Vakarų šalys taiko sankcijas didelei Rusijos ginklų pramonės daliai ir uždraudė eksportuoti karines prekes ir dalis, padedančias Maskvai vykdyti invaziją į Ukrainą.

Tačiau Kyjivas teigia, kad Rusijos karinė pramonė ir toliau gauna Vakarų kompanijų gaminamų komponentų.

„Vakarų šalys turi rimtai imtis priemonių, kad Rusija nebeturėtų galimybės gaminti ginklų. Kai kuriais duomenimis, iki 95 proc. užsienyje pagamintų svarbiausių komponentų, rastų Ukrainoje sunaikintuose Rusijos ginkluose, yra iš Vakarų šalių“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Jis sakė, kad privačios įmonės eksportuoja civilines arba vadinamąsias dvejopo panaudojimo prekes, kurių dalys gali būti naudojamos ginklams gaminti.

Jis nepateikė šio teiginio įrodymų, tačiau Kyjivas reguliariai analizuoja šalies teritorijoje nukritusias Rusijos raketas ir dronus.

Rusija kiekvieną savaitę į Ukrainą paleidžia dešimtis modernių raketų ir dronų. Iranas tiekia Maskvai dronus, o Šiaurės Korėja, kaip teigia Vakarų žvalgyba, siunčia artilerijos sviedinius ir raketas.

Maskva taip pat smarkiai padidino vietinę ginklų gamybą, o Kyjivas pastaruoju metu aktyviau ragina užtikrinti, kad Vakarų šalių prekės nepatektų į Rusijos ginklų gamyklas.

„Ukrainai reikėtų mažiau pagalbos ir ji prarastų mažiau gyvybių, jei visos neaiškios schemos ir išvengti sankcijų [padedančios] spragos būtų kruopščiai surastos ir visiškai panaikintos“, – sakė D. Kuleba.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Davose šią savaitę vykusiame Pasaulio ekonomikos forume sakė, jog Vakarų šalys turi „užtikrinti, kad sankcijos veiktų 100 procentų“.

Kyjivo pareigūnai pripažįsta, kad Ukrainai taip pat trūksta šaudmenų.

Baiminamasi, kad daugiamilijardinė Vakarų šalių karinė pagalba gali sumažėti dėl vidaus politikos ginčų Europoje ir Jungtinėse Valstijose.

Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis) pažymėjo, kad Iranas jau tiekia Rusijai dronus, valdomas bombas ir artilerijos šaudmenis. J. Kirby nurodė, kad spėjama, jog Teheranas planuoja žengti dar vieną žingsnį pagalbos Maskvai link.

Jis taip pat paminėjo rugsėjo mėnesį įvykusį susitikimą, kuriame iraniečiai priėmė Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir pademonstravo įvairias balistinių raketų sistemas. Šis susitikimas sukėlė Vašingtono susirūpinimą.

„Todėl esame susirūpinę, kad Iranas svarsto galimybę aprūpinti Rusiją balistinėmis raketomis, kurios būtų naudojamos Ukrainoje“, – žurnalistams teigė J. Kirby.

„Mainais už šią paramą Rusija Teheranui siūlo precedento neturintį bendradarbiavimą gynybos srityje, įskaitant raketas, elektroniką ir oro gynybą“, – pridūrė jis.

Šie komentarai išsakyti tuo metu, kai JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) prašymas skirti daugiau kaip 61 mlrd. dolerių (57,6 mlrd. eurų) skubų JAV finansavimą Ukrainos gynybai tebėra įstrigęs Kongrese.

Papildoma pagalba Ukrainai yra dalis didesnio 106 mlrd. dolerių (97,7 mlrd. eurų) JAV dolerių finansavimo prašymo, kurį pateikė demokratų prezidentas ir kuriuo taip pat siekiama paremti Izraelį, Taivaną ir JAV veiksmus pasienyje su Meksika.

