„Ši rezoliucija privalo būti įgyvendinta. Nesėkmė ją įgyvendinant būtų neatleistina“, – parašė jis socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“).

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmadienį pirmą kartą pareikalavo nutraukti ugnį Gazos Ruože, o Jungtinės Valstijos, Izraelio sąjungininkės, kurios vetavo ankstesnius rezoliucijų tekstus, susilaikė.

Rezoliucija, kurioje reikalaujama „nedelsiant nutraukti ugnį“ per šiuo metu vykstantį musulmonų šventąjį ramadano mėnesį ir sudaryti ilgalaikes paliaubas, buvo priimta, visoms kitoms 14 Saugumo Tarybos narių balsavus „už“.

Palestiniečių pasiuntinys JT Saugumo Tarybai pirmadienį emocingai pareiškė, kad rezoliucijos dėl ugnies nutraukimo patvirtinimas turi tapti „lūžio tašku“ baigiant karą Gazos Ruože.

„Tai turi būti lūžio taškas“, – tramdydamas ašaras, sakė Riyadas Mansouras (Rijadas Mansuras).

„Tai turi reikšti šio puolimo, žiaurumų prieš mūsų žmones pabaigą“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu „Hamas“ palankiai įvertino JT rezoliuciją, kuria raginama nutraukti ugnį kare su Izraeliu, ir pareiškė, kad grupuotė yra pasirengusi derėtis dėl įkaitų paleidimo mainais į palestiniečių kalinius.

„Hamas“ sveikina šiandieninį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos raginimą nedelsiant nutraukti ugnį“ Gazos Ruože, pareiškė kovotojų grupuotė ir pridūrė: „Taip pat patvirtiname, kad esame pasirengę nedelsdami pradėti apsikeitimo kaliniais procesą, kuris leistų paleisti kalinius abiejose pusėse."

Karas prasidėjo beprecedenčiu „Hamas“ spalio 7-osios išpuoliu, per kurį Izraelyje, oficialiais duomenimis, žuvo apie 1 160 žmonių, daugiausia civilių.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 33 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį, anot „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, apgultame anklave žuvo mažiausiai 32 226 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.

Izraelio karas prieš „Hamas“ Gazos Ruože prasidėjo po kruvino kovotojų spalio 7-osios išpuolio prieš žydų valstybę, per kurį, Izraelio duomenimis, žuvo apie 1 140 žmonių, daugiausia civilių.

Tą dieną kovotojai taip pat paėmė įkaitais apie 250 žmonių, iš kurių, Izraelio pareigūnų teigimu, 132 tebėra Gazos Ruože, o mažiausiai 27, kaip manoma, žuvo.

Izraelis po beprecedenčio „Hamas“ puolimo pradėjo nepaliaujamą karinę kampaniją, per kurią palestiniečių teritorijoje žuvo mažiausiai 24 620 žmonių, daugiausiai moterys ir vaikai, skelbia islamistų organizacijos „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija.

EP priimtoje rezoliucijoje raginama „visam laikui nutraukti ugnį ir atnaujinti pastangas siekiant politinio sprendimo su sąlyga, kad nedelsiant ir besąlygiškai bus paleisti visi įkaitai, o teroristinė organizacija „Hamas“ bus išardyta“.

Už šią neįpareigojančią EP rezoliuciją balsavo 312 teisės aktų leidėjų, 131 buvo prieš, o 72 susilaikė.

Europos Sąjungos valstybės narės dar nerado bendros pozicijos dėl Izraelio ir „Hamas“ konflikto Gazos Ruože. Kai kurios šalys, įskaitant Vokietiją, tvirtai remia Izraelį, o kitos linkusios palaikyti palestiniečius.

Toks bendros pozicijos trūkumas išryškėjo ir EP. Centro dešinioji Europos liaudies partija (ELP) nepritarė pradiniam raginimui besąlygiškai nutraukti ugnį, teigdama, kad tai riboja Izraelio teisę gintis.

