Kiekvieną dieną „Naujojo Baltijos šokio“ rengėjus pasiekia žinios apie mažiausiai vieną šokio ar teatro festivalį Europoje, kuris dėl pasaulinės naujojo koronaviruso pandemijos atšaukiamas arba perkeliamas į kitus metus.

Pasak festivalio vadovės Gintarės Masteikaitės, po visais atšauktais arba perkeltais renginiais slepiasi skaudūs išgyvenimai, prarasti darbai, negauti atlyginimai, neįgyvendintos meninės ambicijos ir svarbiausia – žiūrovai.

„Buvo labai sunku susitaikyti su mintimi, kad tai, ką kūrėme daugiau kaip metus, tiesiog negali pasiekti žiūrovų. Atlėgus stresui pradėjome dirbti ir gimė mintis festivalį perkelti į vėlesnį laiką. Perkėlimo procesas atrodo maždaug taip, kai beveik metų darbą suspaudi į poros savaičių trukmę ir viską vėl bandai sudėlioti iš naujo“, – pasakoja G. Masteikaitė.

Naujasis festivaliui numatytas laikas – lapkričio pabaiga–gruodžio pradžia. Tiksli data ir programa bus paskelbtos iš karto, kai tik bus baigtos derinti visos detalės.

Festivalį rengia Lietuvos šokio informacijos centras ir „Vilniaus festivaliai“, finansuoja Kultūros taryba, Kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Judesio technikos virtuozai

Gegužės 12–20 d. vyksiantis festivalis pristatys ne tik lietuvių, kaimynų, Europos valstybių kūrėjų šiuolaikinio šokio meistrus – į renginį atvyks ir svarbiausia Azijos trupe tituluojamas šokio teatras "Cloud Gate" iš Taivano.

"Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiais siekiame įgyvendinti pagrindinį festivalio tikslą – supažindinti šiuolaikinio šokio gerbėjus su šio žanro naujovėmis, įdomiausiais darbais, perspektyviais jaunaisiais kūrėjais ir, žinoma, žvaigždėmis. Šių metų programa atspindi visus išvardytus aspektus", – sakė festivalio vadovė Gintarė Masteikaitė.

24 "Cloud Gate" trupės šokėjams teko garbė pasirodyti atidarymo vakare: trupė pristatys du kūrinius "Baltas vanduo" ir "Dulkė".

Pasaulio žiniasklaida choreografo Lin Hwai-mino vadovaujamam teatrui negaili pačių geriausių įvertinimų, o šokio kritikai klausia: "Ar kada nors kas nors yra matęs šokio trupę, kurios šokėjų kūnai tokie magiški ir gražūs?" Ir pripažįsta, kad jie "yra įvaldę tokią kontrolę ir išraišką, kuri ribojasi su antžmogių galiomis. Tai atlikėjai, kurie ramius judesius gali padaryti tokius iškalbingus ir gyvus. Tiesą sakant, jie turi galių pakeisti jūsų medžiagų apykaitą."

Solo spektaklį "Klasikinis grožis" parodysiantis T.Törmä pakvies apmąstyti svajonių svarbą.

Atidarymo vakarą bus parodytas ir Lietuvos žiūrovams jau pažįstamos Austrijos trupės "Liquid Loft" naujausias darbas "Candy's Camouflage – Imploding Portraits". Trupė išsiskiria vizualumu, unikalia judesio kalba, jungtimis su kitais šiuolaikiniais menais ir šiuolaikinėmis technologijomis. Visa tai jai pelnė pasaulinį pripažinimą ir daugybę laimėjimų, tarp jų – "Auksinį liūtą" už geriausią 2007 m. spektaklį Venecijos bienalėje.

Scenos chuliganai

Festivalyje taip pat pasirodys choreografas Antonas Ovčinikovas iš Ukrainos su darbu "De.sinchronizacija", svečiai iš Lenkijos – Edyta Kozak ir Rolandas Rowińskis – pristatys spektaklį "Šoku jums ilgiau nei vieną minutę", 2009 m. šokio kritikų pripažintą geriausiu pasirodymu.

Jautrią šeimos istoriją spektaklyje "Seserys po 11 metų" pasakos norvegės seserys Anne Katrine ir Liv Hanne Haugen, įkūrusios trupę "Haugen productions". Belgai "Mariedl" Lietuvos publikai pristatys šokio kūrinį "Roubignoles" – visa griaunantį intymumo ir moters identiteto tyrinėjimą.

Į festivalį atvyks ir šveicaras choreografas Alessandro Schiattarella su darbu "Kitur", portugalai "Jonas & Lander" su spektakliu "Adorabilis", čekai Tereza Ondrova ir Peteris Šavelis, laužantys lyčių stereotipus spektaklyje "Berniukai, kurie mėgsta žaisti su lėlėmis".

