„Ne viską galime atskleisti, ne viską galime pasakyti, bet tikrai Vokietija gana reikšmingai prie to prisidės su pajėgumais, kurių mes šiuo metu neturime Lietuvoje“, – žurnalistams ketvirtadienį Jonavos rajone, Rukloje, kalbėjo Lietuvos Sausumos pajėgų vadas.

Tuo metu Vokietijos Sausumos pajėgų vado pavaduotojas Haraldas Gante (Haraldas Gantė), paklaustas, ar Vokietija skirs papildomus pajėgumus Vilniuje liepą vyksiančio susitikimo metu teigė, jog tokio prašymo iš Lietuvos pusės dar nebuvo.

Savo ruožtu A. Radvilas tvirtino, kad Lietuva pagalbos kreipėsi.

„Kas dėl prašymų, tai taip, prašymai yra padaryti“, – patikino Lietuvos Sausumos pajėgų vadas.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.

Siekiant užtikrinti saugumą šio renginio metu, Lietuvos kariuomenė ketina pasitelkti per 3 tūkst. karių. Jie kartu su sąjungininkais papildomai užtikrins oro erdvės gynybą, kritinių objektų, svarbių maršrutų, asmenų apsaugą, apgyvendinimo vietų ir transporto priemonių patikras, sprogmenų paiešką objektuose.

Klaipėdietė Ieva kasdien po darbo skuba namo, todėl šių metų uostamiesčio įdomybių – papuošimų ir eglutės Teatro aikštėje dar nebuvo mačiusi.

Vieną rytą moteris nusprendė anksčiau išeiti iš namų ir niekieno netrukdoma pasigrožėti mažąja eglute.

Apie 8 val. į aikštę atėjusi moteris buvo vienintelė smalsuolė.

Vaikštinėdama aplink grožybes ji suprato, kad yra akylai stebima – prie pat Klaipėdos dramos teatro laiptų stovėjo policijos mikroautobusas.

Kol kas jokių nederamo elgesio ar viešosios rimties trikdymo atvejų nepastebėta.

Klaipėdietė pamanė, kad pareigūnai aikštę saugo visą parą ir susimąstė, kiek tokia apsauga kainuoja.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos viršininkas Darius Petraitis patikino, kad policininkai nebudi nei Teatro, nei Atgimimo aikštėse. Tačiau jos yra nuolat stebimos vaizdo stebėjimo kameromis.

"Teatro aikštėje yra kelios kameros, todėl vaizdas joje matomas iš kelių pusių. Kol kas jokių nederamo elgesio ar viešosios rimties trikdymo atvejų nepastebėta. Tikiu, kad mūsų mieste tokių atvejų, kaip Kaune, nebus", – D.Petraitis priminė laikinosios sostinės eglutę, kurią neseniai padegė piromanas.

Klaipėdos miesto policijos komisariato vadovė Rasa Bekėžienė patikino, kad policininkai gyvai nebudi aikštėje visą parą.

Rasa Bekėžienė: kol kas čia viskas ramu.

Į negerus įvykius reaguojantiems pareigūnams duota užduotis dažniau užsukti į abi aikštes bet kuriuo paros metu.

Šiemet ne tik Teatro, bet ir Atgimimo aikštė paskelbta zona be pirotechnikos. Pareigūnams duota užduotis stebėti, kad būtų laikomasi reikalavimo nenaudoti pirotechnikos priemonių šiose vietose.

Jie turi ne tik užtikrinti viešąją tvarką, bet ir stebėti, kad būtų laikomasi reikalavimo Teatro ir Atgimimo aikštėse nenaudoti pirotechnikos.

"Šiemet ne tik Teatro, bet ir Atgimimo aikštė paskelbta zona be pirotechnikos. Pareigūnams duota užduotis stebėti, kad būtų laikomasi reikalavimo nenaudoti pirotechnikos priemonių šiose vietose. Kol kas čia viskas ramu", – patikino komisariato vadovė.

Kadangi pareigūnai šias užduotis atlieka vykdydami savo kasdienius darbus, atskirai už tai jiems nebus mokama, tad abejonės dėl papildomų išlaidų – išsklaidytos.

