„Pati didžiausia problema glūdi ekonomikos perspektyvose. Jeigu mes su pernelyg didelėmis baimės akimis žiūrėsime į kiekvieną smulkmeną ir pradėsime viską riboti, mes susidursime su problemomis. Tai, kad mes beveik pafrontės šalis, mūsų investicinį klimatą ir taip blogino, jeigu dar pradėsime riboti darbo jėgą, tai už 3 metų ekonomika gali ne tik į sąstingį patekti, bet ir smukti žemyn“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė R. Rudzkis.

„Jokiu būdu (imigrantų kranelio užsukti nereikėtų – ELTA). Matant mūsų demografiją. Tik žinoma, reikia pirmiausia žiūrėti, kad atvyktų darbinga jėga ir tokių profesijų, specialybių, kurių mums labiausiai trūksta“, – tvirtino jis.

R. Rudzkis taip pat abejoja, kad didelis skaičius baltarusių gali turėti didelių problemų šalies saugumui, nes, jo teigimu, tai yra pagal mentalitetą artimi lietuviams žmonės. Jis aiškino, kad problemos dėl imigrantų kyla tose šalyse, kur dominuoja atvykėliai iš islamiškų šalių.

Turi dirbti saugumas, kad matytų, kur atvažiuoja žmogeliukas, bet nedarykime baubo iš kiekvieno atvažiuojančio iš Baltarusijos.

„Pagalvokime blaiviai, atvažiuoja baltarusis dirbti statybose, kokios čia problemos saugumui? Turi dirbti saugumas, kad matytų, kur atvažiuoja žmogeliukas, bet nedarykime baubo iš kiekvieno atvažiuojančio iš Baltarusijos“, – sakė Vilniaus universiteto (VU) profesorius.

„Pas mus plūsta mums pagal mentalitetą, istorinę patirtį, gan artimi žmonės. Genetiškai baltarusiai lietuviams yra artimesni negu latviai, kas man buvo netikėta. (...) Visi mes buvome Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Ir tas mąstymas baltarusių ir ukrainiečių mažai skiriasi. O kai atplūsta musulmonai, islamistai, kaip matome Švedijoje ir Prancūzijoje, ten tada tikrai kyla problemos“, – pabrėžė jis.

Ekonomistas pažymėjo, kad didelis ukrainiečių migrantų srautas Lietuvoje taip pat padeda politikams kalbant su Europos Sąjungos (ES) vadovybe dėl papildomo migrantų skaičiaus perkėlimo į mūsų šalį. Anot jo, mes procentaliai priimame daugiau migrantų ir ukrainiečiai bei baltarusiai yra Lietuvos stiprioji pusė.

„Srautas ukrainiečių migrantų mums kažkiek padeda apsisaugoti nuo nepageidaujamų migrantų, nes Europos Sąjungos viršūnėse vis labiau stiprėja spaudimas, kad reikia migrantus priverstinai skirstyti, kad ne vien Italija turi priimti atplaukusius, bet juos skirstyti po visą ES“, – tikino R. Rudzkis.

„O tai, kad mes jau priimame ukrainiečius, mums suteikia argumentą, kad procentais skaičiuojant mes gal dar daugiau migrantų priimame. Tai, kad pas mus yra srautas ukrainiečių ir baltarusių, čia mūsų stiprioji pusė. Jeigu tuo nebūtų, dabar tikrai, matyt, ekonomika kristų“, – dėstė jis.

Kaip skelbia Vidaus reikalų ministerija (VRM), Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius šiemet pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą. Pernai tai buvo daugiausia Ukrainos karo pabėgėliai ir režimo persekiojami Baltarusijos piliečiai. Skaičiuojama, kad iš viso šalyje gyvena 86 tūkst. ukrainiečių, 62 tūkst. baltarusių.

Ministerijos duomenimis, pernai į Lietuvą dirbti atvyko 50 tūkst. užsieniečių, kurių pagrindinės kilmės šalys – Baltarusija, Uzbekistanas, Ukraina, Kirgizija, taip pat auga užsieniečių, atvykstančių iš Tadžikistano, Kazachstano ir Azerbaidžano skaičiai.

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, sparčiai augant teisėtai dirbti atvykstančių užsieniečių srautui, darosi vis sunkiau užtikrinti kontrolę ir integracijos procesus. Savo ruožtu Valstybės saugumo departamentas (VSD) atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu išryškėjo neraminanti tendencija – imigrantai gali būti išnaudojami priešiškų šalių žvalgybos tarnybų veikimui.

Šiemet priimta 16 tūkst. sprendimų dėl grėsmių nacionaliniam saugumui uždrausti į Lietuvą atvykti užsienio piliečiams. Dėl tos pačios priežasties 411 Baltarusijos piliečių šiemet buvo panaikinti laikini leidimai gyventi, o 562 baltarusiams juos atsisakyta išduoti. VSAT dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui šiemet neįleido 527 Rusijos piliečių ir 603 Baltarusijos piliečių. Pasak A. Bilotaitės, tai rodo, kad anksčiau priimtos ribojamosios priemonės veikia.

Vis dėlto VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus laikosi pozicijos, kad nuolatinis aiškinimas dėl atsilikimo pažangiausių technologijų srityje tėra nepagrįsta saviplaka. Anot ekonomisto, darant išvadas dėl pramonės konkurencingumo, pirmiausia reikėtų vertinti bendrą euro zonos eksporto apimtį, kuri išlieka auganti.

Europą pralenks JAV

Euro zonos pramonės bendrovių pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) liepą gerokai nuvylė rinkos lūkesčius – jis siekė 49,6 punkto ir nukrito žemiau 50 punktų ribos, skiriančios ekonomikos susitraukimą ir augimą.

JAV pramonės sektoriaus PMI indeksas viršijo augimo ribą ir liepą siekė 52,3 punkto, nors rinkos dalyviai tikėjosi, kad indeksas sieks 52 punktus. Taigi, amerikiečių pramonė netgi šiek tiek viršijo lūkesčius.

Europos gamybos sektorių perspektyvos prastėja jau kelerius metus iš eilės.

Tačiau, vertindamas Europos pramonės konkurencingumą, ekonomistas R.Rudzkis siūlo atkreipti dėmesį ne tik į naujausius pramonės indeksus, bet ir į bendras ekonominio augimo tendencijas.

