NEAPYKANTA NUO SOFOS

Savaitgalį vienoje Vokietijos žemių, Meklenburge-Pomeranijoje, vykę rinkimai baigėsi radikalios partijos "Aternatyva Vokietijai" triumfu. Suviliojusi radikaliosios NPD, krikščionių demokratijų ir socialdemokratų rinkėjus kairiųjų dominuojamame vietos parlamente ji tapo antrąja jėga.

Šio balsavimo baigtis – tik dar vienas faktas, iliustruojantis, kad senojoje ES toliau stiprėja radikalams palankios nusivylimo nuotaikos. Nusivylimas socialine sistema, nepasitikėjimas klasikinėmis partijomis, baimė dėl griūnančio ligšiolinio palyginti ramaus gyvenimo modelio, galiausiai – akivaizdi pasaulėžiūros krizė, – visa tai išsilieja bendru nepasitenkinimu, kuriuo ir skuba pasinaudoti radikaliosios jėgos.

Situacija tarsi ir ne nauja, tačiau pabėgėlių krizės ir sudėtingos saugumo situacijos Europoje fone grėsmingesnė nei anksčiau. Po "Brexit" referendumo išblaivėjusioje Jungtinėje Karalystėje negatyviosios nuotaikos pliūptelėjo neapykanta migrantams iš Rytų Europos. Prancūzijoje nusivylimo nuotaikos (kaip byloja jau ne tik gandai, bet ir faktai, ne be finansinių srautų iš Rusijos) toliau augina Marie Le Pen populiarumą. Artimiausi svarbūs rinkimai šioje šalyje – 2017-aisiais. Norisi tikėti, kad prancūzai dar nepamiršo streso, kurį patyrė 2002-aisiais žaisdami revoliuciją. Tąkart leidę į antrąjį turą patekti Le Penų šeimos patriarchui, vėliau rinkosi iš dviejų blogybių mažesnę ir skaudama širdimi balsavo už ne ypač mėgtą Jacquesą Chiracą.  "Alternatyva Vokietijai" net privertė nuo sofų pakilti tuos, kurie ignoravo ankstesnius rinkimus 2011-aisiais: daugiau nei trečdalis atidavusių jai savo balsą anąkart išvis nebalsavo. Dar pora štrichų "Alternatyvos" rinkėjo portretui – dauguma jų vyrai (lyčių skirtumai – žymesni nei kitų partijų atveju), darbininkai arba bedarbiai, baigę realinę mokyklą.

Susirūpinę Meklenburgo-Pomeranijos rinkimų baigtimi, Vokietijos politikai paniro į svarstymus, kokia priežastis galėjo pastūmėti balsuoti už partiją, kuri tik kritikuoja, nesiūlydama jokių realių alternatyvių sprendimų ir – logiška, tačiau mums visiškai nesuprantama – net nesiekia tapti vyriausybine partija. Geriausią atsakymą, regis, jau suformulavo šmaikštieji Vokietijos apžvalgininkai. Jei žemėje, kurioje mažiausias gyventojų tankis ir kurioje mažiausia pabėgėlių, 22 proc. rinkėjų balsuoja už "Alternatyvą", vyriausybei reikėtų permąstyti ne  pabėgėlių, bet švietimo politiką.