Ataskaitoje – iškalbingi skaičiai

Vienintelis įmonės "Senasis turgus" akcininkas – Klaipėdos miesto savivaldybė už 2019 metus iš šios bendrovės negavo ne tik nė vieno euro dividendų.

Pernykštis "Senojo turgaus" veiklos nuostolis viršijo 18 tūkst. eurų, nors dar užpernai turgui pavyko uždirbti 2 581 eurą pelno.

Daugiau nei pusė (55 proc.) visų įmonės sąnaudų pernai sudarė darbo užmokestis.

14 iš 24 numatytų priemonių 2018–2019 m. iškeltiems tikslams pasiekti įmonėje nebuvo įgyvendinta, o trys nekilnojamojo turto objektai nebuvo inventorizuoti.

"Bendrovės "Senasis turgus" grynasis pardavimų pelningumas buvo teigiamo dydžio tik 2018 metais (kai įmonė turėjo pelną), tačiau ir tuomet kiekvienas įmonės pardavimų euras atnešė tik 1 centą grynojo pelno. Labai žemas turto pelningumo rodiklis atskleidžia, kad bendrovė neefektyviai naudoja nuosavas lėšas bei turtą", – konstatavo savivaldybės kontrolierės, atlikusios auditą.

Sutapimas: veikiausiai nujausdamas, kad savivaldybės kontrolierių auditas sukels daug nepatogių klausimų, įmonės "Senasis turgus" direktorius A.Gaudiešius iš pareigų pasitraukė nepasibaigus darbo sutarties terminui. (Vytauto Petriko nuotr.)

Skandalas dėl automobilio

"Senojo turgaus" veiklos problemos į viešumą pradėtos kelti, kai šių metų sausio pradžioje savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba pradėjo tyrimą, kai gavo skundą dėl turgaus vadovo A.Gaudiešiaus veiksmų.

Skunde pateikta informacijos apie tai, kad bendrovės direktorius, pasibaigus automobilio "Škoda Superb" veiklos nuomos sutarčiai, toliau naudojasi tuo pačiu automobiliu.

O tai esą leido manyti, kad šį automobilį už likutinę vertę įsigijo jis pats ar jo artimos aplinkos žmogus.

Blogiausia yra tai, kad nebaudžiamumas suponuoja ir kitų nederamą elgesį.

"Nustatyta, kad 2013 m. spalio 25 d. valdybos posėdžio metu "Senojo turgaus" vadovui leista nuomotis ir, esant galimybei, įsigyti automobilį lizingo būdu'', – pabrėžta savivaldybės kontrolierės Daivos Čeporiūtės rašte Kontrolės komitetui.

Patikrinus įstaigos įvykdytus mokėjimus, nustatyta, kad nuo 2014 m. kovo iki 2019 m. balandžio pagal automobilio veiklos nuomos sutartį bendrovė sumokėjo 21,4 tūkst. eurų.

Suma beveik tolygi automobilio vertei.

Sudarant automobilio veiklos nuomos sutartį, tą pačią dieną pasirašyta ir atpirkimo sutartis, kurioje numatyta, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui už nustatytą atpirkimo kainą – 5,8 tūkst. eurų – bankas pirmumo teise atpirkti automobilį siūlys bendrovei, kurios duomenys kažkodėl neskelbtini.

Savivaldybės kontrolierė teigė, kad, sudarant nuomos sutartį, atpirkimo sutartis paprastai nebūna sudaroma, todėl tai sukėlė įtarimų.

2019 m. balandžio 19 d. "Senasis turgus" perdavė automobilį banko nurodytam atpirkėjui – bendrovei X.

O ši po 11 dienų tą automobilį pardavė bendrovei "Alkas", kurios vadovas – tas pats A.Gaudiešius.

Veiklos nuomos sutartyje nurodyta: turto likutinė vertė – 6 tūkst. eurų.

Dilema: savivaldybės Kontrolės komitetui teks spręsti klausimą, ar kas nors turės atsakyti dėl nuostolingai dirbusios savivaldybės įmonės "Senasis turgus". (Vytauto Petriko nuotr.)

Kontrolierei kilo abejonių, ar automobiliu buvo naudojamasi ir reikmėms, nesusijusioms su bendroves veikla.

Įvertinus nustatytus faktus bei apskaitos dokumentus, Kontrolieriaus tarnybos nuomone, pasirinktas automobilio įsigijimo būdas nebuvo palankus bendrovei, nes įmonė vien draudimui per nuomos laikotarpį išleido 2 345 eurus, o techninei priežiūrai – dar 4 132 eurus.

"Darytina išvada, kad bendrovės "Senasis turgus" sudarytas sandoris dėl automobilio veiklos nuomos neatitiko racionalaus, ekonomiško bei efektyvaus turto valdymo principų", – rašoma D.Čeporiūtės rašte Kontrolės komitetui.

Jame teigiama, esą A.Gaudiešius nesutiko su Kontrolės ir audito tarnybos išvadomis ir aiškino, kad teisės aktų nepažeidė.

Būtent po šio tyrimo ir nuspręsta atlikti "Senojo turgaus" auditą, kuris atskleidė dar daugiau savivaldybės bendrovės valdymo "subtilybių".

Išnuomojo savo bendrovei

Kai prieš dvejus metus Kontrolės komitetui irgi buvo pristatyta audito ataskaita, kurioje išanalizuota, kaip Klaipėdos savivaldybėje naudojami tarnybiniai automobiliai, tada pirmąkart ir atskleista, kad "Senasis turgus" pagal veiklos nuomos sutartį naudoja vieną automobilį, kuriuo važinėja direktorius.

Auditoriai jau tada atkreipė dėmesį, kad "Senojo turgaus" vadovas vadovauja dar vienam privačiam juridiniam asmeniui, tačiau to esą nebuvo pateikęs interesų deklaracijoje.

Be to, A.Gaudiešius, kaip "Senojo turgaus" vadovas, buvo sudaręs to paties automobilio subnuomos sutartį su savo vadovaujama privačia įmone, kurios atstove nurodyta A.Gaudiešiaus žmona.

Auditoriams užkliuvo ir tai, kad 2017 metais 8 kartus, kai automobilis buvo naudotas ne įmonės reikmėms, išlaidos už degalus (326 eurai) buvo įrašytos "Senojo turgaus" buhalterinėje apskaitoje kaip eksploatavimo išlaidos.

Tad dar prieš dvejus metus savivaldybės kontrolierė rekomendavo nutraukti subnuomos sutartį ir deklaruoti interesus.

Tačiau tai nebuvo padaryta. Dabar, atlikus "Senojo turgaus" veiklos auditą, nustatyta ir dar kai kas.

"Analizuojant sudarytas sutartis su prekybininkais, nustatyta, kad bendrovė "Senasis turgus" 2015 m. rugsėjo 30 d. taip pat yra sudariusi patalpų nuomos sutartį su tuometinio vadovo A.Gaudiešiaus įmone "Alkas". Prieš sudarant nuomos sutartį, išnuomojama halės dalis buvo suremontuota (remonto vertė 8 tūkst. eurų su PVM)", – rašoma audito ataskaitoje.

Toliau kontrolierės pridūrė, kad patalpų išnuomavimui bendrovei "Alkas" buvo pritarta "Senojo turgaus" valdybos posėdyje.

Esą minėta įmonė sutartinius įsipareigojimus vykdo tinkamai.

Pagerino turgaus įvaizdį?

Kokiu pagrindu buvo sudaryta "Senojo turgaus" patalpų nuomos sutartis su "Alku"?

Kokią naudą iš to gavo "Senasis turgus?

Ar ir toliau "Alkas" nuomojasi šias patalpas turguje? Ar turgui atsipirko bent jau remontas iš įmonės "Alkas" nuompinigių?

Ar sudarant nuomos sutartį, nesikirto viešieji ir privatūs interesai?

"Tuomet tuščia, apleista, nenaudojama halės dalis buvo suremontuota ir įrengti 2 prekybiniai plotai. Tai nebuvo specialiai remontuojama kokiai nors konkrečiai įmonei. Buvo siekiama pagerinti apleisto turgaus įvaizdį, parodant, kad net Senasis turgus gali turėti patrauklų vaizdą ir pritraukti naujų prekybininkų bei padidinti pirkėjų srautus", – paaiškino A.Gaudiešius.

