Tyrimo išvadose reiškiamas susirūpinimas dėl blogėjančios žmogaus teisių padėties šioje konflikto draskomoje Šiaurės Afrikos šalyje ir įspėjama, kad ES remia kai kurias organizacijas, pažeidinėjančias migrantų teises.

„Mes nesakome, kad ES ir jos valstybės narės įvykdė šiuos nusikaltimus“, – žurnalistams sakė tyrėjas Chaloka Beyani (Čaloka Bejanis). Tačiau jis pridūrė, kad „teikiama parama padeda vykdyti nusikaltimus“.

Galutinėje ataskaitoje JT nepriklausoma faktų nustatymo misija Libijoje daro išvadą, jog „yra pagrindo manyti, kad valstybės saugumo pajėgos ir ginkluotos sukarintos grupuotės įvykdė daugybę karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui“.

„Ypač nukenčia migrantai ir yra daugybė įrodymų“, kad sulaikymo centruose jie „sistemingai kankinami“, rašoma joje.

Misijos vadovo Mohamedo Auajjaro (Mohamedo Auadžaro) teigimu, tyrėjai nustatė, jog sulaikymo centruose, kuriuos kontroliuoja Libijos kovos su nelegalia migracija direktoratas (DCMI) ir šalies pakrančių apsaugos tarnyba, prieš migrantus buvo vykdomi nusikaltimai žmoniškumui.

Buvęs Maroko teisingumo ministras sakė, kad „šie subjektai gauna techninę, logistinę ir piniginę paramą iš Europos Sąjungos ir jos valstybių narių“ migrantams sulaikyti ir sugrąžinti.

Pasak Ch. Beyani, „akivaizdu, jog DCIM yra atsakinga už daugybę nusikaltimų žmoniškumui jos vadovaujamuose sulaikymo centruose. Tai palengvino ES teikiama parama.“

Grupės ataskaitoje teigiama, jog yra pagrįstų priežasčių manyti, kad migrantai tampa sekso vergijos, kuri yra nusikaltimas žmoniškumui, aukomis.

Tyrėjai išreiškė susirūpinimą dėl Libijos gyventojų ir migrantų laisvės ribojimo visoje šalyje. Tai, pasak jų, taip pat gali būti laikoma nusikaltimu žmoniškumui.

Jie nustatė daugybę „savavališko sulaikymo, nužudymo, kankinimo, žaginimo, pavergimo, sekso vergijos, neteisminio nužudymo ir prievartinio dingimo atvejų, patvirtinančių, kad tokie nusikaltimai Libijoje plačiai paplitę“.

Transporto priemonėse galėtų susėsti daugiau nei 3,5 tūkst. vaikų. Numanoma, kad būtent tiek jų kasmet tampa prekėmis. 

Prieš 10 metų darytose studijose buvo konstatuota, kad daugiau nei 400 nepilnamečių merginų kiekvieną mėnesį yra paverčiamos prostitutėmis. 

Pogrindinė komercinio sekso ekonomika Atlantoje viršija 250 mln. eurų ir toliau auga. 

Ar būna herojų?

Filmas „Pagrobimas“ pasakoja istoriją, kai dvi jaunos merginos atvyksta į Paryžių, susipažįsta su patraukliu vaikinu, kuris ieško turisčių, kad vėliau jas galėtų pagrobti ir atiduoti į sekso vergovę. Nors tai tik filmas, pagrobimas nėra tiesiog holivudinis naratyvas – tai vienas iš galimų nesuvaidintos realybės scenarijų. Tik vargu ar prekybos žmonėmis atveju pasirodys herojus, galintis nuversti Paryžių, kad išgelbėtų vieną iš aukų.

Bet herojų tikrai būna. Skrydžių palydovė Sheila Frederick pasakoja, kaip jai prieš mėnesį viename iš Aliaskos oro linijų skrydžių pavyko pažinti prekybos žmonėmis auką. Moteris žiniasklaidai teigė, kad, skrendant iš Sietlo į San Franciską, pastebėjo 14 metų merginą, sėdinčią šalia kur kas vyresnio vyro. Jis buvo apsirengęs itin gerais drabužiais, o ji – netvarkinga ir susitaršiusi.