Festivalio uždarymo spektakliu pasirinktas kartais scenos chuliganais vadinamo vieno žymiausių Nyderlandų šokio teatrų "Club Guy & Roni" kūrėjų darbas "Laimė". Trupė išsiskiria mistiniais, muzikaliais ir gundančiais šiuolaikinio šokio spektakliais, kurie kalba aktualiomis temomis ir plečia šiuolaikinio šokio žanro ribas.

Bus ir nemokamų renginių

Nors kasmet "Naujajame Baltijos šokyje" sulaukiama keliolikos užsienio trupių ir choreografų, nepamirštamas ir savas šokio laukas. Šiemet jam atstovauja praėjusiais metais vizualaus šokio spektaklį "Žaidimas baigtas", įkvėptą paties Julio Cortazaro kūrybos, pristatęs ir šiemet Auksiniais scenos kryžiais už jį įvertintas urbanistinio šokio teatras "Low Air". Taip pat dvi jaunosios kartos kūrėjos Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė su darbu "B ir B dialogas". Premjerą – spektaklį "Agonija" – ruošia šiemet 20 metų jubiliejų švenčiantis Vyčio Jankausko šokio teatras.

Vienas šiųmečio festivalio programos išskirtinumų – nemokami renginiai: bus pristatytas Bridgmano ir Packer šokio trupės iš JAV projektas "Sunkvežimis", šokėjo Beno Fury ir muzikanto Simono Thierrée sukurtas šokio spektaklis-ritualas "Darwisho košmaras" (Belgija).

Besivaikant svajonę

Bendradarbiaujant su Europos šokio tinklu "Aerowaves" šiemet į festivalį atvyks Danijoje gyvenantis suomis Taneli Törmä. Kauno kamerinio teatro scenoje solo spektaklį "Klasikinis grožis" parodysiantis T.Törmä pakvies apmąstyti svajonių svarbą. Svajonės apie ateitį gali padėti gyventi, bet jos ir gali trukdyti gyventi taip, kaip trokštame. Tai spektaklis apie pabudimą ir suvokimą, jog kartais tam, kad įgyvendintum savo svajonę, tereikia pripažinti ją tikra pačiam sau.

Kartais reikia net vienuolikos metų ar daugiau, kad išdrįstum pripažinti, jog tikrasis įrankis svajonei įgyvendinti tėra jos pripažinimas tikra sau pačiam. Spektaklyje suomių kūrėjas vaikosi vienos iš savo svajonių – tapti klasikinio baleto solistu. Tačiau galiausiai jam tenka pakeisti svajonę tam, kad galėtų ją įgyvendinti, ir to jis negali padaryti vienas.

Suomijos nacionalinę baleto mokyklą baigęs, Odensėje, Danijoje, gyvenantis T.Törmä yra laisvai samdomas šokėjas, atlikėjas ir choreografas, dirba meno vadovu trupėje "Location X" bendradarbiavimo projektuose.

Europos šokio tinklas "Aerowaves" du kartus atrinko jo "Location X" projektus į prioritetinį sąrašą ("Zoom" 2015 m. ir "Classic Beauty" 2017 m.). Choreografas nuo 2010 m. kuria ir šokio filmus, kuriuos yra filmavęs Danijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Kanadoje, Suomijoje, Grenlandijoje, Norvegijoje ir Estijoje. Jo šokio filmai "Epilogue" ir "Jump" 2015 ir 2016 m. gavo tarptautinį šokio filmų apdovanojimą.

Išmanusis kūnas

Kiti į Kauną atvyksiantys festivalio svečiai, trupė iš Prancūzijos "Adrien M & Claire B" parodys šiuolaikinėmis technologijomis paremtą šokio pasirodymą "Hakanai", sujungiantį tikrąjį ir virtualųjį pasaulius.

Japonų kalba "hakanai" reiškia kažką, kas yra laikina ir trapu, šiuo atveju, tai kažkas tarp sapnų ir realybės. Spektaklyje kūrėjai kalba apie trapias, greitai išnykstančias ir sunkiai apčiuopiamas žmogaus būsenas. Realiu laiku, pagal gyvą muziką kuriami skaitmeniniai vaizdiniai reaguoja į jų apsuptyje šokančios moters judesius. Taip šokio metu sukuriama magiška technologijų bei žmogaus kūno darna, leidžianti pasinerti į virtualaus ir tikrojo pasaulio paribius.

Šiuolaikinio šokio pradininkė Lietuvoje D. Nasvytytė 1939-aisiais baigė šokio studijas Berlyne ir Kaune atidarė mokyklą, kurią lankė per 200 mokinių. Artinantis antrajai okupacijai, D. Nasvytytė su šeima pasitraukė į Vokietiją, vėliau emigravo į Australiją. Ten mirė 1983-aisiais.