„Jeigu pažiūrėtume pastarųjų penkerių metų statistinius duomenis, pamatytume, kad su Europos pramone nieko gero. 2019 m., kai dujos buvo dešimt kartų pigesnės negu dabar, nafta buvo du kartus pigesnė negu dabar, kitos žaliavos irgi buvo pigesnės, centrinis bankas didino pinigų masę, palūkanos buvo nulinės, Europoje buvo visiškos šiltnamio sąlygos, o kokie buvo augimo rodikliai? Euro zonos ekonomika išaugo vos 1,6 proc.“, – agentūrai ELTA kalbėjo R.Rudzkis.

Apskritai, VU profesorius sako su nerimu žiūrintis į Europos pramonės perspektyvas, kadangi svarbiausios jos ekonomikos dar iki pandemijos, Rusijos karo Ukrainoje, infliacinio spaudimo demonstravo ne itin džiuginančius ekonomikos augimo tempus.

„Jau trečius metus Vokietijos pramonė krito dar be jokių dabartinių šokų. Europos gamybinių sektorių perspektyvos prastėjo jau kelerius metus iš eilės“, – tvirtino jis.

Nemato niūrių perspektyvų

Tačiau ekonomistas A.Bartkus nebuvo įtikintas tokiomis niūriomis euro zonos pramonės perspektyvomis. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad Europos įmonės ir toliau sėkmingai plėtojo savo parduodamos produkcijos apimtį svarbiausiose rinkose.

„Na, laba diena... tegul man tokį dalyką pagrindžia duomenimis. Pasižiūrėkime, kaip juda Europos eksportas. Pavyzdžiui, viena iš svarbiausių rinkų Europai yra Kinija, ji didelė pagal savo mastą. Europos eksportas į ten buvo augantis. Pavyzdžiui, net ir iki karo eksportas į tą pačią Rusiją irgi buvo augantis“, – tikino VU docentas.

Meta iššūkį ir Azija

Vis dėlto R.Rudzkis savo abejones dėl Europos pramonės konkurencingumo grindžia pastebėjimu, kad euro zonos pramonė remiasi aukštos pridėtinės vertės produkcija, bet ne pačiomis naujausiomis ir pažangiausiomis technologijomis kaip šioje srityje dominuoja JAV. Srityse, kuriomis savo ekonomiką grindžia Europos įmonės, joms, anot profesoriaus, didelį iššūkį meta Azijos šalys, tokios kaip Pietų Korėja, Japonija, Singapūras ir ta pati Kinija.

„Informacinės technologijos, biotechnologijos, taikomasis mokslas – visur JAV yra toli priekyje, palyginti su ES. Kas gamina šiuolaikinius superkompiuterius ar tuos pačius išmaniuosius telefonus: Europa ar JAV? Tai, kad surenkama Kinijoje, – nesvarbu, nes gaminama pagal JAV dizainus“, – aiškino jis.

„Jungtinės Valstijos yra pirmaujančios priešakinėse technologijose ir konkurenciją joms kelia ne Europa, o pirmiausia Azija“, – pabrėžė R.Rudzkis.

Užsimiegojo: pasak prof. R.Rudzkio, Europoje buvo visiškos šiltnamio sąlygos. Kokie buvo augimo rodikliai? Euro zonos ekonomika išaugo vos 1,6 proc. / J. Kalinsko / BNS nuotr.

Sudėtinga pamatuoti

A.Bartkus sako, kad tokius aspektus kaip technologinę lyderystę apskritai yra sudėtinga pamatuoti konkrečiais kriterijais, kadangi tokie sektoriai, kaip elektromobilių pramonė, mobiliųjų technologijų gamyba „nesusiveda į vieną įvertinimą“.

Anot ekonomisto, tokiose srityse kaip kosmoso technologijos europiečiai niekada nepirmavo ir nesiekia pirmauti, nes tai yra būtent JAV niša. Tai, kad Europa galbūt ir atsilieka kokiame nors konkrečiame technologiniame sektoriuje, bet bendra eksporto apimtis toliau auga, jo požiūriu, nereiškia, kad tai „mūsų ekonomikai palieka blogą atspaudą“.

Tačiau A.Bartkus sutinka, kad kai kuriuose sektoriuose pagrindiniai konkurentai euro zonos įmonėms yra ne amerikiečiai.

„Transporto srityje Europai konkurenciją kuria net ne JAV, o korėjiečiai. Konkurencinių iššūkių yra, bet nėra akivaizdžių ženklų, kad, tarkime, Europos automobilių gamintojai prarado savo rinkas Azijoje“, – tikino VU docentas ir kartu pabrėžė, kad, europiečiams nuolat nuogąstaujant dėl konkurencinio atsilikimo konkrečioje srityje, kinai taip pat suka galvą, kaip pasivyti euro zonos ir JAV įmones, kurios technologiškai yra priekyje.

„Toks įspūdis, kad visi inovatoriai plaka save, kaip jie atsilieka. Tačiau čia tik jausmas – reikia žiūrėti eksporto apimtį. Čia mums gana neblogai sekėsi“, – įsitikinęs A.Bartkus.

„Visi suprantame, kad infliaciją turime ir dėl to, kad buvo pernelyg ambicingi planai pereiti prie žaliosios energetikos. Turėjo būti geriau pergalvotas, suplanuotas šitas kelias. Situacija, į kurią dabar papuolė ES ekonomika, jos neišspręsi vien pinigų politikos elementais. Gamyba nuo to vis tiek neatsigaus“, – Eltai kalbėjo R. Rudzkis.

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad jeigu Europos šalių ekonomika prieš keletą metų, net ir esant palankioms sąlygoms, augo itin lėtai, tai dabar, normalizuojant pigių pinigų politiką, krentant rinkos dalyvių lūkesčiams, išliekant išorės spaudimui dėl žaliavų ir energetikos kainų – iššūkių bus tik daugiau.

