Tai jie pabrėžia įregistruotame rezoliucijos projekte, kuriame prašo Vyriausybės valstybės biudžete numatyti lėšas ir nuo 2022 m. pradėti vykdyti žvyrkelių per gyvenamąsias vietoves asfaltavimo programą.

Rezoliucijos projekto autoriai tikisi, kad  Vyriausybė žvyrkelių per Lietuvos gyvenvietes (kaimus) asfaltavimo programą sėkmingai užbaigs 2025 m.

Dokumento projekte pažymima, kad gyventojai, nuolatos kreipdamiesi į valstybės valdžios institucijas, Seimo narius ir savivaldybių administracijas, dėl patogesnio susisiekimo su rajonų centrais ir žvyrkelių regionuose asfaltavimo, sulaukia pažadų, bet retai sprendimų.

„Augant transporto priemonių skaičiui valstybėje ir intensyvėjant judėjimui žvyrkeliais per gyvenvietes, žmonės priversti gyventi pastoviose dulkėse. Tai menkina didžiavimąsi savo valstybe, mažina kaimo vietovių patrauklumą bei ten gyvenančių žmonių gyvenimo kokybę, neigiamai veikia jų gyvenamą aplinką bei silpnina žmonių sveikatą“, – sakoma rezoliucijos projekte.

Joje pateikiami ir statistiniai duomenys: valstybinės reikšmės rajoninių kelių su žvyro danga Lietuvoje yra 5777 km., iš kurių 209,487 km. per Lietuvos gyvenvietes, o vietinės reikšmės kelių savivaldybėse, tarp jų ir per gyvenvietes, dar liko per 40000 km.

Rezoliucijos projektą dėl „Dėl žvyrkelių per gyvenvietes asfaltavimo programos“ inicijavę parlamentarai prašo, kad šis klausimas būtų įtrauktas į gegužės 27 d. Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę.  

Projektą teikia Seimo nariai Vidmantas Kanopa, Eugenijus Sabutis, Eugenijus Gentvilas, Valdemaras Valkiūnas, Antanas Čepononis,  Vigilijus Jukna, Vytautas Gapšys, Jonas Jarutis,  Rima Baškienė, Algirdas Butkevičius, Zigmantas Balčytis, Andrius Palionis, Jonas Pinskus, Rita Tamašunienė, Aidas Gedvilas, Kęstutis Mažeika, Gintautas Paluckas, Aušrinė Norkienė, Remigijus Žemaitaitis, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Tomas Tomilinas, Linas Kukuraitis, Algirdas Sysas, Orinta Leiputė, Julius Sabatauskas, Aurelijus Veryga, Mindaugas Puidokas, Artūras Skardžius, Tomas Vytautas Raskevičius, Viktoras Pranckietis,  Dainius Kepenis,  Valentinas Bukauskas, Antanas Matulas, Saulius Skvernelis, Andrius Mazuronis ir kiti parlamentarai.

Portalas, remdamasis Kelių direkcijos skaičiavimais, teigia, kad daugiausia – 41 proc. arba 1,3 mln. eurų – sumažės Panevėžio miestui skirtas finansavimas.

Zarasų savivaldybė neteks 30 proc. – 348 tūkst. eurų, panašiai mažiau lėšų skirta ir Palangos savivaldybei.

Nuo 24 iki 29 proc. finansavimas žvyrkelių asfaltavimui mažėja daugumai – 43 savivaldybėms, tarp kurių labiausiai apkarpomos lėšos Anykščių, Lazdijų, Plungės rajonams, kiek mažiau – Birštonui, Neringai ir Alytaus miestui.

Nuo 11 iki 16 proc. finansavimas apkarpomas Elektrėnams, Visaginui, taip pat Tauragės, Širvintų, Švenčionių, Šalčininkų, Ukmergės, Panevėžio, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Alytaus rajonams.

Tiesa, dviem savivaldybėms finansavimas didėja – Vilniaus ir Trakų rajonams rajonai gaus 0,23 ir 0,18 proc. lėšų daugiau, tai sudaro atitinkamai 9 ir 2 tūkst. eurų.

Pasak jo, vien kitais metais šalyje asfaltu bus padengta apie 500 km žvyrkelių. Per trejus pastaruosius metus jų išasfaltuota apie 1100 km. 

„Tai labai rimtas iššūkis (...). Iki kadencijos pabaigos pasitempsime“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete pareiškė ministras.

J. Narkevičius tikino, kad šiemet bus išasfaltuota 383 km žvyrkelių. 2017 metais jų buvo išasfaltuota 445 km, o pernai – 270 km. 

Šių metų Kelių plėtros ir priežiūros programoje žvyrkeliams numatyta 109,3 mln. eurų, iš jų 99,3 mln. eurų – valstybinės reikšmės žvyrkeliams.