Diskusijoje dalyvavo policijos generalinio komisaro Renato Požėla, Žurnalistų sąjungos, Interneto žiniasklaidos asociacijos, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos ir  asociacijos „Nacionalinė spauda“ vadovai ir atstovai.

Susitikime aptarti žiniasklaidos atstovų saugumo užtikrinimo masinių renginių metu klausimai, priemonės, kurių galėtume imtis ateityje.

Dalyvių neribos

"Didžiausias noras, kad po Jūros šventės COVID-19 situacija nepablogėtų. Turint omenyje, kokia šiandien epidemiologinė situacija, yra nemažai iššūkių. Aišku, tai ne vien savivaldybės, bet ir visų kitų kontroliuojančių institucijų ir svečių atsakomybė", – teigė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis.

Šią savaitę savivaldybėje tartasi, kaip užtikrinti saugią šventę.

Renginiai vyks ne ilgiau nei dvi valandas, kad žmonės neužsibūtų vienoje vietoje. Tarp renginių bus daromos pertraukos.

"Vertindamas dabartinę situaciją, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras kėlė klausimų dėl renginių, žmonių skaičiaus, ribojimų. Teisės aktai nurodo, kad nekomercinių renginių dalyvių skaičius nėra ribojamas. Nereikalingas ir Galimybių pasas", – paaiškino A.Dobranskis.

Žmonių srautų riboti atitvarais neplanuojama.

"Logiškai mąstant, jeigu tu aptversi ir įleisi žmones, kurie turi Galimybių pasus, susidarys didžiausios eilės. Kas būtų blogiau – tikėti, kad žmonės sąmoningi, ar daryti patikrinimus formuojant eiles?" – klausė administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Tiltelį nusuks

Prekybininkai privalės dėvėti apsaugines kaukes, vienkartines pirštines, turėti dezinfekcinių priemonių. Į šventę atėjusių žmonių bus prašoma dėvėti veido kaukes ir kiek įmanoma laikytis atstumų.

Vengiant susibūrimo vienoje vietoje pagrindiniai koncertai Teatro aikštėje ir Kruizinių laivų terminale vyks tuo pačiu metu.

"Renginiai vyks ne ilgiau nei dvi valandas, kad žmonės neužsibūtų vienoje vietoje. Tarp renginių bus daromos pertraukos. Tai vėlgi susiję su reikalavimais dėl epidemiologinės situacijos", – teigė A.Dobranskis.

Andrius Dobranskis: kas būtų blogiau – tikėti, kad žmonės sąmoningi, ar daryti patikrinimus formuojant eiles?

Per patį piką Kruizinių laivų terminalo sukiojamu pėsčiųjų tiltu pasiekti nepavyks – jis bus nusuktas.

"Tai yra savotiškas butelio kaklelis. Kad dideli žmonių srautai nesigrūstų. Neduok Dieve, kad neįkristų į vandenį ar neįvyktų nelaimė, prieita minties, kad žmonės judėtų platesnėmis erdvėmis Priešpilio gatve", – paaiškino direktoriaus pavaduotojas.

Šiemet nuspręsta neskubėti riboti eismo Pilies gatvėje.

"Turėjome neypatingai gerą patirtį, kai Pilies gatvėje vyko mugė ir buvo uždarytas eismas. Buvo tikrai didelės kamšatys mieste. Sulaukėme gyventojų ir miesto svečių nepasitenkinimo", – prisiminė A.Dobranskis.

Pilies gatvė penktadienį bus uždaryta nuo 16 val. Tuomet ja naudosis tik viešasis transportas. Tikimasi, kad gyventojai spės iki tol grįžti iš darbų ir jiems neteks laukti spūstyse.

Saugumą užtikrins policija

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Raimondas Vaitkevičius patikino, kad pareigūnų renginių vietose ir visame mieste šventinį savaitgalį nepritrūks.

Klaipėdoje dirbs vasarai į Palangą komandiruoti raitosios policijos pareigūnai.

Policijos žirgai nebijo didesnio žmonių susibūrimo, o raiti pareigūnai yra mobilūs ir gali greitai reaguoti į iškvietimus ten, kur automobiliu sunku privažiuoti.

