Tai reiškia, kad kasryt bus pateikiama ne praėjusios, o užpraėjusios dienos statistika.

„Šiuo metu vykdomi duomenų paruošimo optimizavimo darbai, todėl šventiniu laikotarpiu skirsime vieną parą analitikams peržiūrėti automatiškai sugeneruotą statistiką prieš ją išleisdami į viešumą“, – BNS penktadienį informavo Statistikos departamentas.

Pasak jo, pastaroji pandemijos banga baigėsi rudenį, naujų atvejų skaičius nekyla, skiepijimų skaičius sumažėjęs, COVID-19 ligonių skaičius reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose yra žemas ir stabilus, toks pat yra ir mirčių nuo COVID-19 ligos skaičius.

Be to, nėra ir perteklinio mirtingumo populiacijoje – visų mirčių skaičius atitinka dvidešimties priešpandeminių metų medianą.

„Tikimės, kad dabartinėmis sąlygomis viena diena vėluojanti statistika nesukels didelių nepatogumų“, – nurodė departamentas.

Skaičiuojama, kad šiuo metu koronavirusine infekcija serga apie 8 tūkst. žmonių.

Pirmą kartą užsikrėtė 43, antrą – 11 žmonių, trečią kartą užsikrėtusiųjų neregistruota.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 206,7 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiek tiek pakilo ir šiuo metu siekia 16,2 procento.

Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė daugiau nei 1,2 mln. žmonių.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 70 proc. gyventojų.

Metinė infliacija mažėjo jau antrą mėnesį iš eilės: rugsėjį ji buvo pasiekusi piką – 24,1 proc., spalį smuktelėjo iki 23,6 proc. Išankstiniu vertinimu, metinė infliacija lapkritį siekė 21,4 proc.

Mėnesio infliacija lapkritį (palyginti su spaliu) siekė 0,4 proc.

Anot Statistikos departamento, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo kietojo kuro, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, duonos ir grūdų produktų, elektros ir šilumos energijos, degalų ir tepalų, mėsos ir jos produktų, restoranų, kavinių ir kitų maitinimo įstaigų paslaugų kainų padidėjimas.

Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 26,8 proc., paslaugų – 13,4 proc., per mėnesį – atitinkamai 0,3 proc. ir 0,7 proc.

Išlaidos būstui, vandeniui, elektrai, dujoms ir kitam kurui per metus augo 55,7 proc., maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų – 35,6 proc., viešbučiai, kavinės ir restoranai brango 19,1 proc., transportas – 18,2.

Mėnesio infliacijai daugiausia įtakos turėjo duonos ir grūdų produktų, pieno, mėsos ir jų produktų, sūrio ir kiaušinių, kavos, arbatos ir kakavos, automobilių, jų techninės priežiūros ir remonto, namų ūkio valymo priemonių kainų padidėjimas.

Portale www.produktukainos.lt svarbiausių produktų vidutines kainas prekyboje ir gamybos grandinėje skelbiamos nuo 2018-ųjų, tačiau protokoliniu Vyriausybės pavedimu surinkta informacija neatitinka statistikų programų standartų, dėl to ją sudėtinga įtraukti, nurodoma aiškinamajame rašte.

Žemės ūkio ministerijos Ekonominės analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranskevičius sako, kad dėl to keičiamas teisinis informacijos rinkimo pagrindas.

„Tiesiog anksčiau tai buvo daroma Vyriausybės protokolinio pavedimo pagrindu, o dabar atsiranda kitas teisinis pagrindas – Vyriausybės nutarimas“, – BNS trečiadienį sakė E. Pranskevičius.

Nutarimas, kuriuo statistiką rinkti ir skelbti įpareigojamas Žemės ūkio duomenų centras, įsigalios sausio 3-ąją.

Kartu įsigalios ir šiemet birželį Seime priimti Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimai, kuriais centras įpareigojamas iš pieno supirkėjų kas mėnesį rinkti ir skelbti informaciją apie vidutines kainas pagal kiekvieną pieno pirkėją, jas išskiriant pagal pristatymo būdą.

Manoma, kad žalio pieno supirkimo kainų viešinimas sustiprins ūkininkų derybines galias ir didins pieno rinkos skaidrumą. 

Metinė infliacija mažėja jau antrą mėnesį iš eilės: rugsėjį siekė 24,1 proc., spalį – 23,6 procento.

Išankstinė mėnesio infliacija – lapkritį, palyginti su spaliu – siekė 0,3 procento.

Anot Statistikos departamento, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.

Elektros kainos per metus augo 68,2 proc. šilumos energijos – 56,8 proc., kietojo kuro – 1,65 karto, dujų – 50,1 proc., pieno ir jo produktų – 50,7 proc., duonos ir grūdų produktų – 38,9 proc., aliejaus ir riebalų – 42,7 procento.

Infliacija apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą.

Mirusiųjų nuo šios pavojingos ligos neužregistruota.

