„2016 metais priešnavikiniams vaistams kompensuoti prireikė 64 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Kasmet finansavimas onkologiniams vaistams didėjo maždaug po 20 proc. ir pernai šios išlaidos išaugo trigubai – iki 193 mln. eurų. Jokia kita vaistų grupė per keletą metų nepatyrė tokio spartaus augimo kaip ši“, – pastebi VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

Kaip rašoma pranešime, neabejojama, kad tokį reikšmingą šuolį lėmė ne tik per 2016–2022 m. laikotarpį gerokai išaugęs onkologinėmis ligomis sergančių pacientų skaičius, bet ir daugelio naujų, itin brangių vaistų įtraukimas į kompensavimo sistemą.

„2016 metais kompensuojamųjų vaistų sąraše buvo įrašyti 85 vaistai onkologinėms ligoms gydyti,  o praeitais metais ligonių kasos kompensavo jau 130 skirtingų priešnavikinių vaistų“, – sako E. Stropus.

Analizės duomenimis, daugiausiai Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų pernai pareikalavo bronchų ir plaučių piktybinių navikų gydymas kompensuojamaisiais vaistais. Tam prireikė daugiau nei 27 mln. eurų. Dar beveik 21 mln. eurų praeitais metais buvo skirta vaistams nuo piktybinės melanomos kompensuoti, o per 17 mln. eurų – vaistams krūties vėžiui gydyti. Taip pat daugiau nei 15 mln. eurų skirta limfoidine leukemija ir arti 14 mln. eurų inkstų vėžiu sergančių pacientų vaistams kompensuoti.

VLK specialistų atlikta analizė taip pat atskleidė, kad 2022 m. kompensuojamuosius priešnavikinius vaistus Lietuvoje vartojo beveik 45 tūkst. žmonių, t. y. net 11 tūkst. pacientų daugiau nei 2016-aisiais.

Vaistų nuo vėžio neužtenka

Gydytoja onkologė chemoterapeutė doc. Birutė Brasiūnienė teigia, kad, nors kasmet kompensuojamųjų vaistų sąrašas papildomas, vaistų nuo vėžio neužtenka, procesai užtrunka itin ilgai.

„Esame inovatyvių vaistų prieinamumo visose lentelių apačiose Europoje. Tai labai liūdna. Kasdien tiek aš, tiek mano kolegos turime daug situacijų, kai sėdi prieš ligonį, jis klausia, kas toliau, o toliau kompensuojamųjų vaistų nebėra. Nors ES tai pačiai indikacijai dar yra patvirtintų vaistų. Ši problema tikrai yra ir kuo toliau, tuo dažniau su ja susidursime“, – laidoje „Delfi tema“ sakė B. Brasiūnienė.

Anot jos, prognozės rodo, kad po 20 metų sergamumas vėžiu padidės 21 proc., todėl reikia ruoštis didesniam ligonių skaičiui, naujų vaistų atėjimui į rinką ir personalizuotai medicinai, kada gydymas pacientams bus parenkamas pagal tam tikrą mutaciją.

Nors kasmet kompensuojamųjų vaistų sąrašas papildomas, vaistų nuo vėžio neužtenka, procesai užtrunka itin ilgai.

Pacientai kovoja teismuose

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Gediminas Žižys taip pat pritarė, kad, palyginti su Europa, dėl naujų vaistų patvirtinimo esame vieni iš paskutinių.

Anot jo, Lietuvoje jau formuojasi teismų praktika, pagal kurią Valstybinei ligonių kasai teko sumokėti pacientams dešimtis tūkstančių eurų už gydymą, kai žmonės pirko vaistus iš savo kišenės.

„Pacientai yra laimėję teismus prieš ligonių kasą. Tikiuosi, kad tai įgaus didesnę praktiką. Arba valstybė, konkrečiai – Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinės ligonių kasos, turės imtis pokyčių. Reikėtų atsakyti į klausimą, ar tikrai mums reikalingas dar papildomas vaistų vertinimas Lietuvoje, kai jie jau įvertinti Europos tarnybų, visos kitos šalys tuos vaistus naudoja jau ne vienus metus, o mes, būdami viso proceso uodegoje, dar turime laukti kelerius metus, kol jie bus įvertinti“, – kalbėjo G. Žižys.