„Grįžkime į labai ramius ir gerus laikus. Prisiminkime, kokios buvo išorinės sąlygos Europai 2019 metais. Nafta pigi, tarp 50-60 dolerių, dujos išvis buvo juokingai pigios, žaliavos pigios. Tie patys metalai, mediena, kainavo du-du su puse karto pigiau negu dabar. Pinigai buvo spausdinami, palūkanų normos buvo minusinės. O euro zonos augimas buvo apie 1,5 proc. prie visų šiltnamio sąlygų, kurias sunku įsivaizduoti geresnes“, – prisiminė jis.

Pasak R. Rudzkio, dar prieš pandemiją susiklosčiusią keblią ūkio raidą daugiausiai nulėmė būtent Europos ekonominės politikos strateginiame plane padarytos klaidos.

„Aiškiai matosi, kad Europos Sąjungos politika paskutinius kelis metus buvo pernelyg ideologizuota. Turbūt žiūrint globaliai žalioji programa teisinga, bet jos tempas turi būti gerai pergalvotas. Ką reiškia staigiai pradėti gaminti labai daug saulės baterijų – iš karto pakyla tų metalų kainos, nes jų pasaulis nespėja prigaminti“, – įsitikinęs VU profesorius.

Apskritai, viena iš didžiausių energetikos politikos klaidų ekonomistas įvardija Vokietijos sprendimą atsisakyti atominės energetikos išteklių. Tai galiausiai lėmė, kad ši šalis dėl elektros energijos trūkumo ją ėmė pirkti Prancūzijos atominėse elektrinėse.

„Aš suprantu, kad naujų atominių elektrinių statymas yra problematinis, kadangi naujai pastatytų atominių elektrinių energija yra brangi. Reikia pripažinti. Ypač dabar, kai išaugo metalų kainos, kai ypač griežti saugos reikalavimai. Statyti naują atominę elektrinę tikrai būtų per brangu, nekonkurencinga. Bet uždarinėti veikiančias... čia protas neišneša“, – stebėjosi jis.

Be to, R. Rudzkis akcentuoja ir kitą Europos šalių ekonomikos problemą – konkurencingumo trūkumą.

„Priešakinėse technologijose Europos Sąjunga atsilieka. Pirmauja kai kurios Azijos valstybės ir Jungtinės Valstijos. Klasikinėje ekonomikoje pralaimima konkurencinė kova Azijos valstybėms. Čia ir yra problema. Imkime atominę energiją, kosmoso sritį, naujausius elektronikos pasiekimus - niekur Europos nesimato“, – tvirtino ekonomistas.

Kaip pažymi VU profesorius, pastaraisiais mėnesiais jau fiksuojamas neigiamas euro zonos užsienio prekybos balansas, nors įprastai Europa yra į eksportą orientuota ekonomika.

Vis tik jis sako abejojantis, kad vis dar susiduriant su prekių tiekimo trikdžiais, Europos įmonėms deklaruojant siekį perkelti visą gamybos procesą atgal į Vakarus, šis siekis būtų lengvai įgyvendinimas. Ekonomistas pabrėžia, kad Europoje reikiamų specialistų trūkumas yra tiesiog per daug ryškus.

„Vienas dalykas yra neiškelti gamybą į Aziją. Ir visai kitas dalykas yra sugrąžinti ją, kai tau pinigų trūksta, kai valstybės prasiskolinusios. Šiaip būtų galima skatinti, valstybė galėtų subsidijuoti. O iš ko subsidijuoti, jeigu skolos milžiniškos, palūkanos kils, Europos Komisija reikalaus balansuoti biudžetus“, – sakė R. Rudzkis.

ECB duomenimis, ekonomika šiemet paaugs 2,8 proc., o kitąmet – 2,1 proc. Bankas anksčiau prognozavo atitinkamai 3,7 proc. ir 2,8 proc. augimą.

„Žaibiškai rusiškų dujų pakeisti suskystintomis dujomis nepavyks, todėl, kad dauguma suskystintų dujų tiekėjų yra sudarę kontraktus iki 2027–2028 m., jie laisvų pajėgumų turi nedaug, išimtis nebent Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios didina dujų gavybą ir eksportą. Bet, žinoma, ne tokiais kiekiais, kokių reikia, kad būtų galima pakeisti visą Rusijos eksportą ES“, – pirmadienį Žinių radijui teigė R. Rudzkis.

Profesorius aiškina, kad šiuo metu yra priimama daug sprendimų, kurie yra neapibrėžti, t.y. neaišku, kiek jie bus griežtai įgyvendinti ir kaip pavyks persiskirstyti srautams. Jo manymu, jeigu Europa rytoj atsisakytų rusiškų dujų, jų kaina Europoje iš karto šoktų į viršų.

„Jos ir šiuo metu yra labai aukštos, apie 1,2 tūkst. dolerių už tūkst. kubų ir tai yra kokius šešis kartus didesnė kaina, negu buvo 2019 metais. Dar iki karo, t.y. 2021 m. rudenį, buvo momentai, kai tos kainos buvo pasiekusios 2,3 tūkst. dolerių, tai yra dar du kartus daugiau“, – sakė R. Rudzkis.

Šiuo metu vyksta karas ne tiek Rusijos su Ukraina, kiek Rusijos su Vakarų pasauliu, nes Rusija metė iššūkį visai Vakarų civilizacijai.

Ekonomistas tvirtina, kad šiuo metu ekonominius rodiklius prognozuoti yra ganėtinai sunku, nes juos priimant dominuoja politiniai siekiai, o ne ekonominė logika.

„Šiuo metu vyksta karas ne tiek Rusijos su Ukraina, kiek Rusijos su Vakarų pasauliu, nes Rusija metė iššūkį visai Vakarų civilizacijai“, – aiškino profesorius.

Rimantas Rudzkis. J. Kalinsko / BNS nuotr.

ELTA primena, kad, atsižvelgdama į Rusijos vykdomą karinę agresiją Ukrainoje, Europos Sąjunga (ES) jau yra priėmusi penkis sankcijų Rusijai paketus.

Naujausiame pakete buvo priimtas anglių importo draudimas. Taip pat į Europos uostus nebeleidžiama įplaukti Rusijos laivams.

Penktajame sankcijų pakete buvo išplėstas asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašas bei įvestos sankcijos dar keturiems svarbiems Rusijos bankams, įskaitant antrą pagal dydį šios šalies banką VTB.

