„Matome, kad galime tęsti tą projektą, Vyriausybė leido ir kaip tik dabar atrinkinėjame tris-keturias mokyklas, kuriose irgi tai būtų“, – penktadienį LRT radijui sakė jis.

„Dabar matome, kad yra daugiau mokyklų norinčių. Šis pilotinis projektas kol kas galima sakyti, kad pasiteisino, bent jau prieš savaitę nebuvo nei vieno susirgusiojo, tikiuosi, kad ir dabar taip bus. Nors, aišku, čia yra ir sėkmės faktorius, virusas gali ateiti į šeimą iš bet kur“, – teigė meras.

Šis pilotinis projektas kol kas galima sakyti, kad pasiteisino, bent jau prieš savaitę nebuvo nei vieno susirgusiojo, tikiuosi, kad ir dabar taip bus.

Anot R. Šimašiaus, daugiau nei keturias mokyklas įjungti į projektą būtų sudėtinga, nes tai yra itin darbui imlus procesas, o pritaikyti tokias testavimo apimtis ir kitas priemones plačiam mokyklų tinklui kol kas neįmanoma.

„Būtų galima tai daryti, tačiau vis dėlto Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) turbūt reikėtų truputį pasistiebti su IT, su organizavimais, su informavimais, su visom procedūrom. Mes tas pastabas esame pateikę ir tas pilotinis projektas ir buvo tam, kad identifikuoti, kaip saugiai galima veikti daugiau, tai tikrai manau, kad padirbėjus galima būtų daugiau padaryti“, –  kalbėjo jis.

Anot jo, problemos informacijos perdavime dar nuo pernai pavasario buvo pagrindinė NVSC problema.

„Nuo praėjusio pavasario mes susidūrėme su tuo, kad vis dėlto informacijos suvaikščiojimas buvo pagrindinis iššūkis dorojantis su COVID-19 virusu ir čia yra ne tik mokyklose, bet ir viskame. Sakyčiau tiesiog turi šita įstaiga pagaliau ateiti į XXI amžių ir ji ateis“, – tvirtino R. Šimašius.

Vyriausybės ir Vilniaus savivaldybės sprendimu, kontaktinis pradinukų ugdymas Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje atnaujintas prieš beveik dvi savaites, moksleivių ir pedagogų šeimas patikrinus dėl koronaviruso kaupinių tyrimu metodu. Antrasis patikrinimas atliktas praėjusį penktadienį, artimiausias – atliekamas šį. 

„Vietoj kaktusų viduryje galėtų čia būti kažkoks barmenas, ką nors įpilti, atnešti kavos, vandens ar alaus, aš tikrai nematau tame jau jokio tabu. Čia galėtų klientai sėdėti“, – vardijo Remigijus Šimašius.

Meras paskelbė, kad ši posėdžių salė su vaizdu už milijoną – atgyvenusi ir nepatogi, tad skelbs konkursą ir ją išnuomos verslui. Tam, kad atsidarytų baras ar net naktinis klubas ir įpūstų gyvybės.

„Tai apskritai demonstruoja mūsų stilių, požiūrį, kad erdvės turi būti išnaudojamos įvairioms paskirtims ir pasaulyje jau keletą metų apie tai šnekama labai daug“, – mintimis dalijosi R. Šimašius.

„Kaip tik ieškome vietos. Svarbiausia taip gerai sutapo. Mes ieškome tokios geros, įdomios vietos. Aš ir pats galėčiau dirbti. Remigijus žadėjo ateiti į atidarymą, tai visi privalumai“, – kalbėjo Artūras Zuokas.

Jis jau įsivaizduoja staliukus, dekoracijas: „Būtų galima sukabinti Vilniaus miesto merų portretus“. Svarsto ir apie rūkomąjį balkone: „Savivaldybė pasidarė šildomas grindis už 60 tūkst. eurų“.

Stop kadras

Tačiau yra vienas didelis „bet“. „Įstatymas neleidžia prekiauti alkoholiu valstybinės, administracinės paskirties pastatuose, bet Laisvės partija, matyt, pakeis“, – svarstė A. Zuokas.