Anot buvusio turgaus direktoriaus, remonto išlaidos seniai atsipirko ir viršijo įrengimo išlaidas net iš vieno prekybinio ploto nuomos mokesčio.

"Dar vienas įrengtas prekybinis plotas yra laisvas, kurį galėtų nuomotis, kas pageidauja", – pridūrė A.Gaudiešius.

Tačiau, ar šioje patalpų nuomos istorijoje A.Gaudiešius neįžvelgė savo paties viešųjų ir privačių interesų susikirtimo, jis taip ir neatsakė.

Pasitraukė anksčiau laiko

Savivaldybei priklausančios įmonės direktorius A.Gaudiešius išėjo iš darbo trimis savaitėmis anksčiau (2020 m. vasario pabaigoje), nei baigėsi jo darbo sutartis.

Galimas dalykas, jog šis pasitraukimas buvo susijęs su Kontrolės ir audito tarnybos atliktu tyrimu "dėl galbūt iššvaistytų savivaldybės lėšų".

Bendrovės "Senasis turgus" valdyba sprendimą dėl A.Gaudiešiaus prašymo išeiti iš darbo tuomet patenkino iš karto.

Tačiau ir tada dienraščio kalbintas A.Gaudiešius per daug neatviravo, kas jį paskatino pasitraukti nepasibaigus terminui.

"Tiesiog traukiuosi, nes kovo 20 d. ir taip darbo sutartis baigiasi. Todėl nusprendžiau pats pasitraukti. Ačiū, viskas, komentarų nebus daugiau", – tada kalbėjo A.Gaudiešius.

Dabar paaiškėjo, kad tam veikiausiai buvo rimtų priežasčių, ką ir atskleidė pastarasis auditas.

Šįkart A.Gaudiešius pradžioje irgi buvo nekalbus, išgirdęs, kad skambina žurnalistai, tik ištarė: "Dėkui, dėkui, dėkui" ir nutraukė ryšį.

Po kelias dienas vykusių bandymų susisiekti su buvusiu turgaus direktoriumi viešai nurodytu telefonu, A.Gaudiešius vėliau vis dėlto raštu atsiuntė paaiškinimus dėl halės remonto ir patalpų nuomos.

Abejonių kelia sutartys

Atlikus auditą, paaiškėjo ir daugiau keistenybių "Senojo turgaus" veikloje.

2014 m. gegužės 5 d. savivaldybės įmonė su privačia bendrove sudarė sutartis dėl buhalterinės apskaitos vedimo. Sutarties vertė – 1 013 eurų per mėnesį.

Kontrolierių teigimu, šioje sutartyje nedetalizuota, kokias konkrečiai funkcijas ji atliks.

"Senajame turguje" buvo buhalterės-apskaitininkės pareigybė, kuriai taip pat numatytos funkcijos, susijusios su buhalterinės apskaitos tvarkymu.

2016 m. balandžio 15 d. su privačia bendrove buvo sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, sutarties kaina – 150 eurų per mėnesį plius PVM.

Bet kokios paslaugos ir kokiu dažnumu jos buvo teikiamos, negalėjo paaiškinti nei dabartinis įmonės "Senasis turgus" vadovas, nei vadybininkas.

Auditoriai suabejojo, ar tokios nuolatinės teisinės paslaugos apskritai buvo reikalingos bendrovei.

Sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo yra nutraukta nuo šių metų kovo 30 d.

Premijų sau nemokėjo

Sprendžiant iš audito dokumentų, "Senasis turgus" netapo svajonių darbu paprastiems įmonės darbuotojams.

2018 metų pradžioje bendrovėje "Senasis turgus" jų buvo 15, 2019 m. pabaigoje – 13.

Pernai 4 turgaus darbuotojams pakeistos darbo apmokėjimo sąlygos, nors nebuvo įforminti darbo sutarčių pakeitimai.

Audituojamu laikotarpiu "Senajame turguje" buvo nutraukta 12 darbo sutarčių.

Visais atvejais atleidžiant darbuotojus buvo išmokėtos tik kompensacijos už nepanaudotų kasmečių atostogų dienas.

Vienu atveju darbo sutartis nutraukta darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, tačiau atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta jam priklausiusi dviejų vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka ir tuo pažeistos Darbo kodekso nuostatos dėl išeitinės išmokos mokėjimo. Tai konstatuota atlikus auditą.

Tuomečiam "Senasis turgus" vadovui paskutinį kartą atlyginimas buvo patvirtintas 2015 metais, kai nuo spalio 1 d. jam nuspręsta mokėti 1 750 eurų mėnesinį atlyginimą.

Atlyginimas turgaus vadovui buvo nustatytas fiksuotas, nepriklausomai nuo bendrovės veiklos rezultatų ir iškeltų tikslų pasiekimo (2017 m. bendrovė patyrė 33 tūkst. eurų nuostolį, 2018 m. pasiektas nedidelis pelnas, 2019 m. vėl dirbo nuostolingai).

Tiesa, audituojamu laikotarpiu vadovui priedai ar premijos nebuvo mokami.

"Bendrovės vadovo atlyginimas nebuvo susietas su veiklos rezultatais, o tai neskatina efektyvaus užduočių įgyvendinimo", – rašoma audito dokumentuose.

Valdyba darbą imitavo?

Klaipėdos savivaldybės kontrolierė D.Čeporiūtė po šio audito pripažino, kad trūksta savivaldybės įmonių valdymo kontrolės ir efektyvumo.

"Labiau turėtų dirbti įmonių valdybos. Tik po audito kažkas pajuda, o iki to tiktai formaliai patvirtinamos ataskaitos, ir tiek, o kas jų viduje slepiasi, nemato. Trūksta įmonių kontrolės skaidrumo ir efektyvumo", – kalbėjo D.Čeporiūtė.

Jai antrino ir Kontrolės komiteto pirmininkės pavaduotoja Elida Mantulova, kuri pripažino, jog kolegialių valdymo organų vaidmuo savivaldybei priklausančiose įstaigose turėtų būti reikšmingesnis.

Elida Mantulova / Redakcijos archyvo nuotr.

"Savivaldybė kol kas tik konstatuoja nevykusio valdymo pasekmes, bet ne valdo savo turtą. O privalėtume pradėti valdyti, tada ir nebūtų pasekmių, dėl kurių turėtume priiminėti kartais skausmingus, kartais nepopuliarius sprendimus. Blogiausia yra tai, kad nebaudžiamumas suponuoja ir kitų nederamą elgesį", – teigė E.Mantulova.

Pagal bendrovės "Senasis turgus" įstatus, valdybą sudaro 3 nariai, tačiau nuo 2019 m. sausio pradžios iki rugsėjo pabaigos bendrovės valdybą sudarė tik du nariai, iš kurių vienas buvo "Senasis turgus" vadovas A.Gaudiešius.

Kitaip tariant, turgaus direktorius kontroliavo savo paties darbą.

Įmanoma išieškoti žalą?

E.Mantulova mano, jog buvusio turgaus vadovo galbūt padarytą žalą savivaldybės įmonei būtų galima išsireikalauti tik tuo atveju, jei būtų įrodyta, kad ta žala yra ir ji buvo padaryta tyčia.

"Žalos egzistavimas nėra vienintelė aplinkybė, dėl kurios galima kelti civilinį ieškinį. Tikimės, kad audito išvados dėl "Senojo turgaus" bus pristatytos Kontrolės komitetui, taip pat turgaus valdymo organams – valdybai ir akcininkų susirinkimui, kuriam atstovauja savivaldybės administracijos direktorius. Ir tie visi valdymo organai turėtų priimti sprendimą, kokių veiksmų imtis dėl žalos, jei tokia buvo, išieškojimo", – paaiškino E.Mantulova.

Antradienį audito išvados dėl "Senojo turgaus" bus pristatytos savivaldybės Kontrolės komitetui, kuris ir spręs, ką daryti toliau.

Esą, kokie bus priimti sprendimai, kalbėti yra per anksti, nes kol kas politikai esą nematė "Senojo turgaus" veiklos ekonominio vertinimo ir žalos tiesioginio ryšio.