Patruliuos: vasarą Palangoje dirbančius raituosius policininkus iš Vilniaus per Jūros šventę matysime Klaipėdoje. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Uostamiesčio policininkams į talką bus atsiųsti pareigūnai iš apskrities rajonų komisariatų.

Ankstesniais metais didžiausios miesto šventės metu dirbdavo ir neuniformuoti Kriminalinės policijos pareigūnai, todėl pastaraisiais metais smulkių vagysčių skaičius būdavo nepalyginamai mažesnis. Tikėtina, kad taip bus ir šiemet.

Galutinį priemonių planą policijos pareigūnai ketina tvirtinti šiandien. Savo darbą jie ketina derinti prie šventės programos, didesnes pajėgas siųsti į masinio susibūrimo vietas.

Policininkai šiemet dalyvaus ir Jūros šventės eisenoje. Jų kolona turėtų būti įspūdinga – raitieji policininkai, pareigūnai, važiuojantys riedžiais, motociklais, automobiliais.

Pareigūnai tikina, kad per šį protestą, net jei ten ir susirinks tūkstančiai žmonių, stebės, kad būtų laikomasi viešosios tvarkos. Apie tai – Aurelijaus Bezekavičiaus pokalbis su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininku Sauliumi Gagu.

– „Didysis šeimos gynimo maršas“ vyks gegužės viduryje. Savivaldybė jau išdavė leidimą, organizatoriai nurodo, kad ten gali būti nuo 5 iki 7 tūkst. žmonių. Lietuvoje tuo metu vis dar galios karantinas. Ar čia savaime nėra karantino pažeidimas, kai mes kalbame apie tūkstančių žmonių susirinkimą į vieną vietą?

– Norėčiau pasakyti, kad reikia vadovautis Susirinkimų įstatymu. Pirmasis straipsnis numato, kad susirinkimai gali būti neorganizuojami tik karo arba nepaprastosios padėties atveju. Šiuo atveju mes neturime nei vieno, nei kito. Turime karantiną. Savivaldybė, gavusi prašymą, jį apsvarstė, įvertino visas aplinkybes. Turiu atkreipti dėmesį, kad tai buvo padaryta truputį anksčiau. Iki gegužės 15-osios dar yra daug laiko – situacija gali keistis ir dėl karantino. Bet šiuo atveju, jeigu yra suderinta susitikimo vieta ir laikas su savivaldybe, tai mes privalome užtikrinti renginio metu viešąją tvarką, eismo saugumą ir žmonių teises.

– Nors šiai dienai būriuotis draudžiama, bet jeigu į tokį maršą, kaip deklaruoja organizatoriai, susirinktų 7 tūkst. žmonių, jie negautų baudų už karantino pažeidimus? Kokius kitus aspektus jūs turėtumėte užtikrinti?

– Pagrindiniai aspektai – viešoji tvarka, eismo saugumas. Susirinkimo dalyviai vietą ir laiką suderino – jie gali rinktis. Taip pat reikia nepamiršti, kad nuo atsakomybės neatleidžia ir dalyvių atstumų laikymasis. Šiai dienai nėra ribojimų tarp savivaldybių – galima judėti laisvai iš vienos savivaldybės į kitą. Tai jokių pažeidimų nematome, o susirinkusius asmenis visada reikia įspėti, kad laikytųsi saugaus atstumo – turi būti ne mažiau kaip du metrai. Yra tam tikros kitos sąlygos, kurių reikia laikytis.

– Ar policija planuoja, kad gegužės 15-ąją turėtų dirbti sustiprintos pajėgos?

– Gavusi informaciją apie renginius, policija visuomet planuoja, kad reikės užtikrinti viešąją tvarką, eismo saugumą. Kad ir koks renginys bebūtų – ar tai būtų 15 žmonių, 50, 100 ar tūkstančiai. Mes tą informaciją renkame, stebime ir planuojame savo pajėgas.

– Ar savivaldybė kalbėjosi su jumis apie tokio maršo galimybę, kaip turėtų atrodyti policijos darbas ir kaip apskritai reikėtų sureguliuoti, jeigu iš tikrųjų susirinks tiek tūkstančių žmonių?

