„Prezidentas sako, kad ta veikla, kurią prieš mus vykdo Baltarusijos tarnybos, leidžia mums vertinti visus kertančius sieną užsienio valstybių – Rusijos ir Baltarusijos – piliečius vienodai“, – Žinių radijui teigė K. Budrys.

„(Srautus reikia – ELTA) smarkiai riboti ir mažinti, nes dabar jie yra per dideli. Ir ką sako mūsų žvalgyba ir kontržvalgyba, reikia į tai žiūrėti rimtai“, – sakė jis.

Visgi, pasak jo, priimant sprendimus dėl srautų iš Rusijos ir Baltarusijos ribojimo, būtina atskirti Baltarusijos opozicijos atstovus.

„Nelįsti prie dalykų, kurių niekas nekvestionuoja – Baltarusijos opozicijos, čia jau esančių žmonių, kurie jau turi leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, kuria šeimas. Ir nustoti juos gąsdinti baisomis pasekmėmis politinio manipuliavimo tikslais“, – pabrėžė jis.

Seimas praėjusią savaitę apsisprendė pritarti įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma dar vieneriems metams pratęsti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas nacionalines sankcijas bei sugriežtinti į šalį atvykstančių baltarusių patikrą.

Visgi posėdžio metu Seimo nariai nusprendė apskritai nesvarstyti konservatoriaus Audronio Ažubalio siūlymo, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiams suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje būtų naikinamas tuo atveju, jeigu šie asmenys daugiau kaip kartą per tris mėnesius grįžtų į savo gimtąją šalį.

Nors šis siūlymas posėdžio metu buvo pristatytas, bet reikiamas kvorumas balsuoti panorusių parlamentarų nesusidarė.

K. Budrys apie mobilizuojamų ukrainiečių grąžinimą į tėvynę: siekiant efektyvumo, reiktų regioninio sprendimo

Prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais K. Budrys sako, jog Lietuva būtų pasirengusi padėti Ukrainai susigrąžinti į šalį mobilizuojamo amžiaus vyrus, jeigu Kyjivas matytų tam poreikį. Visgi, anot jo, siekiant užtikrinti tokių politinių sprendimų efektyvumą, būtų naudinga galvoti apie regioninio lygmens sprendimus.

„Ta apimtimi ir tuo būdu, kaip Ukrainai atrodys reikalinga, mes, žinoma, su jais kalbėsime ir padėsime įgyvendinti. Čia net kalbų nėra – kaip ir kituose poreikiuose, ko reikia Ukrainai“, – antradienį Žinių radijui sakė K. Budrys, nurodydamas, jog šiuo klausimu G. Nausėda su Ukrainos prezidento Volodymyru Zelenskiu kalbėjosi ir paskutinio susitikimo Vilniuje metu.

„Keli principai turėtų būti išlaikomi – kad tai būtų reikalinga ir kad tai būtų efektyvu įgyvendinti. Mes patys tos vėliavos nekelsime ir politinės pozos iš šio klausimo nedarysime, bet tas efektyvus sprendimas reiškia, kad jis vis tiek turėtų būti bent jau regioninis sprendimas tarp valstybių – ir ne dėl to, kad mums reikėtų politiškai už rankų pasilaikyti su kažkuo ar mums vieniems nejauku, nedrąsu, bet kad tai būtų efektyvu“, – pabrėžė prezidento patarėjas.

Aiškindamas regioninio sprendimo svarbą, K. Budrys teigė, jog taip būtų užtikrintas mobilizacijos procesų efektyvumas, mat, tęsė jis, karo prievolės vengiantys ukrainiečiai sulauktų tokių pat ribojimų net ir pasitraukę iš šalies, kurioje šiuo metu gyvena.

„Jeigu įvesime griežtesnes sąlygas gyventi ir dirbti Lietuvoje Ukrainos piliečiams, kurie vengia prievolių Ukrainoje, ir jeigu (jie – ELTA) galės pervažiuoti į kaimyninę šalį ir ten tokio režimo nebus – kiek tai bus efektyvu? Tai bus daugiau imitacija“, – aiškino jis.

Tuo metu klausiamas, kaip ukrainiečių vyrų sugrąžinimas į tėvynę galėtų atrodyti praktikoje, K. Budrys nurodė, jog galimi įvairūs keliai.