Todėl esame susirūpinę, kad Iranas svarsto galimybę aprūpinti Rusiją balistinėmis raketomis, kurios būtų naudojamos Ukrainoje.

Vis daugiau respublikonų, kontroliuojančių Atstovų Rūmus, nepritaria tolesnei paramai Ukrainai, kovojančiai su Maskvos plataus masto invazija.

J. Kirby ir kiti aukščiausio rango JAV pareigūnai ragino Kongresą priimti sprendimą dėl pagalbos Ukrainai, teigdami, kad dabartinis finansavimas jau eina į pabaigą.

Spaudos konferencijoje J. Kirby taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Iranas šių metų pradžioje paskelbė, jog sudarė sandorį dėl naikintuvų Su-35 pirkimo iš Rusijos. Anot jo, Teheranas siekia iš Maskvos įsigyti papildomos karinės įrangos, įskaitant atakos sraigtasparnius, radarus ir orlaivius treniruotėms.

„Iš viso Iranas iš Rusijos siekia gauti milijardų dolerių vertės karinės įrangos, kad sustiprintų savo karinius pajėgumus“, – sakė atstovas spaudai.

„Rusija taip pat padeda Iranui plėtoti ir palaikyti palydovinius pajėgumus ir kitas kosmines programas“, – pridūrė jis.

Pasak J. Kirby, stiprėjanti Teherano ir Maskvos karinė partnerystė kenkia Ukrainai, Irano kaimyninėms šalims Vidurio Rytuose ir visai tarptautinei bendruomenei.

Be to, pareigūnas nurodė, kad Rusijos karinė samdinių bendrovė „Wagner“ Maskvos nurodymu ruošiasi aprūpinti oro gynybos pajėgumais Libano judėjimą „Hezbollah“ arba Teheraną.

J. Kirby pareiškė, kad JAV atidžiai stebi padėtį ir yra pasirengusi įvesti „kovos su terorizmu sankcijas Rusijos fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie gali atlikti tokius destabilizuojančius sandorius“. Anksčiau Maskva naudojosi „Wagner“ norėdama paneigti savo įsitraukimą, visų pirma į užsienio karines operacijas.

Anot Vašingtono, tai, kad Kremlius naudojasi Irano ir Šiaurės Korėjos parama, rodo Rusijos neviltį. Šios dvi šalys dėl savo branduolinių programų ir žmogaus teisių padėties tarptautinėje arenoje yra smarkiai izoliuotos nuo likusio pasaulio.

Manoma, kad Teherano ir Pchenjano teikiama pagalba Rusija naudojasi atsižvelgdama į Kyjivo priešinimąsi ir pasaulinės koalicijos sėkmę trikdant Rusijos karinių prekių tiekimo grandines ir ieškant būdų pakeisti mūšio lauke prarastus ginklus. Baltieji rūmai spėja, kad Maskva kreipėsi į Šiaurės Korėją prašydama aprūpinti ją artilerija.

Amerikiečių pareigūnai teigia, kad Iranas taip pat tiekė Rusijai artilerijos ir tankų sviedinių jos kariniams veiksmams Ukrainoje.

JAV ir kitos šalys ėmėsi veiksmų, kad užkirstų kelią galimam tiekimui, pardavimui ar perdavimui, susijusiam su Iranu ir su balistinėmis raketomis, nurodė J. Kirby.

JAV taip pat pateikė rekomendacijas privačioms bendrovėms dėl Irano raketų įsigijimo praktikos, kad įsitikintų, jog jos netyčia neremia Teherano pastangų.

Anksčiau Baltieji rūmai pareiškė, kad Rusija susidomėjo galimybe iš Irano įsigyti papildomų pažangių atakos dronų, kuriuos galėtų naudoti kare Ukrainoje.

Birželį paskelbtose JAV žvalgybos išvadose teigiama, kad Iranas tiekia Rusijai medžiagas dronų gamyklai į rytus nuo Maskvos statyti, Kremliui siekiant užsitikrinti nuolatinį ginklų atsargų tiekimą į frontą.