„Raginimas nuolat nutraukti ugnį Gazos Ruože, kaip siūloma rezoliucijoje, kenkia Izraelio teisei į savigyną ir kelia dar didesnį pavojų įkaitų gyvybei“, – pareiškė ELP.

„Valstybės vadovas pabrėžė, kad ugnies nutraukimas ir konflikto įšaldymas nenuves prie taikos“, – sakoma Ukrainos prezidentūros pareiškime.

V. Zelenskis Vatikano pasiuntiniui, italų kardinolui Matteo Zuppi (Matėjui Dzupiui), taip pat sakė, kad Kachovkos užtvankos sugriovimas turės baisių pasekmių žmonėms ir gamtai.

„Šis nusikaltimas kelia didžiules grėsmes ir turės baisių pasekmių žmonių gyvenimui ir aplinkai“, – Kyjive susitikęs su M. Zuppi sakė ukrainiečių prezidentas.

„Būtina nutraukti priešiškus veiksmus ir grįžti prie derybų stalo“, – trumpame pareiškime sakė J. Borrellis ir pridūrė, kad į regioną skubiai siunčiamas specialus ES pasiuntinys.

„Dėl nuolatinio apšaudymo ir kovų dabar neįmanoma ir fiziškai pavojinga pasitraukti iš gamyklos. Ten prisiglaudę 568 žmonės, tarp jų 38 vaikai“, – socialiniuose tinkluose parašė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Pasitraukimas iš gamyklos įmanomas tik visiškai nutraukus ugnį“, – pabrėžė jis.

Sjevjerodonecke Ukrainos rytuose – didžiausiame Ukrainos dar kontroliuojamame Luhansko srities mieste – ištisas savaites vyksta intensyvūs susirėmimai su rusų pajėgomis.

Maskvos pajėgos koncentruoja savo smogiamąją galią į šį strategiškai svarbų pramonės miestą, stengdamosi užimti daugiau teritorijų Rytų Ukrainoje, atsitraukusios iš rajonų aplink Kyjivą ir Ukrainos šiaurės.

Anksčiau šią savaitę S. Haidajus sakė, kad Sjevjerodonecke, kurio didžiąją dalį jau yra užėmę rusai, yra likę maždaug 10 tūkst. civilių.

Kanalo duomenimis, per posėdį bus tariamasi, ar tikslinga tęsti operaciją Gazos Ruože, ir svarstoma galimybė nutraukti ugnį.

„Principas buvo priimtas nuo pirmosios sesijos. Dabar kyla klausimas, kokios bus sąlygos“, – žurnalistams sakė Ghassanas Salame (Gasanas Salamė).

Derybose dalyvauja penki JT pripažįstamos Nacionalinės santarvės vyriausybės (NSV) Tripolyje paskirti aukšto rango pareigūnai ir penki šalies rytus kontroliuojančios maršalo Khalifos Haftaro (Chalifos Haftaro) Libijos nacionalinės armijos (LNA) pareigūnai.

„Vakar su jais pradėjome aptarinėti... bandymą paversti laikinas paliaubas tvirtesnėmis, rečiau pažeidinėjamomis abiejų šalių“, – nurodė Gh. Salame.

Deryboms tarpininkaujantis JT pasiuntinys Libijai  praėjusią savaitę užsipuolė tai, ką pavadino „neskrupulingų“ užsienio žaidėjų kišimusi į konfliktą šioje Šiaurės Afrikos valstybėje.

Pasak Gh. Salame, pirmadienį prasidėjusios derybos turėtų būti tęsiamos antradienį.

„Abi šalys išreiškė tikrą norą susėsti ir kartu pradėti derybas“, – sakė jis.

„Kol kas mes su abiem šalimis posėdžiavome atskirai, bet esu tikras, kad ateis laikas abiems šalims susėsti kartu“, – pridūrė JT pasiuntinys.