„Galų gale, mes nesame to darę, tai mes negalime užbėgti už akių ir pasakyti, kad mes turime fantastišką sprendimą, kaip tai galėtų veikti“, – apibendrino šalies vadovo patarėjas.

Praėjusią savaitę Ukraina pareiškė, kad imasi naujų priemonių, kurios paskatintų šaukiamojo amžiaus vyrus grįžti į šalį.

Ukraina nustojo išduoti naujus pasus užsienyje gyvenantiems šaukiamojo amžiaus vyrams. Kol kas neaišku, kokiu mastu ir kiek laiko toks ribojimas bus taikomas.

Ukrainos vyrams uždrausta išvykti iš šalies nuo pat invazijos pradžios, yra tik kelios išimtys, leidžiančios vyrams legaliai kirsti sieną. Kai kurie vyrai pabėgo nelegaliai, kiti, gyvenę užsienyje iki 2022 m., karui prasidėjus negrįžo.

Kyjivo pajėgos mūšio lauke susiduria su sunkumais, įskaitant karių trūkumą. Daug kareivių nuo 2022 m. vasario mėnesio kovoja su mažomis pertraukomis arba be jų. Ilgai delsusi ir kritikuojama, šalies vyriausybė buvo priversta imtis naujų priemonių, kad pašauktų į kariuomenė daugiau karių ir kovotų su šaukimo vengimu.

Pasak jo, tada Seimo komisijos darbas būtų atrodęs mažiau politizuotas, skirtingai nei dabar, kai tyrimo išvados tvirtinamos likus šešioms savaitėms iki prezidento rinkimų, kuriuose perrinkimo siekia šalies vadovas Gitanas Nausėda.

F. Jansono teigimu, jeigu tyrimas būtų vykęs anksčiau, jame galbūt būtų dalyvavusi opozicija.

„Jeigu ji būtų veikusi anksčiau, galima tikėtis, kad net ir opozicija joje dalyvautų, nes tas politinis pamušalas būtų ne taip išverstas į paviršių“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas.

„Galbūt būtų diskusija, galbūt būtų kažkas, kas leistų į tą sprendimą žiūrėti kažkiek rimčiau nei į vienų rinkimų ginklą“, – pridūrė jis.

G. Nausėdos patarėjas pabrėžė, jog pirmą kartą VSD pranešėjo istorija tirta dar 2020 metais, o tyrimų žurnalistų knyga apie jos aplinkybes buvo išleista dar pernai žiemą.

Kovo pabaigoje darbą baigusi Seimo komisija išvadose konstatavo, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuomet dar kandidatui rinkimuose G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Galbūt būtų diskusija, galbūt būtų kažkas, kas leistų į tą sprendimą žiūrėti kažkiek rimčiau nei į vienų rinkimų ginklą.

Anot komisijos, G. Nausėdos aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams dėl jų esamų ar buvusių ryšių su riziką keliančiais asmenimis, bendradarbiavimo su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, baltarusiškų trąšų verslu.

Išvadose konstatuojama, kad VSD atliko tyrimą dėl galimų pažeidimų finansuojant G. Nausėdos 2019 metų rinkimų kampaniją, tačiau neteikė šios informacijos sprendimų priėmėjams ir institucijoms.

Taip pat pareiškiama, kad prezidento G. Nausėdos atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su jo duota priesaika, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Nė vienas tyrime figūruojantis asmuo sako nedarę nieko neteisėto.

Prezidentas komisijos išvadas atmetė kaip netiesą ir apkaltino parlamentarus bandymu kištis į šių metų prezidento rinkimus. STT nurodo negalinti teikti detalios informacijos apie kriminalinės žvalgybos tyrimus politikams, o VSD teigia, jog Seimo komisija viršijo įgaliojimus, darydama išvadas remiasi prielaidomis, ir nurodo svarstanti ginti savo reputaciją.

Apie svarstymus keisti VSD ir STT vadovų skyrimo tvarką: pareigūnai privalo būti maksimaliai nepriklausomi

Prezidentūra skeptiškai vertina svarstymus keisti VSD ir STT vadovų skyrimo tvarką. Šalies vadovo G. Nausėdos vyriausiojo patarėjo F. Jansono teigimu, skiriami valstybės pareigūnai privalo būti nepriklausomi, o šiuo metu veikianti tvarka yra demokratiška.