Festivalio organizatorė Birutė Letukaitė sako, minint šimtąjį D. Nasvytytės gimtadienį, ji į Lietuvą grįžta per sūnaus – dailininko ir kompozitoriaus – paveikslus. Jų įkvėpta pirmoji festivalio premjera – B. Letukaitės spektaklis „Labirintas“. Garsiosios choreografės sūnus sako, Australijoje jo mama geriausiai žinoma kaip šokio pedagogė. 

„Labai jaudinanti akimirka, kad festivalis skiriamas mamai. Tai mano antroji kelionė į Lietuvą, nuostabu vaikščioti Kauno gatvėmis, kuriomis kadaise vaikščiojo ir mama“, – sakė D. Nasvytytės sūnus Sigis Gabrie.

Iki sekmadienio truksiančiame šiuolaikinio šokio festivalyje pasirodys atlikėjai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Meksikos, vyks Pietų Korėjos šokio vakaras.

„Kaip visada, jau penkiolika metų, pristatinėjame Izraelio šokį ir šiais metais pristatome „L-E-V company“ ir Sharon Eyal, kuris yra visos trupės vadas. Tai trupė, kurios dabar nori visi festivaliai; mes du metus su jais derėjomės, taupėm pinigus ir štai pasikvietėme“, – sakė festivalio organizatorė B. Letukaitė.

Pirmą kartą festivalyje – spektaklis vaikams, šokio teatro iš Klaipėdos „Padi dapi fish“ – „Baltoji lopšinė“. Šiuolaikinio šokio festivalis Kaune rengiamas 26 metus.

Svečiai iš Briuselio, Niujorko, Bochumo 

Per dvi festivalio dienas, gegužės 7-ąją ir 8-ąją,bus parodyti keturi lietuvių spektakliai, edukacinėje programoje paskaitą skaitys viešnia iš Vokietijos, vyks Lietuvos šokio „Pitch Sessions“.

Gegužės 7 d. Menų spaustuvėje bus parodytas pirmasis Lizos Baliasnajos Kauno šokio teatrui „Aura“ sukurtas spektaklis „(Be)kulminacijų“. L. Baliasnaja yra porą metų šokusi „Auros“ trupėje, vėliau studijavusi „Artez“ menų akademijoje Nyderlanduose, o šiuo metu – P.A.R.T.S. Briuselyje, Belgijoje.

Gegužės 8 d. festivalio viešnia – Niujorke gyvenanti ir dirbanti, sparčiai su performansais per žymiausias pasaulio dailės galerijas keliaujanti Ieva Misevičiūtė. Lietuvos publikai ji atveža savo darbą „Jautienos valdovas“, kurio premjera praėjusiais metais įvyko LAXART meno centre Los Andžele. Ieva yra performanso menininkė, dirbanti vizualiųjų menų ir teatro srityse, įgijusi du magistro laipsnius – kultūros analizės ir politikos mokslų – Kauno ir Amsterdamo universitetuose. 

Neįprastas festivalio atradimas – Rūro universiteto Teatro katedros (Bochumas, Vokietija) mokslinių tyrimų asistentė dr. Jurgita Imbrasaitė, gegužės 7 d. Menų spaustuvės Infotekoje skaitysianti paskaitą „Nesusipratimai apie baletą, arba Šiuolaikinio šokio ištakos“. Gegužės 6 ir 7 d. Menų spaustuvės III studijoje vyks Lietuvos šokio „Pitch Sessions“. Čia trumpai žodžiu, pasakojimu ar ištrauka iš spektaklio prisistatys 20 tėvynėje ir svetur gyvenančių bei kuriančių lietuvių choreografų ir trupių.

Šiųmetė premjera ir sugrįžimas

Gegužės 7 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre šokio gerbėjai išvys klaipėdiečių šokio teatro „PADI DAPI Fish“ naujausią darbą „Dior in Moscow“, kurio premjera įvyko vasarį. Jį kartu kūrė dviem „Auksiniais scenos kryžiais“, o šiemet ir Boriso Dauguviečio auskaru įvertinta choreografė Agnija Šeiko ir žymiausia lietuvių šiuolaikinio šokio kritikė, dramaturgė, šiuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Šokio ir judesio katedrai vadovaujanti Ingrida Gerbutavičiūtė. Spektaklyje jo kūrėjos analizuoja šiuolaikinės moters identitetą ir jį formuojančias aplinkybes. 