R. Šimašius sako – apie tai pagalvota. „Jeigu mes išnuomotume verslui įrengti viešojo maitinimo įstaigą, tai jau nebūtų savivaldybės patalpos, nebūtų oficiali įstaiga, o tai būtų kavinė ar kažkokios kitos patalpos“, – teigė dabartinis Vilniaus miesto meras.

Tačiau A. Zuokas kelia daugiau klausimų ir skaičiuoja, kad norint šias patalpas pritaikyti barui, reikėtų investuoti mažiausiai 150 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, čia yra tik du tualetai. „Tualetų per mažai, nes pagal higienos sąlygas ir sveikatos centro reikalavimus, priklausomai nuo lankytojų skaičiaus turi būti daugiau tualetų. Bet gal Remigijus leistų naudotis tualetais vienu aukštu žemiau“, – svarstė A. Zuokas.

O vienu aukštu žemiau – paties R. Šimašiaus kabinetas. „Tų dalykų jeigu trūksta, tai įrengsime. Arba įrengs tas, kas nuomosis“, – tvirtino meras.

Taip pat A. Zuokas sakė, kad patekti į savivaldybės dvidešimtą aukštą – komplikuota. Ar savivaldybės apsauga budės ir kas apmokės? „Reikėtų rasti būdą, kaip užtikrinti saugumą, kad koks nors prisiburbuliavęs lankytojas, gerų paskatų vedamas, nenueitų pas administracijos direktorių ryte. Paskui: atsiprašau, neišėjau laiku. Arba pas patį merą: laba diena, man reikėtų vandens stiklinės, nes negerai jaučiuosi“, – juokavo A. Zuokas.

R. Šimašius atsakė, kad visas detales turės apgalvoti tie, kurie tokiu verslu užsiima ir konkursą laimės. „Aišku, ten ironijos gaidelė. Bet tegul būna ta ironijos gaidelė. Kaip sakoma, nebūna kvailų klausimų, atsakymai nebent gali būti kvaili“, – tvirtino dabartinis Vilniaus meras.

A. Zuokas tikino, kad nesišaipo ir konkurse dėl baro tikrai dalyvaus. Pernai savivaldybė skelbė konkursą į Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus direktoriaus pareigas. A. Zuokas pareiškė, kad konkurse dalyvaus. Jį ir laimėjo, bet pareigų atsisakė. Tada savivaldybė skelbė naują konkursą.

„Žodžiu, tęsiasi vilnietiškoji klasika: Zuokas prieš Šimašių“, – svarstė žurnalistė.

„Ne ne, jokiu būdu. Žmogus skelbia idėjas, mes matome čia galimybę ir kodėl gi to nepadaryti?“ – klausė A. Zuokas.

„Jeigu teismas pripažįsta, kad esame teisūs, grįžtame prie to, kad esame pasirašę tarpusavio įsipareigojimus su Vyriausybe. Tikimės, kad Vyriausybė nepakeis to sprendimo. Tada judame į pasirašymo (koncesijos sutarties – BNS) datą. Kiek žinome, privatus partneris pasiruošęs tai realizuoti“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete ketvirtadienį teigė R. Šimašius.  

„Jeigu ne (teismo sprendimas bus nepalankus savivaldybei – BNS), ieškosime kitų kelių“, – pridūrė jis. 

Apeliacinis teismas ketvirtadienį turėtų paskelbti sprendimą Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) ir Vilniaus valdžios ginče dėl daugiau nei 150 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono koncesijos konkurso.

Vilniaus apygardos teismas pernai lapkritį pripažino neteisėtu VPT nurodymą nutraukti nacionalinio stadiono konkursą. VPT gruodį atmetė savivaldybės pasiūlymą susitarti taikiai ir nutartį apskundė Apeliaciniam teismui.

VPT pernai kovą nutarė, kad projektas neatitinka koncesijos požymių ir todėl koncesija yra neteisėta. Todėl tarnyba neleido savivaldybei pasirašyti koncesijos sutarties su konkursą laimėjusia koncerno „Icor“ įmone „Axis industries“ bei projekto finansuotoja „Baltcap“.