„Ne visos lėšos yra panaudos, bet būčiau linkęs (manyti. – ELTA), kad įsisavinimas nėra savaiminis tikslas, o svarbu atlikti kokybiškai darbus. (...) Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) sugriežtinus kontrolę, atsirado nepasitenkinimas iš tų rangovų, kurie turėjo darbus atlikti kokybiškai. Sugriežtinimas bus ir toliau, nes kokybė pirminis dalykas“, – susitikime su Seimo liberalų frakcija ketvirtadienį sakė J. Narkevičius.

Pasak jo, gali būti, kad rangovai dėl griežtesnių sąlygų atsisako dalyvauti konkursuose arba pateikia aukštesnę kainą, dėl to neįvyksta konkursai.

„(...) Po tų sugriežtintų sąlygų rangovai arba atsisako dalyvauti, arba teikia aukštesnę nei pirminėse konkurso sąlygose numatytą kainą. Vadinasi, konkursas neįvyko ir t.t. Čia gali būti (žvyrkelių asfaltavimo vėlavimo. – ELTA) priežastys“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

Anksčiau LAKD vadovas Vitalijus Andrejevas sakė, kad šiemet planuojama išasfaltuoti 445 km žvyrkelių. Pagal 2017-2020 metų kelių asfaltavimo programą, iš viso per šiuos trejus metus planuojama, kad asfaltas bus nulietas 1654 km ruože. Tuo metu iki šiol išasfaltuota 713 km žvyrkelių.

Šiuo metu šalyje yra apie 7 tūkst. km neišasfaltuotų kelių.

Darbus aptarė su premjeru

Darbus ir prioritetus su premjeru Saulium Skverneliu ketvirtadienį aptaręs ministras žurnalistams teigė, kad pirmenybę teiks gilinimuisi į strateginius srities projektus, mobilumo paketą, ir „ypatingai žvyrkelių asfaltavimui“

„Šiandien, rytoj susitinku su kelininkais, geležinkeliečiais, su uosto direkcija. Šiandien turiu susitikimą, kalbėsime ir apie žvyrkelių, ir apie organizavimo darbą inspekcijos, kontrolės vykdymą būtent kelių tematika“, – žurnalistams po susitikimo sakė jis.

J. Narkevičiaus pirmtakas Rokas Masiulis sulaukė jį delegavusių „valstiečių“ kritikos dėl pernelyg lėtai asfaltuojamų žvyrkelių. J. Narkevičius sako dar nespėjęs įvertinti, kiek ši kritika buvo pagrįsta.

Jis taip pat pabrėžė, kad nuo rugsėjo startuojant Šeimos kortelės iniciatyvai, su Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovais ir kitomis institucijomis kalbėsis apie konkretesnes galimybes taikyti transporto lengvatas daugiavaikėms ar neįgalius vaikus auginančioms šeimoms dar šiemet.

„Šiandien su Lietuvos automobilių kelių direkcija ir su kitais kalbuosi apie konkretumus. Nėra numatyto rezervo, lėšų lengvatoms – dabar dirbu šiuo klausimu. Stengsimės, kad ir geležinkelis, ir kelių transportas galėtų turėti tokias galimybes“, – sakė J. Narkevičius.

Anot ministro, lengvatoms reikėtų apie 5 mln. eurų.

„Siekiame, kad ta galimybė (lengvatų – BNS) būtų iki sausio. Bet tikimybė yra maža (...). Ruošiame pasiūlymus biudžetui, ta tema dirbame. Premjero palaikymas yra – ne tik palaikymas, bet ir užduotis spręsti tą temą, nes ji patvirtinta Seime, Vyriausybės programoje“, – tikino jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, iš viso prašymus jau užpildė 6600 gausių arba neįgalius vaikus prižiūrinčių šeimų, joms įvairias nuolaidas teisk 17 įmonių, tarp jų – prekybos centrai „Maxima“, „Rimi“, „Vichy“ vandens parkas, „Litexpo“ parodų rūmai.

Kalbėdamas apie politinę komandą, J. Narkevičius sako, kad ketvirtadienį darbą pradeda viceministras Vladislavas Kondratovičius.

Ministerijos kancleriu turėtų būti paskirtas buvęs kelių policijos vadovas Gintaras Aliksandravičius, ministerijoje šiuo metu dirbantis patarėju kelių ir oro transporto saugos klausimais.

Pratę prie neigiamos informacijos

J. Narkevičius sako, kad jo atstovaujama Lietuvos lenkų rinkimų akcija – krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA–KŠS) yra pratusi prie neigiamos informacijos.

Tai jis žurnalistams tvirtino ketvirtadienį paklaustas, ar tyrimas dėl LLRA–KŠS frakcijos narės Irinos Rozovos bei pateikta Valstybės saugumo departamento medžiaga pakenks visos frakcijos ar politinės partijos reputacijai.