Šiemet į festivalį grįžta ir vienas populiariausių pastarųjų metų Menų spaustuvės spektaklių, 2013 m. „Auksinį scenos kryžių“ Metų scenos meno reiškinio kategorijoje pelnęs „Contemporary?“. Agnės Ramanauskaitės, Pauliaus Tamolės ir Manto Stabačinsko darbas tapo puikiu Lietuvos šiuolaikinio šokio veidrodžiu ir ambasadoriumi. 

Lietuvos šokio gairės užsienyje

Spektaklis „Contemporary?“, jau rodytas Estijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Azerbaidžane, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, o šiemet vyksiąs į Italiją, Kiniją, Albaniją ir Bulgariją, liudija per pastaruosius du tris sezonus ryškėjantį lietuvių šiuolaikinio šokio bumą. Pernai septynios šokio organizacijos iš Lietuvos 14-oje valstybių 48 kartus parodė 10 skirtingų spektaklių.

Šiemet ši statistika turėtų nuteikti dar smagiau: numatoma, kad aštuonios organizacijos iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos 20-yje Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos šalių pristatys 14 spektaklių. Šiųmečiai maršrutai apima ir ilgesnes gastroles. Šokio teatras „Dansema“ neseniai grįžo iš Kinijos, kur per savaitę parodė 17 spektaklių, o vasarą Airijoje per tris savaites ketina surengti 32 pasirodymus. Menų spaustuvė spektaklius „Contemporary?“ ir „Feel Link“ planuoja dvi arba tris savaites rodyti garsiajame Edinburgo „Fringe“ festivalyje, „Feel Link“ įvairiuose Prancūzijos miestuose bus rodomas dešimt kartų. Vien tik Kinijoje per šiuos metus numatoma pristatyti aštuonis skirtingus šokio spektaklius iš Lietuvos.

„Prieš du dešimtmečius pradėdami šį festivalį sakėme, kad pagrindinis jo tikslas yra anuomet mūsų visuomenei visiškai naujos meno rūšies – šiuolaikinio šokio – atvedimas į Lietuvą ir aplinkines valstybes. Galima įvairiai vertinti mūsų veiklas, bet akivaizdu – šis tikslas pasiektas“, – džiaugėsi festivalio vadovas Audronis Imbrasas.

Jubiliejinį tarptautinį šiuolaikinio šokio festivalį „Naujasis Baltijos šokis '16“ globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. 

Į gegužės 3–19 d. vyksiantį jubiliejinį tarptautinį šiuolaikinio šokio festivalį „Naujasis Baltijos šokis '16“ atvyksta net keturios Kanados šiuolaikinio šokio trupės.

Pagrindinė viešnia

Tarp jų – Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos šiuolaikinės choreografijos žvaigždė Marie Chouinard, Kanados šiuolaikinio šokio ikona Louise Lecavalier, žymiausia Kanados ir viena žymiausių Šiaurės Amerikos gatvės šokio trupių „RUBBERBANDance Group“ bei kylantis kanadiečių choreografas Manuelis Roque'as.

„Galime tik pasididžiuoti, kad nors iš pradžių idėja šiųmečio festivalio pagrindine šalimi viešnia kviestis Kanadą atrodė pernelyg ambicinga, nežiūrint atstumo ir mūsų šalių skirtumų, jų dydžio ir svorio pasaulyje, mums pavyko prisivilioti net keturias kanadiečių trupes, o penktasis choreografas į Vilnių atvyks vesti bendro projekto su Šiuolaikinio meno centru praktinių seminarų“, – džiugesio neslėpė festivalio vadovas Audronis Imbrasas ir pridūrė, kad iki šiol festivalyje (2003 m.) yra dalyvavusi tik viena kanadiečių trupė – garsioji „La La La Human Steps“.

Jo teigimu, Lietuvos publikai norėjosi parodyti, koks vis dar didžiulis atstumas plyti tarp mūsų šalies ir pasaulinės kultūros ir kiek daug dar galime siekti bei pažinti. Todėl, be spektaklių, numatoma ir keletas edukacinių su Kanados šokiu susijusių projektų: šokio technikos seminarų, paskaitų apie Kanados šokio politiką.

„Kalbant apie tą atstumą, šokio žinovams vienas palyginimas turėtų būti itin įdomus. Tada, kai sovietinės Lietuvos balete Jurijus Smoriginas tik žengė pirmuosius choreografinius žingsnius, o Birutės Letukaitės „Aura“ nedrąsiai rengė pirmuosius viešus pasirodymus, L. Lecavalier (aš ją lietuviams įvardyčiau kaip Arvydą Sabonį moterų šokyje) dalyvavo muzikos įžymybių – Franko Zappos ir Davido Bowie – pasauliniuose turuose“, – sakė A. Imbrasas.