Taip pat įtrauktas draudimas daugumai Rusijos sunkvežimių ir laivų patekti į ES, išskyrus žemės ūkio produktus, humanitarinę pagalbą ir energetinius išteklius.

Į sankcijų paketą nėra įtrauktas draudimas importuoti naftą bei dujas iš Rusijos.

Europos Komisija (EK) trečiadienį pristatė šeštąjį sankcijų Rusijai paketą, kuriame pateikė atitinkamą siūlymą. EK šaltiniai naujienų agentūrai dpa patvirtino, kad savo nepritarimą rusiškos naftos embargui prieš tai pareiškusioms Slovakijai ir Vengrijai gali būti pritaikyta išimtis.

Tačiau Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas kategoriškai atmeta Europos Komisijos pasiūlymą dėl sankcijų naftos importui iš Rusijos. „Tai prilygtų branduolinei bombai, numestai ant Vengrijos ekonomikos“, – pareiškė jis penktadienį valstybiniam radijui. Jo šalis esą negalės pakeisti rusiškos naftos ir per 20 mėnesių laikotarpį, kuris specialiai numatytas Vengrijai.

R. Rudzkis: dabar ekonominės problemos Rusijai negresia – su jomis gali susidurti po pusmečio

Karą Ukrainoje Rusija pradėjo itin palankiomis sau ekonominėmis sąlygomis, todėl tikėtis greitos šalies ūkio griūties neverta, teigia R. Rudzkis. Jis prognozuoja, kad režimo ekonomikai didesnės problemos kils po pusmečio, pasibaigus vakarietiškų komponentų atsargoms, jei iki tol Rusijos pramonininkai neras kuo jų pakeisti Azijoje.

Pasak R. Rudzkio, situacija pasaulinėse žaliavų rinkose vasario 24 – pirmųjų Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje – dieną šaliai agresorei buvo „nepaprastai palanki“. Anot eksperto, karinė invazija prasidėjo rekordiškai brangstant ne tik energijos išteklių, bet ir metalo, medienos, kviečių ir kt. žaliavų kainoms, kilusiomis dar iki karo.

Karą Ukrainoje Rusija pradėjo itin palankiomis sau ekonominėmis sąlygomis, todėl tikėtis greitos šalies ūkio griūties neverta.

„Tai (brangimas – ELTA) prasidėjo visai ne per karą su Ukraina. Pažiūrėjus, kada buvo aukščiausios metalo, medienos, akmens anglies kainos, tai buvo praėjusių metų rudenį. Jei lygintume pagrindines žaliavų kainas su 2019 metų atitinkamomis kainomis, tai (...), pavyzdžiui, akmens anglis brango 6 kartus“, – pirmadienį Žinių radijui dėstė R. Rudzkis.

Jo teigimu, ir dabartinės dujų bei naftos kainos yra kartais didesnės už buvusias dar iki pandemijos – 2019 metais. Ekspertas įsitikinęs, kad tai leidžia Kremliaus režimui gerokai sušvelninti pritaikytų sankcijų poveikį.

„Kiek vidutiniškai Europos Sąjungoje dujos vidutiniškai kainavo 2019 metais? Mažiau nei 200 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų. Šiuo metu kaina – apie 1200. Matome, koks yra skirtumas, ir visa tai gerokai padidina Rusijos finansinius srautus, nepaisant sankcijų“, – teigė ekonomistas.

„Jie dabar naftą pardavinėja gerokai pigiau nei vidutinė rinkos kaina, bet ji vis tiek gerokai brangesnė nei 2019 metais“, – tęsė jis.

Anot R, Rudzkio, net jei ES ir atsisakys rusiškos naftos, ją toliau pirks kitos šalys, pavyzdžiui, Indija. Nors ji bus parduodama gerokai mažesnėmis nei rinkos kainomis, pajamos iš parduotos žaliavos, pasak jo, vis vien bus didelės, o šių metų pradžioje jau yra didesnės nei analogišku metu pernai.

„Taip, tenka rusams pardavinėti ją su didelėmis nuolaidomis, kažkiek jie praranda. Bet ta statistika, kuri šiuo metu ateina iš Vakarų apžvalginių dienraščių, rodo, kad šiuo metu pirmus praėjusius keturis mėnesius Rusijos pajamos yra gerokai didesnės, nei buvo prieš metus. Kol kas dar tikrai Rusijai niekas labai negresia“, – įsitikinęs R. Rudzkis.

Pagrindinės problemos Rusijos ekonomikai, jo teigimu, kils po maždaug 6 mėnesių, jei Vakarų valstybės ir toliau taikys sankcijas. Ekspertas mano, kad jos darys žalą Rusijos pramonei, – nors šalis pakankamai daug prekių pasigamina pati, gamybai užtikrinti būtini Vakaruose pagaminti komponentai, kurių, neradus alternatyvių tiekimo šaltinių, pristigs.

„Jie pakankamai daug gamina, importuoja palyginus mažai. Bet jiems pradės trūkti įvairių komponentų. Ar pavyks jiems gauti analogus Azijos šalyse, pirmiausia, žinoma, Kinijoje, ar pavyks jiems patiems sureguliuoti reikiamų komponentų gamybą, pamatysime po kokio gero pusmečio“, – svarstė R. Rudzkis.

„Manau, kad su problemomis Rusija susidurs ne dabar, o po kokio pusmečio, kai pasibaigs įvairių iš Vakarų pirktų komponentų atsargos sandėliuose, o naujų partijų prekių nepavyks gauti“, – kalbėjo ekonomistas, pridūręs, kad labai didelę įtaką Kremliaus ekonomikai turės Kinijos verslo ir valstybinių įmonių iniciatyva prekiauti su Rusija.

„Beveik neabejoju, kad šių metų rudenį ar kitų metų pirmoje ar antroje pusėje Europos Sąjungoje matysime recesiją. O kiek ji užsitęs – sunku pasakyti“, – ketvirtadienį Seimo opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ surengtoje diskusijoje sakė R. Rudzkis, kartu pabrėždamas, kad, nepaisant dar iki pandemijos pradėtos vykdyti skatinamosios Europos centrinio banko (ECB) politikos, Vakarų šalys susidūrė su ūkio augimo iššūkiais.

