Inspektoriai taip pat nustatė, kad patikrinimo dieną, patiekalų gamyboje buvo naudoti kiaušiniai, tačiau specialistai pastebėjo, jog kiaušinių plovimo indai buvo sausi ir nenaudoti. Taigi padaryta išvada, jog kiaušiniai nebuvo tinkamai nuplauti, kaip turėtų būti pagal maisto saugos reikalavimus. Daržovių ir termiškai neapdorotos mėsos pjaustymo peiliai sumaišyti, laikomi ne tose darbo zonose. Nustatyta, jog netinkamai tvarkomos maisto atliekos. Grindų valymo inventorius laikomas prie maisto gamybos inventoriaus. Aptikta ir nešvari, susidėvėjusi elektros instaliacija, atviri, korozijos pažeisti vamzdynai, drėgmės pažeistos sienos.

Taip pat nustatyti ir vaikų maitinimo organizavimo pažeidimai – vaikams, alergiškiems pienui, žuviai bei riešutams nėra pritaikyto specialaus valgiaraščio, vaikų maitinimui naudojamų batonėlių cukraus kiekis viršytas beveik dvigubai nei leidžiama.

Tikrinant progimnaziją, inspektoriai aptiko ir kituose miestuose jau besikartojančią situaciją: prie pastato įėjimo, lauke rasti padėti ant žemės, galimai darbuotojų asmeninėms reikmėms paruošti išsinešti, daugiau nei 1 kg virtų ryžių, 3 kg virtų  perlinių kruopų, valytų bei supjaustytų bulvių, kurių indas buvo galimai slepiamas po kartoninėmis dėžėmis. Šalia šių produktų buvo padėtas neženklintas kibiras su maisto atliekomis. Tačiau tai dar ne viskas – darbuotojų buitinėse patalpose rastos 2 dėžutės po 800 g ekologiško kietojo sūrio, kuris pagal remiamą ES ir LR valstybės pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo programą turėjo būti išdalintas vaikams.

Apie šio patikrinimo rezultatus informuota miesto savivaldybė. VMVT Priežiūros skyriaus pareigūnų sprendimu, uždrausta tiekti į rinką bei įmonė įpareigota sunaikinti 21 kg maisto produktų. Atsakingiems asmenims bus taikoma administracinė atsakomybė.

Inspektoriai užfiksavo, jog kavinėje nebuvo laikomasi elementarių higienos reikalavimų: virtuvėje nėra karšto vandens, patalpų sienų paviršiai nelygūs, nesandarūs, grindų danga nešvari, patalpų ir inventoriaus nešvarumai įsisenėję. Taip pat nešvarios ir sausų produktų sandėliavimui skirtos lentynos, blogai išplauti indai (su maisto likučiais), nėra priemonių rankų higienai užtikrinti, patiekalai laikomi nešvariame šaldytuve.

Kavinės klientų aptarnavimo zonoje taip pat aptikta higienos stoka: grindys po lankytojų stalais neišvalytos, kiliminė danga nešvari, dalis baldų nusidėvėję, nešvarūs, imlūs drėgmei, netinkami higieniškam valymui – t. y. neatitinkantys higienos reikalavimų. 

Be šių pažeidimų, kavinės personalas, tikrinimo metu nepateikė paprašytų produktų receptūrų su technologiniais aprašymais.  

Kavinės veikla uždrausta. Dėl nustatytų pažeidimų atsakingiems asmenims bus taikomos administracinės poveikio priemonės.

Kaip skelbiama, Klaipėdos inspektoriams praėjusią savaitę atlikus planinį patikrinimą lopšelyje-darželyje „Obelėlė“ valgykloje nustatyti higienos, kryžminės taršos, atsekamumo bei ženklinimo pažeidimai.

„Vaikams buvo tiekiamos per mažos porcijos. Taip pat inspektoriai aptiko ir apie 34 kg įvairių maisto produktų, tarp jų ir trumpo galiojimo, laikomų ne maistui laikyti skirtose vietose: sukrautus į maišelius ant grindų, sandėlyje esančiose dėžėse tarp įvairių maišelių ir šluosčių“, – pranešė VMVT.

Maistui skirta mėsa aptikta šalutinių gyvūninių atliekų šaldiklyje. Inspektorių nuomone, maistą darbuotojai galimai buvo susiruošę išsinešimui, savoms reikmėms.

Anot tarnybos, lopšelyje-darželyje buvo patikrintos visos su vaikų maitinimu susijusios patalpos, jose inspektoriai aptiko ne tik nešvarias maisto laikymo ir tvarkymo vietas, bet susidėvėjusį, vietomis ir surūdijusį, sulūžusį gamybinį inventorių, o ant kai kurių įrenginių – jau įsisenėjusius nešvarumus, užterštus šaldytuvus. Maistas, ruoštas vartojimui, laikytas nešvariuose, susidėvėjusiuose induose.

Inspektoriai aptiko ir daugybę maisto saugos pažeidimų: mėsa, žuvis atitirpinama aplinkos temperatūroje, pienas laikomas ne šaldytuve, daržovės – šalia gyvūninių produktų.

Inspektoriai nustatė pažeidimų ir dėl porcijų atitikimo reikalavimams, kai jau paruoštų jautienos kukulių porcijos neatitiko valgiaraštyje nurodyto svorio: valgiaraštyje buvo nurodytas 80 gramų svoris, o pasvėrus porciją ant svarstyklių, jis siekė 56 gramus.