Kai Sh. Frederick pabandė užmegzti pokalbį su abiem keleiviais, vyras staiga tapo agresyvus, o mergina į pokalbius nesileido. Tada skrydžių palydovė tualete paliko raštelį, kuriame mergina parašė, kad jai reikia pagalbos. Sh. Frederick iš karto informavo pilotus, o šie užmezgė ryšį su policija. Lėktuvui nusileidus, vyras buvo suimtas – išaiškėjo, kad mergina buvo vežama parduoti.

Nuo 2009 m. JAV oro linijos deda pastangas apmokyti darbuotojus, kaip atpažinti prekybos žmonėmis atvejus. Su šia problema kovojančios organizacijos pastebi, kad pastaruoju metu valstybės pradeda į prekybą žmonėmis žiūrėti kur kas rimčiau. Vis daugiau šalių kriminalizuoja šį nusikaltimą, sukuria specialiuosius tyrimų biurus, didina policijos pajėgas.

Išnaudojama apie 20 mln. suaugusiųjų ir vaikų

Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro analitikė Raggie Johansen sako, kad tokie pavyzdžiai, kaip skrydžių palydovės gebėjimas pažinti prekybos žmonėmis atvejį, įkvepia. Tačiau statistika rodo, kad pernai prekybos žmonėmis mastai išaugo. Pavyzdžiui, JAV atskleista 2 tūkst. atvejų daugiau nei prieš metus, o karščiausias taškas šioje šalyje – Kalifornijos valstija, nes būtent šis regionas patraukliausias imigrantams.

„Šiandien noriu aptarti viską apimančią problemą. Ji turi jaudinti kiekvieną žmogų, nes ji nuvertina mūsų žmoniją. Ji privalo rūpėti kiekvienai bendruomenei, nes ji kenkia mūsų socialinei gerovei. Kiekvienas verslas turi susirūpinti, nes ši problema iškreipia rinką. Ir galiausiai ji turi jaudinti kiekvieną tautą, nes ji kelia pavojų visuomenės sveikatai ir skatina smurtą bei organizuotą nusikalstamumą. Aš kalbu apie prekybą žmonėmis“, – taip jausmingai ir kritiškai į visą pasaulį prieš kelerius metus kreipėsi tuometinis JAV prezidentas Barackas Obama.

Prievartos ir korupcijos būdu prekiautojai išnaudoja apie 20 mln. suaugusiųjų ir vaikų viešnamiuose, gamyklose, ūkiuose, laivuose ir visose kitose industrijose. Kovoti su prekyba žmonėmis nėra lengva. Tačiau B. Obama ir jo administracija stengėsi žengti svarbius žingsnius.

Per aštuonerius metus federalinės agentūros sugebėjo atskleisti 6 tūkst. prekybos žmonėmis atvejus ir 4 tūkst. išnagrinėti teisme bei pasiųsti nusikaltėlius už grotų. Pernai JAV buvo sudaryta pati pirmoji Prekybos žmonėmis patariamoji taryba, kurią sudarė 11 prekybos žmonėmis aukų.

Auga prekyba vaikais ir vyrais

Bet tai tik vienos valstybės pastangos. Jungtinių Tautų naujausia ataskaita rodo pasaulyje išaugusį prekybos žmonėmis srautą. Pabrėžiama, kad jį skatina ir augantys migracijos mastai. Vis dėlto, pasak R. Johansen, prekybos žmonėmis srityje statistika gali būti labai apgaulinga.

„Jei žiūrėtume tik į atskleistą prekybos žmonėmis aukų skaičių, pamatytume, kad 2016 m. aukų buvo kur kas daugiau. Taip gali būti, nes iš tiesų prekybos mastai auga. Bet svarbu pabrėžti, kad 2014 m. ataskaitoje nebuvo įtrauktos didelės valstybės (pavyzdžiui, Kinija), iš kurių negavome duomenų. Tad gali būti įvairiausių priežasčių, kodėl skaičiai auga“, – pabrėžia ekspertė.

Tačiau už visų šių skaičių slepiasi ir kiti – juodi ir niekam nežinomi. R. Johansen tikina, kad tamsūs skaičiai – tai aukos, kurios lieka neatrastos ir niekada nepasirodo jokiose statistikose ar ataskaitose. Papildomų šaltinių duomenimis, šiuo metu vergovėje esančių žmonių yra daugiausia žmonijos istorijoje.