VPT Teisės skyriaus vedėja Sonata Vaitukaitytė sako, kad koncesijos sutartis negalima, nes nėra lygiavertės viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės.

„Nematom koncesijos dėl to, kad viešas sektorius patiria visas statybų finansavimo išlaidas, nematome šioje vietoje partnerystės“, – komitete ketvirtadienį teigė ji.   

Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis kokitete sakė, kad ien stadiono statyba kainuotų 39 mln. eurų, stadionas galėtų būti pastatytas 2024 metais, o ne 2023-aisiais, kaip planuota anksčiau.

R. Šimašius teigė, kad būtų galima atsisakyti komplekse numatyto Sporto muziejaus, kuris buvo planuotas, numatant projekto finansavimą ir iš Europos Sąjungos lėšų.     

Parlamentaras Algirdas Butkevičius sutiko, kad komplekso pokyčiai galimi, tačiau dėl to neturi nukentėti jo kultūrinė paskirtis.

„Niekas netrukdo vietoje muziejaus pastatyti biblioteką“, – teigė jis.

Laisvės frakcijos narys, buvęs Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas teigė, kad pasirinkta komplekso vieta yra pati geriausia Vilniuje.  Jis suplanuotas šalia „Akropolio“ Šeškinėje.

Skelbta, kad komplekso su 15 tūkst. vietų stadionu ir kitais objektais statyba turėtų kainuoti apie 93 mln. eurų, tačiau mokėjimus išdėsčius per 25 metus, „BaltCap“ fondui planuota sumokėti beveik 156 mln. eurų.

Vyriausybės dalis, atsižvelgiant į sutarties projektą, būtų siekusi apie 54,5 mln. eurų, savivaldybės – 101,5 mln. eurų.

Komplekse, be stadiono, planuota pastatyti lengvosios atletikos stadioną, sporto kompleksą su gimnastikos, rankinio, tinklinio, bokso, krepšinio salėmis, bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centrą su biblioteka, 300 vietų darželį ir Sporto muziejų.

Pasak miesto mero, vilniečiai savivaldybėje turėtų jaustis šeimininkais, o ne svečiais.

„Viešieji pastatai po darbo valandų yra visiškai neišnaudojami, nors savo prigimtimi yra visų piliečių turtas, sukurtas ar išlaikomas iš sumokėtų mokesčių. Iš savivaldybės 20-ojo aukšto balkono atsiveria įspūdingi miesto vaizdai, manau čia patekti galimybę turėtų turėti visi norintys“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Anot R. Šimašiaus, idėja atverti savivaldybę kilo svarstant miesto humanizavimo projektus – siekiama daugiau miesto erdvių padaryti patraukliomis miestiečiams, ne išimtis ir viešieji pastatai.

Savivaldybė artimiausiu metu ketina paskelbti patalpų įveiklinimo konkursą. Tikimasi, kad nuomininkai sukurs konceptualų, įvairioms veikloms pritaikytą patalpų interjerą. 20-ajame savivaldybės aukšte dienomis ir toliau galėtų vykti pasitarimai, to prireikus, o vakarais erdvė taptų baru kavine ar klubu, sakoma savivaldybės pranešime.

L. Koriznienė savivaldybėje iki šiol yra atsakinga už žmogiškųjų išteklių valdymo politikos sukūrimą, struktūrinių pokyčių įgyvendinimą, ji savivaldybėje įvairiose pozicijose dirba šešiolika metų.

Administracijos direktorės kandidatūrą tarybai ketinama teikti kovo 10-osios posėdyje, kartu bus siūloma atleisti į privatų sektorių dirbti išeinantį dabartinį administracijos direktorių Povilą Poderskį.

Pasak mero, L. Koriznienė savo pozityvumu įkvepia veikti kitus, gerai pažįsta savivaldybę ir jos darbuotojus, o darbais jau įrodė gebėjimą būti lydere.