Todėl asmenų ir subjektų, kuriems JK, reaguodama į Rusijos invaziją Ukrainoje, pritaikė sankcijas, skaičius viršijo 1 600.

Londonas penktadienį pareiškė, kad sankcijas 11 pareigūnų ir rinkimų organizacijai įvedė po to, kai jie „visi tiesiogiai veikė siekdami pakenkti Ukrainai ir kelti grėsmę jos teritoriniam vientisumui“ per pasmerktus referendumus ir rinkimus, surengtus pernai spalį ir anksčiau šį mėnesį.

JK nurodė, kad tarp tų, kuriems pritaikytos sankcijos, yra balsavimus organizavusi Rusijos Centrinė rinkimų komisija (CRK) bei viena iš jos vyriausių pareigūnių, Natalija Budarina.

Į sankcijų sąrašą taip pat įtraukti Maskvos paskirtas Chersono srities administracijos vadovas Andrejus Aleksejenka ir rinkimų komisijos vadovė Marina Zacharova.

Sankcijos reiškia turo užsienyje įšaldymą ir kelionių suvaržymus.

Pernai spalį keliose užgrobtose Ukrainos srityse, įskaitant Chersoną, Zaporižią, Donecką ir Luhanską, Maskva surengė referendumus, kuriuos Londonas vadina suklastotais, neteisėtais ir fiktyviais.

Vėliau Rusija surengė kitus balsavimus ten ir taip pat Kryme, kurį Rusija nuo Ukrainos atplėšė ir aneksavo 2014 metais. Šie balsavimai baigėsi rugsėjo 10 dieną.

Kremlius tvirtina, kad pernai per balsavimus gavo vietos gyventojų palaikymą keturių rytinių ir pietinių Ukrainos sričių aneksijai, nors neturi visiškos šių teritorijų kontrolės.

Jis taip pat teigia, kad šį mėnesį vykusius rinkimus neva laimėjo prezidentą Vladimirą Putiną tvirtai remianti partija „Vieningoji Rusija“.

Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės atmetė šiuos balsavimus kaip fiktyvius, o Kyjivo pajėgos kovoja, kad susigrąžintų užgrobtas teritorijas.

„Fiktyvūs Rusijos rinkimai yra akivaizdus ir bergždžias bandymas įteisinti neteisėtą suverenios Ukrainos teritorijos kontrolę“, – sakė JK užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly (Džeimsas Kleverlis), paskelbdamas apie naujausias sankcijas.

„Negalima rengti „rinkimų“ svetimoje šalyje, – sakė jis. – Jungtinė Karalystė niekada nepripažins Rusijos pretenzijų į Ukrainos teritoriją – Krymas, Zaporižia, Doneckas, Luhanskas ir Chersonas yra Ukraina.“

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) taip pat kritikavo anksčiau šį mėnesį vykusius fiktyvius rinkimus ir įspėjo, kad bet kokiems asmenims, prisidėjusiems prie jų organizavimo, gali būti taikomos sankcijos ir vizų apribojimai.

Šį mėnesį Europos Sąjunga taip pat pareiškė Rusijai, kad asmenys, dalyvavę organizuojant minimus balsavimus, sulauks pasekmių.

Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija užpuolė Ukrainą, blokas jau priėmė 11 sankcijų Maskvai paketų.

Rusijos kosmoso agentūra pasveikino Jungtines Valstijas ir Elonui Muskui (Ilonui Maskui) priklausančią „SpaceX“ su pirmuoju skrydžiu, kurį surengė privati bendrovė. Tačiau ekspertai mano, jog toks skrydis turėtų tapti „signalu sunerimti“ Rusijos kosmoso agentūrai („Roskosmos“).