Tačiau dabar matomas pokytis. Ne, situacija nėra pagerėjusi – pasikeitė prekybos žmonėmis srautai ir tikslai, pastebi R. Johansen: „Mes matome tam tikrą poslinkį. Anksčiau prekyba žmonėmis susitelkė ties moterimis ir seksualinėmis paslaugomis, o dabar kur kas labiau prekiaujama vyrais, kaip priverstine darbo jėga. Taip pat šioje srityje didėja prekyba vaikais.“

Tad kas atsitiko, kad šiuo metu labiau pageidaujama prekė yra ne moteris, o vyras? „Pirmiausia sekso vergijos mastai mažėja, o jei pažiūrėtume į regionus, pamatytume, kad Vakarų ir Centrinėje Europoje sekso vergija sudaro du trečdalius visos prekybos žmonėmis. Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje, pavyzdžiui, Rusijoje, Baltarusijoje, Uzbekistane, kur kas aktyviau veikia darbo vergija. Ši tendencija atsiskleidžia ir Pietų Azijoje bei didžiojoje dalyje Afrikos regionų“, – vardija analitikė.

Mažėja tik sekso vergovės mastai

„2009 m. pradžioje mano gyvenimas visiškai pasikeitė. Išsiskyriau su ilgamete drauge, buvau be darbo, neturėjau jokių pajamų. Vieną dieną stovėjau šalia labdaros valgyklos ir prie manęs prabangiu automobiliu privažiavo vyrukas su šeima. Jis pasiteiravo, ar neieškau darbo. Taip pat pridūrė, kad suteiks man būstą, maitinimą – apgyvendins kuo patogiau. Mokės 50 svarų per dieną.

Bet realybė buvo visai kitokia. Mano viršininkas nusprendė, kad reikia vykti į ūkį, kur gyvena jo šeima. O štai ten viskas ėmė ristis žemyn. Jis visiškai nustojo man mokėti. Vadovas gyveno kartu su savo broliais, o šie su savo darbuotojais elgėsi kur kas žiauriau. Buvo kur kas daugiau smurto, fizinių bausmių už per lėtą darbą. Mačiau, kaip darbuotojai puolami darbo įrankiais, kastuvais ar kirviais. Visiems 15 darbuotojų buvo nuskustos galvos ir jie visi gyveno praktiškai mažoje dėžutėje“, – taip 30-metis Markas Europos Komisijos parengtame klipe pasakoja apie vergovės patirtį Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje ir Švedijoje. Jį išgelbėjo Švedijos policija.

2012–2014 m. kas dešimta prekybos žmonėmis auka buvo pagrobiama priverstiniam darbui ir du trečdaliai šių aukų buvo vyrai. Praėjusių metų statistika rodo dar didesnius vyrų vergų skaičius.

„Nuo tada, kai prekyba žmonėmis tapo aktualia problema, vyravo stereotipas, kad standartinė auka – jauna moteris, įtraukta į prostituciją. Nors vienos tautinės tapatybės negalima nustatyti, nes tai priklauso nuo konkretaus regiono, bet, kalbant apie Europą, stereotipinė auka yra iš Rytų Europos arba Afrikos. Kadangi pastaruoju metu sekso vergovės mastai mažėja, pradedama suvokti, kad tai nebėra tik jaunų moterų problema – tai kur kas platesnis fenomenas“, – pabrėžia R. Johansen.

Nors moterų dalis prekybos žmonėmis sraute vis dar didelė, besikeičiančios tendencijos akivaizdžios. Organizacijos „Hope for Justice“, kuri dirba Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ir Kambodžoje bei siekia padėti prekybos žmonėmis aukoms, atstovai pateikė labai įdomią statistiką. Duomenys atspindi 2016 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo įvykius Jungtinėje Karalystėje.

Aptiktų aukų – per 900, tarp jų – 72 tautybės (daugiausia albanų, vietnamiečių ir pačių britų), visi jie vežami į darbo vergovę. Per šiuos tris mėnesius pasirodė ir lietuvių vardai: šeši Lietuvos piliečiai priverstinai dirbo, septintasis – įtrauktas į prostituciją. Beje, organizacija „Hope for Justice“ pabrėžia, kad, palyginti su trimis ankstesniais mėnesiais, lietuvių aukų vasarą buvo perpus mažiau.