Anot VMVT, patikrinimo metu atsakingi darbuotojai buvo įpareigoti nedelsiant šalinti akivaizdžius trūkumus. Apie nustatytus pažeidimus buvo informuota Klaipėdos miesto savivaldybė.

VMVT Priežiūros skyriaus pareigūnų sprendimu, neženklinti ir galimai nesaugūs produktai, turės būti sunaikinti. Atsakingiems asmenims bus taikoma administracinė atsakomybė, o įstaiga patikrinta pakartotinai, siekiant įsitikinti, jog visi užfiksuoti pažeidimai yra pašalinti.

Praėjusią savaitę Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykloje kilo susirūpinimas, kokį maistą gauna darželinukai ir pradinukai. Vaikai per pietus pradėjo skųstis prastai atrodančio plovo kvapu, į kurį galimai buvo sudėta sušvinkusi mėsa.

„Buvo rūgėsio kvapas. Net nuotrauka matėsi, morkytės nesimatė, suvirę, pervirę ryžiai, pasileidę. Patiekalas, kuris atrodo nevalgomas“, – pasakojo Kauno J. Ir P. Vileišių mokyklos direktorė Dalia Lapėnienė.

Dalis vaikų plovą suvalgė ir pasijuto blogai.

„Tiek ikimokyklinio ugdymo vaikams, tiek moksleiviams buvo patiektas nekokybiškas kiaulienos ryžių plovas. Galimai vaikai turėjo ūmių žarnyno susirgimo ligų požymių, kadangi dalis skundėsi pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais“, – kalbėjo VMVT Priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Danguolė Grigalevičienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vieno iš mokykloje besimokančių vaikų mama sakė, kad pietūs mokykloje kelia įtarimų jau ne vienerius metus. Pavyzdžiui, vaikams skirtas omletas, iš riebalų pagaminta sriuba arba sugedę vaisiai ir daržovės.

Mama teigė, kad nerimą kelia, jog taip rizikuojama vaikų sveikata. Ji pasakojo, kad jos vaikas skundėsi pilvo skausmais ir niekas nerado priežasties.

„Mes nuolat kreipėmės dėl pilvo skausmų, teko važiuoti į priimamąjį, gydymo įstaigas, kodėl skauda pilvą. Vėliau, kai išėjo šitas klausimas, daug tėvelių skundėsi tais pačiais simptomais“, – pabrėžė mama Ugnė Alešiūnė.

Priežastis gali būti ilgą laiką vaikams duodamas nekokybiškas, o gal net pavojingas maistas, nes mokykla su įmone problemų turi jau ketverius metus.

„Turėjome klausimų ir dėl darbuotojų elgesio su vaikais. Šiais metais didelė kaita darbuotojų. Sureaguodavo, toliau nenueidavo klausimai“, – teigė D. Lapėnienė.

Maisto ir veterinarijos tarnyba įmonę jau anksčiau baudė. Skundų ne vienas. Praeitą savaitę išsiaiškinus, jog darbuotojai nežino, kaip atitirpinti mėsą, kad ji nesugestų, įmonė pranešė susitvarkiusi, tačiau pirmadienį patikrinus dar kartą, pažeidimų vėl rasta.

„Užšaldomi jau atšildyti maisto produktai. Rasta nekokybiškų salotų, kurios per sūrios, troškinio estetinis vaizdas neatitinka“, – sakė D. Grigalevičienė.

„Maisto slėnis“, tiekiantis maistą vaikams, į žurnalistų skambučius neatsakė. Įmonė maistą tiekia devynioms ugdymo įstaigoms Kaune.

„Yra tekę gauti žodinius skundus, bet dažniausia būdavo dėl kainos ir kokybės santykio. Praeitais metais į VMVT kreipėsi du mokyklų atstovai“, – nurodė Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Jolita Sakaliūnienė.

Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos direktorė nusprendė nutraukti sutartį su įmone.

Visgi miesto švietimo skyrius teigė, kad suvaldyti tokias įmones sudėtinga. Kadangi, jeigu jos pasitaiso ir konkurse pasiūlo mažiausią kainą, vėl teikia maitinimo paslaugą.

„Yra nepatikimų tiekėjų sąrašas, bet į juos gali patekti, kai nevykdo rekomendacijų, nepasitaiso. Tai šioje vietoje yra ribojimų į tą sąrašą įtraukti tiekėjus“, – šnekėjo J. Sakaliūnienė.

Įmonė maistą tiekia visoje Lietuvoje ir net trečdalyje Vilniaus mokyklų. Įmonė dar pernai buvo atkreipusi į save tarnybų dėmesį, kai gyrėsi, kad pietus mokykloje gali pagaminti už vieną centą. Pavyzdžiui, viso grūdo miltų blynus, varškės apkepą, omletą ar sumuštinį su ekologiška vištienos filė.

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu įstaigoje dirba 897 žmonės.

Tarybos atstovė Milda Jankauskienė BNS nurodė, kad daugiausiai darbo neteks vyriausiųjų veterinarijos gydytojų – 27, įstaigos padalinio vadovų – 9, maisto produktų saugos inspektorių – 6 ir tarnautojų, atliekančių bendras funkcijas – 6.