Akį traukiantys darbai – be cenzūros

Pirmoji iš kanadiečių festivalyje „Naujasis Baltijos šokis '16“ pasirodys žymiosios trupės „La La La Human Steps“ spektakliuose, įvairių garsenybių projektuose ir koncertuose šokusi, Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos šokio ikona, užburiančia mūza ir virtuoziška atlikėja tituluojama L. Lecavalier. Garsioji šokėja su trupe „Fou Glorieux“ festivalio atidarymo dieną – gegužės 3-iąją –Vilniuje pristatys pirmą pilnos trukmės savo kaip choreografės darbą „So Blue“. Pati L. Lecavalier apie šį spektaklį sako: „Norėjau kūnui leisti pasakyti viską, ką jis trokšta išsakyti, be jokios cenzūros, kad iš spontaniškų judesių gausos iškiltų kas nors tikra ir nekontroliuojama.“

Taip jau sutapo, kad didžiosios šiuolaikinio šokio žvaigždės iš Kanados įrėmins festivalį savo spektakliais: L. Lecavalier darbą Lietuvos publika pamatys pirmą festivalio dieną, o skandalingosios M. Chouinard – paskutinę, gegužės 19-ąją. Šių dienų pasaulinio šokio elitui priklausanti, reto gausumo įvairių festivalių ir valstybių pagrindinių meno prizų ir apdovanojimų rinkinį (Kanados ir Kvebeko nacionaliniai ordinai, Prancūzijos menų ir literatūros ordinas, Niujorko „Bessie Award“ ir kt.) sukaupusi, jau daugiau kaip tris dešimtmečius erotizmo ir instinktų prisodrintus spektaklius kurianti M. Chouinard į „Naująjį Baltijos šokį“ atveža žymiausią savo pastarojo dešimtmečio kūrinį „bODY_rEMIX/gOLDBERG_vARIATIONS“. 2005 m. sukurtas spektaklis jau buvo parodytas 18 šalių daugiau kaip 100 kartų. Jo šokis – fiziškai itin sunkus, kad sukurtų visiškai kitokius judesius, šokėjai spektaklyje naudojasi ramentais, protezais, virvėmis ir kitais daiktais.

Tyrinėja tapatybės sąvoką ir žmonių santykius

Gegužės 6 d. Menų spaustuvės Juodojoje salėje susirinkę šokio gerbėjai išvys kylančios Monrealio scenos žvaigždės, su garsiąja M. Chouinard dirbusio šokėjo ir choreografo M. Roque'o kūrinį DATA. Spektaklyje kūrėjas tyrinėja tapatybės sąvoką ir jos kaitą per formą ir stiprų fizinį pasirodymą, kapstosi kolektyvinės pasąmonės gelmėse. Kupinas emocijų ir dinaminių impulsų choreografas žiūrovui pateikia įspūdingą ir labai jaudinantį pasirodymą pagal Fauré „Requiem“ muziką.

Dar vienas ne mažiau intriguojantis yra kanadiečių trupės „RUBBERBANDance Group“ darbas „Patirties koeficientas“, kuris Lietuvos nacionaliniame dramos teatre bus rodomas gegužės 7 d. Talentingas trupės choreografas, įkūrėjas, atlikėjas ir meno vadovas Victoras Quijada, tyrinėdamas žmonių santykius per teatrą, pasitelkia menininko požiūrį, kuris yra pusiau asmenybės nagrinėjimas, pusiau kompozicinė disertacija. Gatvės šokį jis dažnai jungia su klasikine muzika ir taip išgauna neįprastą judesių skambesį. „Patirties koeficiente“ choreografas supina priklausomybės, atstūmimo, empatijos ir priėmimo situacijas ir parodo jas atletiškai bei tiksliai. V. Quijados kaip choreografo, režisieriaus ir dramaturgo vardas įrašytas daugybės filmų kūrėjų sąrašuose. Jis taip pat įvertintas Bonnie Bird Šiaurės Amerikos ir Peterio Darrello choreografijos apdovanojimais, OQAJ / RIDEAU prizu, Princesės Grace fondo stipendija.

Jubiliejinį festivalį „Naujasis Baltijos šokis '16“ globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Lapkričio pabaigoje šokio gerbėjus Lietuvoje jau septintą kartą žavės šiuolaikinio šokio festivalis „Bičių sąskrydis“. Renginys šiemet plečia savo auditoriją – šokio energija užkrės ne tik Vilniaus, bet ir Klaipėdos žiūrovus. Festivalyje pasirodys tiek scenos senbuviai, tiek jauni talentai, o užsienio svečiai savo kūrybą perteiks lietuvių šokėjų kojomis.