Auga prekyba žmonėmis šalių viduje

Tačiau kur kas keistesnė kita tendencija. Jungtinėje Karalystėje daugiausia šiuolaikinės vergovės aukų – patys britai. R. Johansen primena, kad darbo vergovė gali vykti ir valstybės viduje, kai iš žmogaus atimamas atlyginimas. Tai reiškia, kad žmonės už darbą nieko negauna visišką nulį, nors gali būti ir kitų niuansų – mokama tik dalis atlyginimo.

„Kalbant apie tarptautinę darbo vergovę, žinoma, iš žmonių atimami pasai. Bet net ir šiais atvejais ekonominis elementas yra esminis – prekiautojai žmonėmis atima atlyginimus. Dažniausiai tai vyksta per įvairias įdarbinimo agentūras, kurios žmonėms žada labai gerą darbą“, – sako analitikė.

Taip pat, priduria ji, būna atvejų, kai žmonės viliojami per socialinius tinklus, pavyzdžiui, „Facebooką“, be to, itin dažnai prekiautojai suformuoja ryšius su auka: „Jie gali būti iš to paties miesto ar kalbėti ta pačia kalba. Galbūt jie yra šeimos nariai – giminaičiai ar draugai.“

Vidaus prekyba žmonėmis auga, du penktadaliai viso srauto vyksta valstybių viduje. Net žvelgiant į tarptautinį šio nusikaltimo mastą, prekyba vyksta regionuose. Nebūtų teisinga teigti, kad esminis srautas, pavyzdžiui, yra iš Azijos arba Afrikos į Europą.

„Nesvarbu, ar tai vyksta valstybės viduje, ar už jos ribų, šalys ir regionai, kurie yra turtingi ir kuriuose daugiau galimybių susirasti gerą darbą, sulaukia itin daug prekybos žmonėmis aukų. Pavyzdžiui, valstybės viduje prekybos srautas keliauja iš vargingesnių regionų į sostines arba turistines vietas. O Europoje ši prekyba vyksta iš Rumunijos ar Balkanų į Vokietiją arba Jungtinę Karalystę“, – sako R. Johansen.

Taigi, tikina ji, nuvykus kad ir į turistų traukos centrą, tikrai galima susidurti su priverstinai dirbančiais žmonėmis. „Dauguma žmonių įsivaizduoja, kad prekyba žmonėmis vyksta kažkur, labai toli nuo mūsų, kad ji paslėpta kokiame nors viešnamyje ar gamykloje ir kad mūsų neliečia. Bet patirtis rodo, kad šis nusikaltimas supa mus. Prekyba žmonėmis gali vykti kavinėje, kurioje jūs pietaujate, arba automobilių plovykloje, gal ūkyje, kur auginamos morkos. Prekyba žmonėmis vyksta visur ir tai tikrai nėra reiškinys, veikiantis kažkokius kitus žmones kažkokioje tolimoje vietoje“, – pabrėžia ekspertė.

Pedofilijai prilygstančia „bača bazi“ („berniukų žaidimo“) praktika, kaip nustatė AFP, Talibanas naudojosi per dvejus metus surengdamas virtinę „saviškių“ išpuolių, kurių vien nuo sausio iki balandžio buvo mažiausiai šeši ir kurie nuošalioje pietinėje Uruzgano provincijoje pareikalavo šimtų policininkų gyvybių.

Šis nuo senovės laikų gyvuojantis paprotys yra paplitęs visame Afganistane, bet niekur jis neatrodo taip įsigalėjęs kaip Uruzgano provincijoje, kur „bača beriš“ – „bebarzdžiai berniukai“ – daug kur tampa didelę galią turinčių policijos vadų geismo objektais.

„Talibanas siunčia berniukus – gražius berniukus, dailius berniukus – prasiskverbti į patikrinimo postus ir žudyti, apsvaiginti narkotikais ir nuodyti policininkų“, – sakė Ghulam Sakhi Roghas Lewanai (Gulam Sakis Rogas Levanajis), kuris buvo Uruzgano policijos viršininkas, bet balandžio mėnesį buvo nušalintas per saugumo struktūrų pertvarkymą didėjant smurtui.

„Prezidentas įsakė atlikti nuodugnų tyrimą (Uruzgane) ir imtis skubių veiksmų remiantis šio tyrimo išvadomis“, – sakoma prezidentūros pareiškime.