Anot M. Jankauskienės, visiems atleidžiamiems darbuotojams buvo siūlomos kitos pareigos, tačiau iki pranešimo teikimo dienos jie atsisakė dirbti pakeistomis sąlygomis.

Tarnyba šiuo metu pertvarko savo struktūrą. Įstaigos vadovė Audronė Mikalauskienė yra sakiusi, kad numatyta naikinti kai kurias pareigybes, tačiau visi atleidžiami darbuotojai gaus naujus darbo pasiūlymus.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teigimu, pertvarka siekiama išmontuoti dešimtmečius veikusią neskaidrią ir tolerantišką korupcijai struktūrą, pertvarkyti institucijos valdymo grandis, užtikrinant tarnybos paslaugų kokybę bei prieinamumą.

Tarnybos teigimu, šiuo metu iš rinkos išimta ir sunaikinta apie 31 tona paukštienos.

VMVT Marijampolės departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis sako, kad jos grąžinimas vyksta per lėtai, tikrinama, ar jų nėra prekyboje.

„Nustačius paukščių gripą įmonei nurodėme nedelsiant informuoti produkciją įsigijusius teikėjus, kurie savo ruožtu turėjo perspėti prekybininkus, o šie – vartotojus. Deja, fiksuojame, kad produkcijos grąžinimas vyksta gana lėtai, todėl tikriname prekybos vietas norėdami įsitikinti, kad visi prekyboje buvę galimai nesaugūs produktai pašalinti iš rinkos“, – pranešime sako G. Gvazdaitis.

Tarnyba teigia, kad 29 tonos skerdienos buvo išvežta į kitas Europos Sąjungos šalis.

Bendrovėje paukščių gripo virusas aptiktas gruodžio 15 dieną – užkratas sunaikino 6 tūkst. kalakutų, o iš ūkio į  „Krekenavos agrofirmos“ skerdyklą patiekta produkcija buvo pripažinta kaip kelianti riziką.

„Sūduvos ūkis“ neveikia iki šiol ir negalės veikti, kol tinkamai neatliks dezinfekcijos ir valymo darbų bei neatitiks kitų reikalavimų.

„Man labai keista, kad jau kelias dienas galimai nesaugūs produktai išiminėjami iš prekybos, žmonės kelias dienas yra įsibaiminę dėl savo sveikatos, o VMVT tyli. Valstybinė institucija pirmoji turėtų reaguoti ir viešai visuomenei paaiškinti susiklosčiusią situaciją. Šiandien apie situaciją kalba visi, tik ne valstybinė institucija, kuri pirmoji visuomenei turėtų pateikti objektyvią informaciją apie maisto produktų saugumą. Nesuprantu, ar tai aplaidumas, ar visiška nekompetencija“, – piktinosi politikas.

Pasak L. Jonausko, jo iniciatyva buvo skambinta į VMVT, tačiau nei vienas iš keturių specialistų, su kuriais buvo kalbėta, sakė nežinantis apie susiklosčiusią situaciją.

Kaip Eltai patvirtino VMVT, minimi šaldyti produktai iš prekybos išimami dėl patvirtinto paukščių gripo, o savo platesniu komentaru institucija pasidalins ketvirtadienį.

Prieš savaitę prekybos tinklas „Rimi“ savo tinklalapyje pranešė, kad nuo gruodžio 27 iki sausio 10 dienos iš prekybos išimami šaldyti koldūnai su lietuviška kalakutiena. Pranešta, kad maisto produktas galimai yra nesaugus vartoti. Paskelbtame pranešime prekybos tinklas taip pat prašė gaminį įsigijusius gyventojus jo nenaudoti maistui ar sąlyčiui su maistu, taip pat nemaitinti gyvūnams.

Į susiklosčiusią situaciją trečiadienį socialiniame tinkle „Instagram“ sureagavo ir prekės ženklo „Beatos virtuvė“ atstovė Beata Nicholson. Ji patvirtino, kad koldūnai iš rinkos atšaukiami įtariant, jog kalakutai sirgo paukščių gripu.

„Pagal esamus PSO duomenis, vartojant paukštienos gaminius užsikrėsti galimybės nėra, bet apsisaugojimui vykdoma prevencinė priemonė – koldūnai su kalakutiena išimami iš parduotuvių“, – nurodė ji.

„Tiesiog po paskutinio atvejo, kuris turėjo būti didžiulė pamoka mūsų bendruomenei, deja, taip neatsitiko. Metai praėjo po buvusio vadovo sulaikymo ir turime šiais metais dar tris atvejus“, – interviu BNS sakė vadovo konkursą laimėjusi ir nuo spalio 27-osios jai vadovaujanti  A. Mikalauskienė, iki tol buvusi vadovo pavaduotoja.  

Pasak jos, korupcijos atvejai nustatyti teritoriniuose padaliniuose. Vienas darbuotojas jau atleistas, dar du – nušalinti nuo pareigų.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) balandį skelbė, kad tarnybos Tauragės departamento patarėja ir laikinoji vadovė Aušra Stumbrienė įtariama kyšininkavimu, dar du asmenys įtariami papirkimu. Kyšius mokėjo veterinarines paslaugas teikiantys asmenys.

Nauja tarnybos vadovė 5 metų kadencijai paskirta po to, kai pernai lapkritį Vyriausybė atleido korupcija įtariamą Mantą Staškevičių.

