakarų civilizacijoje tai įprastai neliečiama vieta. Aišku, sovietai visą laiką mėgdavo pavaikščioti ant ribos, užeiti už jos ir padaryti iš kapinių ideologinius dalykus“, – BNS sakė R. Šimašius.

„Kur ta riba – didesnis paminklas ant masinio kapo, ar atskiri paminklai? Kapinės – kiek kita teritorija, be abejo, visi puikiai suprantame. Bet vertinsime situaciją, žiūrėsime“, – kalbėjo jis.

Meras primena, kad jam vadovaujant miestui iš viešųjų erdvių buvo pašalinti visi daugiausiai diskusijų keliantys sovietiniai reliktai – Žaliojo tilto skulptūros, rašytojo Petro Cvirkos paminklas, kai kurios memorialinės lentos. Likę objektai, anot mero, yra tik kapinėse.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas praėjusią savaitę pranešė, kad sieks iškelti memorialą sovietų kariams iš skulptūrų parko, tačiau pabrėžė, kad politinėje diskusijoje reikės įvertinti ir tai, jog monumentas žymi 700 žmonių palaidojimo vietą.

Dešimtmečius kylančios diskusijos dėl sovietinių memorialų vėl paaštrėjo Rusijai vasario pabaigoje užpuolus Ukrainą.

Kultūros ministras Simonas Kairys žada, jog Seimą netrukus turėtų pasiekti vadinamasis „desovietizacijos įstatymas“, kuris įpareigotų savivaldybes peržiūrėti turimą sovietinį paveldą ir imtis dėl jo sprendimų. Vis dėlto jis pripažįsta, kad dėl objektų kapinėse greitų sprendimų nereikėtų tikėtis, kadangi palaidojimo vietos saugomos tarptautinių konvencijų, kai kurie objektai pripažinti kultūros paveldu.

„Padėkime Savanorių prospektui sužaliuoti“, – teigiama savivaldybės kvietime.

Anot jo, talka prasidės nuo Lakštingalos skvero ir vyks dviem kryptimis – link Ukrainos ambasados bei Savanorių prospekto žiedo.

Bus sodinami įvairių rūšių krūmai.

Anot sostinės savivaldybės, iš viso Savanorių prospekte šį pavasarį sužaliuos per 190 naujų medžių – šermukšnių, liepų, klevų – ir 9500 įvairiausių krūmų.

Pagal naująjį Vilniaus gatvių standartą, Savanorių prospekte, kaip ir kitose gatvėse, želdiniais nuo važiuojamosios dalies bus atskirti esami pėsčiųjų ir dviračių takai.

Planuojama per pavasarinį želdinimą mieste savivaldybės lėšomis pasodinti iš viso apie 1140 medžių, mažiausiai antra tiek jų, tikimasi, pasodins bendruomenės ir socialiai atsakingos įmonės.

Savivaldybė yra užsibrėžusi tikslą iki 2023 metų pasodinti 100 tūkst. medžių, 10 mln. krūmų, 300 tūkst. vijoklių.

Jis teigė siekiantis neleisti, jog čia vyktų „politinės manifestacijos“, Rusijai tęsiant invaziją Ukrainoje.

„Jokių leidimų tam neišdavinėsime. Negalime atsakyti už kiekvieną žmogų, tik galiu pasakyti, kad jokių leidimų nebus išdavinėjama. Jei kas nors nori švęsti Antrojo pasaulinio karo pabaigą, tam yra gegužės 8 diena“, – BNS šią savaitę sakė R. Šimašius.

Gegužės 9-ąją rusai įprastai mini pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną. Vakarų pasaulis Antrojo pasaulinio karo pabaigą pažymi gegužės 8-ąją.

Meras patikino, kad ir anksčiau šių minėjimų Antakalnio kapinėse organizatoriai ne visada kreipdavosi dėl renginio suderinimo, tačiau šįkart žadama žiūrėti atidžiau.

Akivaizdu, kad tai yra vaikščiojimas ant ribos.

„Tai, kad yra kapinės, nereiškia, kad kapinėse galima daryti politinį mitingą. Akivaizdu, kad tai yra vaikščiojimas ant ribos. Turiu omenyje mitingą, kuris būdavo su ambasadoriumi – tai būdavo ne šiaip pagerbimas. Teisėto pagrindo tam neišduosime, ką darys policija – atskira kalba“, – sakė jis.

R. Šimašius taip pat tikisi, kad Seimas iki šios datos priims sprendimus dėl Rusijos karo Ukrainoje simboliais tapusių raidės „Z“ ir Georgijaus juostelės draudimų.

Savivaldybės atstovai BNS taip pat informavo, kad šiuo metu jokių prašymų dėl renginių gegužės 9-ąją nėra gauta, o neorganizuotam žmonių rinkimuisi į kapines leidimų nereikia, tačiau dėl konkrečių sprendimų dar žadama konsultuotis su teisėsauga.

Tačiau savivaldybės teisės aktai numato, kad jeigu organizuojamas minėjimas ar kitas renginys, organizatoriai turi ne vėliau nei prieš tris darbo dienas iki renginio pateikti pranešimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

Tai galioja tik tiems renginiams, kurių metu nevykdoma komercinė veikla, neribojamas transporto priemonių eismas, neorganizuojamas koncertas ir renginys netrukdo miesto ar valstybinės reikšmės renginiams.

Tuo metu, jeigu renginys neatitinka šių reikalavimų, organizatoriai turi pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą ne vėliau kaip 20 darbo dienų iki renginio, tuomet prašymas yra svarstomas.

„Vilniaus miesto savivaldybė svarsto įvairius, tinkamiausius šiam laikui, sprendimus, pirmiausia vertindama Rusijos karo Ukrainoje kontekstą. Planuojama konsultuotis ir su teisėsaugos bei specialiosiomis tarnybomis. Sprendimas bus artimiausią savaitę, apie jį iškart pranešime“, – teigia savivaldybė.

Valstybės saugumo departamentas įspėjo, kad gegužės 9-ąją sovietų karių kapinėse rengiant paminėjimus neatmestina, jog gali kilti „provokacijų ar smurtinių incidentų“.

Šiuos paminėjimus įvairiuose Lietuvos miestuose kasmet organizuoja rusų diplomatai kartu su Rusijos tėvynainių atstovais.

Šių renginių metu įprastai susirenka keli šimtai žmonių, įsisegusių Georgijaus juosteles, kurias šiuo metu dėl karo Ukrainoje Seimas ruošiasi uždrausti. Už jų dėvėjimą, taip pat Rusijos karo Ukrainoje simbolio „Z“ naudojimą, grėstų administracinė atsakomybė.