„Bet kas, nepriklausomai nuo rango, ... pripažintas kaltu, bus persekiojamas baudžiamąja tvarka ir nubaustas pagal ... afganų įstatymus ir mūsų tarptautinius įsipareigojimus“, – nurodoma tame pareiškime anglų kalba.

Senovinis „bača bazi“ paprotys, vienas didžiausių žmogaus teisių pažeidimų šioje šalyje, pasireiškia ir tuo, kad jauni berniukai, kurie kai kada rengiami kaip moterys, yra paimami į policijos avanpostus seksualinei draugijai palaikyti ir kaip ginklanešiai.

Praktika giliai įsišaknijusi Uruzgane, kur policijos vadai, teisėjai, vyriausybės pareigūnai ir tokio smurto aukos AFP pasakojo, kad Talibanas verbuoja „bača bazi“ aukas atakoms prieš jų žagintojus vykdyti.

Šie pareiškimai, kuriuos Talibanas griežtai paneigė, atskleidžia vaikų išnaudojimą, kurį vykdo abi Afganistano konflikto šalys.

Prezidentūros pareiškime sakoma, jog Afganistano valstybės aparate „nėra vietos“ prievartautojams, ir priduriama, jog ji padarys „visa, ko reikia“, kad juos nubaustų.

„Šiurpu“

Tas pareiškimas pasirodė po smerkiamos tarptautinės reakcijos į minėtą AFP pranešimą.

„Mes griežtai smerkiame bet kokius šiurpaus pobūdžio išnaudojimus, aprašytus šiame straipsnyje, – paskelbė JAV ambasada Kabule. – Raginame afganų vyriausybę ... ginti ir remti aukas ir jų šeimas, tuo pačiu tvirtai skatinant teisingumą ir atskaitingumą nusikaltėliams pagal afganų teisę.“

Praėjusią savaitę laiške JAV gynybos sekretoriui Ashtonui Carteriui (Eštonui Karteriui) JAV Atstovų Rūmų narys Duncanas Hunteris (Dankanas Hanteris) pareikalavo iniciatyvaus Amerikos vaidmens nutraukiant „bača bazi“ afganų pajėgose.

„Lieku susirūpinęs, ... kad Talibanas vis dažniau naudoja vaikus, kad pasiektų saugumo pozicijas ir rengtų saviškių atakas prieš ... afganų policiją“, – sakoma D.Hunterio laiške, kurį matė AFP.

„Tikiu, jog galime pradėti imtis skubių žingsnių, kad neleistume vykti vaikų žaginimui esant JAV pajėgoms ir sumažintume bet kokią sutampančių saviškių atakų riziką. Tai apima nulinės tolerancijos politikos įvedimą“, – rašė D.Hunteris.

„Potraukis berniukams“

Talibanas, kuris savo valdymo metais, nuo 1996 iki 2001 metų, draudė „bača bazi“, griežtai neigė siunčiantis nepilnamečius berniukus „saviškių“ išpuoliams.

„Mes turime specialią mudžahidų brigadą tokioms operacijoms – visi (jie yra) suaugę vyrai su barzdomis“, – AFP sakė Talibano atstovas.

Talibai ilgai neigė, kad kovai naudoja vaikus, bet tokius pareiškimus ne kartą atmetė teisių gynimo grupės ir vyriausybė.

„Saviškių“ atakas išgyvenę žmonės, kurie kalbėjosi su AFP, sako, kad Talibanas „bača bazi“ įtvirtinimu policijos gretose naudojasi kariniais tikslais.

Praktiškai visuose 370-yje Uruzgano vietos ir nacionalinės policijos patikrinimo postų yra „bačų“, kurie nelegaliai paimami ne tik seksualinei draugijai, bet ir kaip ginklanešiai, sakė daug pareigūnų.

Pasak jų, kai kurie policininkai reikalauja „bačų“ kaip savo darbo privilegijos ir atsisako vykti į avanpostus, kuriuose jų nėra.

Dėl šiurpaus išnaudojimo patikrinimo postuose šie berniukai, kurių daugelis yra neregistruoti ir negauna atlyginimo, ima trokšti keršto ir tampa lengvu grobiu Talibano verbuotojams, dažnai dar ir dėl to, kad nėra jokio kito būdo ištrūkti iš vadų rankų.