„Lina ypač daug padarė, kad miesto savivaldybė taptų tokia, kokia yra – dinamiška, kūrybinga ir veržli. Dar svarbiau – Lina turi daugybę energijos bei idėjų savivaldybės administraciją vesti tokia kryptimi, kad ji dar labiau telktų, įkvėptų ir įgyvendintų tai, kas užsibrėžta“, – sako R. Šimašius.

Anot jo, administracijos direktorei keliami uždaviniai – užtikrinti sklandų pradėtų infrastruktūros projektų užbaigimą, išlaikyti ir sustiprinti keturias pagrindines strategines kryptis.

„Tai – ateičiai kūrybingas asmenybes ruošiantis Vilniaus švietimas, sklandus judėjimas mieste, patraukliais gyvenamaisiais rajonais tapę, humanišką veidą įgavę ir pagaliau desovietizuoti miegamieji rajonai, darni miesto plėtra į Stoties rajoną ir plačias jo prieigas visame Pietiniame Vilniuje“, – teigiama pranešime.

L. Koriznienė sako dėmesį skirsianti „tiesiogiai vilniečių labui dirbančių specialistų darbo kokybei gerinti“, taip pat užtikrinti, kad savivaldybės paslaugos ir procesai veiktų darniai.

„Priimu tai kaip didžiulę atsakomybę ir mero pasitikėjimą“, – sako L. Koriznienė.

Pasak sostinės mero, ji nepateisino lūkesčių.

„Dėkoju vadovei už pastangas, tačiau neradome bendro sutarimo, nepavyko rotušės durų plačiau atverti miestiečiams“, – savivaldybės pranešime antradienį teigė R. Šimašius.

Tuo metu atleidžiama rotušės vadovė BNS sakė ketinanti atleidimą skųsti teismui.

„Tikrai taip, nes jokio pagrindo nepateikta, jokių argumentų, priežasčių nepateikta“, – teigė O. Treščenko.

Ji pasakojo, kad mero sprendimas buvo netikėtas.

„Iš tiesų, labai stipriai nustebino. Pirmas dalykas – netikėtas sprendimas, nepateikti argumentai, priežastys“, – teigė rotušės vadovė.

O. Treščenko tikino pasiūlymą išeiti iš darbo gavusi pirmadienį per nuotolinį pokalbį su administracijos direktoriaus pavaduotoja Marija Vyšniauskaite.

Iš tiesų, labai stipriai nustebino. Pirmas dalykas – netikėtas sprendimas, nepateikti argumentai, priežastys.

„Ji net nepasidomėjo, kaip man sekasi. Naujo žmogaus buvau pakviesta į susitikimą, su juo susitikau pirmą kartą. Aš jaučiausi labai optimistiškai, galbūt pakalbėti apie įstaigą, pasakyti, kas mums pasisekė, kas nepasisekė ir šalia viso to išgirdau pasiūlymą išeiti šalių susitarimu“, – kalbėjo O. Treščenko.

„Buvo įvardyta viena priežastis – nepasitikėjimas“, – pridūrė ji.

Direktorė taip pat teigė norinti išgirsti mero lūkesčius, nes susitikusi su pačiu R. Šimašiumi ji buvo prieš pusantrų metų, tada meras, anot jos, nei pristatė savo lūkesčių, nei išklausė vadovės darbo problemų.

O. Treščenko rotušei vadovavo nuo 2018-ųjų pradžios.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja M. Vyšniauskaitė sako, kad rotušės vadovė buvo informuota apie atleidimo priežastis.

„Vadovei iškomunikavome visas priežastis, dėl ko savivaldybė nėra patenkinta jos darbu. Ji turėjo laiko ir pasitaisyti, tai nebuvo greitas sprendimas. Pagrinde, tiesiog vadovybė nėra patenkinta tuo, ką jai pavyko pasiekti, nepatenkinta bendradarbiavimu su ja“, – BNS sakė M. Vyšniauskaitė.

Laikinai rotušei vadovaus įstaigos projektų vadovė Patricija Poderytė.

Savivaldybė artimiausiu metu planuoja skelbti naujo rotušės vadovo atrankos konkursą.