Pasitraukus iš pareigų A.Gaudiešiui, vadovavimą nuo kovo pradžios "Senajam turgui" perėmė kitos savivaldybės įmonės "Naujasis turgus" direktorius Viačeslavas Karmanovas. Jis įsitikinęs, kad miesto centre esantis turgus gali dirbti pelningai.

"Tik reikia sutvarkyti rinkodarą ir peržiūrėti kainas. "Senasis turgus" turi būti orientuotas į turistus ir poilsiautojus. Bandome reanimuoti senąjį turgų, papildomai pritraukėme keliolika ūkininkų su savo prekėmis. Tačiau kol kas pelno dar nelaukiame, nes pandemija vis tiek padarė savo. Kol viskas atsistatys, praeis dar laiko", – prognozavo V.Karmanovas.

Skubus pasitraukimas

Bendrovės "Senasis turgus" valdyba sprendimą dėl A.Gaudiešiaus prašymo patenkino praeitą savaitę.

Dienraščio kalbintas A.Gaudiešius tada per daug neatviravo, kas jį paskatino pasitraukti nepasibaigus terminui.

"Tiesiog traukiuosi, nes 20 d. ir taip darbo sutartis baigiasi. Todėl nusprendžiau pats pasitraukti. Ačiū, viskas, komentarų nebus daugiau", – tada kalbėjo A.Gaudiešius.

Dabar paaiškėjo, kad tam veikiausiai buvo rimtų priežasčių.

Šių metų sausio pradžioje savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba pradėjo tyrimą pagal gautą skundą.

Dar prieš dvejus metus savivaldybės kontrolierė rekomendavo nutraukti subnuomos sutartį.

"Paprastai į anoniminius skundus nereaguojame. Tačiau tai – išskirtinis atvejis. Tas faktas tikrai negražus ir negarbingas. Siūlysime Kontrolės komitetui, kad pritartų mūsų planui atlikti "Senojo turgaus" auditą", – prasitarė savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė.

Automobilio nuomos viražai

Klaipėdos miesto kontrolės ir audito tarnyboje gautas skundas, kuriame pateikta informacijos apie tai, kad bendrovės "Senasis turgus" direktorius, pasibaigus automobilio "Škoda Superb" veiklos nuomos sutarčiai, toliau naudojasi tuo pačiu automobiliu.

O tai esą leidžia manyti, kad šį automobilį už likutinę vertę įsigijo jis pats ar jo artimos aplinkos žmogus.

"Siekiant patikrinti skunde pateiktą informaciją, atliktas tyrimas. Nustatyta, kad 2013 m. spalio 25 d. valdybos posėdžio metu "Senojo turgaus" vadovui leista nuomotis ir, esant galimybei, įsigyti automobilį lizingo būdu'', – rašoma savivaldybės kontrolierės D.Čeporiūtės rašte Kontrolės komitetui.

Patikrinus nuomotojo teiktas sąskaitas faktūras bei įstaigos įvykdytus mokėjimus, nustatyta, kad nuo 2014 m. kovo iki 2019 m. balandžio pagal automobilio veiklos nuomos sutartį bendrovė sumokėjo 21,4 tūkst. eurų. Suma beveik tolygi automobilio vertei.

Sudarant automobilio veiklos nuomos sutartį, tą pačią dieną pasirašyta ir atpirkimo sutartis, kurioje numatyta, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui už nustatytą atpirkimo kainą – 5,8 tūkst. eurų – bankas pirmumo teise atpirkti automobilį siūlys bendrovei, kurios duomenys neskelbtini.

Savivaldybės kontrolierė teigė, kad, sudarant nuomos sutartį, atpirkimo sutartis paprastai nebūna sudaroma, todėl tai sukėlė įtarimų.

2019 m. balandžio 19 d. "Senasis turgus" perdavė automobilį banko nurodytam atpirkėjui – bendrovei X.

O ši po 11 dienų tą automobilį pardavė bendrovei "Alkas", kurios vadovas, kaip ir "Senojo turgaus", – A.Gaudiešius.

Veiklos nuomos sutartyje nurodyta: turto likutinė vertė – 6 tūkst. eurų.

Formaliai yra nekaltas?

Kontrolierei kilo abejonių: ar automobiliu buvo naudojamasi ir reikmėms, nesusijusioms su bendroves veikla.

Įvertinus nustatytus faktus bei apskaitos dokumentus, Kontrolieriaus tarnybos nuomone, pasirinktas automobilio įsigijimo būdas nebuvo palankus bendrovei, nes įmonė vien draudimui per nuomos laikotarpį išleido 2 345 eurus, techninei priežiūrai – 4 132 eurus.

"Darytina išvada, kad bendrovės "Senasis turgus" sudarytas sandoris dėl automobilio veiklos nuomos neatitiko racionalaus, ekonomiško bei efektyvaus turto valdymo principų", – rašoma D.Čeporiūtės rašte Kontrolės komitetui.

Jame teigiama, esą A.Gaudiešius nesutiko su Kontrolės ir audito tarnybos išvadomis.

"Jis mums aiškino, kad teisės aktų nepažeidė. Formaliai pažeidimų gal ir nėra, bet yra dar sąžinė ir moralė", – kalbėjo savivaldybės kontrolierė.

Reikalavo nutraukti sutartį

Beveik prieš dvejus metus Kontrolės komitetui irgi buvo pristatyta audito ataskaita, kurioje išanalizuota, kaip Klaipėdos savivaldybėje naudojami tarnybiniai automobiliai.

Būtent tada pirmąkart ir atskleista, kad "Senasis turgus" pagal veiklos nuomos sutartį naudoja vieną automobilį, kuriuo važinėja direktorius.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad "Senojo turgaus" vadovas vadovauja dar vienam privačiam juridiniam asmeniui, bet to esą nebuvo pateikęs interesų deklaracijoje.

Be to, A.Gaudiešius, kaip "Senojo turgaus" vadovas, buvo sudaręs to paties automobilio subnuomos sutartį su savo vadovaujama privačia įmone, kurios atstove buvo nurodyta A.Gaudiešiaus žmona.

Auditoriams užkliuvo tai, kad 2017 metais 8 kartus, kai automobilis buvo naudotas ne įmonės reikmėms, išlaidos už degalus (326 eurai) buvo įrašytos "Senojo turgaus" buhalterinėje apskaitoje kaip eksploatavimo išlaidos.

Tad dar prieš dvejus metus savivaldybės kontrolierė rekomendavo nutraukti subnuomos sutartį, deklaruoti interesus ir automobilį naudoti tinkamai.

Tačiau tai nebuvo padaryta.

Kreipsis į teisėsaugą

Vakar savo tyrimo išvadas D.Čeporiūtė pateikė Kontrolės komiteto nariams.

Komitetas pritarė "Senojo turgaus" veiklos audito atlikimui ir, jei reikės, kreipimuisi į teismą dėl nuostolių atlyginimo.

"Jei miestui buvo padaryta finansinė žala, manyčiau, ją reikėtų išieškoti. Sovietinio piktnaudžiavimo reliktas, kai įmonės vadovas su svetimu turtu elgiasi kaip su savu", – posėdyje kalbėjo Kontrolės komiteto narė Alina Velykienė.

Ką šiuo klausimu mano pats A.Gaudiešius, sužinoti nepavyko, nes viešai nurodytu mobiliuoju telefonu jis neatsiliepė.

Bendrovės "Senasis turgus" valdybos pirmininkė, Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjo patarėja Genovaitė Paulikienė patvirtino, kad valdyba sprendimą dėl A.Gaudiešiaus prašymo patenkinimo turėtų priimti šiandien vyksiančiame valdybos susirinkime.

"Tiesiog traukiuosi, nes 20 d. ir taip darbo sutartis baigiasi. Todėl nusprendžiau pats pasitraukti. Ačiū, viskas, komentarų nebus daugiau", – neatviravo A.Gaudiešius.

Buvusį Senojo turgaus direktorių laikinai turėtų pakeisti jo kolega iš Naujojo turgaus – V.Karmanovas, kuris turėtų prižiūrėti abi turgavietes.

Dienraščio žiniomis, V.Karmanovas su pasiūlymu oficialiai laikinai vadovauti dar ir Senajam turgui sutiko, įmonės valdyba jį turėtų patvirtinti šiandien.