A. Mikalauskienės patikimumas anksčiau jau irgi buvo patikrintas – parlamentarui Remigijui Žemaitaičiui liepą apkaltinus ją naudojantis tarnybine padėtimi vykstant į komandiruotes bei įdarbinant artimus žmones, Žemės ūkio ministerija inicijavo vidinį tyrimą, tačiau, anot A. Mikalauskienės, rugsėjo pradžioje patvirtinta, kad teiginiai buvo melagingi.

Naujoji tarnybos vadovė žada atstatyti įstaigos reputaciją ir panaikinti korupcijos šešėlį. Ji tikisi, kad darbuotojų požiūris keisis ir pasipriešinimas pertvarkai mažės, o korupcijos apraiškų neliks.

Pasak A. Mikalauskienės, pertvarkius tarnybą jos paslaugos taps greitesnės ir paprasčiau prieinamos, patikrinimų mažės, jie vyks rizikingiausiose vietose.

– Tarnyboje dirbote daug metų, o jai vadovauti pradėjote gana sunkiu momentu, jums patikėta įgyvendinti pertvarką – Žemės ūkio ministerijos teigimu, išmontuoti dešimtmečius veikusią neskaidrią ir tolerantišką korupcijai struktūrą. Ar sutinkate, kad korupcija yra didžiausia tarnybos problema?

– Turbūt nesutikti negalėčiau, nes tarnyba savo istorijoje patyrė tris korupcijos skandalus. Tai reiškia, kad institucija veikia, korupcijos skandalas, institucija vėl veikia ir vėl korupcijos skandalas, ir vėl veikia, ir vėl korupcijos skandalas. Tai buvo lūžis, su kuriuo nesutikti nei aš, nei bendruomenė ar bet kas kitas negalėtų.

Tarnyba savo istorijoje patyrė tris korupcijos skandalus.

 

– Koks, jūsų žiniomis, gali būti korupcijos mastas tarnyboje?

– Labai sunku būtų pasakyti ir identifikuot, koks jis yra. Tiesiog po paskutinio atvejo, kuris turėjo būti didžiulė pamoka mūsų bendruomenei, deja, taip neatsitiko. Metai praėjo po buvusio vadovo sulaikymo ir turime šiais metais dar tris atvejus.

– Tarnyboje, tarp darbuotojų?

– Taip. Nežinau, kaip tai įvardinti, ar drąsa, ar kvailumu.

– O kaip baigėsi su tais atvejais?

– Jie dar nesibaigė, dar vyksta tyrimai.

– Ar tie darbuotojai buvo nušalinti nuo pareigų?

–  Vienas yra atleistas, kiti du yra nušalinti.

–  Ar galite detalizuoti, kas įvyko, kaip pasireiškė tie korupcijos atvejai?

– Ir vienu, ir kitu atveju vyksta ikiteisminiai tyrimai, kiek aš žinau, dar nėra oficialu, bet yra kyšiai, pinigai.

– O kur tie atvejai nustatyti, kuriuose miestuose?

– Kadangi neužbaigti dar tyrimai, negaliu pasakyti, bet teritoriniuose departamentuose.

–  O kas įvyko, kaip sužinojote, kad yra tokių atvejų?

–  Glaudžiai bendradarbiaujame su STT, nuo pat pirmos dienos. Po Staškevičiaus sulaikymo mano pirmas vizitas buvo į STT, kur vykau tam, kad jie su mumis kiek įmanoma glaudžiau bendradarbiautų, ir mes su jais.

– Esate minėjusi, kad įgyvendinant pertvarką nė vienas darbuotojas nebus atleistas, keičiamos nebent jų pareigybės. O kaip ketinate pakeisti jų požiūrį, kad nebūtų motyvacijos kyšiams ar kitokiems korupcijos atvejams?

– Mes įdiegėme labai daug antikorupcinių priemonių, šviečiame darbuotojus, aiškiname, kas yra ta pati dovana, kyšis, kaip atsisakyti, kam pranešti. Šitie metai labai aktyvūs šiuo klausimu, turime specialų skyrių, kuris atsakingas už korupcijos prevenciją. Manau, darbuotojus pasiekia labai daug informacijos, bet, aišku, ją reikia mokėti pritaikyti ir gyvenime.

– Yra nemažai darbuotojų, kurie tarnyboje ir toje sistemoje dirba ne vieną dešimtmetį. Ar tikrai taip lengva pasakyti, kad negalima taip daryti, ir tai pasikeis?

– Pasakyti yra lengva, bet turi žmogus pakeisti savo mąstymą ir, aišku, suprasti ir žinoti, kas tai yra. Aš ir pati įsivaizdavau, kas tai yra korupcija, suvokiu tai kaip pinigų paėmimą, bet korupcija nėra tik pinigų paėmimas, yra daug kitų aplinkybių, netgi ir kažkokių informacinių leidinių priėmimas ar knygų iš vienos ar kitos įmonės, tai irgi yra tarsi dovana, papirkimas.

Dabar pas mus yra nulinė dovanų politika, visas dovanas, kokias gaunam, ar tarptautinio protokolo metu, ar kažkas palieka, kur negali grąžinti iš karto, nes darbuotojams aiškinama, kad turi grąžinti iš karto, tai yra pristatoma mūsų Vidaus tyrimų skyriuje, ten atliekamas vertinimas.

Dabar pas mus yra nulinė dovanų politika.