„Bičių sąskrydis“ Vilniuje vyks lapkričio 20 d., o Klaipėdoje – lapkričio 28-29 d. Vieno festivalio organizatorių Giedriaus Kalinausko teigimu, šių metų festivalio kūrinių vyraujanti tema – pradinė padėtis, taškas, nuo kurio pradedama judėti. Festivalio dalyviai šokio elementais per santykių prizmę nagrinės atspirties taškus, viso festivalio metu svarbiausia bus tarpusavio bendravimas ir santykis su pačiu savimi.

„Bičių sąskrydis“ nėra orientuotas į žvaigždes. Jo tikslas – skatinti idėjų gimimą ir bendradarbiavimą, drąsiai eksperimentuojant. Juk idėjos, ekspermentai ir eskizai išauga į spektaklius, debiutantai – į žinomus choreografus, jaunimo kolektyvų šokėjai – į šokio studentus ir vėliau į profesionalus. Siekiame kurti erdvę, kurioje galima tobulėti, bendrauti su žiūrovais ir vieniems su kitais“, – apie festivalio idėją pasakoja G. Kalinauskas.

Vilniuje festivalis rengiamas „Menų spaustuvėje“. Festivalio organizatoriai šokio mylėtojams iš Vilniaus šiemet paruošė išskirtinį eksperimentą „5X3“. Šį kūrinį, kurio pagrindinė tema yra baimė, kartu su Lietuvos šokėjais sukūrė choreografas ir šokėjas Simonas Beyeris-Pedersenas iš Danijos. Pasirodymo metu derindami improvizaciją, šokio techniką ir fizinę kūno jėgą šokėjai nagrinės savo asmenines baimes, transformuodami jas į šokį.

Vilniaus žiūrovams šiemet bus pristatyti dar du eskperimentai. Vienas jų – „B&B Dialogue“. Tai „Firkin Crane“ šokio centre Airijoje gimęs pasirodymas, kurio metu šokėjos Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė kurs dialogą tarp vaizdo dokumentacijos ir sceninio šiuolaikinio šokio, tarp atsitiktinio ir sukurto judesio, dviejų kartų ir skirtingų požiūrio taškų. Antrasis ekperimentas – „LowAir“ šokio mokyklos ir „KO esemble“ kūrybinio proceso rezultatas. Choreografas Kingsley A. Odiaka kartu su lietuvių šokėja žiūrovams pateiks bendrą kūrybinį darbą „Juodosios rožės“. Be to, Vilniuje ant scenos lips Kauno choreografijos mokyklos bei M.K.Čiurlionio menų mokyklų auklėtiniai, kolektyvai „11 Jonvabalių“ ir „Ba. La. (light), SKAA, „Royality“, L“owAir“ šokio mokyklos šokėjai.

Klaipėdoje festivalio renginiai vyks „Kultūros fabrike“. Ispanijoje kurianti bei gyvenanti šokėja ir choreografė Ugnė Dievaitytė pirmąkart klaipėdiečiams pristatys savo kūrybą pasirodymu „Moteris‘“, choreografas Taurūnas Baužas pateiks ištrauką iš rašytojo Franco Kafkos kūrinio „Metamorfozės“ įkvėpto šokio spektaklio „Pradžioje buvo Kafka“, o Nacionalinė M. K. Čiurlionio mokykla parodys ištrauką iš šokio spektaklio „Juodvarniai“. Klaipėdiečiai taip pat turės galimybę stebėti Alytaus miesto teatro, kolektyvų „Balkono lydekos“, SKAA pasirodymus.

Festivalį papildys plati seminarų programa: svečias iš Vokietijos Kingsley A. Odiaka pasakos apie Afro ir šiuolaikinį šokį, Aistė Kriukelytė ves praktinius užsiėmimus apie patyriminę anatomiją, S. Beyeris-Pedersenas leis pajusti, kaip šiuolaikiniame šokyje pasireiškia kūrybiškumas, o U. Dievaitytė įkvėps kūrybiniu kūno ir judesio seminaru.

Spalio 7–11 d. Kaune vyko jubiliejinis, 25-metį švenčiantis šiuolaikinio šokio festivalis "Aura". Festivalio programa stebina kasmet, tačiau šiemet ji buvo iš tiesų išskirtinė: atskleidė, koks platus yra šiuolaikinio šokio pasaulis, ir supažindino su šiuolaikiniu Italijos šokiu.

Jubiliejiniame festivalyje parodytus spektaklius jungė atvirumo koncepcija – netrūko nuogų kūnų, pačių menininkų asmeninių patirčių ir noro atvirai kalbėtis apie šiandien aktualias problemas.