„Esame pripratę, kad dažnai teikiama informacija apie mus yra „arba blogai, arba nieko“, – pridūrė jis.

Esame pripratę, kad dažnai teikiama informacija apie mus yra „arba blogai, arba nieko.

Ministras taip pat pabrėžė, kad I. Rozova nepriklauso LLRA-KŠS partijai, o pati frakcija kol kas nėra aptarusi šios politikės likimo.

„Žinau, kad pozicija yra tokia: jei sukuriama grupė ar komisija, tegu ji dirba, aiškinasi, mes už skaidrumą, už išaiškinimą visų elementų. Aišku, suvokdami tai, kad tai nebūtų raganų medžioklė, nebūtų politikavimo, o būtų darbinis reikalas“, – teigė jis.

Valstybės saugumo departamento pažymoje nurodoma, kad I. Rozova skirtingais laikotarpiais su Rusijos diplomatais tarėsi dėl finansinės paramos Rusų aljanso rinkiminei agitacijai, užsakomųjų straipsnių finansavimo. Anot VSD, politikė su Rusijos diplomatais aptarinėjo galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį  su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, aptartos iniciatyvos jungtis su Lietuvos rusų sąjunga.

Saugumo duomenys apie I. Rozovą 2018 metų sausį pateikti Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, kai buvo sprendžiamas klausimas, ar suteikti jai leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

Skiriamą finansavimą savivaldybės galės panaudoti jų valdomų vietinės reikšmės žvyrkelių dulkėtumą mažinančiai dangai įrengti ir kapitaliniams remonto darbams atlikti.

Vyriausybė šiemet jau yra skyrusi 99,3 mln. eurų valstybinės reikšmės rajoniniams keliams su žvyro danga asfaltuoti. Toks papildomas finansavimas, anot ministerijos, žvyrkelių asfaltavimui skirtas pirmą kartą.

„Siekdami kuo efektyviau panaudoti turimas lėšas kelių priežiūrai ir plėtrai, jau anksčiau suteikėme savivaldybėms teisę pačioms spręsti, kuriuos vietinės reikšmės kelius, jų manymu, reikia asfaltuoti pirmiausia. Išasfaltuoti vietinės reikšmės keliai ypač prisideda prie regionų stiprinimo, gerina žmonių gyvenimo kokybę“, – pranešime sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Pasak ministro, šiais metais paskirtas papildomas 10 mln. eurų KPPP lėšų finansavimas žvyrkelių asfaltavimui įpareigos ir pačias savivaldybes savo projektų įgyvendinimui prisidėti 50 proc. lėšų t. y. 10 mln. eurų.

„Kviečiame pasinaudoti savivaldybes šia galimybe ir kreiptis lėšų vietinės reikšmės kelių asfaltavimui ir remontui, taip pat rengti ilgalaikius žvyrkelių asfaltavimo planus ir juos viešinti, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos planuodama valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimą atsižvelgtų į juos“, – sako susisiekimo ministras R. Masiulis.

Susisiekimo ministro teigimu, esant situacijai, kai šalies kelių tinklą prižiūri keli savininkai, būtinas konstruktyvus visų bendradarbiavimas.

„Dar 2017 m. sudaryti ir paviešinti valstybinės reikšmės kelių asfaltavimo planai, sudaryti pagal atrankos kriterijus ir atsižvelgus į visuomenės poreikius, savivaldybių prašymus ir išanalizavus esamą situaciją. Viešai skelbdami informaciją į sprendimų priėmimus įtraukėme ir savivaldybes, kad šios galėtų atitinkamai derinti greta valstybinės reikšmės kelių esančius arba besijungiančius vietinės reikšmės – savivaldybių – kelius“, – teigia ministras.

KPPP finansavimas galės būti skiriamas savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams, jungiantiems rajoninius kelius, gyvenvietes, sąvartynus, taip pat gatvėms gyvenamosiose vietovėse asfaltuoti. Prie asfaltuotinų kelių priskiriami ir keliai į rekreacijos ar lankytinus objektus, kultūros paminklus.

KPPP finansavimo lėšos savivaldybėms bus paskirstomos pagal kelių su žvyro danga savivaldybėje ilgį – 70 proc. ir pagal savivaldybės nuolatinių gyventojų skaičių – 30 proc.

Lietuvoje visą kelių tinklą prižiūri keli valdytojai. Valstybinės reikšmės keliais rūpinasi Lietuvos automobilių kelių direkcija (valstybinės reikšmės kelių tinklas – 21,5 tūkst. km), vietinės reikšmės viešaisiais keliais (apie 63 tūkst. km) – savivaldybės.

Tyrimas atliekamas reaguojant į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kurioje teigiama, jog galimai neskaidriai buvo sudarytas 2018-2020 metais valstybinės reikšmės asfaltuojamų kelių su žvyro danga Jurbarko rajono savivaldybėje sąrašas.