 

– Esate minėjusi, kad tarnyboje šiuo metu yra apie 150 laisvų etatų. Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacija skelbė, kad apie 30 proc. darbuotojų neplanuoja grįžti į darbą. Ar nesibaiminate, kad gali būti iššūkis pritraukti darbuotojų, kurių ir taip trūksta?

– Laisvų etatų skaičius visada buvo maždaug toks, nes atlyginimai yra nepatrauklūs ir tų žmonių nepritraukdavom. Bet nesu įsitikinusi, kad mums trūksta tų 150 darbuotojų, nes mums reikia susitvarkyti savo procesuose, efektyvintis savo veikloje ir darbus padaryti su mažesne grupe žmonių. Kas liečia 30 procentų, tai yra gandai, kol kas niekas tų skaičių nežino, mes juos žinosime vasario 15 dieną.

Taip, šiandien įteikiami atleidimo lapeliai arba informaciniai pranešimai apie pasikeitusias jų funkcijas. Tikėtina, kad dalis žmonių nepriims pokyčių ir pasinaudos galimybe pasiimti išeitines kompensacijas ir palikti tarnybą, bet reikia įvertinti, kad darbuotojų amžiaus vidurkis yra didelis, apie 55 metai, o kai kuriuose sektoriuose, kaip skerdyklų priežiūra – netgi 65 metai. Daug žmonų yra netoli pensinio amžiaus, tai tikėtina, kad jie tiesiog nepriims pokyčių, pasinaudos galimybe pasiimti išeitinę kompensaciją ir išeiti.

Bet ta kaita visiškai normalu. Tarnyboje nebuvo didelės kaitos niekada, tai bus galimybė atsinaujinti.

– O kaip pritraukti naujų žmonių, jeigu, kaip pati sakote, atlyginimai nekonkurencingi. Kaip išvengti tos problemos, kad nebus kam dirbti?

– Aš nemanau, kad nebus kam dirbti. Pirmiausia mums reikia persižiūrėti savo veiklą, procesus ir tokiu būdu nepriimant  daugiau darbuotojų atlikti tuos pačius darbus ir mes tada turėtume tą patį darbo užmokesčio fondą, galėsime pasididinti atlyginimus. Mes tą ir darome. Per šiuo metus darbuotojams atlyginimus kėlėme du kartus.

– O dar yra planų? Gal nuo kitų metų irgi algos didės?

– Dabar negaliu pasakyti, nes vasario mėnesį žinosime, koks bus darbo užmokesčio fondas. Nežinau, kiek turėsime išmokėti išeitinių kompensacijų. Esminis dalykas, kai susimažiname teritorinių padalinių su 33 vadovaujančiais asmenimis, tai reiškia, kad darbo užmokesčio fondą galėsime panaudoti ir skirti eiliniams darbuotojams.

– Darbuotojai, mano žiniomis, kol kas gavę tik oficialius atleidimų lapelius, tačiau dėl būsimų naujų pareigų kol kas – nežinia. Kada ketinate juos informuoti, ar gali būti, kad kai kuriems teks keisti kvalifikaciją?

– Darbuotojai dirba ne pirmą dieną, jie dirba ilgą laiką institucijoje ir tas funkcijas, kurias institucija vykdo, jie puikiai žino. Kas liečia įspėjimo lapelius, kuriuos gavo, jie gaus siūlymus. Mūsų planas buvo, kad vienu metu ir informacija apie atleidimą, ir siūlymus tuo pačiu įteikti, bet mūsų Personalo skyrius yra toks, koks yra, ir nesuspėjame to padaryti.

Bet visiems darbuotojams ne kartą buvo pasakyta, kad jie visi gaus siūlymus ir pirmiausia buvo prašymas departamentų, skyrių vadovams pasikalbėti su žmonėmis ir atliepti jų poreikį, kur norėtų dirbti, ar labiau kontrolės, ar paslaugų srityje. Tai ir yra išpildyta 90 proc., tik vienas kitas gaus kažkokį siūlymą, kuris gal bus ne nepriimtinas, bet naujas.

– Ar kalbate apie pertvarką su tarnybos darbuotojais? Ar didelį pasipriešinimą jaučiate?

– Kalbame, nežinau, ar pakankamai, gal čia ir mano komunikacijos klaida, gal ne tiek pakankamai ir taip aiškiai, bet stengiuosi tą daryti. Vykome į departamentus, arčiau žmonių, visoje Lietuvoje su komanda ir pristatėme, kaip keisis struktūra, kaip ji veiks. Centriniuose padaliniuose susitinku individualiai, jei yra kažkam klausimų. Matau, kad galbūt nepakankamai viskas aišku žmonėms, bet tuo pačiu matau, kad yra ir nenorinčių išgirsti, jie tarsi blokuoja tą informaciją. Ir kai paklausiu, o kas neaišku, kas jus neramina? Viskas neaišku. O kas konkrečiai? Tokių klausimų lyg ir nėra. Tai čia gal daugiau požiūris į pokytį, atsiritanti pasipriešinimo banga.

Vykome į departamentus, arčiau žmonių, visoje Lietuvoje su komanda ir pristatėme, kaip keisis struktūra, kaip ji veiks. 

Dėl to, kad sistema visada buvo uždara, bendruomenė labai homogeniška, 85 proc. veterinarijos gydytojų, baigę vieną Alma Mater, niekada tokių pokyčių nebuvo tarnyboje, o mano tikslas – įsileisti daugiau kitos specializacijos žmonių, ne tik veterinarijos gydytojų, nes manau, kad tie kiti žmonės gali atnešti naujoves ir pokyčius.  