Pasak POLA prezidento, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) kurį laiką nė neturėjo pakankamai darbuotojų vaistų vertinimo darbui.

„Tai tiesiog aplaidumas. Tos problemos nematė ministras, nematė Seimo Sveikatos reikalų komitetas, tokie atvejai yra absurdiški. Pacientai turėtų daug aktyviau reaguoti į tokius dalykus“, – pažymėjo G. Žižys.

Siūlo atsisakyti

VVKT viršininkas Gytis Andrulionis teigė, kad problema yra kompleksinė – „keli dalykai suplakami į vieną“.

Visų pirma, pasak jo, kai nauji vaistai registruojami ES, visi jais gali pradėti prekiauti. Tačiau papildomas tikrinimas Lietuvoje yra tam, kad būtų atrinkti efektyviausi vaistai.

„Ar gali Lietuva visus vaistus, kurie užregistruojami, kompensuoti? Atsakymas – ne, nėra tokių finansinių išteklių. Mechanizmas tam ir buvo sukurtas, kad būtų atrinkti efektyviausi ir geriausiai veikiantys vaistai. Dėl to buvo nustatytas papildomas vertinimas Lietuvoje. Ypač vertinama, kokį poveikį vaistas duoda lyginant jį su kitu prieinamu gydymu, ar verta už vaistą tiek mokėti“, – sakė G. Andrulionis.

Anot jo, šiuo metu VVKT nagrinėja 20 paraiškų dėl vaistinių preparatų.

„Taip, buvo problemų, bet jos išspręstos, rasti specialistai, ir tas traukinys kaip reikiant įsibėgėjęs. Ne visi vaistai, laukiantys įvertinimo, yra labai geri, ne visi turi reikiamą poveikį“, – teigė VVKT vadovas. Pasak jo, problemos dėl ilgo vaistų vertinimo nebėra, o visi vertinimo procesai jau supaprastinti.

Kalba jau 20 metų

Tačiau su tokia pozicija nesutiko Vėžio gydymo paramos fondo direktorė Aurelija Juškevičienė.

„Kad procesai paprastinami ir kad viskas bus gerai, girdžiu jau 20 metų. Šiuo metu laukia apie 70 paraiškų, pagal dabartinius greičius maždaug per šešerius metus jos gali būti peržiūrėtos. Pirmiausia reikia atsisakyti perteklinio vertinimo“, – pažymėjo A. Juškevičienė.

Anot jos, niekas nekalba apie visų vaistų kompensavimą, reikia žiūrėti į individualų paciento atvejį ir ar vaistai tikrai padeda.

POLA prezidentas G. Žižys taip pat laikosi nuomonės, kad ne tarnyba turėtų tikrinti visus vaistus, o gydytojai nuspręsti, kuriuos vaistus verta tikrinti.

Vaistai pasiekia per vėlai

Nuo to laiko, kai dainininkas Stano išgirdo gąsdinančią vėžio diagnozę, praėjo ne vieni metai. Jis įveikė ligą, gavęs moderniausią gydymą, tačiau ne visiems vėžiu sergantiems pacientams taip pasiseka.

„Kalba eina apie biurokratiją, apie šlykščią mūsų lietuvišką biurokratiją. Gi galima juos visus išdaužyti, išspardyti – aš kalbu ne apie fizinį smurtą, bet apie moralinį – ir kažkokiu būdu juos priversti suktis“, – rėžė atlikėjas Stanislavas Stavickis-Stano.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Panašią situaciją mato ir Nacionalinis vėžio institutas. Gydytojai skundžiasi, kad Europoje registruoti vaistai Lietuvą neretai pasiekia tik po kelerių metų.

„Toks vaizdas, kad mes skrendame – kaip sakoma, skrendi lėktuve ir skirsdamas pildai degalus. Vaistų reikia čia ir dabar, o mes dabar tik analizuojame, kodėl neveikia sistema ir vėl iš naujo kursime tą sistemą“, – komentavo gydytoja onkologė chemoterapeutė Birutė Brasiūnienė.