„Prezidentas siūlo (kandidatūras – ELTA) Seimui, Seimas – tvirtina. Jau demokratiškiau, turbūt, nėra kur“, – antradienį Žinių radijui sakė F. Jansonas, primindamas, jog VSD ir STT vadovus skiria prezidentas Seimo pritarimu.

„Suprantu, kad valstybės pareigūnas, kuris neatitinka tavo siekių arba tavo politinių žaidimų linijos, tau gali atrodyti blogas. Prezidento manymu, valstybės pareigūnai privalo būti maksimaliai nepriklausomi – nei nuo prezidento, nei nuo Seimo, nei nuo kažkokios valdančiosios partijos“, – teigė prezidento patarėjas.

F. Jansonas rezervuotai žiūri ir į kitus VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusios parlamentinės tyrimo komisijos siūlymus, susijusius su kriminalinės žvalgybos kontrole.

„Dalis pokyčių, kurie yra siūlomi, (...) yra labai pavojingi, nes politikai gali bandyti pertvarkyti teisėsaugos sistemą taip, kad ji būtų atvira ir viskas. Bet, vėlgi, kam atvira? Jeigu politikai žinos, kada prieš juos vykdomas koks nors sekimo veiksmas ar kažkas – visi puikiai suprantame, kad tai tik apsunkins kovą su korupcija ar kovą su piktnaudžiavimu“, – samprotavo F. Jansonas.

„Matysime, kokie tie pasiūlymai bus Seime ir apie ką bus kalba“, – pridūrė jis.

„Man tikrai kelia nerimą tas emocinis nestabilumas, kuris pastaruoju metu ištiko Vyriausybę. Kalbu ne tik apie šį atvejį, bet ir apie susikirtimus tarp atskirų Vyriausybės narių, nesitarimą su koalicijos partneriais, kurie tarsi lieka už borto. Tai gali turėti neigiamos įtakos Vyriausybės stabilumui“, – kalbėjo G. Nausėda.

Viešojoje erdvėje buvo pasirodžiusi informacija, kad A. Anušauską poste galėtų pakeisti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Tokia informacija G. Nausėda nenorėjo spekuliuoti.

„Šachmatų terminais kalbant, rokiruotė įmanoma tik tada, kai tarp karaliaus ir bokšto nėra figūrų. Šiuo atveju, ne Vyriausybė sprendžia, ar A. Anušauksas taptų komiteto pirmininku, o Seimas. Tikrai ne laikas kažkokioms drastiškiems pokyčiams. Nesame suinteresuoti naujomis emocinėmis bangomis ir norėtųsi to išvengti. Svarbiau tai, ką A. Anušauskas pasakė apie galimus korupcijos atvejus, kur galimai minimi ir tam tikri komisijos nariai. Kištis į viešuosius pirkimus yra labai rimta“, – teigė šalies vadovas.

G. Nausėda neįvardijo, apie kuriuos NSGK narius kalbama bei kokios įmonės galimai galėjo daryti įtaką viešiesiems pirkimams, tačiau sakė, kad situaciją reikės aptarti ir su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

„Bendrai galiu pasakyti, kad krašto apsaugos sistema yra mūsų saugumo ir stabilumo pamatas. Ji turi veikti ir funkcionuoti, nepriklausomai nuo politinių skersvėjų“, – kalbėjo G. Nausėda.

Paklausus, ar jį tenkino A. Anušausko darbas, prezidentas tikino, kad svarbiausi klausimai buvo susiję su Vokietijos brigados Lietuvos dislokavimu.

Valdančioji koalicija turėtų įsivertinti, ar dar gali dirbti toliau

G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad po tokių aiškiai neiškomunikuotų ir tarpusavyje neaptartų sprendimų valdančioji koalicija turėtų įsivertinti, ar dar begali dirbti toliau.

„Valdančioji koalicija turi įvertinti savo gebėjimą toliau dirbti. Be abejo, tam jie turi institucijas, kuriose galėtų suderinti savo interesus ir atsakyti į šį klausimą. Manau, tai pirmiausiai jų pačių interesas – išsiaiškinti visus neaiškumus tarpusavyje, nekelti šitų santabarbarų į viešumą ir pasakyti Lietuvos žmonėms, ar jie pajėgus toliau dirbti“, – griežtai tarė prezidentas.