– Vilniaus apskrities atstovas dalyvauja komisijos darbe savivaldybėje ir kiekvieną kartą pasako savo nuomonę dėl viešosios tvarkos ir eismo saugumo užtikrinimo. Mes betarpiškai bendradarbiaujame su savivaldybe. Dėl priemonių, kurios yra pavestos Susirinkimo įstatyme, yra numatyta, ką privalo daryti policija, renginio organizatoriai. Tuo ir vadovaujamės.

– Bet jeigu žiūrime žmogiškai: jeigu iš tikrųjų susirenka ne vienas tūkstantis žmonių į vieną vietą esant karantino sąlygoms. Ar realu ten užtikrinti viešąją tvarką ir ar realu, kad žmonės laikytųsi karantino reikalavimų?

– Jūs vedate prie karantino reikalavimų laikymosi, atstumų laikymosi (...). Tiesiog žmonių sąmoningumas. Ar mes norime išlikti saugūs, ar mums reikia prie kiekvienos vietos policijos pareigūnų, kad jis mums pasakytų: laikykitės dviejų metrų atstumo. Tai yra ne vien policijos funkcija ir pareiga. Lygiai taip pat mes turime kitus nacionalinius visuomenės sveikatos pareigūnus, darbuotojus, kurie privalo užtikrinti karantino sąlygų laikymąsi. Policija turi ir kitų funkcijų, kur reikalinga padėti žmonėms čia ir dabar, kai gresia pavojus sveikatai ir gyvybei. Bet sakau: mes užtikrinsime viešąją tvarką, nesvarbu, kiek tai būtų žmonių.

– Mes matėme, koks pasipiktinimas kilo dėl M.A.M.A. apdovanojimų. Ar nemanote, kad visuomenėje ir šiuo atveju gali kilti kažkas panašaus?

– Mes savo nuomonę turime ir nenorėtume ta nuomone vienaip ar kitaip paveikti visuomenės. Ji turi pati vertintini, turi tą dalyką daryti, o mes turime laikytis teisės aktų ir sprendimus priimti jais vadovaujantis.

Kaip kovo mėnesį portalo kauno.diena.lt žurnalistams pasakojo vienas iš maršo organizatorių, protesto dalyviai judės pagrindiniais šalies keliais, o automobilius puoš vėliavos ir magnetiniai lipdukai ar kita atributika. „Siekiame atkreipti dėmesį į dabartinės daugumos vykdomą politiką, kas liečia Konstitucijoje numatytas šeimos sampratas. Dabar, kuri vykdoma (politika, – aut. past.) yra nepriimtina didžiajai daliai Lietuvos visuomenės“, – tąkart portalo žurnalistams maršo atstovas.

Viešoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad proteste galės dalyvauti iki 7 tūkst. žmonių, internete kilo diskusijų audra. Praėjusią savaitę Vyriausybė nusprendė – renginiuose žmonių skaičius negalės viršyti 150. Sušvelninus karantiną renginiuose ir kitose susibūrimų vietose galioja griežtos taisyklės. Kodėl „Didžiajame šeimos gynimo marše“ leista dalyvauti tūkstančiams žmonių, nors Vyriausybės nutarimas dėl viešų renginių buvo kitoks?

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius portalo kauno.diena.lt žurnalistams patvirtino, kad leidimas organizatoriams iš tiesų suteiktas – mitinge gali dalyvauti iki 7 tūkst. žmonių. „Leidimas išduotas mitingui. Pagal Susirinkimų įstatymą, taip pat Konstituciją, susirinkimo teisė gali būti ribojama tik esant labai konkretiems atvejams“, – teigė mero atstovas spaudai.

Paklausus, ką reiškia pasakymas, kad žmonių susirinkimas būtų negalimas tik esant „labai konkretiems atvejams“, K. Vaitkevičius įvardijo dvi situacijas. „Įvedus karo padėtį ir nepaprastąją padėtį“, – kalbėjo pašnekovas.

Panašu, kad „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ organizatoriai užsiima žodžių žaismu. Maršą pasirinkta įvardyti kaip „protestą“, „mitingą“, o ne „renginį“.