– Bet kaip pritraukti tų naujų žmonių? Ką jiems galite pasiūlyti?

– Pirmiausia turi pasikeisti opinija apie instituciją, turime patys atstatyti reputaciją ir padaryti instituciją patrauklią. Kitas momentas, svarbu bendradarbiauti su aukštosiomis mokyklomis, ką mes ir darome. (...) Ir, aišku, darbo užmokestis labai svarbu naujiems specialistams. Matau galimybę galbūt pirmiausia prisitraukti studentų praktikai ir tada tie žmonės norės pasilikti, jei matys, kad institucijoje įdomu.

– Įgyvendinant pertvarką numatoma stambinti departamentus. Kaip užtikrinsite, kad paslaugų kokybė ir prieinamumas dėl to nenukentėtų? Yra nuogąstavimų, kad patikrinimai ar paslaugos dar labiau pailgės.

– Tikslas yra, kad paslaugų kokybė būtų geresnė, jos būtų suteikiamos greičiau, paprasčiau, bet tam reikalingas laikas, reikia peržiūrėti procesus, ką ir esame pradėję. Dabar peržiūrime prioritetinius procesus, kurie reikalauja daugiausiai žmogiškųjų resursų. Norime juos optimizuoti, supaprastinti, nes esame pradėję praktines sesijas, matome, kokie procesai pas mus sudėtingi, kaip patys susikuriame daug darbo vieni kitiems ir lyg ir nėra daug iš to pridėtinės vertės.

Tai tikslas yra susitvarkyti, persižiūrėti procesus ir tikiu, kai tai padarysime, paslaugų kokybė gerės, kad fiziniai asmenys ar juridiniai, kurie nori pradėti verslą, kai kurias paslaugas gautų 24 valandas septynias dienas per savaitę, kai kurias daug greičiau, pavyzdžiui, siuntų sertifikavimą gal pavyktų per vieną dieną išduoti dokumentus. Dabar tai užtrunka tris dienas.

– O kaip su kontrole, patikrinimais, kai tenka vykti į vietą, ar sumažinus padalinių skaičių, nepasunkės šis darbas?

– Fizinės vietos darbuotojų nesikeičia, išliks visos. Net ir buvusiuose skyriuose, ar tai Kaišiadorys, ar Šilutė, ar Šilalė. Ten fizinės vietos visur išliks, kaip ir šiandien. Keičiasi tik pavadinimas, kad jis bus ne Šilalės skyriaus darbuotojas, o, pavyzdžiui, Klaipėdos teritorinio padalinio. Mes tokią praktiką jau turime, kai iš vieno teritorinio padalinio važiuoja į kitą teritoriją tikrinti. Tai čia yra dėl tos pačios korupcijos ta priemonė.

Tikslas yra, kad paslaugų kokybė būtų geresnė, jos būtų suteikiamos greičiau, paprasčiau, bet tam reikalingas laikas, reikia peržiūrėti procesus, ką ir esame pradėję.

 

–  O kas realiai keisis tada, jeigu sakote, kad keičiasi tik pavadinimas?

– Stambėja teritoriniai vienetai, jie šiek tiek vienodėja, nes buvo didelis skirtumas – vieni buvo mažiukai ir veikė mažoje teritorijoje, kaip Marijampolė, Telšiai, o Kaunas ir Vilnius buvo stambūs. Tai šiandien jie visi yra tokio dydžio, kaip Kaunas ir Vilnius, kurie ir veikia tokiu pačiu principu. Tai ir krūvio suvienodinimas, ir galimybė turėti daugiau įvairios specializacijos specialistų toje sujungtoje teritorijoje.

Visiškai atskiriamos dvi kontrolės ir paslaugų funkcijos. Iki šiol departamentas išduodavo veiklai leidimą, tada įvertindavo subjekto riziką, planuodavo kontrolę ir jei būdavo pažeidimų, taikydavo sankcijas. O dabar nuo vasario leidimus išduos vienas skyrius, rizikos vertinimą, planavimą, kontrolę taikys ir sankcijas atliks centriniai padaliniai. Kad nebūtų viskas vienose rankose.

– Esate minėjusi, kad tarnyba atsisakys dalies perteklinių funkcijų, perleis jas privačiam verslui arba kitoms institucijoms. Kurių funkcijų galėtų būti atsisakyta?

– Šiuo metu dėliojamės naujų struktūrinių padalinių nuostatus ir darome sąrašą funkcijų, kurios galėtų būti atiduotos privačiam verslui arba kitoms institucijoms. Dabar negalėčiau tiksliai įvardinti, bet yra toks sąrašas, kaip, pavyzdžiui, ūkinių gyvūnų registravimas galėtų būti atiduotas privačiam verslui, veterinarijos gydytojams, kai kurių sertifikatų rašymas.

Vyksta derybos dėl gyvulių skerdenų klasifikavimo ir ženklinimo kontrolės, pieno supirkimo atnaujinimo, ūkinių gyvūnų ženklinimo pažymėjimo išdavimų, veterinarinių vaistų geros gamybos praktikos patikrinimų.

– Ar planuojama keisti veterinarinių tarnybos punktų pasienyje skaičių?