Daugelis tų, kurie bandė pabėgti, buvo sugrąžinti sufalsifikuotais kaltinimais palaikius ryšius su Talibanu, AFP sakė du provincijos aukšto rango teisėjai.

Berniukai taip pat kelia mirtiną konkurenciją tarp policininkų: pareigūnai praneša apie tokius incidentus, kaip šiais metais įvykęs viešas dviejų vadų susišaudymas Gezabo rajone, vienam iš jų piktai kaltinant kitą jo „bačos“ „pavogimu“.

„Kad atkurtume saugumą Uruzgane, mes pirma turėsime atskirti policininkus nuo jų „bačų“, – sakė vienas minėtų teisėjų.

„Bet jei jiems pasakoma keisti savo elgesį, įprastas atsakymas yra toks: „Jei priversit mane palikti savo berniuką, aš taip pat paliksiu tą patikrinimo postą“.

Talibanas nėra aklas ir pastebi, kad šis potraukis yra didesnis už (potraukį) opijui.“

„Vyrų žaginimas“

„Bača bazi“, kurį JAV valstybės departamentas yra pavadinęs „kultūriškai sankcionuota vyrų žaginimo forma“, atima berniukų vyriškąją tapatybę visuomenėje, kurioje lytys yra griežtai atskirtos.

Konservatyviuose rajonuose moterų viešumoje beveik nepamatysi, be to, jos dažnai yra nepasiekiamos dėl didelių išpirkų už nuotakas. „Bačos“ perima moterų vaidmenį, net jų eiseną ir kartais dažosi bei nešioja varpelius ant kojų.

Daugelis Uruzgane „bača bazi“ nelaiko nei pedofilija, nei homoseksualumu, kuriuos islamas draudžia. Jei socialines normas išrikiuoti eilės tvarka, berniukų žaginimas būtų laikomas daug etiškesniu nei moterų žaginimas.

„Bača bazi“ yra visur prasismelkianti seksualinė vaikų vergija, plačiai laikoma kultūrine praktika, o ne nusikaltimu“, – AFP sakė Londone įsikūrusio labdaros fondo „Child Soldiers International“ direktorė Charu Lata Hogg (Čaru Lata Hog).

„Kadangi ją daugiausia praktikuoja esantieji galios pozicijoje – karo lauko vadai, vadai, politikai – ją sunku išgyvendinti. Atrodo, kad ji iš dalies palaikoma dėl to, jog prieiga prie moterų yra apribota“, – sakė Ch.L.Hogg.

Panevėžio policijos pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl pinigų klastojimo, išaiškino ir užkirto kelią prekybai žmonėmis, pranešė Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Tyrimą Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai pradėjo, kai padirbtais pinigais buvo atsiskaityta už taksi paslaugas. Įtarus, kad netikrais pinigais disponavę asmenys gali būti prisidėję ir prie sunkesnio nusikaltimo, pareigūnai informacija pasidalino su kolegomis, tiriančiais organizuotus nusikaltimus.

Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai su Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorais, gavę informacijos apie galimą prekybos žmonėmis sandorį, užkirto kelią prekybai žmonėmis – įtariamieji buvo susitarę dėl 26 metų moters pardavimo.

Po intensyvaus pareigūnų darbo surasta ir išlaisvinta mergina, kurią ketinta išvežti į užsienio valstybę verstis prostitucija. Mergina nesuprato, kad ji yra prekybos žmonėmis sandorio auka, nesiaiškino kelionės smulkmenų. Nors dar neišvežta į užsienį jau buvo seksualiai išnaudojama. Pareigūnai nukentėjusią merginą nukreipė į tarptautinę katalikišką organizaciją „Caritas“, kurioje jai suteikta profesionali pagalba.

Praėjusią savaitę sulaikyti keturi įtariamieji: panevėžiečiai R.B., gimęs 1980 metais, S.R., gimęs 1980 metais, J.S., gimęs 1985 metais, ir šakiškis R.S., gimęs 1967 metais. Visi įtariamieji policijai žinomi.