Nerimas dėl epidemiologinės situacijos

Ar šio mitingo surengimas nepablogins ir taip ne pačios geriausios epidemiologinės situacijos šalyje? Kaip galima matyti Statistikos departamento sudarytame žemėlapyje, Vilniaus miesto savivaldybė šiuo metu pagal sergamumą COVID-19 yra juodojoje zonoje.

„Rengėjams buvo aiškiai pasakytos taisyklės: negali būti nei koncertų, nei dar kažkokių kitokių dalykų, kas šiuo metu yra draudžiama šalyje. Bus organizuojamas atskiras susirinkimas su policijos atstovais ir organizatoriais stengiantis dar kartą paaiškinti, nes matome, kas darosi viešoje erdvėje ir kokie pradėti platinti kvietimai, kur užsimenama apie kažkokias koncertines programas ir panašiai. Nieko panašaus negali būti. O mes privalome laikytis įstatymų: Konstitucija garantuoja susirinkimo laisvę ir čia mes šioje vietoje nieko pakeisti negalime. Su rengėjais bus dar kartą kalbamasi apie tai, kas galima, o kas negalima“, – situaciją komentavo K. Vaitkevičius.

Šis pranešimas paskelbtas po to, kai Armėnijai ir Azerbaidžanui per penktadienį Ženevoje vykusias derybas nepavyko susitarti dėl naujų paliaubų Kalnų Karabacho regione.

Rusija Armėnijoje turi karinę bazę ir yra pasirašiusi gynybos susitarimą su Jerevanu.

„Armėnijos premjeras paprašė Rusijos prezidento pradėti skubias konsultacijas, kuriomis bus siekiama susitarti, kiek Rusijos Federacija teiktų pagalbos, kad užtikrintų Armėnijos saugumą“, – teigiama ministerijos pranešime.

Baku ir Jerevanas konfliktuoja dėl Kalnų Karabacho, kuriame gyventojų daugumą sudaro etniniai armėnai. Konfliktas tęsiasi kelis dešimtmečius. Regionas 1991-aisiais atsiskyrė nuo Azerbaidžano, tačiau, tarptautinės teisės požiūriu, jis ir toliau priklauso Azerbaidžanui.

Kovos atsinaujino prieš kelias savaites. Intensyvėjant kovoms, Armėnija ir Azerbaidžanas apšaudo viena kitą. Abi šalys nepaiso tarptautinių raginimų nutraukti karinius veiksmus ir kaltina viena kitą pradėjus naujus susirėmimus, kurie įsiplieskė rugsėjo 27 d.

Rusija anksčiau pranešė, kad gynybos paktas su Armėnija neapima Kalnų Karabacho regiono.

Tačiau N. Pašinianas laiške V. Putinui teigė, jog priešiškai nusiteikusios jėgos artėja ir prie Armėnijos pasienio. Premjeras pakartojo Azerbaidžano sąjungininkę Turkiją remiant Baku, teigiama pranešime.

N. Pašinianas pabrėžė, jog dvi šalys visada buvo artimos sąjungininkės, taip pat paminėjo 1997 m. susitarimą dėl draugystės, bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos ir pareikalavo Maskvos paramos.

Kalnų Karabacho regione besikaunančios pusės jau tris kartus susitarė dėl paliaubų Rusijos, Prancūzijos bei JAV tarpininkaujamose derybose, tačiau visos jos netrukus žlugo.

Skaičiuojama, kad nuo susirėmimų Kalnų Karabache pradžios žuvo 1 200 žmonių, nors tikrasis aukų skaičius, kaip manoma, yra gerokai didesnis.

Priėmus istorinį sprendimą metams atidėti 2020-ųjų žaidynes dėl pandemijos, parolimpiada prasidės 2021-ųjų rugpjūčio 24-ąją ir truks iki rugsėjo 5-osios.

Programoje numatyti 539 renginiai 22 sporto šakose. Pakeitimų esama tik dėl kai kurių iš jų pradžios ir pabaigos laiko, per spaudos konferenciją pranešė žaidynių organizatoriai.