„Tikiuosi, kad naujasis vadovas bus atsparus politinėms įtakoms, atviromis akimis žvelgs į naujoves bei turės gerą meninį skonį. Rotušė turi tapti atvira, kviečiančia erdve miestiečiams“, – sakė sostinės meras.

Vilniaus rotušė yra viena iš trijų Lietuvoje išlikusių istorinių miestų rotušių. Rotušėje organizuojami reprezentaciniai, kultūriniai ir komerciniai renginiai.

Šiomis dienomis su kelių didžiųjų šalies miestų merais bendravęs valstybės vadovas teigė išgirdęs, kad jie pasirengę, kai tik reikės, gerokai didinti skiepijimo mastus.

„Mane pradžiugino tas faktas, kad visi merai patvirtino, kad tiek logistiškai, tiek infrastruktūros, tiek žmogiškųjų išteklių prasme yra pasirengę per keletą dienų vakcinavimo tempus padidinti trimis–penkiais kartais pagal galimybes ir aplinkybes ir tokiu būdu įgyvendinti tą ambicingą tikslą, kurio galutinė stotelė yra masinis vakcinavimas arba kolektyvinis imunitetas iki vasaros vidurio“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė prezidentas.

Jo teigimu, jeigu penktadienį Europos vaistų agentūra patvirtins „AstraZeneca“ vakciną, Lietuva vasarį jos turėtų gauti 105 tūkst. dozių. Pridėjus „BionTech“ ir „Pfizer“ vakcinas vasarį  Lietuva turėtų sulaukti apie 200 tūkst. dozių.

Pasak G. Nausėdos, vasario mėnesio skiepijimo nuo COVID-19 planas yra aiškus, dėl vėlesnių mėnesių trūksta duomenų.

„Dėl vasario mėnesio konkretikos turime, dėl vėlesnių mėnesių konkrečių duomenų dar trūksta, nes daug kas susiję su tam tikromis išlygomis. Pavyzdžiui, Europos vaistų agentūros sprendimas dėl gamintojo „Jonson&Jonson“ vakcinos patvirtinimo“, – teigė prezidentas.

Pradžiugino tas faktas, kad visi merai patvirtino, kad tiek logistiškai, tiek infrastruktūros, tiek žmogiškųjų išteklių prasme yra pasirengę per keletą dienų vakcinavimo tempus padidinti trimis–penkiais kartais.

Jis pabrėžė, kad Lietuva turi pasirengti panaudoti vis didėjantį atvežamų vakcinų skaičių.

„Turime pasiruošti ne tam ritmiškam detalių štampavimui gamykloje procesui, o turime pasirengti greitėjančiam, akseleruojančiam procesui, nes tai tikrai galima nesunkiai prognozuoti. Šiandien sunkiau prognozuoti, kiek vakcinos turėsime kovo, balandžio ar gegužės mėnesiais, bet galima tikrai prognozuoti, kad vakcinos turėsime vis daugiau“, – kalbėjo valstybės vadovas.

„Ir Europos Komisijos pateikti grafikai rodo, kad didžiausia vakcinos apimtis bus pasiekta antrąjį šių metų ketvirtį“, – pridūrė jis.

Pasak prezidento, antrąjį ketvirtį reikia būti pasirengusiems vakcinuoti iki 35 tūkst. žmonių per dieną.

Sostinės meras Remigijus Šimašius savo ruožtu tvirtino, kad šiuo metu Vilniuje per dieną nuo COVID-19 paskiepijama daugiau kaip 1 tūkst. žmonių. Jo teigimu, apimtį padidinti penkis kartus nekils jokių problemų.

„Vakar 1200 žmonių paskiepijome, ir jeigu reikėtų tą skaičių penkis kartus padidinti, nebūtų jokių eilių ir jokių problemų“, – sakė meras.

„Šiandien keturios poliklinikos tai atlieka, yra ir daugiau poliklinikų, kurios gali tai daryti. Kalbant apie 5 tūkst. žmonių Vilniuje per dieną jokių problemų išvis neiškyla“, – aiškino jis.