„Žvyrkelių asfaltavimas - ypatingai svarbus klausimas kiekvieno Lietuvos regiono gyventojams. Nuo to priklauso ne tik susisiekimo sąlygos, bet ir žmonių kasdienio gyvenimo kokybė. Piktnaudžiavimai atliekant tokius visuomenei svarbius darbus nebus toleruojami. Kelių direkciją įpareigojau kuo skubiau atlikti tyrimą, kuris turės atskleisti galimai neskaidrių sprendimų priežastis ir kaltininkus“, - teigė susisiekimo ministras R. Masiulis.

Piktnaudžiavimai atliekant tokius visuomenei svarbius darbus nebus toleruojami.

Asfaltuotinus žvyrkelių ruožus Kelių direkcija parenka pagal specialias metodikas, remdamasi aiškiais kriterijais ir bendradarbiaudama su savivaldybėmis.

Pavyzdžiui, gyvenviečių teritorijose esantys žvyrkelių ruožai numatomi asfaltuoti atsižvelgiant į gyventojų skaičių, eismo intensyvumą ir savivaldybės prioritetus. Kita darbų dalis planuojama ten, kur asfaltuotą kelių dangą pertraukia įsiterpę žvyrkelių ruožai - siekiama, kad tokių netolygumų neliktų.

Numatant asfaltavimo darbus tokiuose keliuose atsižvelgiama, ar per juos eina viešojo transporto maršrutai, ar išasfaltavus žvyrkelį padidės eismo intensyvumas, pagerės lankytinų vietų pasiekiamumas ir pan.

Pasak jo, dabar žvyrkelių asfaltavimo procesas yra per daug biurokratiškas, todėl jį reikėtų paspartinti.

„Aš manau, kad šiandien yra biurokratinė kliūtis. Patys aprašai, pačios procedūros. (...) Reikia galvoti apie specialų instrumentą. Mes kalbėjome su savivaldybėmis, kur savivaldybės prisideda, kur gyventojai patys prisideda, kaip tai skatinti“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.

Vyriausybėje pirmadienį susitiko ministrų kabineto ir savivaldybių atstovai. Jie nutarė, kad po mėnesio sugrįš su konkrečiomis idėjomis, kaip būtų galima keisti žvyrkelių asfaltavimo finansavimą.

„Jeigu kalbėtume apie vietinės reikšmės ir rajoninius kelius, tai situacija sudėtinga. Magistraliniai keliai daugiau ar mažiau palaikomi ir palaikomasis remontas ar tiesimas yra, bet pravažiavau per pusantrų metų lygiai 31 savivaldybę, nė vienos nebuvo, kur žmonės nesiskųstų dėl žvyrkelių. Tai gyvenimo kokybės klausimas“, – tvirtino premjeras.

Šiuo metu kelių priežiūra ir asfaltavimas yra finansuojamas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos. Nuo šiemet į programą patenka 48 proc. lėšų, surenkamų iš degalų akcizų (iki tol – 65 proc.). S. Skvernelis nedetalizavo, ar bus siūlomą šį rodiklį palikti.

Pasak Savivaldybių asociacijos vadovo, Druskininkų mero Ričardo Malinausko, reikia spartinti ir didinti žvyrkelių asfaltavimui skiriamas lėšas.

„Reikia kalbėti apie bendrą lėšų skyrimo dydį. Asfalto kilometras lygiai tiek pat kainuoja mažoje ir didelėje savivaldybėje“, – žurnalistams teigė R. Malinauskas.

Jis pabrėžė, kad lėšų trūkumas yra pagrindinė žvyrkelių asfaltavimo problema.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis žurnalistams tvirtino, kad su dabartine programa visų Lietuvoje žvyrkelių asfaltavimas užtruktų dešimtmečius.

Žvyrkelių asfaltavimui šiemet ketinama skirti 53,054 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Pernai žvyrkeliams skirta apie 83 mln. eurų.

Šiemet visos Kelių priežiūros ir plėtros programos dydis siekia 492,6 mln. eurų.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, skirtinguose Lietuvos regionuose spalio mėn. kritulių nuokrypis nuo standartinės klimato normos buvo nuo 175 iki 459 proc. Visoje Lietuvoje dėl iškritusio didelio kritulių kiekio buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija.

Informuojama, kad, esant palankioms oro sąlygoms, iki š. m. pabaigos planuojama baigti asfaltuoti 412 kilometrų žvyrkelių, likusieji ruožai bus baigti asfaltuoti iki 2018 m. II ketv. Iki darbų užbaigimo pabaigos rangovas yra įpareigotas atlikti kelio priežiūros darbus, užtikrinti tinkamas pravažiavimo sąlygas ir saugumą kelyje.