Tiesa, tikrai ne visi užsienio dalyvių pasirodymai verti žodžio "šedevras". Ne viename jų teko patirti ir nusivylimo kartėlį. Nepaisant to, festivalis tikrai neprailgo, pasirodymų teko laukti su dideliu smalsumu, svarstant, ką naujo ir iki šiol nematyto bus galima pamatyti. Festivalis pritraukė daug užsienio svečių ir smalsių žiūrovų, nesibodinčių iš tiesų šiuolaikiško, eksperimentinio ir provokuojamo šokio.

Šis tekstas neapžvelgs absoliučiai visų festivalio metu parodytų šokio spektaklių – bus išskirti tik keletas labiausiai atmintyje įsirėžusių šio šokio žanro krypčių ir jų besilaikančių trupių. Nepaminėti spektakliai tikrai nereiškia tai, kad jie buvo prasti.

Performatyvusis

Festivalio atidarymo dieną pristatytas tarp šokio ir performanso balansuojantis spektaklis "Kokį amžių vaidini?", kuriame šoka iš Italijos atvykę choreografė, šokėja Silvia Gribaudi ir jos vyras šokėjas Domenico Santonicola.

Minimalistinėje sceninėje erdvėje gana apšviestoje scenoje nebe jauni šokėjai pasirodo visiškai nuogi. Publika pasijunta kiek nejaukiai, tačiau kūnai ne šokiruoja, o šokiu per senstančio kūno įvaizdį leidžia pažvelgti į žmogaus būties laikinumą.

Iš įvairių improvizacinių miniatiūrų sudarytas spektaklis supriešina senstančius kūnus ir stereotipinio grožio industrijos brukamas įvairias prieš senėjimą nukreiptas priemones – tai daroma su dalele ironijos. Pastarosioms spektaklyje atstovauja agurkai. Pjaustomų ir valgomų ar dedamų ant odos ilgavaisių žalių agurkų kvapas sklido po visą nedidelę dramos teatro Rūtos salę. Šokėjai ironiškai pasakoja, kaip jie dabar jaučiasi šviežiai ir atjaunėję, nors kūnai atrodo taip pat. Nuolat balansuojama tarp realybės ir sapniškos erdvės.

Šokėjai tai kreipiasi į žiūrovus, užmegzdami kontaktą ir vesdami į bendra patirtimi paremtą dialogą, kaip tai daroma performanso mene, tai judesiais tarytum panyra į fatališką ir kartu visai beprasmę laiko tėkmę. Įdomi pasirodymo koncepcija, bet palieka neišbaigtumo įspūdį, o kai kurios mintys perteikiamos pernelyg tiesmukai ir paviršutiniškai.

Miuziklas

Šiam požanriui galima būti priskirti pasirodymą "0000000", kurio autorius – choreografas iš Italijos Giulio D’Annas.

Spektaklyje šoko italai šokėjai iš dviejų trupių – "Versiliadanza" ir "Fattoria Vittadini". Čia šokis susiliejo su miuziklo bruožais – šokėjai ir dainavo, ir šoko. Kūrėjus įkvėpė Zagrebe esantis "Nutrūkusių santykių muziejus", tad spektaklyje buvo kalbama nenusisekusių santykių tema, papildyta Italijos nutrūkusių santykių statistika ir pačių šokėjų biografijų faktais.

Spektaklis sudarytas iš fragmentų, kurių metu kiekvienas šokėjas pasakoja ir išdainuoja savo skaudžią patirtį šiuo klausimu bei ją kartu su kitais šokėjais perteikia judesiu. O patirčių būta labai įvairių – vieną iki šiol kankinantis išsiskyrimas su mylimu žmogum, kitam randą širdyje palikusi tėčio netektis, trečiam be galo aktualus homoseksualumo klausimas ir t.t.

Spektaklis buvo įdomus dėl atrastų originalių sąsajų tarp šokio ir iš dramos teatro atkeliavusios vaidybos, dėl kurios galima ir pasiginčyti, nes kartais atrodė, kad šokėjai tiesiog būna savimi. Klausimų sukėlė ir tikrumo aspektas, nes, klausantis įvairiausių autobiografinių detalių (kiek iš aštuonių šokėjų yra tikintys, kiek turėję meilės santykių, net kiek uždirba ir begalė kitų faktų), teko pasinerti į šių dienų jauno žmogaus pasaulį, kuriame – didelė kultūrinė įvairovė, daug skirtingų pasaulėžiūrų ir įsitikinimų.

Šis kūrinys gana atviras – tai simbolizuoja ir šokėjų tik apatiniais drabužiais pridengti nuogi kūnai. Nors stebėdamas judesiais ir žodžiais perduodamą informaciją žvelgi į kitą žmogų, jame pamatai save patį ir natūraliai išsikeli identifikacijos klausimą globaliame pasaulyje.