Išsiaiškinti visus neaiškumus tarpusavyje, nekelti šitų santabarbarų į viešumą ir pasakyti Lietuvos žmonėms, ar jie pajėgus toliau dirbti.

„Taip, tikrai ne laikas dabar kažkokioms perturbacijoms ir drastiškiems pokyčiams, kai liko keletas mėnesių iki reguliarių Seimo rinkimų. Visi esame suinteresuoti tuo stabilumu. Bet tikrai nesame suinteresuoti kiekvieną savaitę naujomis emocinėmis bangomis, norėtume kad jų būtų išvengta“, – apibendrino G. Nausėda

Penktadienį Vyriausybės spaudos tarnyba išplatino pranešimą, kuriuo patvirtino, jog premjerė Ingrida Šimonytė gavo A. Anušausko prašymą atsistatydinti.

Šeštadienį I. Šimonytė savo feisbuko paskyroje parašė, kad krašto apsaugos ministro A. Anušausko atsistatydinimas nėra susijęs su kaip nors staiga pakitusia Lietuvos nacionalinio saugumo būkle ar neigiamomis žiniomis apie ministerijos veiklą. Pasak jos, tai yra susiję su lūkesčiu per šią kadenciją padaryti „dar daugiau ir greičiau“.

„Praėjusiais metais patikrinome apie 122 tūkst. Rusijos, Baltarusijos ir kitų šalių piliečių. Tikrinome juos per kontržvalgybinę prizmę ir pažeidumą. Tai iš jų Migracijos departamentui kaip keliantys grėsmę yra įvardinti apie 1415 asmenų“, – žurnalistams Seime per spaudos konferenciją apie naujausią grėsmių Lietuvos saugumui ataskaitą teigė D. Jauniškis.

Pasak jo, daugiausia įtarimų sulaukia į Lietuvą atvykstantys gyventi ar dirbti tie Baltarusijos piliečiai, kurie yra dirbę ar tarnavę valstybinėse Baltarusijos institucijose ar kituose režimui reikšminguose sektoriuose.

„Piliečiai, kurie kažkada yra tarnavę Baltarusijos kariuomenėje ar valstybės institucijose, valstybinėse įmonėse ar strategiškai reikšminguose sektoriuose – jie automatiškai yra keliantys tam tikrą riziką. Jiems yra pagrindas neišduoti leidimų čia gyventi ar įvažiuoti į Lietuvą“, – pažymėjo VSD vadovas.

Taip pat tarnybų akiratyje dažnai atsiduria ir nuolat tarp Lietuvos ir Baltarusijos keliaujantys asmenys, pažymi D. Jauniškis.

„Kitas aspektas – nuolat tarp šalių keliaujantys Baltarusijos piliečiai, kurie čia kelis mėnesius dirba kažkokį darbą, vėliau grįžta į Baltarusiją, kur prabūna pakankamai ilgą laiką. Žinant padidėjusį Baltarusijos spec. tarnybų agresyvumą, mums kyla mažai abejonių, kad visi šitie žmonės yra ignoruojami ir paliekami ramybėje. Mūsų įsitikinimu, prie kiekvieno jų yra prieinama specialiųjų tarnybų, kiekvienas yra bandomas ar verbuoti, ar priverčiamas įvairiais būdais teikti informaciją“, – sakė VSD vadovas.

„Matome didelį pavojų, kad taip nuteka nemažai informacijos Baltarusijos specialiosioms tarnyboms, ruošiantis ir darant kažkokius scenarijus, nukreiptus prieš Lietuvą“, – pabrėžė D. Jauniškis.

Bandė verbuoti Baltarusijos ar Rusijos žvalgyba

Vis daugiau piliečių kreipiasi į žvalgybos tarnybas ir praneša, kad juos bandė užverbuoti priešiškų valstybių pareigūnai, savo VSD direktorius.

Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje teigiama, kad Baltarusijos žvalgyba intensyvina savo veiklą prieš Lietuvą ir verbuoja į kaimyninę šalį vykstančius asmenis, bando rekrūtuoti ir diasporos atstovus. Pranešta, kad praėjusių metų pabaigoje buvo sulaikyti keli asmenys, įtariami šnipinėjimu.

Nors nepateikė detalių skaičių, kiek konkrečiai VSD gavo kreipimųsi dėl bandymo verbuoti, D. Jauniškis pažymėjo – tokių atvejų vis daugiau.