Vaistų reikia čia ir dabar, o mes dabar tik analizuojame, kodėl neveikia sistema.

Asociacijos beda pirštu į netinkamą 2019 metais priimtą įstatymą. Nauji vaistai vertinami griežčiau, o tinkamų specialistų trūksta.

„Nuo 2020 metų yra pateikta daugiau negu 74 paraiškos, o vaistų įvertinta viso labo tik dvylika. Tuo tarpu, kalbant apie 2019, 2018 metus, vaistų būdavo įvertinama apie 50“, – tikino asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.

Vaistų vertintojai pripažino, kad sistema nėra ideali, tačiau tikino, kad pagreitinti procesų neįmanoma.

„Būtų idealu, jei būtų įmanoma Lietuvoje ar bet kurioje kitoje šalyje, tik užregistravus vaistinius preparatus, iš karto juos kompensuoti ir pradėti jais gydyti pacientus per labai trumpus terminus“, – sakė Sveikatos technologijų vertinimo skyriaus vedėja Rugilė Pilvinienė.

Blogiausia – ateityje

Stano diagnozė – limfoma, kraujo vėžys. Atlikėjas sakė, kad tai tikrai nėra baisiausia vėžio forma, išgydoma net ir esant ketvirtai stadijai, tačiau sergantiems kitomis vėžio formomis gydymas neretai būna kur kas sudėtingesnis. Pavyzdžiui, trigubas neigiamas krūties vėžys Europoje jau kuris laikas sėkmingai gydomas inovatyviais vaistais, o Lietuvoje jų vis dar laukiama.

„Po kelerių metų mes turėsime šį naujos kartos vaistą? Nė viena moteris, šiuo metu žiūrinti žinias, nesulauks jo. Čia ir yra ta absurdo viršūnė, mano galva. Man pasisekė, aš su tuo nesusidūriau, bet aš matau situaciją“, – teigė Stano.

Krūties vėžys, piktybinis odos vėžys – gydytoja vardijo ligas, kurių gydymui naujausių vaistų vis dar neturi.

Neturime, kuo gydyti ligonius. Mes tebeturime tikrai prastus tiek vėžio sergamumo, tiek mirtingumo rezultatus.

„Neturime, kuo gydyti ligonius. Mes tebeturime tikrai prastus tiek vėžio sergamumo, tiek mirtingumo rezultatus, o kai kurių net prasčiausius“, – kalbėjo B. Brasiūnienė.

Anot asociacijų, vaistų vėžiui gydyti Lietuvoje yra daug ir skirtingų rūšių, tačiau pritrūksta būtent naujausių.

„Šiuo metu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba vertina 2020 metais liepos mėnesį pateiktas paraiškas, kai turi įvertinti per 90 dienų. Vėlavimas yra daugiau negu pusantrų metų“, – šnekėjo I. Drėgvienė.

Vaistus vertinančios institucijos ginasi, kad procesus stabdo ir profesionalų trūkumas.

„Deja, mes susiduriame su tokia situacija, kai specialistus tenka prisitraukti, juos patiems ar pasitelkiant kitų šalių specialistus apmokyti. Nes specialistai, kurie vertintų sveikatos technologijų informaciją, Lietuvoje yra nerengiami“, – tvirtino R. Pilvinienė.

Tačiau gydytojai baiminasi, kad blogiausia dar ateityje. Anot jų, vaistai turi būti geriau prieinami, nes augant sergančiųjų skaičiams, gelbėti gyvybes bus tik sunkiau.

„Jau dabar skelbiama, kad per ateinančius 20 metų vėžio sergamumas padidės 20 proc. – nuo 2,8 mln. iki 3,4 mln.“, – apgailestavo B. Brasiūnienė.

2016–2019 metais Lietuvoje buvo prieinama dešimt iš daugiau nei 40 Europoje registruotų inovatyvių priešvėžinių vaistų.

„Statistika yra dvipusė: sergamumas vėžiu didėja, bet išgyvenamumas gerėja. Tai įmanoma dėl ankstyvosios diagnostikos ir inovacijų. Paskaičiuota, kad per 26 metus, kai vyko tikrai didelis progresas vėžio diagnostikoje ir gydyme, išsaugotų gyvybių skaičius didėjo 29 proc., tai išsaugoti 3 mln. gyvybių, visa Lietuva“, – per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė laikinoji Nacionalinio vėžio instituto direktorė Sonata Jarmalaitė.

