Paukščiai per kelias dienas įveikia nesuvokiamus atstumus. Gandrai nuskrenda apie 7, plėšrieji paukščiai – 6, jūrinės antys 3–4 tūkstančius kilometrų. Vieniems paukščiams nuskristi ilgus nuotolius padeda šilto oro srovės, gebėjimas sklandyti. Tačiau kai kurie, pavyzdžiui, jau minėtos jūrinės antys, sklandyti nemoka ir skrenda tiesiog iš jėgos, tankiai plasnodami sparnais.

Mokslo dėka apie paukščių gyvenimą šiandien galima sužinoti labai daug. Tik nuolatos vykdydami stebėjimus, sekdami šiuos padangių karalius mokslininkai turi galimybę tirti, analizuoti paukščių gyvenimo būdą, mitybą, saugoti nykstančias rūšis.

Gamtos tyrimų centro dr. Mindaugo Dagio teigimu, stebėjimų metu surinkti duomenys leidžia suprasti, kodėl kai kurios paukščių rūšys nyksta, kur reikia riboti žmonių veiklą.

Ornitologas papasakojo, kad paukščiai vis dar žieduojami, tačiau sekimui dabar naudojamos modernesnės priemonės – jie sekami siųstuvais. Šie įrenginiai negali sudaryti daugiau nei 3 procentų paukščio kūno svorio. Tai maži radijo siųstuvai, periodiškai skleidžiantys tam tikrą radijo dažnį, pagal kurį Žemės orbitoje esantys palydovai nustato gyvūno buvimo koordinates. Jeigu gyvūnas netoleruoja išorinio siųstuvo, mikroschema jam implantuojama.

Sekimui naudojami ir GPS-GSM siųstuvai, turintys vidinę atmintį ir galintys kaupti duomenis. Šie kartas nuo karto persiunčiami gamtosaugininkams. Tam reikalingas mobilusis ryšys, kurio padengimas tikrai silpnas Afrikoje, Arktyje, o paukščiai juk – laisvės simbolis. Žinant tai, jog mobilusis ryšys paukščiams tikrai nėra reikalingas, tokie siųstuvai gali sukauptus duomenis saugoti ir persiųsti tada, kai gyvūnas vėl atsiduria ryšio zonoje. Neišsigąskite – visos šios technologijos naudojamos gyvūnų apsaugai.

Laida „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną sekmadienį 10 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar – per Youtube paskyrą.