„Šios misijos sėkmė suteiks mums papildomų galimybių, kurios atneš naudos visai tarptautinei programai“, – trumpame vaizdo pareiškime sakė agentūros pilotuojamų kosmoso programų vykdomasis direktorius kosmonautas Sergejus Krikaliovas.

Šeštadieninį naujasis amerikiečių pilotuojamas bendrovės „SpaceX“ kosminis laivas „Crew Dragon“ su dviem astronautais sėkmingai startavo į orbitą bandomajam skrydžiui. Tai buvo pirmasis amerikiečių pilotuojamas skrydis nuo 2011 metų, kuomet buvo nutraukta JAV daugkartinio naudojimo kosminių lėktuvų programa, ir nuo tada astronautų skraidinimas į kosmosą priklausė išskirtinai nuo paprastesnių ir patikimesnių erdvėlaivių „Sojuz“.

Platesniame kontekste „SpaceX“, kaip konkurentės, atsiradimas turėtų būti vertinamas kaip „signalas sunerimti“ Rusijos kosmoso pramonei, kuri „yra gerokai prastesnės būklės, negu pripažįsta jos vadovai.

Nuo tada astronautai rengėsi prie Maskvos esančiame Žvaigždžių miestelyje ir mokėsi rusų kalbos prieš pakildami į kosmosą iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane.

„Šie skrydžiai Maskvai buvo suteikę galimybę ir toliau statyti erdvėlaivius „Sojuz“, taip pat svarbų balsą derantis dėl Tarptautinės kosminės stoties“, – sakė Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro kosmoso politikos specialistė Isabelle Sourbes-Verger (Izabel Surbė-Veržer).

Rusijos kosmoso agentūra taip pat iki šiol nemažai uždirbo iš astronautų skraidinimo: viena vieta erdvėlaivyje „Sojuz“ NASA agentūrai kainuoja apie 80 mln. JAV dolerių.

Jeigu „SpaceX“ pradės skraidinti visus amerikiečių astronautus, „metiniai nuostoliai gali viršyti 200 mln. JAV dolerių, o tai yra didelis nuostolis „Roskosmos“ maždaug 2 mlrd. JAV dolerių biudžetui“, – mano Maskvoje veikiančios Ciolkovskio kosmonautikos akademijos ekspertas Andrejus Ioninas.

Ambicingajam „SpaceX“ vadovui E. Muskui pareiškus, kad vieta jo sukurtame erdvėlaivyje kainuos 60 mln. JAV dolerių, „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas netruko paskelbti, kad Rusija ketina kainą sumažinti 30 mln. JAV dolerių.

A. Ioninas skeptiškai vertina tokį planą.

„SpaceX“ taupo lėšas naudodama pigius variklius ir beveik visas dalis gamindama pati, – sakė jis. – Norėdama tai daryti Rusija turėtų keisti savo gamybos procesą.“

Kita galimybė – barterinė sistemą, kurią pasiūlė NASA administratorius Jimas Bridenstine'as (Džimas Braidenstainas): už kiekvieną rusą, skraidinamą JAV erdvėlaiviu, vienas amerikietis galėtų skristi erdvėlaiviu „Sojuz“.

„Signalas sunerimti“

„Platesniame kontekste „SpaceX“, kaip konkurentės, atsiradimas turėtų būti vertinamas kaip „signalas sunerimti“ Rusijos kosmoso pramonei, kuri „yra gerokai prastesnės būklės, negu pripažįsta jos vadovai“, sakė A. Ioninas.

Dar prieš dešimtmetį didelę dalį pasaulyje vykdytų kosminių skrydžių valdė Rusija, tačiau dabar padėtis yra pasikeitusi, nes konkurenciją kuria Kinija ir „SpaceX“.

„Kai mes ėmėme netekti skrydžių rinkos dalies, „Roskosmos“ sakė, kad viskas yra gerai, nes mes vieninteliai, kurie siuntė žmones į Tarptautinę kosminę stotį. Dabar tas figos lapelis nukrito“, – sakė ekspertas.