"Įmonių akcininkas – tas pats, vykdome tą pačią funkciją, tai sprendimas logiškas. Dirbsiu. O ko čia man bijoti? Pirmiausia, Senasis turgus gerokai mažesnis, pabandysiu viską išsiaiškinti, kas ten ne taip. Šiandien vyks valdybos posėdis, ir viskas turėtų būti nuspręsta oficialiai. Man pasiūlė, aš sutikau", – optimizmo nestokojo V.Karmanovas.

V.Karmanovas Senajam turgui vadovaus, kol bus išrinktas naujas direktorius.

Pagrindinė bendrovės "Senasis turgus" veikla – turgaviečių paslaugų teikimas prekybininkams, prekybinės įrangos ir patalpų nuoma, didmeninė ir mažmeninė prekyba.

Vienintelis bendrovės akcijų savininkas yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Artimiausiu metu Senajame turguje turėtų būti pradėti aplinkos tvarkymo darbai, už ES lėšas miestas ketina rekonstruoti turgaus aikštę ir prekybos paviljonus.

Šalins drebėjimo pasekmes

Senojo turgaus paviljono kapitalinio remonto projektas penktadienį pristatytas visuomenei.

Pirmojo etapo metu numatyta pakeisti stogo dangą, sustiprinti konstrukcijas, apšiltinti pamatus ir grindis, atnaujinti pačią patalpą. Bus pašalinti ir prieš 10 metų Lietuvoje vykusio žemės drebėjimo padariniai. Pastato išorę numatyta tvarkyti antrojo etapo metu.

Po rekonstrukcijos halė pasikeis iš esmės. Dizaineris Saulius Remeika pasakojo, kad patalpa bus aiškiai suskirstyta į zonas. Vienoje bus prekiaujama mėsa, kitoje – gėlėmis, daržovėmis, kepiniais.

Žuvų prekyvietė bus atskirta nuo kitų dėl čia sklindančių kvapų. Mėsos ir žuvų prekyvietėse bus įrengti išpjaustymo skyriai su šaldytuvais, kurių dabar nėra. Taip pat veiks kavinė, kepyklėlė.

„Dabar yra šiokios tokios zonos, tačiau jos bus atskirtos aiškiau. Skirtingoms prekėms naudosime visiškai skirtingus prekystalius. Skirsis jų spalva. Pagal prekių grupes bus parinktas ir apšvietimas“, – tvirtino S.Remeika.

Bus įrengtos patalpos su dušais prekeiviams, valytojos patalpa. Pastarųjų dabar taip pat nėra. Senajame turguje veiks ir viešasis tualetas, kuriuo galės naudotis miestiečiai.

Projektą rengęs architektas Vytautas Grykšas tvirtino, kad atsiras daugiau įėjimų į halę. Dabar jų yra du. Be to, patalpą bus galima pereiti skersai.

Atsigręš į senąją Klaipėdą

Pasak V.Grykšo, bus išnaudota ir antresolė. Dabar ji naudojama kaip sandėlis. Taip nuspręsta, nes norėta, kad pirmajame aukšte liktų daugiau vietos.

Vienoje antresolės pusėje bus įrengtos administracinės patalpos, kitoje bus sumontuoti įrenginiai – vėdinimo, kondicionavimo ir kitos sistemos.

Ypač didelis dėmesys bus skirtas prekyvietės dizainui. Pasak S.Remeikos, iš pradžių buvo du variantai. Svarstyta rinktis skandinaviškąjį arba šiltesnį stilių, turintį aliuzijų į Mėmelio architektūrą.

„Po diskusijų apsispręsta atsigręžti į senąją Klaipėdą. Sukurti turgų, kuris atspindėtų senamiesčio dvasią, nebūtų lyg koks svetimkūnis“, – tvirtino dizaineris.

Senojo turgaus dizainui išrinktos spalvos, būdingos Klaipėdos senamiesčiui. Net iškabas siūloma rašyti gotiniu šriftu, kuris siejamas su Mėmeliu. Grindų plytelės išrinktos rudos – molio spalvos. Prekystaliai net turi čerpių stogus, kurie būdingi senamiesčio pastatams.

„Arkos – vienintelis architektūrinis dalykas, kuris liko halėje“, – teigė dizaineris.

S.Remeika pabrėžė, kad Senojo turgaus halėje norima sukurti mažą miestą, kuris nebūtų monotoniškas, nuobodus.

Nori pradėti pavasarį

Senojo turgaus direktorius Arvydas Gaudiešius pasakojo, kad halėje bus 12 vietų šviežios mėsos prekeiviams, žuvų turgavietėje – 8, gėlių – 8, 18 vietų bus universalios su šaldymo vitrinomis, 12 – be pastarųjų. Prekybos vietos numatytos ir ūkininkams, prekiaujantiems pieno produktais.

Pasak vadovo, skaičiai pasirinkti neatsitiktinai. Atlikta analizė, kad vietų neatsirastų per daug.

„Pasirinkome optimalų variantą. Jei reikės, galėsime keisti“, – tvirtino direktorius.

A.Gaudiešius vylėsi, kad vėliausiai iki sausio 15-osios bus gauti visi reikalingi leidimai darbams. Remontą norima pradėti kovą ar balandį. Svarstoma, ką daryti su prekeiviais rekonstrukcijos metu.

„Turime kelis variantus. Pagal pirmąjį darbai iš pradžių vyktų vienoje, o paskui kitoje halės pusėje. Taip pat galvojame pirkti modulinius namelis, iš kurių būtų prekiaujama. Tačiau tokiu atveju turime turėti sutartis su prekybininkais. Juk nameliai kainuoja. Tačiau kol kas kai kurie prekybininkai nežino, ar prekiaus, ir nenori pasirašyti sutarčių“, – komentavo vadovas.

Skaičiuojama, kad atnaujinti paviljoną atsieis 900–950 tūkst. eurų. Tikslūs skaičiai paaiškės po konkurso. A.Gaudiešius neslėpė, kad atnaujinus salę vietų kainos brangs.

„Juk yra skirtumas, ar dirbi apsivilkęs tris paltus, ar geromis sąlygomis. Atitinkamas yra ir mokestis. Aišku, pastarasis už vietą drastiškai kilti neturėtų. Mums svarbu išlaikyti prekeivius. Mums jie reikalingi“, – pabrėžė direktorius.

Klaipėdos mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė informavo, kad savivaldybė ruošiasi atnaujinti ir pagrindinę turgaus aikštę. Darbai turėtų prasidėti kiek vėliau nei pastato remontas.

Kitą savaitę pirkėjų laukia smūgis – nuo liepos 1-osios prekybininkai neprivalės kainų nurodyti senąja valiuta. Kas kiek brango po euro įvedimo, dienraštis "Klaipėda" išsiaiškino palyginęs kai kurias šių ir praėjusių metų turgaus prekių kainas.

Krapai – dvigubai brangesni

Pasižvalgius po uostamiesčio turgavietes kai kurių prekių kainos šiemet gali šokiruoti – už tuos pačius produktus prašoma kone dvigubai daugiau, o tai reiškia, kad pernai išleidus litą šiemet teks krapštyti eurą.

Šį savaitgalį turguje apsipirkinėjusi klaipėdietė itin nustebo, kai už šviežių krapų ryšulėlį senyva pardavėja paprašė 60 euro centų (2,07 Lt).

"Kai kur už ryšulėlį prašoma net vieno euro. Netoliese prekeivė pardavinėjo sveriamus žalumynus. Toks pat ryšulėlis, tik pasvertas ant svarstyklių, man atsiėjo 28 euro centus, o tai yra 96 lietuviški centai", – pasakojo moteris.

Klaipėdietė išgirdo kitų pirkėjų liudijimų, kad tokios močiutės net gudrauja, pirkėjams siūlydamos itin brangius esą sode užaugintus žalumynus, o iš tiesų juos įsigyja iš čia pat prekiaujančių perpardavinėtojų.

Skirtumas tik tas, kad krapus ar salotas jos perriša savo siūleliu ir prašo dvigubai brangiau.

Pomidorų daigas – 3,45 lito?

Šis pavasaris kainomis pribloškė nepatyrusius daržininkus. Turguje išvydę agurkų ar pomidorų daigų kainas daugelis sodininkų net žagtelėjo.

