PROFESORĖ ATSKLEIDŽIA, KAIP IŠVENGTI VĖŽIO

Kalbantis apie vėžį su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos instituto vadove profesore Elona Juozaityte, optimizmo ir vilties yra daug.

Mokslininkams atrandant naujus gydymo metodus ir tobulėjant technologijoms, onkologinės ligos įveikiamos vis lengviau.

Kalbantis apie vėžį su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos instituto vadove profesore Elona Juozaityte, optimizmo ir vilties yra daug.

– Ne kartą sakėte, kad vėžys – tai ne mirties diagnozė. Vis dėlto ši diagnozė kojas pakerta daugeliui. Patarkite, kaip gyventi, kad jos netektų išgirsti.

– Taip, vėžys – tai liga, o ne mirtis. Jos išvengti galime rūpindamiesi savimi, atsisakydami žalingų įpročių.

Sveika gyvensena – pagrindinė priemonė užkirsti kelią visoms lėtinėms ligoms. Tai seniai ir gerai žinomos tiesos. Pasaulio sveikatos organizacija primena, kad sveikata yra mūsų pačių rūpestis, ir pataria nerūkyti, vengti antsvorio, būti aktyviems, saikingai vartoti alkoholį, praturtinti mitybą įvairių vaisių ir daržovių, riboti gyvulinės kilmės riebalų vartojimą, saugotis žalingo saulės spindulių poveikio, dalyvauti gyventojų sveikatos būklės patikros programose.

– Ar vėžys gali būti įgimtas?

– Paveldimu vėžiu suserga 5–10 proc. visų onkologinių ligonių.  Net ir nustačius žmogaus genetinį polinkį vėžiui išsivystyti dar nereiškia, kad tas žmogus būtinai juo susirgs. Onkologinėms ligoms atsirasti turi įtakos žmogaus gyvensenos ypatybės, žalingi išorės veiksniai. Žmones baugina, kai šeimoje yra daug sergančių onkologinėmis ligomis. Tuomet galima rekomenduoti genetiko konsultaciją, kuris įvertins riziką sirgti ir rekomenduos reikalingus tyrimus.

– Kokie gydymo metodai yra efektyviausi?

– Onkologinių ligų gydymas yra nepaprastai sudėtingas ir kompleksinis. Neretai reikalingas ne vienas, o keli gydymo būdai, juos taiko įvairių sričių, vadinamųjų multidisciplininių komandų, gydytojai. Tokias komandas įmanoma suformuoti tik stambiuose centruose, pavyzdžiui, Kauno klinikose. Čia įdiegti modernūs diagnostikos ir gydymo metodai atveria galimybes sergantiesiems gauti visą šiuolaikinę pagalbą.

Moksliniai atradimai nuolat papildo gydytojų žinias ir sudaro galimybes efektyviau padėti sergančiam žmogui. Pavyzdžiui, Kauno klinikose įdiegta stereotaksinė radioterapija. Tai vienas iš naujausių radiochirurgijos metodų. Jis sudaro sąlygas tiksliai į taikinį nukreipti didelę spindulių dozę ir naikinti naviką sunkiai prieinamose žmogaus kūno vietose.

Pilvo chirurgų, urologų, ginekologų jungtinės komandos atlieka labai sudėtingas operacijas esant dubenyje išplitusiems navikams.

Kitas pavyzdys: ausų, nosies ir gerklės ligų specialistų, veido ir žandikaulių chirurgų junginės pajėgos sėkmingai įveikia navikus galvos ir kaklo srityje. Kepenų rezekcijos suteikia šansą išgyventi net ir esant metastazėms šiame gyvybiškai svarbiame organe. Tokių pavyzdžių Kauno klinikose galima rasti daug.

– Tai labai sudėtingos operacijos?

– Visos onkologinėmis ligomis sergančiųjų operacijos yra gana sudėtingos ir reikalauja chirurgų patyrimo. O patyrimas įgyjamas tuomet, kai daug dirbama, yra žinoma pasaulinė patirtis, operacijos derinamos su kitais vėžio gydymo būdais. Dėl to į ligonines, kuriose nėra specialistų komandos ir operacijos dėl vėžio atliekamos retai, ligoniams patarčiau nesikreipti.

– Ar naujausi gydymo metodai yra tik operaciniai?

– Ne, ne tik. Yra, pavyzdžiui, brachiterapija. Tai spindulinės terapijos rūšis, kai jonizuojančios spinduliuotės šaltinis įdedamas į naviką arba šalia jo. Neseniai Kauno klinikų onkologai radioterapeutai pradėjo taikyti galvos ir kaklo navikų brachiterapiją. Tai sudėtinga sritis, nes navikai dažniausiai auga nepalankioje vietoje, greta gyvybiškai svarbių struktūrų.

Brachiterapija taikoma ir kitų lokalizacijų navikams gydyti. Jau esame žinomi kaip prostatos vėžio brachiterapijos pradininkai Lietuvoje, sukaupę didžiausios patirties. Pradėta krūties navikų brachiterapija. Greta nuotolinės spindulinės terapijos technologijų vystymo, brachiterapija tobulėja ir diegiami nauji jos metodai.

– Pasaulyje turbūt taikomi dar modernesni vėžio gydymo metodai?

– Lietuvoje onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms gydyti taikomi visi įrodymais pagrįsti metodai. Pasaulyje atliekama labai daug tyrimų vėžio diagnostikos ir gydymo srityje. Jeigu paanalizuosime spindulinę terapiją – tyrinėjamos dalelės, protonai, kuriais dėl kitokio radiobiologinio poveikio galbūt bus galima sunaikinti gydymui atsparius navikus.
Taip pat plėtojama imunoterapija. Mokslininkai atkreipia vis daugiau dėmesio į žmogaus organizmo galimybes kovojant su liga. Bandoma atskleisti, kaip, pasitelkus organizmo savigyną, galima sunaikinti vėžį. Lygiagrečiai vystosi naviko pažinimas, analizuojamos jo savybės plisti, metastazuoti į kitus organus ir ieškoma būdų užkirsti tam kelią.

– Kaip manote, ar ateityje keisis onkologijos diagnostikoje taikomi metodai?

– Kauno klinikose įdiegta pozitronoemisinė tomografija. Šis diagnostikos metodas – vienas iš tiksliausių. Iki šiol vėžys  nustatomas ir patvirtinama morfologiškai ištyrus patį naviką. Patomorfologinis naviko ištyrimas nuolat tobulėja, į tikslesnę diagnostiką įsilieja molekulinės biologijos atradimai.

– Kokie gydymo metodai jau liko praeityje, atsiradus modernesniems?

– Liko senos technologijos.

– O chemoterapija?
– Ji išlieka kaip patikrintas gydymo būdas, užtikrinantis gerus rezultatus ir pajėgus kontroliuoti tiek ankstyvą, tiek išplitusią onkologinę ligą. Naujiena – tobulėja vaistų įvedimo technologijos. Anksčiau vaistai buvo lašinami į veną, dabar gali būti implantuojamas poodinis rezervuaras chemoterapijai realizuoti. Tai sumažina stacionarinių paslaugų poreikį, leidžia pacientui judėti vaistams lašant. Novatoriška įranga pritaikoma tam, kad ligoniai galėtų kokybiškai gyventi gydymo laikotarpiu.