„Turėti suderintą tvarkaraštį sportininkams yra didelis žingsnis. Norėtume tęsti savo darbą rengdami saugias žaidynes“, – žurnalistams sakė už Olimpiados organizavimą atsakingas pareigūnas Hidemasa Nakamura.

Olimpinių ir parolimpinių žaidynių atidėjimas organizatoriams sukėlė didelį galvos skausmą, jiems stengiantis suderinti visas detales, pradedant varžybų vietomis ir baigiant prevencinėmis priemonėmis dėl koronaviruso.

Kol kas neskelbiama, kokių konkrečių priemonių bus imtasi, siekiant užkirsti kelią koronavirusinei infekcijai. Sprendimų šiuo klausimu tikimasi šį rudenį.

Kalbant apie parolimpines žaidynes, pareigūnai sakė suprantantys, kad privalo patenkinti atskirų atletų ir žiūrovų poreikius.

Žaidynių organizatoriai nurodė, kad bendradarbiauja su Tarptautiniu parolimpiniu komitetu, kad įvertintų, kaip COVID-19 pandemija paveikė sportininkus įvairiose šalyse.

Japonų parolimpietis tekvondo kovotojas Mitsuya Tanaka (Micuja Tanaka) žurnalistams per spaudos konferenciją sakė, kad pandemija labai smarkiai paveikė sportininkus.

„Tekvondo susiduriame veidu į veidą. Pavyzdžiui, turime apribojimų per sparingą. Palyginti su laikais prieš koronavirusą, negalime praktikuoti [sporto] kaip anksčiau“, – kalbėjo jis.

„Žinoma, visi esame sunerimę. Aš taip pat. Tačiau padarysime viską, ką galime, kad užtikrintume savo saugumą. Visi kiti atletai daro tą patį šitam ruošdamiesi. Manau, kad tai atletų pareiga“, – sakė M. Tanaka.

Visgi dar yra daug neatsakytų klausimų, įskaitant galutinę žaidynių nukėlimo kainą. Organizatoriai kol kas tik nurodo, kad planuoja kur kas kuklesnį renginį, stengiantis sutaupyti kiek įmanoma daugiau lėšų. Tai tikriausiai palies ir tradiciškai pompastiškas žaidynių atidarymo bei uždarymo ceremonijas.

Taip pat dar nenuspręsta, kokios priemonės būtų reikalingos užkirsti kelią viruso plitimui per olimpiadą, jeigu jo nepavyktų pažaboti iki ateinančių metų.

Šiuo metu vis dar neaišku, kaip atletai ir sporto aistruoliai atvyks į Japoniją, nes dėl vyriausybės taikomų koronaviruso kontrolės priemonių šalis įsileidžia tik nedaugelio valstybių piliečius.

Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas (Tomas Bachas) praėjusį mėnesį pripažino, kad kelionių suvaržymai ir karantino reikalavimai gali pakenkti žaidynėms. Paklaustas apie galimybę organizuoti renginį be žiūrovų, jis sakė: „Mes norime ne to.“  

„Norime stadionų, pilnų entuziastingai nusiteikusių aistruolių“, – sakė Th. Bachas.

Kaip skelbė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), prekybos centruose keičiasi taisyklės – bus galima aptarnauti pirkėjus nebe kas antroje kasoje, bet kiekvienoje, taip siekiant išvengti žmonių eilių.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad, nors ir turime tą švelnųjį karantiną, bet prekybos vietoms vis dar galioja tos pačios griežtos apsipirkimo taisyklės. Tai reiškia, kad reikia užtikrinti 10 kvadratinių metrų plotą vienam žmogui, jei prekyvietė mažesnė, aptarnauti tik vieną pirkėją. Taip pat turi būti išlaikytas metro atstumas tarp pirkėjų eilėse, (...) būtina užtikrinti dezinfekcinio skysčio buvimą ir reikalauti iš pirkėjų dėvėti kaukės“, – nuotolinėje Vyriausybės spaudos konferencijoje sakė G. Surplys.

Jis priminė, kad kaukių dėvėjimas prekybos vietose vis dar yra privalomas, tad reikalavimo nesilaikantys gyventojai į šias vietas gali būti neįleidžiami.