R. Šimašius teigė, kad kai reikės skiepyti daugiau žmonių, planuojama medikų komandas siųsti į kolektyvus.

„(...) mūsų strategija yra kiek labiau ant žemės, ją, beje, taikėme, ir atlikdami testus, nekviečiame į stadionus ar sales, o linkę esame patys atvažiuoti pas žmones. Komanda, kuri užsiima skiepais, atvažiuotų į mokyklą ar į socialinės globos įstaigą, ar į įmonę ir paskiepytų“, – sakė jis.

„Esame pasiruošę tiek paskiepyti, kiek bus gaunama vakcinų“, – pridūrė meras.

Prezidentas G. Nausėda anksčiau yra sakęs, kad Lietuvoje iki vasaros vidurio nuo COVID-19 turėtų būti paskiepyta apie 70 proc. arba maždaug 2 mln. šalies gyventojų.

Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze iš viso paskiepyti 67 tūkst. 794 žmonės, abiem dozėmis – 15 tūkst. 756 žmonės.

Šalies vadovas pabrėžė, kad, siekiant kuo greičiau įgyti kolektyvinį visuomenės imunitetą nuo COVID-19, reikia padaryti viską, jog Lietuvą pasiekusios didesnės vakcinų siuntos nebūtų užlaikomos sandėliuose. Sklandžiai vakcinavimo eigai būtina aiški skaitmeninė asmenų registravimo sistema, savalaikio gyventojų informavimo algoritmas, vakcinų panaudojimo kontrolės mechanizmas.

Prezidentas akcentavo, kad šiuo metu girdi susirūpinimą iš regionų atstovų, jog nepradėta vakcinavimo komunikacijos kampanija, savivaldai trūksta informacijos, kaip užtikrinti registracijos ir vakcinavimo procesą taip, kad jis būtų skaidrus, o skiepijimas vyktų griežtai laikantis prioritetinių grupių eiliškumo.

Pasak šalies vadovo, miestų bendruomenės taip pat galėtų būti įtrauktos į vakcinavimo komunikaciją ir prisidėti prie gyventojų informavimo, telkimo bei vakcinavimo prieinamumo socialinės rizikos grupių atstovams.

Susitikime aptarta situacija ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigose. Šalies vadovas atkreipė dėmesį į ikimokyklinio ugdymo vietų trūkumo problemą Vilniaus mieste ir priminė būtinybę pasirengti iki 2021 m. rugsėjo užtikrinti ikimokyklinį ugdymą visiems vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų, o iki 2023 m. rugsėjo – visuotinį 4 m. amžiaus vaikų ikimokyklinį ugdymą, tokiu būdu įgyvendinant lygaus starto nuostatas.

Kalbėdamas apie artėjantį Vilniaus 700 metų jubiliejų, prezidentas pabrėžė, kad tai yra ne tik miesto, bet ir nacionalinės bei tarptautinės reikšmės šventė, kuriai būtina tinkamai pasirengti, bendradarbiaujant įvairioms institucijoms, ir pažadėjo paremti Vilniaus miesto savivaldybės poreikius.

Susitikime aptarti ir kiti svarbiausi Vilniaus kultūros ir infrastruktūros projektai, kultūros paveldo apsaugos, teritorijų planavimo klausimai.

„Dėl ribų nustatymo mums problemų kol kas jokių nekilo. Ribų klausimo nesu nusiteikęs kelti, nes jei žaidi krepšinį, turi laimėti pagal esamas taisykles, o ne išbėgus į aikštelę galvoti, kokios taisyklės turėtų būti geresnės.

Nėra problema, gal matininkai nori užsidirbti ir kelia tas problemas, gal dar kažkas, bet aš nematau su tuo jokių problemų – nei valdymo, nei investicijų, nei kitų“, – žurnalistams teigė R. Šimašius.