Teismas J.S. ir R.S. leido suimti trims mėnesiams, R.B. suimtas vienam mėnesiui, S.R. skirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir registracija policijos įstaigoje. Visi keturi vyrai įtariami dėl prekybos žmonėmis – už tai jiems gresia laisvės atėmimo bausmė nuo dviejų iki dešimties metų. J.S. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl netikrų pinigų.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir organizuoja Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai. Pareigūnai įtaria, kad gali būti ir daugiau nukentėjusiųjų nuo šių asmenų vykdytos prekybos žmonėmis – jų prašoma kreiptis į Panevėžio policiją.

Lietuvos apeliacinis teismas sušvelnino bausmes nuteistiesiems prekybos žmonėmis byloje.

Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu septyni asmenys nuteisti už tai, kad merginas vietoj darbo restorane pardavė į sekso vergiją.

Dviem vyrams ketvirtadienį sušvelnintos bausmės – Virginijus Monkus vietoj 12 metų kalės aštuonerius metus, o Rimantas Grakalskis vietoj pusdevintų metų įkalinimo įstaigoje praleis šešerius su puse metų, skelbia teismas.

Apeliacinis teismas, bendrindamas bausmes šiems vyrams, už atskirus nusikaltimus pridėjo mažesnes bausmių dalis, todėl galutinė subendrinta bausmė jiems abiem skirta mažesnė.

„Taip padaryta todėl, kad bausmės, kurias paskyrė pirmosios instancijos teismas, buvo akivaizdžiai per griežtos“, - mano Apeliacinis teismas.

Dviem šioje byloje nuteistoms moterims nuosprendis pakeistas dar labiau. Vienai iš jų, Linai Buivydaitei, vietoj septynerių metų laisvės atėmimo skirta laisvės apribojimo bausmė. Jai dvejiem metams apribota laisvė, ji negalės lankytis lošimo namuose ir naktiniuose klubuose, turės būti namuose nuo 22 iki 6 val. bei neatlygintinai išdirbti 200 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose. To prašė ir apeliacinį skundą pateikusi prokuratūra, be to, moters atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi.

Antroji moteris, Rasa Lisauskaitė, vietoj anksčiau skirtų septynerių metų kalės pusketvirtų metų.

Teismas bausmes šioms moterims keitė dar dėl to, jog atsižvelgė į konkrečius jų vaidmenis darant nusikaltimus, be to, abi turi mažamečių vaikų, o viena iš jų laukiasi.

Taip pat visų bausmių sušvelninimą Apeliacinis teismas motyvavo tuo, kad nusikaltimai vykdyti maždaug nuo 2001 metų, o teismų procesai baigiami tik dabar. Pagal teismų praktiką, tai yra priežastis švelninti bausmes. Kita nuosprendžio dalis nesikeitė.

Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nustatė, kad 2001-2006 metais į Vokietiją, Ispaniją ir Didžiąją Britaniją buvo išvežtos 25 jaunos Anykščių, Jonavos, Kėdainių, Kaišiadorių bei Panevėžio rajonų gyventojos. Iš jų viena nebuvo sulaukusi pilnametystės.

Laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti trys merginą į užsienį prostitucijai pardavę bendrininkai, antradienį pranešė Panevėžio apygardos prokuratūra.

51 metų J.J. ir 28 metų M.Š. nuteisti ketverių, o 24 metų V.D. – trejų metų laisvęs atėmimo bausmėmis. V.D. bausmės vykdymas atidėtas metams, jam skirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas ir elgesio apribojimas dešimčiai mėnesių, uždraudžiant keisti gyvenamąją vietą be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios.

Visi trys nuteistieji privalės solidariai atlyginti 15 tūkst. litų neturtinės žalos nukentėjusiajai.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, šioje byloje demaskuoti trys asmenys, kurie prieš kelerius metus verbavo, gabeno ir pardavė aštuoniolikmetę merginą į užsienį darbui prostitute Jungtinėje Karalystėje.

Gyvenimo patirties neturinti ir socialiai pažeidžiama mergina, kuriai žadėtas padavėjos arba valytojos darbas užsienyje, buvo atskirta nuo artimųjų ir laikoma užrakinta bute, kad nepabėgtų. Pasirūpinta jos išvaizda ir apranga, po to ji buvo fotografuojama. Už įvairias paslaugas ir išlaikymą mokėję „darbdaviai“ tikėjosi užsidirbti pelningai pardavę merginą.