„Nepaisant visapusiškų šiltnamio sąlygų, euro zonos BVP augo viso labo 1,6 proc. O pramonės rodikliai netgi buvo neigiami, ypač prastai pradėjo atrodyti automobilių pramonė“, – tikino jis.

Pasak analitiko, euro zonos pinigų politikos formuotojai, nepaisant galimo šoko ekonomikos augimui, neišvengiamai turės imtis bazinių palūkanų normų didinimo, kadangi kainų augimo rodikliai smarkiai viršija jų pačių iškeltą 2 proc. infliacijos tikslą.

„Europos centrinis bankas, nors buvo žadėjęs šiais metais pokyčių nedaryti, iš esmės negali šito pažado išlaikyti. Ekspertai visiškai neabejoja, kad jau rudenį tikrai palūkanų normos kils, o pinigų įliejimo į rinką politika baigsis artimiausiais mėnesiais“, – mano jis.

„Taip reikalauja ECB nuostatai, kadangi infliacijos lygis aiškiai matosi, kad ne mėnesiui ar dviem, o gerokai ilgesniam laikotarpiui keliskart viršija tikslinį lygį“, – pridūrė ekonomistas.

Centriniai bankai, pasak R. Rudzkio, pinigų politikos kryptį keičia visame pasaulyje, tarp jų ir Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinio rezervo bankas (FED).

„Įsisukusi didžiulė infliacija pasaulyje neišvengiamai verčia centrinius bankus keisti minkštą pinigų politiką į gerokai kietesnę. Amerikos centrinis bankas jau pradėjo kelti palūkanų normas, nustojo į rinką lieti pinigus ir paskelbė, kad pradės atvirkščią procesą – stengsis mažinti pinigų masę Amerikoje. Žinoma, tai turės stiprų neigiamą šoką“, – aiškino ekonomistas.

Būtent FED sprendimai taip pat bus papildomas veiksnys, kuris paskatins ir ECB pinigų politikos pokyčius, mano R. Rudzkis. VU profesoriaus teigimu, nesiėmus didinti palūkanų normų, euro kursas dolerio atžvilgiu dar labiau sumenktų, o tai paveiktų ir euro zonos infliacijos rodiklius.

„Jeigu ECB išlaikytų minkštą politiką, o Amerikos centrinis bankas keičia į griežtesnę (...), tai labai gali būti, kad euras pasieks paritetą su doleriu, kai dar visai neseniai tas santykis buvo maždaug 1,15. Tai reiškia, kad, perskaičiuojant infliaciją eurais, ta infliacija ES bus dar gerokai didesnė todėl, kad pasaulio biržose visa prekyba vyksta doleriais“, – tvirtino R. Rudzkis.

Tačiau, pasak ekonomisto, net ir tuo atveju, jeigu ECB imsis griežtinti pinigų politiką, infliacijos „užgesimo“ artimiausiu metu nereikėtų tikėtis, kadangi augančių žaliavų kainų infliacija atsiliepia ir galutinės produkcijos kainoms.

„Šiuo metu pasaulyje sparčiai auga maisto kainos. Pernai Jungtinių Tautų maisto indeksas rodė maždaug 29 proc. augimą. Šiuo metu per tris mėnesius kainos dar pakilo kažkur apie 15 proc. ir aiškiai matome, kad tas kainų augimas nesustos, nes prasideda laukų apdirbimas. Tam reikia trąšų, degalų. Degalai du kartus brangesni, trąšos kelis kartus brangesnės ir prasidėjo jų trūkumas“, – pažymi R. Rudzkis.

ELTA primena, kad vartotojų kainos euro zonoje kovą siekė rekordinius 7,4 proc. Tuo metu Lietuvoje, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), balandį išankstinis metinės infliacijos įvertis sudaro 16,6 proc.

Pasak ekonomisto, Vakarams net ir COVID-19 pandemijos sąlygomis išlaikyti ūkio augimą pavyko būtent dėl centrinių bankų vykdytos žemų palūkanų normų politikos ir pinigų kiekio didinimo rinkoje.

„Viena iš priežasčių, kodėl taip gerai sekasi Europos ir Lietuvos ekonomikai augti, yra tai, kad šiuo metu pinigai yra labai pigūs. Verslas ir gyventojai gali skolintis. Be to, šiaip pinigų kiekis didelis. Vyriausybė disponuoja dideliais pinigais, skolinasi praktiškai už nulines palūkanas. Tai leidžia teikti kompensacijas“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo R. Rudzkis.

Ekonomistas prognozuoja, kad ECB pinigų politika greičiausiai vis tik pasikeis, kadangi jis bus priverstas reaguoti ir į Jungtinių Amerikos Valstijų monetarinės politikos pokyčius. O tai, jo vertinimu, pristabdys ir šių priemonių anksčiau nulemtą ekonomikos augimą.

Viena iš priežasčių, kodėl taip gerai sekasi Europos ir Lietuvos ekonomikai augti, yra tai, kad šiuo metu pinigai yra labai pigūs.

„Greičiausiai (ECB pinigų politika – ELTA) pasikeis, nes JAV centrinis bankas – Federalinio rezervo sistema jau paskelbė, kad kovo mėnesį jie baigs pinigų spausdinimą, ir finansų rinkos prognozuoja, kad šiais metais palūkanų norma Amerikoje bus didinama maždaug tris kartus. Šitoje situacijoje vargu, ar pavyks Europos centriniam bankui nereaguoti. Kad ir jis baigs pinigų spausdinimą, tai jau žinoma. Irgi kažkur pavasarį. Bet ar pakels palūkanų normas, dar nežinoma“, – prognozavo profesorius, kartu pridurdamas, kad vien ECB paskelbta žinia apie pinigų politikos pokyčius gali pristabdyti ekonomikos augimą.

Ekonomistas prof. Rimantas Rudzkis. D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Bet užteks vien paskelbti apie konkrečius planus palūkanų normas didinti – pradės kristi akcijų rinkos. Tai iš karto atsilieps viskam. Atsilieps vartojimui. Yra daugybė įmonių Vakarų pasaulyje, kurios išlepo prie tokių pigių pinigų. Griežtėjant politikai, didelė dalis ekonomistų bijo, kad prasidės, jeigu ne gili krizė, tai bent jau ekonomikos sąstingis“, – svarstė jis.