Rusijos kosmoso sektorių taip pat yra sukrėtęs ne vienas korupcijos skandalas. Be to, jis nesugebėjo įgyvendinti naujovių ir tik sutelkė dėmesį į „sovietinės technologijos modifikavimą be jokios didelės evoliucijos“, sakė A. Ioninas.

Pastaraisiais metais Rusijos kosmoso sektorių ištiko serija nesėkmių: šalis prarado brangių erdvėlaivių ir palydovų.

Skraidinti į Marsą siekiančios „SpaceX“ iškilimas grasina negrįžtamai palikti Rusiją už kitų šalių nugaros, perspėja ekspertai.

Byloje skundą pateikė vienas iš nuteistųjų, prašantis sušvelninti bausmę.

„Mes skundžiame, kad nebuvo organizuotos grupės ir atitinkamai bausmė turėtų sumažėti“, – BNS sakė nuteistojo advokatas Adomas Liutvinskas.

Jis teigė, kad jei bus pakeista nusikaltimo kvalifikacija, tai turėtų pasikeisti ir skirta laisvės atėmimo bausmė.

Prokuroras Redas Savickas BNS skundą prašo atmesti.

Anot jo, skunde teigiama, jog vienas iš Rusijai šnipinėjusių karių buvo tik padėjėjas, todėl nebuvo organizuotos grupės.

„Aš manau, kad (pirmosios instancijos) teismas pagrįstai priėmė sprendimą“, – kalbėjo R. Savickas.

Byla nagrinėjama uždaruose posėdžiuose.

Šių metų birželį Šiaulių apygardos teismas du asmenis pripažino kaltais šnipinėjus Rusijai ir skyrė jiems ketverių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmes.

Skundžiame, kad nebuvo organizuotos grupės ir atitinkamai bausmė turėtų sumažėti.

Vienas iš jų iki sulaikymo dirbo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje, kitas jau buvo išėjęs į atsargą.

Abu nuteistieji bylos nagrinėjimo metu kaltę pripažino.

Bylos duomenimis, nuo 2014 metų rudens Rusijos žvalgybos pavedimu Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės patalpose fotografuoti tarnybiniai dokumentai, tarnybinių patalpų schemos, Aviacijos bazės oro uosto schemos, planai bei objektai, karinės vadovybės įsakymai, sprendimai bei kiti nevieši, tačiau neįslaptinti duomenys.

Slapti susitikimai su Rusijos žvalgybos atstovais vykdavo tik Rusijoje arba kitose užsienio šalyse, laikytasi ir kitų ypatingos konspiracijos priemonių.

Abu kaltinamieji sulaikyti 2017 metų gruodžio 11 dieną, kai teisėsauga gavo Lietuvos žvalgybos institucijų informaciją apie užfiksuotą duomenų perdavimą užsienio valstybės žvalgybos institucijai ir įtarus vykdant šnipinėjimą.

Policija Sibire nubaudė tris vairuotojus po to, kai jie buvo nufilmuoti pavojingai manevruojantys kelyje. Vaizdo įrašas su „automobilių valsu“ pasirodė internete ir tapo labai populiarus.

Per keletą dienų šis vaizdelis parodytas jau 100 tūkst. kartų. Čia matyti, kaip trys visureigiai važiuoja nuo vieno kelkraščio iki kito ir taip trukdo kitiems lenkti. Priekyje jų važiavo vestuvininkų limuzinas, rašo themoscowtimes.com.

Vienas vairuotojas bandė lenkti, tačiau vos nenulėkė nuo kelio, rašoma komentare prie šio video. Vis dėlto incidentas nebuvo nufilmuotas.

Policija greitai nustatė, kas vairavo automobilius. Vienas iš vairuotojų teigė, kad jie atliko „automobilių valsą“ paprašyti jaunikio.

Kiekvienam iš vairuotojų skirta po 1500 rublių bauda (apie 100 Lt).