Pomidorų daigai šiemet šoktelėjo iki kosminių aukštumų – net 50–60 euro centų, o kai kur net iki vieno euro. Senąja valiuta pomidorų daigas šiais metais atsiėjo nuo 1,73 iki 2,07 lito. Pavėlavusiems sodininkams paskutinius pomidorų daigus teko pirkti net už 3,45 lito.

"Klaipėdos turgavietėse neradau pomidorų daigų, važiavau į Gargždus, tačiau ir ten tas pats. Kosminės kainos, juk į šiltnamį reikia mažiausiai 10–15 daigų, jei didesnis, ir dvi dešimtis susodinsi. Tai kokia užsiaugintų pomidorų kaina šiemet bus, jei tiek pinigų daigams išleisiu?" – pasakojo klaipėdietė Dalia.

Moteris prisiminė, kad praėjusiais metais už daigą mokėjo 80 lietuviškųjų centų, vadinasi, šiemet jų kaina šoktelėjo kone trigubai.

"Daugiau nei litą nesu sumokėjusi. Sesuo stebėjosi pajūrio kainomis, nes Tauragėje pomidorų daigas kainavo 30 euro centų", – pastebėjo moteris.

Ji nusistebėjo ir salotų kainoms. Šiemet Gargždų turguje salotų ryšulėlis kainuoja 50 euro centų, o tai yra 1,72 lito.

Šaltibarščiams – 5 eurai

Klaipėdietis Algirdas, kurio šeima itin mėgsta šaltibarščius, konstatavo itin jam liūdną žinią.

"Jei anksčiau šaltibarščių puodą pagamindavau už 5 litus, dabar man reikia 5 eurų", – rėžė kulinaras.

Rodos, tik centus kainuojančius produktus perkantis vyras atidžiai sukalkuliavo patiekalo kainą ir priėjo išvados, kad šiemet brango visi produktai.

Klaipėdos turgavietėse salotų ryšulėlis kainuoja apie 30 euro centų, taigi senąja valiuta tai viršija vieną litą.

Šviežių ridikėlių ryšulėlis kainuoja nuo 50–60 euro centų (1,72–2,07 Lt), svogūnų laiškų ar krapų sauja pirkėjui atsieis nuo 30 euro centų (1,04 Lt) iki pusės euro.

Lyginant su praėjusių metų birželio mėnesio kainomis, matyti, kad ridikėlius pernai pirkome po 1,2–1,5 lito už ryšulėlį. Tokias kainas nurodo uostamiesčio Naujasis turgus. Už salotas pernai mokėjome po litą už gerą saują.

Pernai špinatų ryšulėlis kainavo du litus, kaip ir rūgštynių, kalendrų ar garžgrasčių sauja. Šiemet sodo rūgštynės ir tie patys žalumynai kainuoja eurą.

Klaipėdos senajame turguje už šviežių morkų ryšulėlį šiemet prašoma 80 euro centų (2,76 Lt). Agurkų kilogramas parduodamas už 1 eurą, o pomidorų galima gauti už 1,3 euro (4,49 Lt).

Naujojoje turgavietėje pomidorų kaina už kilogramą prasideda nuo 1,6 euro (5,52 Lt). Gargždų turguje pomidorai kainuoja nuo 1,5 iki 2,5 euro (iki 8,63 Lt).

Pernai tame pačiame turguje už pomidorus buvo prašoma 4,5 lito už kilogramą.

Bulvės atpigo

Tačiau yra produktų, kurie pernai buvo itin brangūs – už bulvių kilogramą Naujajame turguje buvo prašoma 0,8–1,2 lito, o šiemet jų kaina prasideda nuo 52 lietuviškų centų, o tai yra 15 euro centų.

Tačiau 2013 m. liepos 3-iąją už šviežių bulvių kilogramą klaipėdiečiai mokėjo vos du litus, kai šiemet tenka mokėti eurą.

Dviem litais atpigo ir kiaulienos šoninė, kuri pernai kainavo 12 litų už kilogramą. Šiemet už ją prašoma nuo 10 litų. Dviem litais atpigo ir kiaulienos kumpis.

O štai ūkininko sodyboje užauginti viščiukai pabrango, tiesa nedaug – vienu litu.

Brango šviežios menkės. Nuo 3 iki 3,45 lito pabrango rauginti agurkai.

Už žiedą – euras

Gargždų turguje kainos pirkėją gali dar labiau nustebinti. Šviežios bulvės čia kainuoja eurą, o pernykštės – 35 euro centus. Česnakai – 0,80 euro, lenkiški – 0,35 euro.

"Salotų ryšulėlis kainuoja 40–50 euro centų. Pernai salotos tiek pat – tik litais kainavo. Oi, mes čia Gargžduose kaip Europos Sąjungoje gyvename – lyg europinius atlyginimus gautumėme", – juokavo įmonės "Gargždų turgus" vadovė Danutė Jonikaitė.

Pirmosios braškės Gargžduose kainavo 8 eurus (27,6 Lt), po to po 7, o dabar – 4 eurai.

Lietuviškųjų braškių kaina šį savaitgalį turguje svyravo nuo 2,5 (8,63 Lt) iki 3,45 euro (12 Lt).

Pernai tuo pačiu metu lietuviškos braškės Klaipėdoje kainavo 8 litus, o šiemet jau 8,63–12,08 lito.

"Tačiau yra tokių prekybininkų, kurie viską po eurą parduoda. Už bijūno žiedą šiemet prašoma euro. Ar galite įsivaizduoti, jog atėjo tokie laikai, kad už gėlės žiedą 3,45 lito reikia mokėti?" – stebėjosi D.Jonikaitė.

Moters žodžius patvirtino gargždiškė, kuri šį savaitgalį džiūgavo už du eurus nusipirkusi 7 nepradėjusius skleistis bijūno žiedus.

"Juk bijūnai kainuodavo po 50 lietuviškų centų. Kitos pardavinėjo ir po 20 centų senąja valiuta. Vyresnio amžiaus žmogui ar lėtesnio mąstymo pirkėjui gali nutikti taip, kad jis iš turgaus pareis tuščia pinigine. Va kaip tas euras mums atsirūgs", – pastebėjo D.Jonikaitė.

Pašnekovė tikino, kad ir pati liko nusivylusi turgaus pirkiniu.

"Pirkau 10 kopūstų daigų. Anksčiau už dešimt daigų tekdavo mokėti du litus. Šiemet jau buvo prašoma vieno euro – trijų su puse lito. Labai nusivyliau, nes nė vienas daigas neprigijo, teko išmesti", – prasitarė D.Jonikaitė.

Brango paslaugos

Sodybas turintys klaipėdiečiai tikina, kad jiems brango įvairiausios paslaugos. Už pievos nušienavimą anksčiau be darbo sėdintys sodininkai prašydavo 4 litų. Šiemet už tą patį 15 minučių darbą prašoma 4 eurų.

Įsibėgėjusi šienapjūtė į aukštumas iškėlė ir kitas paslaugas. Stambesniems ūkininkams savo paslaugas siūlantys kaimiečiai nustebino net visko mačiusius žemdirbius.

"Girdėjau, kad už vieno šieno ritinio įkėlimą į priekabą vienas žmogelis Klaipėdos rajone paprašė 3 eurų. Anksčiau keltuvu jis tą darbą atlikdavo už 3 litus. Brangiausiai pernai buvo mokėta 5 litai už vieną ritinį. Paslauga pabrango tris su puse karto", – stebėjosi D.Jonikaitė.

Moteris tikina, kad sunku kaime rasti žmogų, kuris už padorią kainą apartų bulves.

Prieš Jonines – šokas

Viena klaipėdiečių šeima, palyginusi uostamiesčio ir Ukmergės turguje vyraujančias kainas, liko visiškai priblokšti.

"Šiais metais uostamiesčio turguose tikrai pabrango įvairių gėlių daigai ir krepšeliai su balkoninėmis gėlėmis. Svyrančių surfinijų vazonas dabar kainuoja 3,5 euro. Tai yra apie 12 litų. Pernai toks pat kainavo apie 10 litų. O štai Ukmergėje gyvenanti mama papasakojo, kad turguje tų pačių surfinijų kaina šoktelėjo iki 10 eurų. Kur matyta, kainuoja tiek pat, tik eurais", – nustėrusi pasakojo klaipėdietė.