Tuo metu Lietuvoje, pasak R. Rudzkio, ECB pinigų politikos pokyčiai pirmiausiai atsilieptų nekilnojamojo turto rinkai.

„Iš karto pasikeis situacija ir Lietuvoje, bent jau nekilnojamojo turto rinkoje. Statybininkai pristabdys savo plėtros planus, žmonės iš karto sumažins apetitus pirkti būstus. Pats faktas, kad prasideda naujas palūkanų didinimo ciklas, jis iš karto pakeičia lūkesčius“, – tvirtino jis.

Ekonomisto manymu, ECB nusprendus didinti palūkanų normas, ekonomikos sąstingis prasidėtų jau šiemet arba vėliausiai kitais metais. Jis pažymi, kad prieš keletą metų panašūs bandymai JAV taip pat turėjo neigiamą efektą šios šalies ekonomikos augimui.

„Vakarų pasaulis yra įsitempęs. Po 2008 metų krizės, reikia pripažinti, Vakarų pasaulis negrįžo į normalius ekonomikos santykius. Taip ir nepavyko normalizuoti pinigų politikos. Net tokie kuklūs bandymai, kuriuos darė Jungtinių Valstijų centrinis bankas, juos tekdavo stabdyti. Pavyzdžiui, 2018 metais buvo mėginimas truputį padidinti palūkanų normas, ir iš karto Amerikos akcijų rinka krito kažkur apie penktadalį“, – aiškino R. Rudzkis.

ELTA primena, kad ECB gruodžio viduryje paskelbė „žymiai didesnės“ infliacijos prognozes. Vartotojų kainų kilimas turėtų viršyti banko nustatytą dviejų procentų tikslą 2021 ir 2022 metais, o vėliau, pasak ECB, vėl mažėti.

Infliacija, kurią, ECB vertinimu, skatina kylančios energijos kainos ir pasaulinės tiekimo grandinės trikdžiai, šiais metais išaugs iki 2,6 proc., o 2022 m. – iki 3,2 proc., sakė ECB vadovė Christine Lagarde. Tada infliacija turėtų stabilizuotis ties 1,8 proc. 2023 ir 2024 metais, pridūrė ji.

Tačiau, nepaisant infliacijos prognozių, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis ECB Valdančiosios tarybos sprendimu nesikeis ir atitinkamai bus 0,00 proc., 0,25 proc. ir –0,50 proc.

Valdančioji taryba laikosi pozicijos, kad pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol ji neįsitikins, jog infliacija gana anksti prognozuojamu laikotarpiu pasiekė dviejų procentų lygį ir užtikrintai yra ties juo kitą prognozuojamo laikotarpio dalį. Taip pat, kad grynosios infliacijos pažanga yra pakankamai didelė, jog vidutiniu laikotarpiu infliacija galėtų stabilizuotis ties dviejų procentų lygiu. Dėl to, pasak ECB, gali prireikti ir pereinamojo laikotarpio, kurio metu infliacija būtų šiek tiek didesnė už tikslą.

R. Rudzkis pabrėžė, kad jis nemato prasmės judėjimo ribojime tarp savivaldybių, nes Lietuvoje didžiausi viruso židiniai – didieji miestai.

„Aš nematau jokios prasmės judėjimo ribojime tarp savivaldybių. Bandysiu tai pagrįsti tam tikrai argumentais. Būtų šis apribojimas prasmingas, jeigu būtų pora, trys savivaldybės, kuriose būtų labai stiprūs židiniai. Tuos židinius gal ir būtų prasminga izoliuoti. Lietuvoje nėra didelių skirtumų, bent jau tarp tų didžiųjų miestų, kur gyvena pagrindinė dalis gyventojų. Ir kokią tai duoda naudą stabdant virusą, aš nežinau“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo profesorius.

Ir mes esame demokratinė valstybė, gal leiskime žmonėms patiems pasirinkti – ar jie nori šiek tiek rizikuoti ar nenori.

„Didžiausi židiniai yra didžiuosiuose miestuose. Tai, kad mes atkertame judėjimą tarp didžiųjų miestų ir mažųjų savivaldybių, ką mes padarome? Mes kontaktų skaičiaus vidutinio šalyje beveik nepakeičiame. Nuo ko priklauso viruso plitimo greitis? Nuo vidutinio kontaktų skaičiaus per parą ar savaitę. Tai judėjimo tarp savivaldybių ribojimas šito skaičiaus beveik nepakeičia“, – teigė R. Rudzkis.

Mobilumo sumažinimas, anot profesoriaus, neturi įtakos virusui, virusui įtaką turi – kontaktai su kitais žmonėmis. „Imkime mano konkretų pavyzdį. Jeigu man nėra galimybių nuvažiuoti pas brolį į Šakius, kuris, beje, yra persirgęs virusu, o mano žmona irgi persirgusi, manau, kad ir aš turbūt, tai aš tą patį laiką kontaktuosiu su kitais žmonėmis. Dar netgi priešingai – važiavimas tolimu atstumu man gerokai sumažina kontaktų skaičių. Važiavimas tolimu atstumu man gerokai sumažina kontaktų skaičių. O aš laisvalaikiu, būdamas Vilniuje, kaip tik kontaktuosiu su žymiai daugiau žmonių. Sveikas protas rodo, kad tai nepadeda“, – teigė jis.

„Šitas ribojimas būtų prasmingas, jei būtų nustatyta pora mažai gyventojų turinčių savivaldybių. Jei jas reikėtų izoliuoti, tą būtų galima pateisinti. Tose savivaldybėse būtų galima pagreitinti skiepijimo procesą. Šiuo metu yra atvirkščiai – pagrindinis užsikrėtusių skaičius yra didžiuosiuose miestuose. Ir ką mes pakeičiame, jeigu mes ribojame važiavimą iš didžiųjų miestų į mažuosius? Kam reikia, kas labai nori, vis tiek nuvažiuoja. Važiuoja darbo dieną, formina, kad važiuoja darbo reikalais. Galų gale, yra maži keliukai. Visi šie ribojimai tik apsunkina sąžiningų žmonių gyvenimą“, – įsitikinęs R. Rudzkis.