Pirmą kartą užsikrėtė 25 žmonės, antrą kartą – aštuoni, trečią kartą – vienas žmogus. 

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 227,6 atvejo. 

Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė daugiau nei 1,2 mln. žmonių.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 70 proc. gyventojų.

Lietuvos sostinės meras Remigijus Šimašius remdamasis naujienų portalo „MadeinVilnius“ publikacija pirmadienį savo feisbuko paskyroje pranešė, „jog Mūsų nuostabusis Vilnius – didžiausias miestas Baltijos šalyse!“.

„Pagal gyventojų registro tarnybos ir Latvijos statistikos skaičius, Vilniuje gyventojų jau daugiau nei Rygoje. Vilniuje  – 615 tūkst. 242, Rygoje – 605 tūkst. 802“, – įraše teigė jis.

Registrų centro pirmadienį BNS suteiktais duomenimis, Vilniuje savo gyvenamąją vietą yra 617 tūkst. žmonių.

„Gyventojų registre yra kaupiami duomenys apie kiekvieno asmens deklaruotą gyvenamą vietą. Būtent tas skaičius kiekvienai savivaldybei ir parodo kiek tuo, tam tikru metu, konkrečioje savivaldybėje savo gyvenamą vietą yra deklaravusių asmenų“, – BNS teigė Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus.

Tuo metu remiantis išankstiniais liepos 1-osios Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Vilniaus mieste gyvena 575,8 tūkst., Vilniaus miesto savivaldybėje – 576,2 tūkst. gyventojų.

Lietuvos statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus atstovės Birutės Stolytės teigimu, į departamento pateikiamą statistiką įtraukiami tik nuolatiniai gyventojai.

Jie turi būti bent dviejuose šalies registruose, neskaitant gyventojų registro, taip pat Vilniuje privalo gyventi ne mažiau kaip 12 mėnesių.

Būtent tokius duomenis iš Latvijos R. Šimašius naudojo ir lygindamas Vilniaus bei Rygos populiaciją.

Anot Latvijos statistikos departamento, sausio 1-ąją Rygoje gyveno 605,8 tūkst. žmonių.

Šio departamento atstovas pirmadienį BNS teigė, jog tam, kad gyventojas būtų priskirtas Rygai, jis „gyvenamojoje vietoje turėjo gyventi ne mažiau kaip 12 mėnesių iš eilės arba atvyko į savo nuolatinę gyvenamąją vietą ketindamas joje gyventi ne mažiau kaip vienus metus“.

Latvijos statistikos departamentas taip pat nurodė, jog pagal vietoves gyventojų skaičius pateikiamas vieną kartą per metus, sausio 1-ąją.

Palyginti su liepa, gyventojai blogiau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėnesių, bet šiek tiek optimistiškiau žvelgė į namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas bei didesniems pirkiniams ketino išleisti daugiau.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime rugpjūtį skyrėsi 2 punktais: mieste jis buvo minus 10, kaime – minus 12. Mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2 punktais, kaime tiek pat sumažėjo.

Per metus – rugpjūtį, palyginti su 2021 metų rugpjūčiu – vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 12 punktų. Gyventojai blogiau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėnesių, namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas.

Šalies ekonominės padėties pasikeitimą rugpjūtį gyventojai vertino blogiau nei liepą: 7 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėnesių ji pagerėjo, 75 proc. – kad pablogėjo (liepą – atitinkamai 10 ir 70 proc.).

Anot Departamento, bankrotai pirmąjį pusmetį daugiausia inicijuoti statybų sektoriaus įmonėms (137, kai 2021 m. per tą patį laikotarpį tokių įmonių buvo 57), beveik dukart pradėtų bankrotų skaičius išaugo didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto paslaugas teikiančiuose ūkio subjektuose (135 įmonės lyginant su 64 pernai).

Apgyvendinimo ir maitinimo bendrovių statistika, anot Departamento, panaši, jų sausio-birželio mėnesiais buvo 61, kai pernai – 33. Apdirbamosios gamybos srityje bankroto procedūras pradėjo 53 bendrovės (pernai sausį-birželį jų buvo 35).

Statistikos departamento duomenimis, daugiausia per pastarąjį pusmetį pradėtų bankrotų – trijų didžiųjų miestų apskrityse: Vilniaus apskrityje skaičiuojami 271, Kauno – 121, Klaipėdos – 83 apie pradėtas bankrotų procedūras paskelbę ūkio subjektai.

Verslas tikisi valstybės pagalbos, o ekonomistas gilios krizės ženklų nemato

Statistikos departamentas savo pranešime skelbia apie ekonomistų ir verslo interesus ginančių organizacijų nuogąstavimus, kad nesulaukus valstybės pagalbos bankrutuojančių įmonių tik daugės, nors bendra ekonominė situacija dar nėra tokia dramatiška, kokia buvo prieš 2008-ųjų krizę.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė Ineta Rizgelė teigia, kad nors paskutinį dešimtmetį Lietuvos ekonomika sparčiai auga, pastaraisiais metais verslui netrūksta iššūkių – ypač tokių, kuriuos nulėmė išoriniai veiksniai. Verslas atlaikė pandemiją, kurią lydėjo veiklų uždarymai, tačiau šiuo metu iššūkių kelia tiekimo grandinių sutrikimai, padidėjusios transportavimo išlaidos, rekordinė infliacija bei nevaldomai kylančios energijos išteklių, ypač elektros, kainos, sako ji.