Anot jos, proveržį duoda inovatyvūs vaistai ir naujos diagnostinės technologijos, o „Lietuva kol kas puikia išsaugotų gyvybių skaičiaus, proporcingai didėjančio kiekvienais metais, statistika pasigirti negali“.

Kauno klinikų Urologijos klinikos vadovas Mindaugas Jievaltas pažymėjo, kad dėl ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programos naujų šio vėžio atvejų skaičius yra stabilizavęsis, tačiau „mirštamumo vidurkiai gerokai didesni nei Europoje ir tai implikuoja, kad su gydymu turbūt ne viskas gerai“.

Nauji vaistai pas mus paprastai atsiranda su kokių 4–5 metų pauze. Labai yra sudėtinga sergančiam pacientui sakyti, tu palauk, mes tavęs negydysime naujausiais vaistais, taupome biudžetines lėšas.

„Naujos technologijos, nauji vaistai leidžia mums anksčiau nustatyti ligą, efektyviau jį kontroliuoti, natūralu, visi nauji dalykai kainuoja. (...) Nauji vaistai pas mus paprastai atsiranda su kokių 4–5 metų pauze. Labai yra sudėtinga sergančiam pacientui sakyti, tu palauk, mes tavęs negydysime (naujausiais vaistais – BNS), taupome biudžetines lėšas“, – sakė medikas.

„Yra prašymas asmenims, kurie dalyvauja kompensavimo klausimų sprendimuose, tuos sprendimus daryti greičiau, skaidriau, maksimaliai įtraukiant visuomenę, profesines gydytojų organizacijas, nekurti kokių nors fantasmagorinių mechanizmų, kurie stabdytų tų vaistų atėjimą“, – kalbėjo Kauno klinikų atstovas.

Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas Laimonas Griškevičius sakė, kad Lietuvoje pacientas naujų vaistų laukia beveik dešimt kartų ilgiau nei pacientas Vokietijoje.

„Visos technologijos, kurios pasiekia pacientą, gerina išgyvenamumą. Statistika Lietuvoje, deja, nėra tokia gera. Žiūrint objektyviai, kiek trunka vaistui nuo onkologinės ligos pasiekti pacientą Lietuvoje ir Vokietijoje, Lietuvoje yra 902 dienos, Vokietijoje ta trukmė yra 82 dienos – beveik dešimt kartų ilgiau naujam vaistui trunka pasiekti pacientą. Tai reiškia, kad pacientai ilgą laiką negauna tinkamo gydymo, natūralu, kad mirtingumas Lietuvoje nemažėjo, palyginti su daugeliu pasaulio šalių“, – sakė L. Griškevičius.

„Nors mes pastaruoju metu turime nemažai naujų vaistų onkologinėms ligoms gydyti, bet taip vadinamame rezerviniame vaistų sąraše, t. y. vaistai, kurie praėjo vertinimą ir įrodyta, kad jie efektyvūs, šiuo metu yra 18 vaistų, iš jų 14 – onkologinėms ligoms gydyti, bet jie paciento nepasiekia ir neaišku, kada pasieks. Pastarąjį kartą rezervinio sąrašo vaistai buvo pradėti kompensuoti prieš metus, vadinasi, beveik metus mes neturime jokių inovacijų“, – kalbėjo profesorius.

Medikas teigė, kad nauji vaistai būtų prieinami, jei Lietuva skirtų daugiau lėšų jiems įsigyti.

„Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vaistai nepasiekia pacientų – nepakankamas finansavimas. Lietuva tikrai labai mažai lėšų skiria savo sveikatos priežiūrai, 4 proc. BVP, o EBPO valstybės skiria 8,8 proc. savo sveikatai“, – teigė L. Griškevičius.

Spaudos konferenciją Seime minint Pasaulinę vėžio dieną surengusi konservatorė Irena Degutienė priminė statistiką – Lietuvoje 50 žmonių kasdien sužino, kad susirgo vėžiu, – 18 tūkst. kasmet.