„Skaičiaus tikrai neįvardinsiu, bet jis tikrai yra nemažas“, – ketvirtadienį, pristatant viešą grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą, sakė D. Jauniškis.

Matome didelį pavojų, kad taip nuteka nemažai informacijos Baltarusijos specialiosioms tarnyboms, ruošiantis ir darant kažkokius scenarijus, nukreiptus prieš Lietuvą.

„Vis daugiau ir daugiau piliečių kreipiasi, pasakydami tuos faktus, kad jie buvo ar verbuoti pasienyje, ar buvo prie jų prieinama būnant Baltarusijoje, ar lankantis Kaliningrade. Noriu pasidžiaugti piliečių sąmoningumu ir pilietiškumu. Žmonės neslepia, ateina ir atvirai pasipasakoja“, – pasakojo VSD vadovas.

Tuo metu Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadovas Elegijus Paulavičius priminė, kad 2022 m. įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai, numatantys, jog šnipinėjimą vykdę, tačiau apie tai prisipažinę ir su šalies institucijomis bendradarbiaujantys asmenys yra atleidžiami nuo atsakomybės.

„Ką svarbiau šiandien pasakyti, kad įstatymas numato atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės tuomet, kai žmonės prisipažįsta arba pasako faktą, kad į juos kreiptasi, (jie – ELTA) verbuoti. Turbūt, čia yra ta geresnė žinia. Turbūt šiandien turėtume skatinti piliečius, kurie susidūrė su tokiais atvejais, tiesiog kreiptis tiesiogiai į VSD arba AOTD“, – kalbėjo E. Paulavičius.

Įspėja dėl provokacijų rinkiminiu laikotarpiu

Šiais metais Lietuvoje vyksiančiais rinkimais domisi valstybei priešiškos šalys, sako D. Jauniškis. Todėl, jo teigimu, labai tikėtina, kad paveikti rinkimų rezultatus bandys tiek Kinija, tiek Rusija.

„Matome labai didelį susidomėjimą rinkimais. Tiek prezidento rinkimai, tiek parlamento“, – ketvirtadienį, pristatant viešą grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą, sakė D. Jauniškis.

Anot jo, neatmestina, kad tam gali būti pasitelktos tiek informacinės kampanijos, tiek kibernetinės atakos.

„Mes matome daug rizikų: yra informacinės kampanijos ir galimai atakos prieš kritinę infrastruktūrą ar prieš transporto sektorių, siekiant sukelti chaosą rinkimų metu“, – sakė D. Jauniškis, pridurdamas, kad tokiu atveju gali būti išplatinti apgaulingi pranešimai apie padėtus sprogmenis.

„Mes galime išgirsti, kad daugelyje apylinkių yra padėti sprogmenys, taip sukeliant chaosą ir nutraukiant rinkimų procesą“, – teigė VSD direktorius.

Visgi, pasak jo, galimybe paveikti rezultatus ar sutrikdyti rinkiminį procesą šiuo metu labiausiai suinteresuota Kinija.

„Tai ypač aktualu Kinijai dėl mūsų vykdomos politikos Taivano atžvilgiu. Jiems ypač svarbu pakeisti ir turėti mažiau priešiškai nusiteikusias jėgas parlamente Kinijos atžvilgiu“, – sakė VSD direktorius.

„Rusija užsiėmusi karu Ukrainoje, tačiau neatmestina, kad informaciniai bei kibernetiniai išpuoliai gali būti vykdomi ir Rusijos“, – pridūrė jis.

2024 m. Lietuvoje vyks treji rinkimai. Lietuvos piliečiai rinks prezidentą, Seimą bei valstybės atstovus Europos Parlamente.

Ketvirtadienį Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas visuomenei pristatė bendrą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Tai jau vienuoliktoji viešas ir aštuntoji bendra abiejų žvalgybos tarnybų grėsmių ataskaita.

Dokumente apžvelgiami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais, taip pat ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai.

Lietuvos žvalgybos institucijos kiekvienais metais parengia nacionalinio saugumo grėsmių ataskaitą. Šis neįslaptintas vertinimas teikiamas visuomenei vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 ir 26 straipsnių nuostatomis.

„Situaciją vertinu labai blogai. Kaip ir savo kolegos Mariaus Matijošaičio elgesį“, – raštu Eltai atsakė A. Armonaitė.

