Nyderlandų įmonės „Mammoet“ ir kitų specialistų komanda laivu „Mintis“ išplaukia į Baltijos jūrą apžiūrėti nuskendusio lėktuvo „An-2“. Specialistai dar antradienio naktį planuoja pasiekti už daugiau nei šimto kilometrų nuo kranto esantį lėktuvą ir specialia technika bandys apžiūrėti jo vidų bei analizuoti orlaivio iškėlimo galimybes, BNS sakė „Mammoet Baltic“ direktorius Edvinas Ivanauskas.
„Turėtumėme per pusvalandį išplaukti, apie devynios valandos bus ėjimas, naktį jau būsime vietoje. Jei oro sąlygos leis, o manome, kad turėtų leisti, pradėsime laivo skenavimo darbus: žiūrėsime situaciją to lėktuvo, kaip jis šiuo metru atrodo, kokia jo yra techninė būklė ir tada siūlysime, ką su juo reikėtų daryti (...) bus ir vidaus nustatymas, kiek leis galimybės, ir, be abejo, dėl iškėlimo jį apžiūrėsime“ – sakė E. Ivanauskas.
Anot jo, trečiadienį ir ketvirtadienį prognozuojama audra, bangų aukštis turėtų siekti iki 3 metrų, tad tai gali trukdyti apžiūros darbams.
„Bandysime maksimaliai padaryti darbų, kiek įmanoma, žiūrėsime, kokios bus prognozės. Ar truputį palaukti ir bandyti juos pabaigti, ar grįžti atgal. Viskas priklausys nuo sąlygų ir ką pavyks ten atrasti“, – tvirtino olandų įmonės atstovas.
Šiuo metu lėktuvas yra Baltijos jūros dugne, 124 metrų gylyj. Politikai apsisprendė, jog jis turi būti iškeliamas.
„Kokie požymiai lems, kad būtų nuspręsta iškelti? Techninė būklė, ar tvarkingas, nesulūžęs, nes žvejybos rajonas, ar kas nebuvo užkabinęs – taigi lems techniniai požymiai“, – sakė E. Ivanauskas LRT Televizijos naujienų tarnybos žurnalistams.
Gelbėtojus informacija pasiekė po 2 valandų, pilotai galėjo išgyventi pusantros
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, tiriantis lėktuvo „An–2“ paieškos ir gelbėjimo operacijos eigą, po susitikimų su Klaipėdos avialinijų vadovu, Palangos skrydžių valdymo centro, Palangos oro uosto bei Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro darbuotojais konstatavo, kad informacija apie nelaimę iki jūrų gelbėjimo koordinavimo centro keliauja per ilgai.
Šiuo atveju, kilus įtarimų, apie galimą lėktuvo „An–2“ katastrofą, Palangos skrydžių kontrolės centras pranešė įmonei „Oro navigacija“, pastaroji informaciją perdavė Aeronautikos gelbėjimo koordinaciniam centrui ir tik po 2 valandų žinia pasiekė karius, kurie vykdo gelbėjimo operacijas.
„Reikia žiūrėti ar čia per šitas institucijas, informavimas neuždelsė, ar neuždelsta pradėti gelbėjimo darbų. Kol kiekvienas raportuoja, kol įvertina situaciją, mes prarandam labai brangų laiką. Nes jeigu jie neturėjo hidrokostiumų, kaip sako, 1,5 valandos žmogus gali išsilaikyti tokioj jūroj“, – svarstė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.
Teigiama, kad gelbėjimo plaustą ir liemenes pilotai turėjo, tačiau komiteto narius sukrėtė žinia, kad jais turi pasirūpinti patys žmonės, o ne įmonė. Tačiau aiškėja, kad ir šios priemonės nebūtų padėjusios.
„Šitas „kukurūznikas“ vadinamas – jis yra labai patikimas lėktuvas technine prasme, bet kadangi jo važiuoklė nėra įtraukiama, avariniu būdu leidžiasi jūroje, ypač į audringą jūrą, labai daug šansų, kad jis verčiasi. Jis yra nesaugus šioje situacijoje, yra nepatikimas. Iš jo sunku ištrūkti“, – dėstė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Vytautas Matulevičius.
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, atkreipė dėmesį, kad mažoji aviacija naudojasi nevaldoma oro erdve – ryšį įjungia kada nori. Svarstoma, ar nevertėtų keisti šios tvarkos.