„Jau girdėjau signalų, kad žmonės lankosi parduotuvėse be jokių apsaugos priemonių ir labai nustembama, kai jiems pasakoma, kad parduotuvėse privalu dėvėti kaukes. Taip, tai yra privalu, ir nepykite, jei nebūsite įleisti į parduotuvę neturėdami veido dengiančios kaukės“, – sakė jis.

Pasak VIG vadovo, prekybos vietos taip pat privalo užtikrinti, kad pirkėjus aptarnautų tik sveiki darbuotojai – jiems rytais turi būti matuojama temperatūra, o turintiems karščiavimo ar peršalimo ligų požymių neturi būti leidžiama dirbti.

Ministrui šiuos FIBA reikalavimus pirmadienį pristatė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF), Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) atstovai.

„FIBA reikalauja garantijų iš valstybės dėl saugumo, dėl visų kitų dalykų, tai liečia penkias ministerijas. Kadangi reikalingas valstybės garantas ir tai yra pirmą kartą, diskutavome su ministerijos atstovais, dabar su ministru, su federacijos prezidentu. Manau, kad priėjome sprendimų, nes reikia greitų sprendimų Vyriausybės lygmeniu“, – po susitikimo Vidaus reikalų ministerijoje žurnalistams sakė Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas.

Numatoma, kad Lietuvos rinktinė namuose sužais šešias atrankos rungtynes.

Pasak E.Misiūno, FIBA be saugumo užtikrinimo taip pat reikalauja vizų režimo, muitų supaprastinimo atrankos dalyviams.

„Faktas, kad tiek teroristiniai išpuoliai, tiek tam tikros grėsmės daro savo įtaką. Vis dėlto puikiai žinome, kaip saugomi sportininkai, svečiai, kiti asmenys. Tikriausiai su tuo tai irgi susiję. Bet noriu pakartoti, kad Lietuvoje saugumo lygis aukštas, terorizmo grėsmės yra žemos. Faktas, kad policija taip ar anaip užtikrina saugumą, tai mes tokį garantinį raštą tikrai galėsime pateikti“, – teigė ministras.

Anot jo, už saugumą atsakingoms institucijoms – policijai, pasieniečiams, Vadovybės apsaugos departamentui – papildomo finansavimo neturėtų prireikti.

M.Špokas sako, kad LKF visiškai užtikrina saugumą sporto arenose, bet už prieigas atsako valstybė.

„Visi raštai išsiųsti visoms atrankoje dalyvaujančioms valstybėms, jų sugebėjimo (užtikrinti saugumą – BNS) lygis yra skirtingas. Čia FIBA raštas yra gal labai baisiai atrodantis, o iš tiesų reikalaujantis labai paprastų dalykų, kuriuos valstybė apsiima. Nes teroro grėsmė didžiulė, (klausiama – BNS) ar valstybė supranta, ar turi priemonių“, – paaiškino M.Špokas.

Pasaulio vyrų krepšinio čempionatas vyks 2019-ųjų rugpjūčio 31- rugsėjo15 dienomis Kinijoje, jame dalyvaus 32 valstybių komandos. Lietuva atrankos rungtynes žais C grupėje su Vengrija, Lenkija ir dar viena komanda, kuri įveiks pirmąjį atrankos etapą. Tai gali būti Slovakija, Švedija, Bosnija ir Hercegovina, Armėnija, Albanija, Austrija, Nyderlandai, Kosovas, Makedonija, Estija, Portugalija, Bulgarija, arba Baltarusija.

Planuojama, kad 2017-2018 metais vyksiančiame atrankos rungtynių cikle Lietuva, kaip ir kitos šalys, iš viso sužais 12 rungtynių: šešias išvykoje ir šešias namuose.

Rungtynes rinktinės žais per šešis vadinamuosius atrankos langus, jie numatyti numatyti 2017 metų lapkričio 20 – 28 dienomis, 2018 metų vasario 19 – 27, birželio 25 – liepos 3, rugpjūčio 30 – rugsėjo 18, lapkričio 26 – gruodžio 4 ir 2019 metų vasario 18-28 dienomis.