– Labai daug kas nesikeičia, jie tiesiog apjungiami teritoriškai iš vietoj dešimties pasienio postų vedėjų lieka trys, kurie koordinuoja darbą pagal regioną.

– Jūsų manymu, kiek reikia laiko, kad reforma būtų įgyvendinta ir būtų jaučiamas realus pokytis?

– Neturiu tokios patirties, kiek tai galėtų užtrukti. Norėtųsi, kad viskas įvyktų vasario 15 dieną, bet tikrai taip neatsitiks, nes reikalinga skaitmenizuoti mūsų kai kuriuos procesus, bet nesinori skaitmenizuoti jų tokių chaotiškų, dėl to reikia juos peržiūrėti. Tarnyba vykdo virš 100 funkcijų, tai tų procesų yra daug ir įvairių. Vien įvairių leidimų išduodam apie 50, tai reiškia, kad kiekvienas tas leidimas šiandien turi atskirą procesą, tikrai galima juos peržiūrėjus suskirstyti į kokias tris grupes ir optimizuotis. Tai gal kokių dvejų metų laikotarpyje ir realizuotųsi pilnai.

– Kokių pokyčių realiai galėtų pajusti verslas pertvarkius tarnybą?

– Kas liečia kontrolę, matymas yra kuo efektyviau išnaudoti turimus išteklius. Kuriame rizikos vertinimo modelį, kurio pagrindinis tikslas, kad visi ištekliai būtų sufokusuoti į rizikingiausias vietas. Tai reiškia, kad patikrinimų turėtų mažėti, ir administracinė našta subjektams turėtų mažėti. Nes norime fokusuotis į tuos subjektus, kurie kelia didžiausią riziką.

Kas liečia paslaugas, norime, kad paslaugos taptų kokybiškesnės, greitesnės ir paprasčiau prieinamos. Be viso to, taip pat tikslas yra, kad verslas suprastų teisės aktų reikalavimus ir juos galėtų įgyvendinti tinkamai. Labai svarbu mūsų konsultacijos tiek pradedant verslą, tiek jį vykdant.

– Akivaizdu, kad vienas svarbiausių jūsų kadencijos uždavinių bus reformos įgyvendinimas. Ar esate užsibrėžusi daugiau tikslų, ką norėtumėte pasiekti?

– Be reformos, labai svarbu yra darbuotojų ugdymas. Stebiu, kad kai kurios kompetencijos yra sukoncentruotos viename žmoguje ar keliuose, kurių paskui niekas negali pakeisti. Mano tikslas yra ugdyti darbuotojus ir tą esu pradėjusi, norisi, kad kultūra pasikeistų, kad būtų nuolatinio tobulėjimo kultūra institucijoje, kad būtų kuo daugiau kompetentingų žmonių.

Kuo stipresni, kompetentingesni specialistai, tuo sprendimai yra greitesni, teisingesni ir tokiu būdu įstaigos patikimumas visuomenės akimis yra didesnis. Ir tikslas yra toks, kad institucija taptų patikima, atsakinga ir efektyvi.

Iki šiol institucijoje mes mokėmės vieni iš kitų. Jie mes vieni esam išmokę kažką su klaidomis daryti, tai perduodam ir jaunam specialistui tokias pat žinias. Mano tikslas pasikviesti ir išorinius ekspertus specializuotose srityse, ir tarptautinius ekspertus iš įvairių sričių.

– Seimas šiemet įteisino naują vyriausiojo veterinaro pareigybę. Šį pareigūną skirsite jūs? Ar jau pasirinkote, kas užims pareigas?

–  Yra paskirtas labai kompetentingas žmogus, nes tai labai svarbi sritis, užkrečiamųjų ligų kontrolės atstovavimas tarptautinėse organizacijose. Tai Vaidotas Kiudulas, jis buvęs mūsų darbuotojas, bus didžiulė pagalba ir man.

–  Be vadovavimo tarnybai jūs šiuo metu ir studijuojate. Ar galite pasidalinti, ką studijuojate ir kaip pavyksta studijas derinti su darbu?

–  Pažiūrėjus atgal, aš studijuoju visą laiką. Esu smalsus žmogus, daug ko nežinau. Studijos, kuriose dabar esu, jos buvo planuotos, nebuvo galbūt planuota kandidatuoti dar tada į šitą poziciją. Studijuoju ISM vadovų magistrantūrą, nes žinau, kad stokoju ir vadovo kompetencijų, tomis studijomis labai džiaugiuosi. Kitos studijos, kurios iš anksčiau planuotos – doktorantūros studijos Vytauto Didžiojo universitete, mano tema susijusi su maisto produktais, kurie bus parduodami po „geriausias iki...“

Kol kas studijas ISM pavyksta suderinti, esu tris kartus praleidusi, nes gyvenu Šiauliuose, važinėju į darbą į Vilnių.

„Informavome Užimtumo tarnybą dėl atleidžiamų darbuotojų, taip pat spalio mėnesį ir lapkritį darbuotojams jau įteikėm pranešimus apie pareigybės naikinimą arba darbo sąlygų keitimą. (...) Lapkričio mėnesį esam pasitvirtinę pareigybių sąrašą ir pradėsime teikti darbuotojams siūlymus“, – Seimo Kaimo reikalų komitete trečiadienį sakė A. Mikalauskienė.

„Jie visi gaus siūlymus į kitas pareigybes, nė vieno fiziškai atleisto žmogaus nėra“, – kalbėjo ji.

Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentas Audrius Kučinskas teigė, kad apie 30 proc. tarnybos darbuotojų neplanuoja toliau dirbti. Pasak jo, jau dabar jaučiama, kad tarnybos veterinarinės paslaugos yra „atitolinamos“ nuo paprastų gyventojų ar ūkininkų.

Jie visi gaus siūlymus į kitas pareigybes, nė vieno fiziškai atleisto žmogaus nėra.

 

„Buvęs vadovas viešai sakė, kad trūksta 150 darbuotojų. Jūs atleidžiate visus ir, mūsų žiniomis, apie 30 proc. darbuotojų neplanuoja grįžti. (...) Mes ir dabar susiduriame su stygiumi kontroliuojančių specialistų“, – komitete sakė A. Kučinskas.

„Antras dalykas, jūsų darbuotojai jau važiuoja 100–150 kilometrų į patikrinimus, tai nenormali situacija. (...) Kaip garantuojate jaunų žmonių priėmimą, nes deklaruojate, kad privalumą turės naujai įdarbinti – įvairios kompetencijos, trejų metų stažas, biurokratiniai teisiški dalykai, bet darbuotojų trūksta, žmonių trūksta, mes gauname užklausimus reklamuoti, kviesti gydytojus jungtis į VMVT tarnybą. Ar nešaunate sau į koją, kad galiausiai neturėsite, kas dirba?“, – svarstė asociacijos prezidentas.

A. Mikalauskienė pripažino, kad tarnyboje šiuo metu yra 150 laisvų darbo vietų, tačiau darbuotojų netrūksta. Pasak jos, vienintelė kliūtis pritraukti darbuotojų – per mažas atlyginimas.

„Į koją sau nešauname, darbuotojų netrūkstame. Yra 150 laisvų etatų, darbuotojų turime 900. Vienintelė sritis, kur trūksta darbuotojų – veterinarinėje priežiūros skerdykloje. (...) Nežinau, apie kokį 30 proc. kalbate, tikėtina, gali būti, kad kai kurie darbuotojai nesutiks su teikiamais siūlymais, nes gal ir anksčiau galvojo apie pokyčius, darbo pakeitimą“, – sakė VMVT vadovė.

Į koją sau nešauname, darbuotojų netrūkstame. Yra 150 laisvų etatų, darbuotojų turime 900.

 

„Kas liečia jaunus žmones, pagrindinė priežastis – darbo užmokestis o ne kitos sąlygos, nes rinkoje darbo užmokestis veterinarijos gydytojui privačioje klinikoje yra dvigubai didesnis nei valstybės tarnyboje. Darome viską, kad atlyginimas būtų patrauklesnis“, – pridūrė ji.

A. Mikalauskienės teigimu, pertvarkant tarnybą jos padalinių skaičius mažinamas 33 (47 proc.), vadovaujančių darbuotojų skaičius – 51 (37 proc.).

Pasak tarnybos vadovės, nuo liepos pabaigos, kai Vyriausybė patvirtino tarnybos pertvarką, buvo informuojamos ir konsultuojamos profsąjungos, patvirtintas naujos struktūros įgyvendinimo planas, šiuo metu rengiami teisės aktų pakeitimų projektai, peržiūrimos informacinės sistemos.

Parlamentaras Kęstutis Mažeika teigė, kad skaitmenizavimui tarnyba dar nėra pasiruošusi, todėl jis svarstė, „ar logiška daryti strateginius žingsnius, kol nėra pasiruošta instrumentų skaitmenizavimui“.

Tačiau A. Mikalauskienė pabrėžė, kad procesai gali būti skaitmenizuojami kartu su reforma.

„Tikslas yra užtikrinti, kad esamos sistemos funkcionuotų, kad galėtume vykdyti savo funkcijas, taip pat pritaikyti esamas informacines sistemas struktūriniam pokyčiui. Norai dideli ir ambicingi suskaitmenizuoti dabartinius procesus, bet tai galima padaryti eigoje lygiagrečiai naudojant esamas sistemas, dėl to kažko stabdyti nereikia“, – sakė ji.

A. Mikalauskienė taip pat teigė, kad pasiruošus reformai dalį tarnybos funkcijų numatoma perduoti kitoms institucijoms arba privačiam verslui, tačiau daugiau to nedetalizavo.

Tarnyba pranešė, kad du neblaivūs pareigūnai darbo metu aptikti lapkričio 1-ąją VMVT Medininkų pasienio veterinarijos poste.

Darbuotojų blaivumui patikrinti iškviesta policija, vienam jų nustatytas sunkus, 2,55 promilės, girtumo laipsnis, kitam – vidutinis (1,6 promilės).

Dėl įvykio pradėtas tarnybinis patikrinimas. 

„Tokie atvejai nebus toleruojami. Dėkoju kolegoms, kurie operatyviai sureagavo, pranešė ir toliau užtikrino VMVT funkcijas Lietuvos pasienyje“, – pranešime sakė VMVT direktorė Audronė Mikalauskienė. 

Tarnyba pabrėžia, kad Valstybės tarnautojų buvimas tarnybos metu neblaiviems laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu, už kurį gali būti skiriama griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. 

Šiemet dėl neblaivumo darbo metu iš pareigų buvo atleistas vienas VMVT Vilniaus departamento ir vienas pasienio veterinarijos posto darbuotojas.