„Nors dar nesulaukęs partijos institucijų sprendimų, M. Matijošaitis susistabdė narystę partijoje ir pasitraukė iš EP sąrašo, vakar susirinkusi partijos Valdyba aptarė situaciją ir kreipėsi į partijos Etikos komisiją. Siūlau kolegos elgesį įvertinti visu griežtumu“, – pabrėžė ji.

Visgi, nepaisant nemalonumų partijai, A. Armonaitė viliasi, jog „Skaidrinam“ akcija „atneš daugiau skaidrumo mūsų politinėje sistemoje, o visos istorijos bus pamoka tiek naujiems, tiek patyrusiems politikams“.

V. Mitalas: M. Matijošaičio argumentai dėl lėšų panaudojimo neįtikina

Seimo vicepirmininkas, Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas teigia, kad jo bendrapartiečio M. Matijošaičio argumentai dėl lėšų panaudojimo neįtikino, o parlamentaro komunikacija pasiaiškinant dėl situacijos buvo netinkama.

„Situaciją vertinu blogai, jei pats negali paaiškinti kur tas lėšas panaudojai, manau, jas reikia grąžinti“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė V. Mitalas.

„Manęs neįtikino, pažiūrėsiu kaip kolegos Etikos komisijoje ar Seime tuos dalykus nagrinės. Viena vertus, tai teisinis klausimas, ar lėšos panaudotos teisėtai, bet ir moralinis klausimas, į kuriuos svarbu atsakyti kiekvienam asmeniškai, puikiai suprantant, geriausiai suprantant, ką jis su tomis lėšomis darė“, – kalbėjo jis.

Situaciją vertinu labai blogai. Kaip ir savo kolegos Mariaus Matijošaičio elgesį.

V. Mitalas teigė, kad jo partiečio pasiaiškinimai feisbuke vėlų vakarą yra „prastas komunikacijos pavyzdys“.

Vicepirmininko teigimu, parlamentinių lėšų mokėjimo Seimo nariams klausimas galėtų būti sprendžiamas panašiu keliu, kaip savivaldybių tarybų nariams, pridedant prie atlyginimo, arba ieškant kitų sprendimų būdų.

„(...) yra gal kažkokie sudėtingesni variantai, artimiausiu metu pamatysim, ką įmanoma padaryt šitoj srity, nes suprantu, kad bus dar atvejų, kai Seimo nariams dar teks paprakaituoti aiškinantis, kur jie vieną ar kitą dalyką išleido“, – teigė jis.

Iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Seimą, visuomenininkas Andrius Tapinas pirmadienį paskelbė, kad Laisvės partijos narys M. Matijošaitis iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų pirko įvairios kompiuterinės įrangos ir garso aparatūros. Be to, patikrintos ataskaitos atskleidė, kad „laisvietis“ kas mėnesį papildomai įrangos nuomai išleisdavo beveik 500 eurų.

Pats M. Matijošaitis pirmadienį teigė, kad įranga buvo tikslingai naudojama darbui Seime. „Laisviečio“ teigimu, už tai, kas bus įvertinta kaip netikslinga įranga, jis lėšas Seimo kanceliarijai grąžins. Taip pat M. Matijošaitis nurodė po kadencijos parlamente visą pirktą įrangą jis paliksiantis Seimo nuosavybei.

Visgi, jau kitą dieną politikas paskelbė stabdantis narystę Laisvės partijoje ir pasitraukiantis iš „laisviečių“ sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose.

Į tyrimą kiek anksčiau sureagavo ir energetikos ministras, Seimo narys Dainius Kreivys. Konservatorius Seimo kanceliarijai grąžino visas nuo 2021 m. panaudotas išlaidas, mat, turėdamas tarnybinį transportą iš parlamentinių lėšų draudė savo asmeninį automobilį.

Pernai pavasarį A. Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių.

Kaip praneša partija, šeštadienį Kaune vykusiame Tautos ir teisingumo sąjungos tarybos posėdyje bei suvažiavime P. Gražulis perrinktas ir partijos pirmininku. Taip pat patvirtintas preliminarus kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašas, rinkimų programa, išrinkti nauji partijos valdymo organai, valdybos nariai.

Partijos pirmininko pavaduotojais patvirtinti Naglis Puteikis, Sigitas Karkauskas ir Ramojus Girinskas.