„Šiuo metu onkologinėmis ligomis serga apie 80 tūkst. Lietuvos gyventojų, kas penktas, apie 20 proc. miršta. Tarp vyrų pirmauja prostatos vėžys, tarp moterų – krūties vėžys, vaikai dažniausiai kenčia nuo kraujo vėžio“, – sakė parlamentarė.

Lietuvos vėžio instituto duomenimis, kasmet Lietuvoje diagnozuojama beveik 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Moterys dažniausiai serga odos piktybiniais navikais ir krūties vėžiu, vyrams dažniausiai nustatomi priešinės liaukos ir plaučių navikai.

Kasmet Lietuvoje nuo onkologinių ligų miršta daugiau nei 8 tūkst. žmonių.

Sveikatos apsaugos ministerija pirmadienį paskelbtame pranešime teigia dedanti pastangas, kad žmones pasiektų nauji kompensuojami vaistai, būtų prieinami brangūs tyrimai, gydymo įstaigose veiktų moderni įranga, užtikrinta psichologinė pagalba onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems.

„Dedame visas pastangas, kad žmogus, užkluptas sudėtingos ligos, turėtų galimybes gauti kokybišką gydymą, reikalingus vaistus. Kartu su pacientų organizacijų atstovais nuolat ieškome būdų, kaip tobulinti sistemą, imamės tų sprendimų, kuriems iki šiol pritrūkdavo ir finansų, ir politinės valios“, – pranešime cituojamas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Anot pranešimo, per pastaruosius dvejus metus į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti 75 nauji, iki šiol nekompensuoti vaistai, iš jų beveik pusė – 33 – skirti onkologinėms ligoms gydyti. Pernai pradėti kompensuoti vaistai, skirti kovai su plaučių, inkstų onkologiniais susirgimais, taip pat skirti lėtinei limfocitinei leukemijai, mantijos ląstelių limfomai ir kitiems susirgimams gydyti.

Anot ministerijos, palyginus 2014 ir 2018 metus, Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos brangiems kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos, pozitronų emisijos tomografijos su fluorodeoksigliukoze (PET) tyrimams padidėjo nuo 1,3 mln. iki 3,8 mln. eurų.

Vėžys išlieka viena iš pagrindinių sveikatos problemų visame pasaulyje. 2018-aisiais pasaulyje diagnozuota apie 17 mln. naujų vėžio atvejų, nuo ligos mirė 9,6 mln. žmonių.

Du iš pradedamų kompensuoti vaistų skirti inkstų vėžiui gydyti, kiti du – kovai su leukemija, o dar vieni – mantijos ląstelių limfomai gydyti.

Taip pat bus kompensuojami nauji vaistai, skirti Krono ligai gydyti.

„Tai labai džiugi žinia sunkiais vėžiniais susirgimais sergantiems pacientams. Nuo šiol jie galės kovoti su liga inovatyviais, aukštą terapinę vertę turinčiais vaistais, kurie yra išties brangūs, nesirūpindami dėl jų kainos“, – sakė Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

„Visų šių vaistų įsigijimo išlaidos privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems pacientams bus kompensuojamos 100 procentų“, – pabrėžė jis.

Skaičiuojama, kad naujiesiems vaistams kompensuoti vien per šiuos metus prireiks apie 4,5 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Planuojama, kad naujieji vaistai bus pradėti kompensuoti jau balandžio pabaigoje.

Žmonėms Sveikatos apsaugos ministerijos pradėtos reformos optimizmo nekelia.

Apvažinėjęs ir apskambinęs kone visas didžiųjų Lietuvos miestų vaistines klaipėdietis Algirdas liko nieko nepešęs. Jam taip ir nepavyko rasti žmonai gyvybiškai svarbių vaistų.

Gydytojai pasiūlė originalius medikamentus pakeisti generiniais. Pacientės vyrą tai įsiutino.

Įpykęs klaipėdietis į šuns dienas išdėjo Sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą.

"Kiek ilgai A.Veryga kankins žmones su savo reformomis? Vaistinėse – netvarka. Mano artimas žmogus serga onkologine liga ir neįmanoma gauti pagrindinių vaistų. Išrašo kažkokius antraeilius. Kai ištinka bėda, mes galime ir brangiausius nusipirkti, kad tik jie padėtų", – liejo apmaudą pašnekovas.