Prieš Jonines paparčių Ukmergės turguje ieškojusi moteriškė taip pat liko pasipiktinusi, nes taip ir neparuošė bičiulei Janinai įspūdingos gėlių puokštės. Moteris anksčiau papartį įsigydavo už 4 litus.

"Šiemet jo kaina – 11,9 euro. Tai juk per 41 litą!" – motinos pasakojimu stebėjosi klaipėdietė.

Tagečių, kitaip vadinamų serenčiais, daigas Ukmergėje kainuoja 30 euro centų.

"Kaina viršija litą, o pernai perpus pigiau buvo. Agurkų daigai parduodami po 1,5 euro. Nors ir su žiedais daigai, tačiau tikrai neverti 5,2 lito, juk pernai už agurkų daigus mokėjome 50–60 lietuviškų centų", – prisiminė klaipėdietė.

Kainos dar kils?

Naujojo turgaus vadovas Viačeslavas Karmanovas spėjo, kad nuo liepos prekybininkai gali pradėti dar labiau branginti savo prekes.

"Mūsų įmonė pasirašė memorandumą, kuriuo įsipareigojome, kad kainos turguje bus sąžiningai perkalkuliuotos iš lietuviškos valiutos į eurą. Tačiau po liepos 1-osios kainos gali kilti. Jau dabar pastebima, kad kanos po truputį kyla", – kalbėjo V.Karmanovas.

Brangiau net bažnyčioje

Tuo, kad po euro įvedimo kainos išliko tokios pat, tiki tik valstybės galvos. Kainos augo, ir tai gali patvirtinti bet kuris atidesnis pirkėjas.

Aiškiausias kainų šuolis pastebimas paslaugų srityje.

"Ilgų plaukų dažymas kirpykloje, kurioje lankausi dešimt metų, iki euro įvedimo man kainuodavo nuo 55 iki 60 litų. Maksimalios kainos kirpėja prašydavo už papildomas paslaugas – šviesių sruogelių dažymą. Po euro įvedimo už tą pačią paslaugą moku 20 eurų, o tai yra 69 litai", – dienraščiui skundėsi klaipėdietė Monika.

Kita pirkėja tikino, kad pernai birželį moteriškas basutes jai pavyko nupirkti už 100 litų, o šiemet šio apavo kaina šoko iki 50–60 eurų, o tai viršija 200 litų sumą.

"Iš tiesų, kirpyklos paslaugos labai pabrango. Kaip ir daugelis kitų paslaugų. Nors turgaus kainos itin nesikeitė, tačiau reikia pastebėti, kad pabrango net bažnyčios paslaugos. Anksčiau per mišias užtekdavo paaukoti du litus, o dabar jau gėda mažiau nei eurą duoti. Nieko nepadarysi, teks prisitaikyti", – ironizavo Senojo turgaus vadovas Arvydas Gaudiešius.

Metų kuriozu galėtų būti pavadinta situacija, susiklosčiusi pačiame uostamiesčio centre – paaiškėjo, kad senamiestyje iš klaipėdiečių rinkliavą už automobilių stovėjimą ėmusi įmonė "Senasis turgus" tai darė neteisėtai. Įmonė įpareigota išardyti kelio užkardą ir į turgaus aikštę leisti laisvai įvažiuoti bet kuriam miestiečiui.

Nurodė griauti atitvarą

Virs ar nevirs patekimą į turgavietę ribojantis įrenginys, išaiškės šį penktadienį. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyrius turgavietės administraciją įpareigojo pašalinti visas kliūtis ir nežada nuolaidžiauti. Jei įpareigojimo nebus paisoma, žadama kreiptis į policiją.

"Nebent jie pateiktų dokumentus, kurių pagrindu turėtų teisę užtverti miestui priklausančią gatvę. Tačiau aš tokio atvejo neatsimenu, kad kas nors turėtų tokius įgaliojimus, kurie leistų štai taip šeimininkauti valstybinėje žemėje", – situaciją komentavo Nacionalinės žemės tarnybos
Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėja Saulenė Narkuvienė.

Jei ne šios tarnybos susidomėjimas aiškinantis vieno gyventojo, kuris negalėjo laisvai patekti į savo nuosavybę, skundą, uostamiestyje ir toliau patyliukais būtų renkamas mokestis už automobilių stovėjimą turgavietės teritorijoje ir niekas nebūtų susimąstęs, kodėl miesto centre kažkam leista perkirsti miesto gatvę užkardu.

"Turgavietės administracija pateikė tik savivaldybės registruotų pastatų dokumentus, jiems priklauso ir žemė po šiais pastatais. Nuomos teise valdoma ir teritorija, kur pastatyti turgavietės prekystaliai, o štai ten, kur šiuo metu yra automobilių stovėjimo aikštelė, žemės sklypas nėra įregistruotas", – aiškino S.Narkuvienė.

Ginčas kilo dėl Sinagogų gatvės, kuri, kirsdama Galinio Pylimo gatvę, oficialiai driekiasi iki pat įmonės "Senasis turgus" paviljono laiptų. Turgavietės užkardas kerta gatvelę kone pusiau, o jos pabaigoje ir yra automobilių stovėjimo aikštelė.

Dvi valandos – litas

Pasak Nacionalinės žemės tarnybos, šioje gatvėje jokia akcinė bendrovė, net jei ji priklauso savivaldybei, neturi teisės apriboti laisvo žmonių judėjimo ir prašyti pinigų, kertant užkardą.

"Buvo tikinama, esą šis užkardas nenaudojamas, neva jis yra visuomet pakeltas. Tačiau tai netiesa. Stovėjo mūsų specialistai ir stebėjo situaciją. Na ir kas, kad pakeltas, juk yra gyvas užkardas – stovi moteriškė ir renka mokesčius. Mes esame Lietuvos piliečiai, niekas negali rinkti pinigų gatvės viduryje. Jei yra savivaldybės nustatytos taisyklės ir turi būti renkama rinkliava, tegul stato vadinamąjį parkomatą ir renka po tris litus už valandą", – pastebėjo S.Narkuvienė.

Įmonė "Senasis turgus" šiais metais prasiplėtė savo valdas, automobilių aikštelę nuo Pilies gatvės pusės atriboję gėlynais. Klombos išdygo Turgaus aikštės teritorijoje, skersai horizontaliojo eismo juostų ženklinimo.

Atsiribojus klombomis, turgavietėje susiformavo nemaža aikštelė ir joje nuspręsta iš klaipėdiečių rinkti mokestį už automobilių stovėjimą. Už dvi valandas imamas vieno lito mokestis. Tai yra kur kas pigiau nei šioje miesto teritorijoje numatyta 3 litų rinkliava už valandą.

"Pagal detalųjį planą, čia lyg ir yra suformuota automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau žemės sklypas nėra įregistruotas", – planavimo dokumentus komentavo S.Narkuvienė.

Prašo įteisinti postą

Įmonės "Senasis turgus" vadovas Arvydas Gaudiešius aiškino, kad ne jis statė užkardą ir šalia jo esantį sargo namelį, tad šio įrenginio teisėtumo klausimas esą turėtų būti pateikiamas buvusiems įstaigos vadovams.

"Ne pirmus metus jis čia stovi. O mes prašome savivaldybės įteisinti daugelį metų esantį postą. O kadangi turgui priskirta funkcija rinkti rinkliavą už stovėjimą, mes toje vietoje ir renkame rinkliavą. Mes ją renkame už automobilių stovėjimą Turgaus aikštėje ir kitose turgavietei priskirtose teritorijose", – sakė įmonės vadovas.

A.Gaudiešius tvirtino, kad kol kas posto su užkardu negriaus, nors ir yra įpareigotas tai padaryti iki spalio 10-osios.

"Niekas funkcijos rinkti rinkliavą mums nepanaikino. Teks ieškoti kitų būdų. Įmonės valdyba turės nuspręsti. O kol kas čia pučiamas muilo burbulas. Ir kur visi buvo dešimt metų? Kodėl niekas nesprendė šios problemos? Aš detektyvo čia neįžvelgiu", – piktinosi A.Gaudiešius.