ELTA primena, kad Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužės 12 d.

Šiuo metu apie ketinimus siekti šalies vadovo posto paskelbė 12 pretendentų. Vienas jų – antrosios kadencijos Daukanto aikštėje siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda. Jam oficialią paramą išreiškė ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), nutarusi nekelti savo kandidato.

Kaip ir prieš penkerius metus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) iškėlė dabartinės premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) prezidento rinkimuose atstovaus parlamentaras, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Laisvės partiją – buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ – buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas, Darbo partiją – politinės jėgos pirmininkas Andrius Mazuronis.

Kaip savarankiškas kandidatas išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė. Jam paramą jau išreiškė partija „Laisvė ir teisingumas“ bei Krikščionių sąjunga.

Taip pat yra žinomi dar keturi save išsikėlę kandidatai: gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, anksčiau į LRT generalinius direktorius kandidatavęs Zenonas Andrulėnas bei naujai įkurtos partijos „Nemuno aušra“ lyderis, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Parlamentinė Lietuvos regionų partija buvo nutarusi remti Kazlų rūdos mero Manto Varaškos kandidatūrą į prezidentus. Visgi, vėliau ir kandidatas, ir pati partija persigalvojo – sprendimas, ką paremti šalies vadovo rinkimuose, bus priimtas pavasarį.

Prezidento rinkimuose nutarė nedalyvauti ir Liberalų sąjūdis, tačiau politinė jėga kol kas neparėmė jokio kito pretendento į šalies vadovus.

Teismui yra perduota baudžiamoji byla, joje P. Gražulis kaltinamas LGBTIQ atstovų niekinimu.

„Aš įsivaizduoju sąlygas, kokiomis tai (visiškas sienos į Rytų pusę uždarymas – BNS) gali atsitikti, ir aš labai noriu tikėtis, kad tokių sąlygų mums neteks išvysti“, – trečiadienį žurnalistams į klausimą, ar siena su Baltarusija gali būti uždaryta visiškai, atsakė G. Landsbergis.

Klausiamas, ar kontrolės punktų pasienyje su Baltarusija mažinimą galima vertinti kaip užsidarymą nuo Rytų, ministras atsakė teigiamai: „Manau, kad galima taip vertinti“.

Jis taip pat patvirtino, jog Lietuva apie planus uždaryti Lavoriškių ir Raigardo punktus informavo Lenkiją.

„Mes nuolat informuojam partnerius apie galimus priimti sprendimus, kol jie nėra įtvirtinti ir priimti, kol jie diskutuojami, nes nuo jų keičiasi srautai vienoj ar kitoj valstybėj. Mes esame informavę, kokiais motyvais, kokie sprendimai, ką tai gali lemti, ką mes toliau darysime“, – kalbėjo ministras.

Stabdyti prekių, transporto ir asmenų judėjimą per Lavoriškių ir Raigardo pasienio kontrolės punktus antradienį pasiūlė Nacionalinio saugumo komisija. Sprendimą dėl to priimtų Vyriausybė.

Uždarius šiuos punktus pasienyje su Baltarusija jų liktų du – Medininkų ir Šalčininkų. Lietuva praėjusių metų rugpjūtį uždarė du iš tuometinių šešių pasienio kontrolės punktų su Baltarusija – Šumsko ir Tverečiaus.

Aš įsivaizduoju sąlygas, kokiomis tai gali atsitikti, ir aš labai noriu tikėtis, kad tokių sąlygų mums neteks išvysti.

Antradienį posėdžiavusi Nacionalinio saugumo komisija taip pat pasiūlė palaipsniui mažinti reguliarų tarptautinį keleivių vežimą autobusais vykdantiems Baltarusijos ir Lietuvos vežėjams išduodamų leidimų skaičių, riboti keleivių įlaipinimą ir išlaipinimą Kenos (Kybartų) geležinkelio pasienio kontrolės punkte.

Pastaruoju siūlymu siekiama spręsti problemą, kai tranzitiniais traukiniais į Kaliningradą vykstantys asmenys išlipa Lietuvoje turėdami bet kokios Europos Sąjungos narės išduotus keliavimui Bendrijoje reikalingus dokumentus. Kenoje išlipa arba įlipa apie 13 tūkst. asmenų per metus.