Kiek ilgai A.Veryga kankins žmones su savo reformomis?

Trečios stadijos kiaušidžių vėžį Algirdo žmonai gydytojai nustatė maždaug prieš trejus metus.

Po sėkmingo chemoterapijos kurso klaipėdietė ligą nugalėjo. Tačiau neilgam. Vėžio ląstelės ėmė daugintis, atsirado metastazių kituose organuose.

Smarkiai progresavus ligai moteris, deja, negali įsigyti tų kompensuojamųjų vaistų, kuriuos vartojo prieš kelis metus.

"Gydytojai pasakė, kad dabar tų vaistų nėra visoje Lietuvoje, ieškojome ir Vilniuje, ir Šiauliuose. Ir dar grasina, kad nuo kovo bus parduodami tik pigiausi kompensuojamieji vaistai. Juk tai – absurdas. Nieko daugiau negalvoja, tik kaip sutaupyti", – kritikos negailėjo klaipėdietis.

Liepą įsigaliojo kas ketvirtį atnaujinamas kompensuojamųjų vaistų kainynas. Jis patvirtintas pagal naują kainodarą, anot ministerijos, leidusią sumažinti vaistų kainas.

Siekiant atpiginti vaistus, pacientams brukami mažiau kainuojantys, generiniai vaistai ir tai piktina žmones, esą iš jų yra atimama teisė rinktis.

Teigiama, kad kad pagal naują tvarką į kainyną patenka kur kas mažiau preparatų, todėl pacientams jų gali ir neužtekti.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Alina Žilinaitė:

Pacientams nereikėtų nerimauti, kad jiems reikiamų vaistų nebeliks. Nes nei viena veiklioji medžiaga iš kompensuojamųjų vaistų kainyno nebuvo išbraukta, priešingai – per pastaruosius metus buvo pradėta kompensuoti 17 naujų vaistų, skirtų onkologinėms ligoms gydyti.

Tačiau gali keistis vaistų firminiai pavadinimai, tai priklauso nuo to, kurie gamintojai laimi kainos konkursą ir pasiūlo mažiausią vaisto kainą. Svarbu žinoti, kad mažiausią kainą pasiūlyti gali tiek originalių, tiek generinių vaistų gamintojai ir praktikoje yra įvairių atvejų.

Pacientams svarbu žinoti, kad Lietuvos rinkai tiekiami tokie registruoti vaistiniai preparatai, kurių kokybė, saugumas ir veiksmingumas yra įvertinti ir patvirtinti, o vaisto nauda didesnė už riziką. Lietuvoje vaistai (tiek generiniai, tiek originalūs) registruojami įvertinus nustatytus kokybės, saugumo ir veiksmingumo reikalavimus. Generiniai vaistai gaminami pagal tokius pačius kokybės standartus kaip ir originalūs vaistai. Kartais netgi ir originalaus, ir generinio vaisto gamintojai įsigyja veikliąsias medžiagas iš tų pačių tiekėjų ir gaminami tuose pačiuose fabrikuose. Taigi generiniai vaistai yra saugūs, kokybiški ir gydo taip pat kaip ir originalūs vaistai.

Iš tiesų, kai kurie gamintojai nesutinka sumažinti vaistų kainų, tad tokiais atvejais kainyne gali kisti vaistų firminiai pavadinimai, tačiau visų veikliųjų medžiagų vaistai ir toliau yra kompensuojami.

Tačiau iki tol laukia sudėtingas klinikinių tyrimų mechanizmas, vaisto įregistravimas ilgai trunka, jis brangus. Kada tai įvyks – sunku prognozuoti. O bendrovės vadovas Saulius Grigiškis pripažįsta, kad išradimus komercializuoti įmonei sekasi sunkiai. Tačiau „Biocentras“ ketina atidaryti onkologinių ligonių reabilitacijos centrą.