Turgaus vadovas patikino, kad užkardas nuleidžiamas tik tuo metu, kai reikia riboti transporto priemonių skaičių turgaus teritorijoje. Esą klaipėdiečių laisvė nėra varžoma.

Tačiau "Klaipėdos" žurnalistai, panorę automobiliu Sinagogų gatve važiuoti iki pat turgaus administracijos, buvo sustabdyti prie posto budėjusios moters. Tai byloja, kad joks pašalietis neturi šansų be mokesčio įvažiuoti į šią miesto dalį.

A.Gaudiešius mėgino gražbyliauti ir įtikinėjo, kad laisvo judėjimo niekas netrukdo.

"Važiuokite. Prašau. Bet kas būna, kai transporto susirenka tiek daug, kad užsikemša visa teritorija? Mes tik tai reguliuojame", – kalbėjo įmonės vadovas.

Nori dalies gatvės

Paaiškinęs, kad turgus sunkiai galėtų funkcionuoti, jei iš šios teritorijos būtų išbraukta Sinagogų gatvė, A.Gaudiešius pripažino, kad miesto gatvėje įmonės administracija neturi teisės šeimininkauti.

"Funkciją rinkti rinkliavą už automobilių stovėjimą delegavo įmonės valdyba. Būdamas administracijos vadovas privalau rinkti rinkliavas. Aš tik dabar sužinojau, teisėtai ar neteisėtai buvo tai daroma. Kreipiausi į savivaldybę ir laukiu išaiškinimo, kaip elgtis", – tikino A.Gaudiešius.

Įmonės vadovas mano, kad planas problemą spręsti perkeliant postą arčiau turgavietės paviljono pačios bėdos neišspręs.

"Gatvė čia lyg jau ir baigtųsi, bet jei paliksime laisvą įvažą į turgavietę, joje nebus tvarkos. Pro šiuos vartus galima patekti ne tik į automobilių stovėjimo aikštelę, bet ir į galinį kiemą, esantį už kitų turgavietės pastatų. Dviejų postų niekas nestato, juk  bute dviejų durų niekas neįrengia", – svarstė turgaus vadovas.

Įmonės vadovas tikino, kad ateityje gatvės aplink turgavietei išnuomotas teritorijas bus panaikintos, – čia numatyta įrengti tik takus pėstiesiems.

Sužinojo, kur baigiasi gatvė

Klaipėdos savivaldybėje ne vieno skyriaus valdininkai aikčiojo išgirdę klausimą, kur baigiasi Sinagogų gatvė ir kas joje turi šeimininkauti.

Turto skyriaus vedėja Genovaitė Paulikienė aiškino, kad tik įmonės vadovas turi atsakyti už tai, kas vyksta jo teritorijoje, nors "Senasis turgus" ir yra savivaldybės įmonė.

Savivaldybės Geodezijos ir GIS skyriaus vedėjas Vytautas Nausėda, paanalizavęs miesto žemėlapius, net žagtelėjo išvydęs, kad Sinagogų gatvė driekiasi iki pat turgavietės vidurio.

"Oho. Ir tiek metų niekas nepamatė? Taip, Sinagogų gatvė susijungia su Turgaus aikšte. Aikštė taip pat yra gatvė, juk joje yra adresai. Aikštės pavadinimas kilęs iš gatvės plėtinio. Juk net krantinė gali būti gatvė, kaip ir skersgatvis ar aklagatvis. Na, taip, iš tiesų užtvertos dvi gatvės", – kalbėjo G.Nausėda.

Savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus aiškino, jog nėra net girdėjęs, kad turgaus administracija būtų užtvėrusi kokią nors miesto gatvę.

"Aš tik žinau, kad dalis aikštelės jiems yra atiduota. O užkardai turi būti įrengiami laikantis įstatymų. Kiek žinau, parengta nauja tvarka dėl tokių užkardų rengimo. Nežinau, kiek metų šis užkardas yra. Aš galiu atsakyti tik už savo sritį, ką daro turgus, aš nežinau. Negaliu atsakyti, ar turgus gali rinkti mokestį už automobilių stovėjimą. Mano galva, jie negali rinkti rinkliavos, nes ši funkcija priskirta kontroliuoti įstaigai "Klaipėdos keleivinis transportas", – į klausimus atsakinėjo R.Mockus.

Rojus norintiems užsitverti

Viešosios tvarkos skyriaus Administracinių pažeidimų tyrimo poskyrio vedėjas Marius Pankevičius tikino, kad administracijos direktoriaus pasirašytame įsakyme numatyta tvarka, kuri leis paprasčiau įsirenginėti užkardus.

"Privačiose, nuomojamose arba kitu teisėtu pagrindu suteiktose kitiems asmenims teritorijose eismo ribojimo priemonių įrengimą ir priežiūrą inicijuoja patys teritorijų savininkai. Jie parengia ir suderina eismo organizavimo projektą su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuru ir tik informuoja savivaldybę apie tai", – apie naują tvarką kalbėjo M.Pankevičius.

Komentaras

Judita Simonavičiūtė

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė

Man neteko girdėti apie šią situaciją, nors puikiai žinau, kur Klaipėdoje yra Sinagogų gatvė. Tačiau spėju, kad Nacionalinė žemės tarnyba įsigilino į problemą. Jei įmonės vadovas yra įpareigotas, jis turi tai vykdyti. Jei nesutinka su sprendimu, jis gali bylinėtis. Manyčiau, kad valstybinė institucija įvertino, kad kažkur yra pažeidimų ir juos reikia šalinti. Tai, kad įmonės vadovas sako, jog negalės vykdyti funkcijų, yra suprantama. Senasis turgus yra tarp savivaldybės, valstybės ir privačių interesų, ir kai kurie dalykai yra sunkiai įgyvendinami. Bet tam ir yra valdyba, administracija, ji ir turi spręsti tokias bėdas ir privalo rasti būdus, kaip vykdyti funkcijas laikantis įstatymų. Aš kol kas nežinau, ar šiai įstaigai savivaldybė pavedė rinkti rinkliavą už automobilių stovėjimą, ar jie patys nusistatė rinkliavą. Tačiau viską išsiaiškinsiu.

Senasis turgus bandys parduoti nereikalingą turtą, o gautus pinigus ketina investuoti į plėtrą. Jau prieš kurį laiką yra parengta Senojo turgaus vizija, jai įgyvendinti reikia maždaug 5 mln. litų. Dalį šių pinigų turgaus vadovybė ir tikisi surinkti išparduodama nenaudojamą turtą.

Turto savininkė yra savivaldybė, nes jai ir priklauso bendrovė Senasis turgus. Valdžia pritarė siūlymui išparduoti nenaudojamus turgaus pastatus.

Šiuo metu turto vertintojai pagal dabartinę rinkos kainą nustatinėja galimą objektų kainą.

„Šiandien kalbame apie 3 statinius“, – teigė Senojo turgaus direktorius Arvydas Gaudiešius. Planuojama parduoti porą nenaudojamų sandėlių prekybos bazėje, esančioje Šilutės pl. Bendras sandėlių plotas siekia maždaug 1 tūkst. kv. m.

Svarstoma parduoti ir nebaigtos statybos pastatą visai šalia turgavietės, tačiau dėl jo kyla sunkumų.

„To pastato griaučiai egzistuoja daugiau nei 30 metų, tačiau Registrų centre negalima atrasti jokių dokumentų“, – problemą įvardijo A.Gaudiešius.

Registrų centro darbuotojai vadovą esą tikino, kad šio objekto dokumentų galimai net ir nebuvo. Nerandama nei techninio pastato projekto, nei leidimų statybai.

„Žinote, įkritau ne į nuvažiuojantį vežimą, o jau netgi ir į sustojusį. Procesai pasibaigę, sunku kažką atkapstyti“, – apie merdintį objektą, kurį, neaišku, ar pavyks parduoti, kalbėjo A.Gaudiešius.

Šiuo metu jau yra parengta Senojo turgaus vizija. Planuojama, kad turgus turėtų iš esmės pakeisti savo veidą.

Vykusiose kūrybinėse architektų dirbtuvėse buvo aptarta galimybė turgaus halei „uždėti“ dar vieną aukštą, daryti nedideles parduotuvėles prekiaujantiems pramonine produkcija, šalia žuvinės esančiuose plotuose įrengti specialius skyrius, pašalinti neestetiškai atrodančias tvoras.