Šiuo metu, Registrų centro duomenimis, gyvenamųjų vietovių teritorijų ribos yra nustatytos ir patvirtintos 46 šalies savivaldybėse. To dar nėra padariusios 7 savivaldybės: Skuodo rajono, Pagėgių, Marijampolės, Kalvarijos, Rokiškio rajono, Panevėžio rajono ir Vilniaus miesto savivaldybės. Dar 7 savivaldybėse šiuo metu rengiami gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo planai.

Siekdamas išvengti galimų kilti nepatogumų šių savivaldybių gyventojams, Registrų centras šią savaitę jų merams išsiuntė priminimus apie tai, kad iki šiol nėra patvirtintos jų savivaldybėse esančių gyvenviečių ribos. Informacija su prašymu tarpininkauti išsiųsta ir Lietuvos savivaldybių asociacijai.

Anot Registrų centro, netikslios gyvenamųjų vietovių teritorijų ribos susiformavo pirmaisiais nepriklausomybės atkūrimo metais, kai vykstant žemės reformai ir neturint tikslių gyvenviečių teritorijų ribų, tam tikros vietovės pavadinimą dokumentuose žemėtvarkos projektų autoriai ar matininkai įrašydavo savo nuožiūra, remdamiesi nepatvirtintais duomenimis.

Dėl to visoje šalyje susidarė situacijos, kai, pavyzdžiui, vieno kaimo teritorijoje įregistruoti sklypai su keliais skirtingais gyvenvietės pavadinimais, pažymima Registrų centro pranešime.

Anot jo, tai įvardijančia savivaldybės tarybos trečiadienį priimta deklaracija siekiama įtvirtinti aiškią miesto poziciją, nes šiuo kyla nemažai diskusijų tiek dėl būsimos salės valdymo modelio, tiek dėl sprendimų, susijusių su didžiosios salės akustika.

„Valdymo modelį reikia nuspręsti kuo greičiau, tas ir yra akcentuota. Mūsų manymu, ta salė turėtų būti atvira, o ne priskirta tik vienam ar kitam kolektyvui. Turi būti galimybė įvairiems kolektyvams koncertuoti“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo meras.

Anot jo, taip pat svarbu nustatyti, kiek salė bus skirta natūralios akustikos koncertams ir kiek koncertų galės vykti su įgarsinimu, pavyzdžiui, džiazo ar kitos muzikos.

„Didžioji salė vienareikšmiai pagrindinė jos funkcija, su kuria kompromisų negalima daryti, tai yra natūralios akustikos salė. Bet kiek tai neprieštarauja šitam tikslui, turi būti įsileidžiami ir kiti (...), tai reiškia koncertai, kuriems gali reikėti ir dirbtinio įgarsinimo“, – tvirtino R. Šimašius.

Savivaldybė lapkritį su salės architektūrinės idėjos konkursą laimėjusia ispanų studija „Arquivio architects“ pasirašė 7 mln. eurų projektavimo sutartį, ji dirbs su Lietuvos architektų studija „Cloud architetkai“.

Pastatų kompleksą buvusių Profsąjungos rūmų vietoje, ant Tauro kalno sudarys keturios salės: Didžioji, talpinanti 1,5 tūkst. –1,7 tūkst. klausytojų, bus pritaikyta klasikinės simfoninės ir kamerinės bei kitų žanrų muzikos koncertams, mažoje salėje tilps 500 žiūrovų ir bus skirta įvairių meno žanrų pristatymui. Trečioji, „Tautos namų“ salė, bus skirta ekspozicijų, renginių ir edukacinei veiklai. Reziduojančio orkestro kasdieninei veiklai, pirmiausia – repeticijoms, bus suprojektuota atskira, ketvirta, salė. Akustinėmis savybėmis ji bus artima Didžiajai, tokio pat dydžio planuojama ir scena.

Į projekto kainą įskaičiuojami ir akustiniai sprendimai, projektą patikėta atlikti akustikos inžinerijos įmonei iš Japonijos „Nagata Acoustics“. Projektuojant 16 tūkst.–18 tūkst. kv. m. erdves, planuojama sukurti realų mažesnį salės prototipą.

Užbaigti techninį projektą ketinama 2022-ųjų pradžioje.