„Medicininės veiklos licencijos dar neturime, tačiau einame šiuo keliu. Bendraudami su pirkėjais ir pacientais, matome, kad jie susiduria su gausybe problemų, pradedant psichologinėmis ir baigiant mityba ar fiziniu aktyvumu. Taip kilo idėja įsteigti specializuotą onkologinės reabilitacijos centrą“, – teigė „Biocentro“ Medicinos centro direktorė Gintarė Vaitkienė.

„Kaip kitaip tai galima vadinti, jei ne sąmokslu?“ – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Patriotai“ rėžė Latvijos akademikas Ivaras Kalvinis (70), kurio atrasti pigūs vaistai nuo vėžio nepriimtini šios šalies farmacininkams. I. Kalvinis pasakojo, kad jo sąskaitos su vėžiu yra senos, – nuo šios ligos mirė mokslininko tėvas ir brolis.

Tuo metu, kai susirgo žmona, jis jau buvo padaręs savo atradimą. Onkologai tikino, kad moteris gyvens pusę metų, tačiau I. Kalvinio vaistai ją pagydė.

„Aš buvau pasiruošęs, todėl ji užaugino dukras, paaugino anūkus. Ji patyrė tą laimę, kurią onkologai iš jos būtų atėmę. Ir vaikai turėjo mamą“, – pasakojo I.Kalvinš.

Šio mokslininko pavardę pasaulis išgirdo prieš dvejus metus, kai Pasaulio antidopingo agentūra paskelbė dopingu kitą jo išrastą preparatą – meldonio dihidratą, vaistą, išsaugojusį nuo infarkto ir insulto daugybę milžiniškus emocinius ir fizinius krūvius patiriančių žmonių.

„Patriotams“ akademikas atskleidė, kad kurdamas šį vaistą jis naudojosi vokiečių fiziologų, kurie kankino šunis ir tyrė juose vykstančius biocheminius procesus, darbais. „Jie suklydo, o aš padariau teisingas išvadas ir sukūriau preparatą, kuris neleidžia deguonies badą patiriančiai širdžiai žūti“, – pasakojo akademikas.

Kodėl I. Kalvinis anksčiau, nei patanatomai žinojo, kodėl mirė jaunas lietuvis dviratininkas Linas Rumšas ir ar galima nemirti nuo infarkto, išskirtiniame „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Patriotai“ reportaže iš latvio akademiko laboratorijos šį vakarą 21.30 val.

Pareiškime sakoma, kad buvo gauta „daugiau kaip tuzinas nukentėjusiųjų, kurie nusipirko šios medžiagos, skundų“. Produktas nedaręs „gydomojo poveikio“.

Vienas žmogus „norėdamas išgydyti dukrą sumokėjo daugiau kaip 25 tūkst. 600 eurų“, nurodė policija.

Tarp praėjusią savaitę sulaikytų asmenų yra du Balearų salų universiteto (UIB) profesoriai, naujienų agentūrai AFP sakė policijos atstovas Maljorkos Palmoje, kuris jų vardų ir atstovaujamos mokslo srities nenurodė.

Tarp trijų kitų įtariamųjų yra du žmonės, dirbę vieno fondo tyrimų departamente, pridūrė atstovas.

Įtariamiesiems buvo pateikti kaltinimai sukčiavimu. Kol vyksta tyrimas, jie buvo paleisti.

Jie yra kaltinami savo „vaistų“ reklamavimu socialiniuose tinkluose, „pasinaudojant jų postų nulemtu akademiniu ir profesiniu pripažinimu“.

Tačiau tie vaistai tebuvo placebas be leidimo jį pardavinėti, nurodė policija.

Pasak jos, medžiaga pacientams ar jų šeimoms buvo pardavinėjama per ne pelno fondą, kuris „produkto pardavinėjimą dangstė savanoriškomis giminaičių aukomis tyrimams“.

Akademikai taip pat įtariami bandymu pardavinėti kitus „suklastotus vaistus“ nuo Alzheimerio (Alccheimerio) ligos, nurodė policija.

UIB vicerektorius Jaume Carotas (Chaumė Karotas) sakė, kad universitetas pernai balandį gavo rašytinį skundą šiuo klausimu ir pranešė policijai.

Universitetas yra „itin susirūpinęs dėl šios padėties“, pridūrė jis.