„Žinote tokį pokštą: pirmadienį, tik neaišku, kuriais metais“, – paklaustas, kada turgavietė pradės keistis, juokavo A.Gaudiešius.

Planuojama nenaudojamą turtą parduoti ir pirmuosius Senojo turgaus pertvarkymo darbus pradėti dar šiais metais.

Ištuštėjusio Klaipėdos senamiesčio problemą padeda spręsti ir uostamiesčio švietimo įstaigos. Klaipėdos valstybinės kolegijos Socialinių mokslų fakulteto Vadybos katedra inicijavo verslumo konkursą profesinių mokyklų moksleiviams „Atgaivinkime senamiestį“.

Akcijos koordinatorė Klaipėdos valstybinės kolegijos lektorė Julija Žutautienė teigė, kad pirmą kartą tokios iniciatyvos įstaigoje imtis privertė noras senamiestį paversti gyvu.

„Be to, norime skatinti Klaipėdos moksleivių verslumą bei iniciatyvumą. Pastebime, kad vaikams trūksta bendradarbiavimo su verslininkais. Jaunimas dažniausiai turi puikių idėjų, kurioms įgyvendinti tereikia nedidelio postūmio ir pagalbos“, – sakė J.Žutautienė.

Anot jos, profesinėms mokykloms ir gimnazijoms buvo išsiųsti pasiūlymai, skatinantys atlikti užduotis ir pasiūlyti idėjas.

Iš visų gautų moksleivių iniciatyvų buvo atrinkti šeši vertingiausi projektai. Aktyviausi buvo Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos bei Palangos senosios gimnazijos mokiniai.

Jaunimas komisijai pateikė įdomių senamiesčio gaivinimo idėjų. Moksleiviai siūlė apmirusias Klaipėdos vietas gaivinti šeimoms skirtais savaitgaliais, gatvės talentų festivaliu jaunimui, organizuojamomis sporto varžybomis, gyvųjų skulptūrų parku, iš lūpų į lūpas perduodama reklama, skatinančia užsukti į Klaipėdos kavines, ar pačių miestiečių pasigamintų transporto priemonių lenktynėmis.

Vienas iš komisijos narių – Senojo turgaus vadovas Arvydas Gaudiešius, palaikydamas Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos mintį, siūlančią organizuoti sportines varžybas, moksleiviams pasiūlė patalpas. Bendradarbiauti komandą, pasiūliusią šeimų savaitgalių idėją, pakvietė ir kita komisijos narė – įmonės „Baltijos dorė" direktorė Žužuna Toleikienė.

Geriausia idėja, skatinanti Klaipėdos senamiesčio atgimimą, pripažinta Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos komandos iniciatyva rengti gyvųjų skulptūrų pasirodymus.

Dienraščio „Klaipėda“ numylėtiniais tapo komanda, pasiūliusi organizuoti jaunimui skirtą gatvės festivalį. Laikraščio atstovai moksleiviams pasiūlė bendradarbiauti skleidžiant informaciją apie renginį. Apdovanoti bei pastebėti buvo ir kiti konkurso dalyviai.

Prekeiviai sparčiai graibsto prekybos vietas kapinių prieigose. Norą jose prekiauti gėlėmis ir žvakėmis lapkričio 1-ąją – Visų šventųjų dieną ir prieš jau pareiškė daugiau nei šimtas žmonių.
Prekybos vietas prie Lėbartų kapinių administruoja Senasis turgus. Šios įmonės vadovas Arvydas Gaudiešius tvirtino, kad prekeivių aktyvumas yra panašus kaip ir praėjusiais metais.

Prašymus prekiauti gėlėmis, puokštėmis, krepšeliais, vainikais ir žvakėmis lapkričio 1-ąją pateikė apie 100 prekeivių.

Vieni nori prekiauti vos kelias dienas, kiti – ilgesnį laiką. Kai kurie prekybą žada pradėti jau nuo spalio 19-osios, tačiau didžioji dauguma – nuo spalio 25-osios. Yra žmonių, kurie Lėbartų kapinių prieigose prekiauja nuolat.

„Gauname prašymų ir stengiamės patenkinti visų norus. Klaipėdos savivaldybės Kapinių priežiūros poskyris prašo tik nedidinti vietų skaičiaus prie centrinio įvažiavimo kelio, nes tai trukdys autobusams, statyti automobilius. Svarstome leisti prekiauti aikštelėje, kuri yra kitoje pusėje. Ar taip bus, paaiškės šią savaitę“, – pasakojo A.Gaudiešius.

Joniškės kapinių prieigose yra 35 prekybos vietos. Įprastai lapkričio 1-ąją jos visos taip pat būna užimtos. Leidimus čia prekiauti išduoda savivaldybė.

A.Gaudiešius neslėpė, kad Senasis turgus norėtų administruoti ir šias prekybos vietas.

Senasis turgus pradėjo lipti iš duobės. Prekyvietės pajamos per mėnesį vidutiniškai išaugo 25 proc. Įstaiga atsisakė ir dalies darbuotojų, planuoja parduoti kai kuriuos pastatus.

Įmonės „Senasis turgus“ veikla penktadienį buvo pristatyta miesto tarybos Kontrolės komitete.

Bendrovės direktoriaus Arvydas Gaudiešius politikams pasakojo, kad pradėjo darbuotis nuo balandžio pabaigos ir rado nepatenkinamą situaciją. Per mėnesį vidutiniškai surenkama 25 proc. daugiau pajamų.

Pasak vadovo, balandį senasis turgus surinko per 59 tūkst. litų – net mažiau nei praėjusių metų tą patį mėnesį. Tada pajamos siekė apie 63 tūkst. litų.

„Matyt, vadovė prieš išėjimą buvo atsipalaidavusi“, – svarstė vadovas.

Gegužę senasis turgus surinko 101 tūkst., birželį – per 104 tūkst., liepą – beveik 102 tūkst., rugpjūtį – apie 98 tūkst. litų. Pavyzdžiui pernai gegužę buvo surinkta apie 80 tūkst., birželį – 79 tūkst. litų.

Komiteto nariai domėjosi, dėl kokių priežasčių išaugo pajamos.

A.Gaudiešius tvirtino, jog vietų nuomos kaina nesikeitė. Tačiau vykdoma didesnė pinigų surinkimo kontrolė, atsivedama naujų prekeivių.

„Žinoma, nauji prekeiviai pamatę darbo sąlygas nelabai nori čia dirbti. Sako, kai atliksite rekonstrukciją, tada kvieskite. Išlaikyti ir tuos pačius prekeivius sudėtinga“, – tvirtino vadovas.

Anot A.Gaudiešiaus, problemų kyla ir dėl darbuotojų, kurie neatostogavo po 120, 108, 160 dienų. Jis teigė, kad vyksta nuoseklus darbuotojų skaičiaus mažinimas. Anksčiau buvo 29 etatai, dabar – 21.

„Atsisakome visko, ko nereikia. Neliko direktoriaus pavaduotojos, sumažintas inspektorių, techninio personalo skaičius. Kai kas nors sulūžta, geriau samdome įmonę“, – tvirtino vadovas.

A.Gaudiešius tvirtino, kad norima parduoti ir kai kuriuos nereikalingus statinius. Valdyba davė sutikimą parduoti sandėlius, esančius Šilutės plente. Jų plotas apie 1 tūkst. kvadratinių metrų.

„Šie sandėliai nenaudojami jau kokį 15 metų. Virš durų auga berželis, kurio skersmuo apie 10 centimetrų“, – pasakojo vadovas.

Pasak jo, problemų kyla ir dėl viešo tualeto, kuris neveikia 2,5 metų. Jį svarstyta parduoti, tačiau kol kas atsisakyta, nes jam priklauso didelis žemės sklypas. Tualetas yra įrenginėjamas prekybos salėje.

A.Gaudiešius tvirtino nežinąs, ar besutiktų vadovauti tokiai įstaigai.

„Bijau žiemos. Neaišku, kaip bus su šildymu, kurio nėra. Kai kurios pertvaros griūva. Be to, žiemą mažesnės pajamos. Sprendžiame ir rekonstrukcijos klausimą“, – teigė vadovas.