Analitiko teigimu, vyresni žmonės negali susitikti su savo artimaisiais, kurie yra jaunesni, švęsti didžiųjų švenčių, kyla psichologinė įtampa. „Visi šie ribojimai tik apsunkina sąžiningų žmonių gyvenimą, nutraukia ryšius tarp žmonių, ypač tarp vyresnių ir jaunesnių žmonių. Tai sukelia psichologinę įtampą, Galų gale, Lietuvoje yra tradicijos – Kalėdos, Velykos“, – teigė ekonomistas.

Ekonomistas pagrįsdamas savo mintį pridūrė: „Aš duodu Vokietiją, kaip pavyzdį, Kalėdų ir Velykų laiku ji kaip tik apribojimus pristabdydavo“.

R. Rudzkis išsakė kritiką ir dabartinei Vyriausybei, spėliodamas ar dabartinė valdžia rūpinasi visuomenės nuomone. „Jūs galvojate, kad lietuviai nėra įsiutę? Mane šita Vyriausybė tiesiog stebina, panašu, kad ji visiškai nesidomi nei visuomenine nuomone, nei savo reitingais, nei būsimais rinkimais. Kuo ji rūpinasi, man yra paslaptis“, – sakė profesorius.

„Nuo to, kad nutrauktume šiuos ribojimus, poveikis būtų tikrai nedidelis. Susitikimas šeimoje, kurie ir taip pakankamai daug bendrauja, žino vienas kito situaciją – kas pasiskiepijęs, kas testavęsis, kas persirgęs ir panašiai. Nereikia galvoti, kad vidutinis lietuvis yra daug kvailesnis už vidutinį vyriausybės narį. Niekas nenori nei pats užsikrėsti, nei apkrėsti savo šeimos. Bet jei vadovaujamasi tik viena logika – žūtbūt pagerinti rodiklius, tai klausykite, mažiausiai šansų užsikrėsti turi Andersas Breivikas, kuris sėdi uždarytas Norvegijos kalėjime: žiūri televizorių, skaito knygas, niekur neišeina, gauna pilną aprūpinimą. Bet gal nedarykime iš šalies visų breivikais“, – pridūrė pašnekovas.

Šitie draudimai ir ribojimai tarp savivaldybių, manau, turi minimalią įtaką viruso plitimui. Gyventojų psichologinį komfortą tai blogina daug kartų, jau nekalbu apie automobilių eiles išvažiuojant iš miestų.

Profesorius patikino, kad nėra medikas ar virusologas, tiesiog vadovaujasi bendrais statistikos rodikliais ir tuo ką jie rodo. „Patikimiausias rodiklis – tai mirusių nuo koronaviruso skaičius. Užsikrėtusiųjų skaičius priklauso nuo testo kokybės, kiek daug testuojama ir panašiai. Kiek įvairiose šalyse mirė žmonių – labai objektyvus rodiklis (...) Nereikia kalbėti, kad Estijoje yra daug blogesnė padėtis nei Lietuvoje. Jeigu mes paimsime visų mirusiųjų nuo COVID-19 skaičių Lietuvoje ir Estijoje, tai gausime tokius skaičius: Lietuvoje beveik 3,6 tūkst., Estijoje beveik 880. Padalinę iš gyventojų skaičiaus, mes gausime Estijos rodiklį dukart mažesnį nei Lietuvos. Tačiau šiuo metu žiniasklaidoje yra ažiotažas, nes yra lyginami dabartiniai, einamieji rodikliai. Tai einamieji rodikliai Estijoje yra blogesni nei Lietuvos, bet žymiai geresni, nei buvo Lietuvos rodikliai sausio ar gruodžio mėnesiais. Savo ruožtu, Lietuvos rodikliai sausio mėnesį buvo žymiai blogesni nei didžiųjų šalių, bet žymiai geresni, nei tų šalių per piką“, – tikino jis.

„Šitie draudimai ir ribojimai tarp savivaldybių, manau, turi minimalią įtaką viruso plitimui. Gyventojų psichologinį komfortą tai blogina daug kartų, jau nekalbu apie automobilių eiles išvažiuojant iš miestų. Psichologinis klimatas yra tikrai pablogėjęs, žmonės tikrai yra pavargę. Ir mes esame demokratinė valstybė, gal leiskime žmonėms patiems pasirinkti – ar jie nori šiek tiek rizikuoti, ar nenori. Jeigu vadovautis tuo, kad mes žūtbūt norime pagerinti mirtingumo rodiklius, tai gal Vyriausybei šaus į galvą įvesti greičio apribojimą autostradose iki 40 kilometrų per valandą? Tada niekas nežus, mes išvengsime poros šimtų mirčių, bet kažkodėl tokios idėjos neateina į galvą“, – reziumavo „Žinių radijo“ pašnekovas. 

„Kad ir kaip būtų keista, aš ginčyčiau, kad skola turi būti grąžinta. Pasaulis juda tokia linkme, kad valstybės neplanuoja grąžinti skolų. Pažiūrėkite Japonijos pavyzdį. Japonija kasmet didina valstybės skolą. Šiuo metu jos skolos ir BVP santykis yra maždaug 250 proc. Palyginimui, Lietuvos yra apie 45 proc. Ir niekas nekalba apie tai, kad Japonijos Vyriausybė kada nors tą skolą grąžins. Niekas nekalba ir kad Italija savo skolą grąžins“, – „Žinių radijui“ sakė R. Rudzkis.

„Klausimas yra tik – koks yra skolos aptarnavimas“, – pridūrė jis.

Anot ekonomisto, žemų palūkanų politika bus tęsiama ir toliau, todėl skolos aptarnavimo kaštai turėtų išlikti nedideli.

„Labai gali būti, kad mes su kokia 50 proc. nuo BVP skola gyvensime amžinai, sakykime, artimiausius 10 metų, o jos aptarnavimas mums nieko nekainuos“, – sakė R. Rudzkis.

Numatoma, kad Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas 2021 metais sudarys 7 proc. BVP. Valdžios sektoriaus skola kitąmet sieks 51,9 proc. BVP.