„Pastaruoju metu itin aktuali tapo rekordus mušančių energijos išteklių kainų problema. Įmonės jau dabar praneša, kad dėl išaugusių gamybos sąnaudų mažėja jų produkcijos konkurencingumas eksporto rinkose. Tai kelia nerimą, nes šiuo metu nėra aišku, kokios bus tolesnės energijos išteklių kainų kitimo tendencijos“, – teigia I. Rizgelė.

Pasak konfederacijos direktorės, verslai ruošiasi iššūkiams, tačiau labai svarbu, kad valstybė padėtų su jais susidoroti, numatytų finansinius instrumentus verslo patiriamai žalai kompensuoti.

„Turėtų būti svarstomos galimos paramos verslui priemonės, pavyzdžiui, elektros ir dujų kainų kompensavimas, taip pat turi būti suteikta įrankių verslui jei ne gauti paramą, tai bent laike paskirstyti tam tikras šiuo metu nepakeliamas išlaidas – žinome, kad tokias priemones aktyviai svarsto Ekonomikos ir inovacijų ministerija“, – kalba I. Rizgelė.

Taip pat teigiama, jog ne mažiau svarbu verslui ir valdžios institucijoms diskutuoti apie minimaliosios algos kėlimą. Pasak pašnekovės, jeigu minimalusis darbo užmokestis bus keliamas taip drastiškai, kaip planuojama, daliai verslų tai gali tapti nepakeliama našta.

„Taip pat akivaizdu, jog ir diskusijose dėl kitų metų minimaliosios mėnesinės algos dydžio nustatymo, kurios šiuo metu kaip tik įsibėgėja, turi būti atsižvelgiama į neapibrėžtumą, su kuriuo dabar susiduria įmonės, siekiant subalansuotų sprendimų, leisiančių su iššūkiais susiduriantiems verslams išsilaikyti ir taip pat išlaikyti sukurtas darbo vietas“, – teigia LVK generalinė direktorė.

Tuo metu „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtina, kad bankrotų skaičiaus augimas neturėtų stebinti, mato bent kelias to priežastis. Visų pirma, pasibaigus pandemijai ir nutrūkus valstybės paramai, kai kurios įmonės nesugebėjo ar nenorėjo atsigauti. Vis dėlto labiau tikėtina, kad šiemet dalį įmonių parklupdė labai išaugusios energijos sąnaudos. Vidutinei elektros kainai padidėjus beveik 10 kartų, įmonės, kurios yra labai nuo jos priklausomos ir nėra pasirašiusios ilgalaikių fiksuotos kainos sutarčių, atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje.

„Dar viena priežastis – antrąjį šių metų ketvirtį bankrotus jau galėjo inicijuoti įmonės, kurių veikla buvo per daug priklausoma nuo prekybinių ryšių su Rusija“, – savo įžvalgomis dalijasi ekonomistas.

Pasak pašnekovo, stebėdami ketvirtį amžiaus nematytą infliaciją darbuotojai reikalauja, kad sparčiau būtų keliami atlyginimai. Tikimasi, kad sparčiau kils ir minimalioji alga. Vis dėlto susiklosčius dabartinėms aplinkybėms daugelis įmonių turės ribotas galimybes kelti atlyginimus tokiais tempais, prie kurių pripratome pastarąjį penkmetį.

„Spartus minimaliosios mėnesinės algos augimas gali turėti šalutinį poveikį, kuris būtų labai nepageidaujamas, – kai kurios įmonės gali ieškoti būdų sumažinti darbuotojų skaičių. Todėl mažiau uždirbantiems asmenims šiuo metu saugiau padėti sparčiau keliant NPD, o ne MMA“, – mano N. Mačiulis.

Vis dėlto, pasak ekonomisto, išskyrus pavienius probleminius atvejus bendra situacija nėra dramatiška – antrąjį šių metų ketvirtį buvo sukurta daugiau nei 50 tūkst. naujų darbo vietų, bedarbių skaičius – mažiausias per pastaruosius 15 metų, o vidutinis darbo užmokestis šiemet padidėjo beveik 15 proc.

„Tikėtina, kad dėl atslūgstančios pasaulinės paklausos, besitęsiančios Europos energetinės krizės bei problemų Rytų rinkose per artimiausius metus matysime padidėjusį bankrotų skaičių. Nedarbo lygis per artimiausius metus gali padidėti 1 procentiniu punktu, tikėtinas ir kelis ketvirčius besitęsiantis nedidelis ekonomikos susitraukimas, bet gilios krizės tikimybė išlieka maža“, – teigia N. Mačiulis.