Per praėjusio mėnesio viršūnių susitikimą Vokietijos sostinėje pasaulio lyderiai įsipareigojo nutraukti visą užsienio kišimąsi ir laikytis ginklų embargo. Taip siekiama padėti užbaigti šį užsitęsusį pilietinį karą.

Gh. Salame pranešė, kad abi šalys susitiks Kaire derybų dėl ekonominio bendradarbiavimo vasario 9 dieną ir per dvi savaites galėtų surengti politines derybas dėl konflikto sprendimo Ženevoje.

Jis dar kartą paragino tarptautinę bendruomenę padėti nutraukti naftos blokadą, kurią vykdo Kh. Haftarui ištikimos pajėgos ir užkirsti kelią ginklų bei samdinių srautui į Libiją.

Libija nugrimzdo į chaosą po NATO remto 2011-ųjų sukilimo, per kurį buvo nuverstas ir nužudytas ilgametis diktatorius Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafis).

Šalyje dėl valdžios varžosi dvi konkuruojančios administracijos. Konfliktas suintensyvėjo pernai balandį, dideles dalis pietinės ir rytinės Libijos kontroliuojančiam Kh. Haftarui pradėjus puolimą Tripoliui užimti.

Sostinėje įsikūrusiai NSV vadovauja Fayezas al Sarrajas (Fajezas Saradžas).

Tačiau Ukrainos prezidentas, kurio prioritetas, kaip pats sako, yra išspręsti konfliktą ir nutraukti karą, perspėjo, kad ne vienos paliaubos su Rusijos remiamais separatistais jau yra žlugusios. V. Zelenskis patikino, kad „reikia tikrų faktų“.

Abu lyderiai, taip pat deryboms tarpininkavusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pripažino, kad pažanga politiniais klausimais, siekiant užbaigti penkerių metų konfliktą, buvo mažesnė, nei viltasi.

Nebuvo išspręstas rinkimų separatistų kontroliuojamose teritorijose klausimas: V. Zelenskis teigia, kad, pirma, Kijevas turi atgauti pasienio su Rusija kontrolę ir tik tada gali įvykti rinkimai, o V. Putinas reikalauja, kad viskas vyktų atvirkštine tvarka.

Tačiau A. Merkel teigė, kad derybos vis dėlto padėjo „pergalėti sąstingį“. Lyderiai susitarė dėl „realistinių dalykų“ ir, „žinoma, ir toliau eisime šiuo keliu“, sakė Vokietijos kanclerė.

E. Macronas gyrė V. Zelenskį už jo „politinę drąsą ir ryžtą“ ir teigė tikėjęsis didesnės pažangos, tačiau tai esą bus galima pasiekti per antrą viršūnių susitikimą po keturių mėnesių.

Lyderiai taip pat susitarė dėl kalinių apsikeitimo, nuspręsta, kad iki metų pabaigos abi pusės turėtų paleisti visus sulaikytuosius dėl konflikto.

Taip pat sutarta patraukti karius iš dar trijų teritorijų konflikto zonoje ir įsteigti daugiau išvažiavimo-įvažiavimo punktų, kuriais galėtų naudotis gyventojai.

V. Putinas pareiškė, kad procesas juda tinkama linkme: „Pažengėme daugeliu klausimu“.

Šiuo planu siekiama anksčiau šį mėnesį tarpininkaujant Turkijai ir Rusijai pasiektą pasiektą susitarimą dėl ugnies nutraukimo Alepo mieste išplėsti į visą šalies teritoriją, nurodoma pranešime.

Tačiau kaip ir ankstesnių ugnies nutraukimo planų, kuriems tarpininkavo JAV ir Rusija, atvejais „teroristinės grupės“ nėra įtraukiamos, sakoma jame.

Pranešime priduriama, kad jei planas bus sėkmingas, jis sudarys pamatą būsimoms politinėms režimo ir opozicijos deryboms Kazachstano sostinėje Astanoje, kurias prižiūrės Rusija ir Turkija.

Šios dvi šalys veiks kaip taikos proceso „garantai“.

Turkijos užsienio reikalų ministerija šio pranešimo kol kas nepatvirtino.