Vyriausybės pritarimą iš esmės gavusiam socialiniam modeliui, kurio pagrindinės dalys yra Darbo kodekso ir socialinio draudimo įstatymų pataisos, trūksta finansinio pagrįstumo, tačiau siūlomi pakeitimai turės teigiamos įtakos šalies darbo rinkai, teigia SEB banko prezidento patarėjas. Anot Gitano Nausėdos, bedarbių pašalpų susiejimas su nedarbo trukme, jų padidinimas ir pensijų indeksavimas yra geriausia, ką valdžia pasiūlė per pastaruosius 20 metų.

Finansų ekspertas Rimantas Rudzkis mano, jog socialinis modelis turėtų liberalizuoti darbo santykius, o tai yra svarbiausias šalies ekonomikos prioritetas.

„Sakyčiau, finansavimo pagrįstumo (trūksta - BNS). Jei yra kalbama apie pensijų indeksavimą, mokėjimą bazinės pensijos iš valstybės biudžeto - tokie dalykai turėtų būti pagrįsti skaičiais ir nustatytas aiškus planas, kaip prie šių sprendimų bus pereita. Šita pusė man keltų tam tikrų abejonių, tačiau dėl savo kompleksiškumo modelis man yra priimtinas, nes praktiškai jis paliečia didžiąją dalį darbo rinkos segmentų“ , - BNS komentavo G.Nausėda.

Anot jo, vieni svarbiausių pasiūlymų yra bedarbių pašalpų susiejimas su nedarbo trukme, jų padidinimas ir pensijų indeksavimas, kuris, anot ekonomisto, objektyviau nustatytų jų dydį, kuris nebebūtų siejamas su politiniais sprendimais.

„Iš principo tai yra geriausia, ką mūsų valdžia pasiūlė per pastaruosius 20 metų. Tai būtų bendras modelio įvertinimas“, - sakė G.Nausėda.

Jo žodžiais, modelis kiek netinkamai buvo pristatytas visuomenei, tačiau iš esmės jis suaktyvins procesus darbo rinkoje, leis darbdaviams kurti naujas darbo vietas.

„Buvo išneštas ir padėtas į dienos šviesą, o diskusijų prieš tai nebuvo, todėl galbūt interesų grupėms kai kurioms sunku suprasti, jog tai nėra darbdavių primesta prievarta - dokumentų rinkinys samdomiems darbuotojams nuskriausti. Reiktų į socialinį modelį žvelgti, jog jis suaktyvina procesus darbo rinkoje, suteikia galimybę darbdaviams drąsiau kurti darbo vietas ir tai yra pakankamai socialdemokratiška“, - tikino analitikas.

Jo teigimu, priėmus pataisas, pirmaisiais metais gali pasirodyti, jog padidės socialinė atskirtis Lietuvoje, tačiau tai tebus trumpalaikis ir labiau vizualus efektas, o ilguoju laikotarpiu Lietuvos ekonomika ir darbo rinka turėtų pajusti teigiamą įtaką.

„Trumpuoju laikotarpiu gali būti suintensyvėjęs tiek atleidimų, tiek priėmimų procesas. Sparčiau vyks tie struktūriniai pokyčiai, kurie darbo rinkoje yra tikrai reikalingi. Kai kurie darbdaviai kartais susilaiko nuo ryžtingesnio sprendimo, nes turi skaičiuoti atleidimo sąnaudas. Galbūt tai sudarys prielaidas radikaliam darbo vietų pokyčiui, kuris galbūt sukurs tam tikrą diskomfortą trumpuoju laikotarpiu, bet tiek darbuotojui, tiek darbdaviui išeis į naudą“, - kalbėjo G.Nausėda.

Finansų ekspertas Rimantas Rudzkis BNS kalbėjo, jog vienas iš svarbiausių Lietuvos ekonomikos prioritetų turėtų būti darbo santykių liberalizavimas, o būtent socialinis modelis tą ir turėtų padaryti.

„Neabejotinai reikia liberalizuoti darbo santykius. Ateityje mūsų didžiausios grėsmės yra per lėtas ekonomikos augimas, per didelis jaunimo išvažiavimas, ir vienintelis radikalus būdas pakeisti situaciją yra pagerinti investicinį klimatą, pritraukiant daugiau investicijų, o tam trukdo per daug griežtas Darbo kodeksas“, - sakė R.Rudzkis.

Jo žodžiais, be to, svarbu kompleksiškai spręsti ir mokesčių stabilumo bei biurokratinio spaudimo problemas, tokiu būdu būtų galima pritraukti daugiau investicijų.

„Kaip bebūtų paradoksalu, netgi darbuotojams tai yra geriau. Atrodo, kad darbo santykių liberalizavimas padaro darbuotojus pažeidžiamus ir iš dalies taip yra, bet iš kitos pusės, jei tai ves prie naujų ir gerai apmokamų darbo vietų, tai pilnai viską kompensuos. Nėra geresnės apsaugos darbuotojui, kaip jo paklausa darbo rinkoje“, - sakė R.Rudzkis.

Vyriausybė penktadienį iš esmės pritarė naujo socialinio modelio projektui.

Ekonomistas Rimantas Rudzkis skeptiškai vertina spekuliacijas uždirbti iš JAV dolerio svyravimų, rašo "Lietuvos žinios". Jo nuomone, dolerio brangimas - laikinas reiškinys, tad litus keičiantieji pirma į dolerius rizikuoja.

R.Rudzkis teigė, jog nemažai piniginių atsargų sukaupę žmonės apie JAV dolerio pirkimą turėjo galvoti 2014 metų pradžioje - tada išties galima buvo tikėtis uždirbti. Dalis, matyt, taip ir pasielgė, tačiau dabar - šaukštai po pietų.

"Praėjusių metų pradžioje jau buvo žinoma apie Europos centrinio banko planus pradėti pinigų spausdinimą ir buvo žinoma apie JAV planus užbaigti kiekybinį skatinimą. Šie veiksmai leido prognozuoti, kad JAV doleris euro atžvilgiu stiprės. Ir tos prognozės skelbtos viešai - galima buvo jomis pasinaudoti. Praėję metai išties buvo unikalūs - buvo labai daug palankių aplinkybių vienai valiutai stiprėti kitos atžvilgiu", - sakė ekonomistas.

Jo nuomone, dabar bandyti uždirbti iš stiprėjančio dolerio būtų rizikinga: "Finansų rinkos į tai jau sureagavo. Prognozė, kad JAV doleris dar sustiprės, jau yra daug atsargesnė."