Jų nusikalstama veikla buvo nutraukta pasienio kontrolės punkte, kai Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai sulaikė juos su parduoti vežama mergina.

Valstybinį kaltinimą nagrinėjant bylą teisme palaikiusio Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro Rimanto Vagrio teigimu, prekyba žmonėmis organizuota grupe kaltintų asmenų nusikalstamas veikas pavyko atskleisti ir ištirti po to, kai pareigūnai gavo informacijos ir su jais sutiko bendradarbiauti nukentėjusioji.

Baudžiamasis kodeksas už prekybą žmonėmis veikiant su organizuota grupe numato laisvės atėmimo bausmę nuo ketverių iki 12 metų.

Kauno prokurorai teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje du kauniečiai kaltinami pagrobę ir ketinę į užsienį išvežti dirbti prostitute jauną merginą.

Tyrimo duomenimis, praeityje teisti du vyrai nuo sausio pabaigos keletą savaičių laikė nukentėjusiąją kaltinamojo bute, kuriame verbavo vykti į užsienį tariamai dirbti striptizo šokėja.

"Kaltinamieji žinojo, jog mergina bus išnaudojama prostitucijai. Naudojo prieš ją psichologinį smurtą, grasino, kad jei ji nepaklus, susidoros ne tik su ja, bet ir jos artimaisiais“, - pranešime spaudai teigė prokuroras Mindaugas Sabaitis.

Kaltinamieji vėliau merginą išvežė į Kleboniškio mišką, kuriame prieš ją panaudojo fizinį smurtą, o iš jo išvežė į išnuomotą viešbučio kambarį, kuriame privertė suvartoti narkotinių medžiagų. Nuo narkotikų apsvaigusią nukentėjusiąją pervežė į vieną iš daugiabučių namų esantį sandėliuką, kuriame užrakintą laikė visą parą, iš jo automobiliu gabeno nežinoma kryptimi.

Automobiliu merginą vežusius vyriškius sulaikė policijos pareigūnai. Įtariamieji teismo laukia suimti, jiems gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnai antradienį sulaikė 17-metę Panevėžio rajono gyventoją ir 19-metį panevėžietį T.A., įtariamus 15-metės Panevėžio rajono gyventojos verbavimu, laikymu nelaisvėje, gabenimu seksualinių paslaugų tiekimui, arba kitiems išnaudojimo tikslams.

Sulaikytieji uždaryti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Trečiadienį ketinama kreiptis į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl kardomųjų priemonių įtariamiesiems skyrimo. Ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 157 straipsnį, kuris numato atsakomybę už vaiko pirkimą arba pardavimą, kontroliuoja Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius, skelbia policija.

Su vaiko pirkimo arba pardavimo nusikaltimų tyrimu susijusiose baudžiamosiose bylose nukentėjusiojo amžiaus riba, nustatyta vadovaujantis tarptautinių susitarimų dokumentais, yra 18 metų. Tokią tarptautinės valstybių bendruomenės nuostatą sąlygoja prezumpcija, kad asmuo iki 18 metų nėra pasiekęs visiškos biologinės, psichinės ir socialinės brandos, todėl neturi visiškos laisvės priimant savarankiškus sprendimus, yra priklausomas nuo jį globojančio asmens (tėvų, globėjų, rūpintojų), negali pats užtikrinti visų savo teisių ir interesų apsaugos.

Baudžiamojo kodekso 157 straipsnis numato, kad tas, kas siūlė pirkti, kitaip įgyti, pardavė, pirko, kitaip perleido, įgijo, verbavo, gabeno arba laikė nelaisvėje vaiką žinodamas ar siekdamas, kad, neatsižvelgiant į vaiko sutikimą, jis būtų neteisėtai įvaikintas, išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai, kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitiems išnaudojimo tikslams, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų.

Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė dviem ar daugiau vaikų arba mažamečiui, arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei, arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, arba žinodamas ar siekdamas, kad būtų paimtas nukentėjusio asmens organas, audinys ar ląstelės, arba būdamas valstybės tarnautojas ar viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo ir vykdydamas įgaliojimus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų.

Nukentėjęs nuo šiame straipsnyje numatytos veikos asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, kurią jis buvo tiesiogiai priverstas padaryti dėl jam padarytos šiame straipsnyje numatytos veikos.