Kol kas neaišku, kaip ir kur šis planas buvo sutartas, bet pastarosiomis savaitėmis Ankaroje vyko Turkijos, Rusijos ir Sirijos opozicijos atstovų derybos.

Ankara ir Maskva ilgą laiką buvo priešingose Sirijos pilietinio karo stovyklose, nes Turkija siekia prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) nušalinimo, o Rusija drauge su Iranu yra svarbūs jo tarptautiniai sąjungininkai.

Tačiau pastaraisiais mėnesiais Rusija ir Turkija pradėjo glaudžiau bendradarbiauti dėl Sirijos, ypač – po vasarą pasiekto susitarimo normalizuoti ryšius, kurie smarkiai pašlijo po to, kai pernai turkai numušė rusų karo lėktuvą.

Ankara įtartinai tylėjo Rusijos remiamoms B.al Assado pajėgoms praėjusią savaitę perimant viso Alepo kontrolę. Šio miesto praradimas yra kol kas didžiausias sukilėlių pralaimėjimas Sirijos pilietiniame kare.

„Rusijos iniciatyva nuo birželio 16 dienos 00 01 val. Alepe 48 valandoms yra įvedamas „tylos režimas“, kuriuo siekiama sumažinti ginkluoto smurto lygį ir stabilizuoti padėtį“, – sakoma ministerijos pranešime.

Pranešime, kuris buvo paskelbtas netrukus po to, kai Vašingtonas įspėjo Sirijos prezidentą Basharą al Assadą (Bašarą Asadą) ir jo sąjungininkę Maskvą, kad jie turi gerbti visos šalies mastu paskelbtas paliaubas, dėl kurių buvo sutarta vasarį, nebuvo nurodyta, su kuo Rusija sutarė dėl pastarojo ugnies nutraukimo dviem dienoms.

Maskva kaltina džihadistų grupuotę „al Nusra Front“, kad ji apšaudo iš minosvaidžių įvairius Alepo rajonus, taip pat tvirtina, kad ji iš tanko apšaudė į pietvakarius nuo šio miesto esančią vietovę.

Strategiškai svarbioje šiaurinėje Alepo provincijoje susikerta keli niokojančio pilietinio karo, jau nusinešusio daugiau nei 280 tūkst. gyvybių, frontai.

Trečiadienį į pietus nuo Alepo miesto dešimtys kovotojų žuvo per naują susirėmimų bangą tarp režimo pajėgų, sukilėlių ir džihadistų, pranešė padėtį šalyje stebinti nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR). 

Režimui ištikimi kovotojai, palaikomi iš oro Rusijos ir Damasko vyriausybės aviacijos, kaunasi su maištininkų grupuotėmis ir „al Nusra Front“ – tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ padaliniu Sirijoje – dėl virtinės kaimų kalvotoje vietovėje, per kurią eina strateginiai maršrutai.

Į penkerius metus trunkantį pilietinį karą įsitraukė didžiosios pasaulio valstybės, palaikančios skirtingas konflikto šalis. Jungtinės Valstijos šiame konflikte remia opoziciją, tuo tarpu Rusija aktyviai palaiko B.al Assado režimą.

„Rusija turi suprasti, kad mūsų kantrybė nėra begalinė, tiesą sakant, ji labai ribota tuo klausimu, ar Basharas al Assadas bus patrauktas atsakomybėn, ar ne“, – trečiadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris).

Alepas anksčiau buvo Sirijos komercinės veiklos centras, tačiau nuo 2012 metų, kai sukilėliai užėmė jo rytinę dalį, atkirsdami vyriausybės pajėgas vakaruose, šis miestas tapo mūšio lauku.

Antradienį per antskrydį buvo smarkiai nuniokota „Medecins du Monde“ remiama ligoninė Alepo rytinėje dalyje, pranešė ši Prancūzijoje įsikūrusi labdaros organizacija, tačiau duomenų apie žuvusius ar nukentėjusius žmones nepateikė.