Lietuvos institucijos teigia, kad komisijos paskelbtomis iniciatyvomis siekia spręsti nacionalinio saugumo, kontrabandos, tarptautinių sankcijų pažeidimų problemas.

Valstybės saugumo departamentas pernai perspėjo, kad Baltarusijos žvalgyba bando verbuoti keliaujančiuosius tarp Lietuvos ir Baltarusijos.

Vyriausybės paskelbtais duomenimis, pernai pernai per valstybės sieną su Baltarusija kelių pasienio kontrolės punktuose asmenys tikrinti beveik 3,9 mln. kartų – 25,5 proc. daugiau nei 2022 metais. 66 proc. tikrintų asmenų sudarė Baltarusijos piliečiai.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) BNS nurodė, kad pernai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirto 390 tūkst. Baltarusijos piliečių – apie 50 proc. daugiau nei 2022 metais.

VSAT teigia, kad dauguma jų turėjo Lenkijos išduotus kelionės į Šengeno erdvę dokumentus.

Lenkija taip pat yra uždariusi visus, išskyrus vieną, pasienio kontrolės punktą su Baltarusija.

Kritiką dėl Astravo atominės elektrinės G. Landsbergis vadina bandymu nukreipti dėmesį nuo nepatogios temos

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis atmeta Prezidentūros kritiką, esą Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė nesiėmė reikiamų veiksmų dėl Astravo atominės elektrinės (AAE) keliamų grėsmių. Pasak jo, tiek Lietuvos diplomatai, tiek jis pats daugybę kartų kėlė šį klausimą ir kalbėjosi apie tai su sąjungininkais.

Daukanto aikštė priminė sankcijų AAE klausimą šią savaitę. Užsienio reikalų viceministrui Jonui Survilai nurodžius, kad 2021 m. vasarą Prezidentūra nepalaikė sankcijų baltarusiškų trąšų sektoriui, šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas tikino – tokiuose pareiškimuose nutylima dalis tiesos. Anot jo, vienas konservatorių lyderių nenurodė, kad Prezidentūra ragino imtis veiksmų dėl ribojimų AAE.

Tokie prezidento patarėjo pareiškimai, G. Landsbergio nuomone, yra bandymas nukreipti dėmesį nuo esminio klausimo.

Yra toks manevras, vadinamas dėmesio nukreipimu – kai tema tampa nepatogi, tada reikia rodyti ką nors kito.

„Yra toks manevras, vadinamas dėmesio nukreipimu – kai tema tampa nepatogi, tada reikia rodyti ką nors kito“, – trečiadienį po susitikimo su prezidentu G. Nausėda žurnalistams sakė G. Landsbergis.

„Tai pavadinčiau tokio pobūdžio manevru. Realybėje jis neturi jokio pagrindo“, – pabrėžė jis.

Ministras patikino, kad tiek jis, tiek kiti diplomatai dėjo pastangas dėl sankcijų AAE įvedimo.

„Mūsų ambasadorius ir ambasados atstovai kiekviena proga kėlė Astravo klausimą – kai buvo kontekstas tam tinkamas, savaime suprantamas. Ir aš pats esu tą klausimą kėlęs daugybę kartų“, – aiškino konservatorius.

„Tema, vis dėlto, yra trąšos, sankcijos joms. Tai nebuvo lengvas sprendimas. Gerai, kad kai kurie kolegos turi gerą atmintį ir geba tų klausimų nepamiršti“, – ironiškai apibendrino jis.

ELTA primena, kad pirmadienį užsienio reikalų viceministras J. Survila teigė, jog Prezidentūros atstovai 2021 m. birželį siekė švelninti Lietuvos poziciją dėl europinių sankcijų Baltarusijos trąšų sektoriui įvedimo. Taip politikas teigė liudijo Seimo parlamentinio tyrimo komisijai, besiaiškinančiai Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją ir galimą neteisėtą įtaką įvedant ribojamąsias priemones Aliaksandro Lukašenkos režimui.

Pasak J. Survilos, spaudimą švelninti pozicijas sankcijų klausimu darė prezidento G. Nausėdos patarėjai – viena jų, vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. Klausiamas, ar tokia patarėjos laikysena susilpnino Lietuvos pozicijas, J. Survila nurodė, kad tai „nepadėjo“ tinkamam Vilniaus interesų atstovavimui.