Odė judesiui

Galima būtų įvardyti tuos festivalio spektaklius, kuriuose išimtinai dominuoja judesys ir šokis. Šio tipo šokio pavyzdys – Pietų Korėjos šiuolaikinis šokis.

Antrąjį festivalio vakarą pristatyti trys trumpi šokiai, kuriems būdingi itin tikslūs judesiai. Ypač tai galima pasakyti apie "Vyro dienoraštį", pašoktą "Jayu" šokio trupės. Šiame šokyje scenoje nėra nė vieno daikto ar objekto, galinčio padėti suprasti atliekamo šokio siužetinę liniją. Šokėjai neištaria nė vieno  žodžio – kalba vien šokiu.

Tiesa, scenoje kartais pasirodo per mikrofoną kalbantis žmogus, tačiau, ką jis sako, lieka paslaptis, nes vertimas į suprantamesnę kalbą nei akių, nei ausų nepasiekia. Kas norėta pasakyti, lieka pasiskaityti festivalio programėlėje: "Spektaklyje tyrinėjama, kaip keičiasi emocijos mylimiesiems kuriant prasmę ir išsiskiriant."

Tema perteikiama šešiems šokėjams šokant kartu, atskirai, grupėmis, sudarant atskiras trijų vaikinų ar trijų merginų kompozicijas, vėl susiliečiant ir vėl išsiskiriant. Negatyvios emocijos, kaip liūdesys, nuoskaudos ir nerimas, perteikiami sudėtingais, didelio fizinio pasirengimo reikalaujančiais judesiais.

Šokis ir drama

Kituose pasirodymuose šokis susijungė su dramos teatro estetika. Vienas tokių pavyzdžių – "Sugretinti", kurį atliko iš Nyderlandų atvykusios dvi menininkės, šių metų festivalio ženklu tapusios Cecilia Moisio ir Katarzyna Sitarz.

Tai į jokius standartus neįtelpantis kūrinys, kurį galima būtų pavadinti tikru šou, kadangi menininkės scenoje tiesiog šėlo ir nenuilsdamos vis bandė kažkuo nustebinti. Feministinių atspalvių prisodrintame pasirodyme menininkės pasirinko sugretinti retro ir šiandienos moters vaizdinius. Prasidėjus pasirodymui šokio tenka kiek palaukti, nes jis prasideda kaip tikras spektaklis – į sceną įžengia retro stiliaus apranga pasipuošusios šokėjos ir uždainuoja tokią pat romantišką dainelę apie jaunas žavias, trapias merginas. Jos – seksualios, saldžiai moteriškos ir itin malonios.

Pasitelkusios ironiją, šokėjos-aktorės tarsi atgyjusiose Marilyn Monroe laikų reklamose kalbasi apie puikios figūros išsaugojimo paslaptis, skaniai gamina, dėvi pūstus sijonus, yra puikiai gaminančios geros žmonos ir t.t. Kitaip tariant, nori bet kokia kaina įsisprausti į brukamą stereotipinę moteriškumo koncepciją, kurią šokėjos įtvirtina ir judesiais.

Po truputį artistės nusirenginėja, kalbina salėje sėdinčius vyrus, klausdamos šių, ar jos esančios gražios. Tačiau greitai šis vaizdinys griūva, kai persirengusios paprastomis medvilninėmis juodomis suknelėmis šios moterys žodžiais ir judesiais pradeda dekonstruoti prieš tai buvusį moters įvaizdį ir atskleidžia sudėtingą, netgi destruktyvų šiuolaikinės moters pasaulį.

Dainavimas virsta šaižiu rėkimu į mikrofoną, prieš tai pagamintas tortas išsitaško ant grindų, labai minimaliai pridengta krūtine pradedama šokti krūtinės šokį... Spektaklio dalyje apie šių dienų moters norą būti savimi šokis ypač padeda išreikšti įsismarkavusių moterų jausmus. Taip pat jis sujungia atskiras scenas ir praplečia dramatinį diskursą. Tiesa, kai kuriose scenose norėjosi išvysti įvairesnių ir originalesnių judesių ir šokio kompozicijų.

Pabaigoje tiesiog negalima nepaminėti "Auros" dovanos Kauno šokio mėgėjams – galimybė nemokamai išvysti spektaklį "Padaryk iš manęs jungiklį". VDU didžiojoje salėje, talpinančioje apie 700 žmonių, sunkiai tilpo visi norintieji išvysti šią dovaną, įrodžiusią, kad drąsiai galime didžiuotis, jog turime aukštos meninės kokybės lietuvišką šiuolaikinį šokį, nustelbusį ne vieną festivalio metu pristatytą užsienio kūrėjų kurtą spektaklį.