VALSTYBĖS PARAMA: NEĮGALIESIEMS AR VERSLININKAMS?
Medicina tampa verslu. Apmaudu, kad iš jo kuo didesnės naudos sau stengiasi išpešti net ir neįgaliesiems skirtų ortopedijos priemonių, kurias finansuoja valstybė, gamintojai.
Kovoti yra dėl ko
"Tai dokumentas, turintis korupcijos ir kartelinio susitarimo požymių", – tvirtai rėžė bendrovės "Pirmas žingsnis" direktorius Algimantas Astrauskas.
Taip įmonės, jau 30 metų gaminančios ortopedijos techniką ir priemones, įkūrėjas įvardijo Ortopedijos techninių priemonių rinkos dalyvių etikos ir elgesio kodeksą, kuriam nepritaria ir po juo nepasirašo. Šis dokumentas sukėlė nemažai aistrų ir apnuogino problemas, su kuriomis susiduria ligoniai, neįgalieji ir jiems skirtų ortopedijos priemonių gamintojai. Pastarųjų mūsų šalyje – apstu. Žinant, kad viena įmonė per vieną mėnesį pagamina ir parduoda protezų, įtvarų ir kitų priemonių už kone trečdalį milijono eurų, galima daryti išvadą, kad verslo mašina sukasi visu tempu.
Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ortopedijos priemonėms kompensuoti per metus skiriama apie 10 mln. eurų. Nemažai primoka ir patys ligoniai. Nepaisant, kad valstybė nėra dosni, įmonės steigiasi ir tarp jų plieskiasi vis įnirtingesnė kova. Juk finansavimas vis dėlto valstybinis, užsakovai – vargšai žmonės, netekę rankos, kojos ar net kelių galūnių, iškrypusiais sąnariais, suriesti ligų. Jiems reikia protezų, įtvarų, ortopedinės avalynės ar bent įdėklų į batus. O kur dar sportininkai, nėščiosios ir visi kiti, besinaudojantys traumų ir kitomis profilaktikos priemonėmis, ortopediniais čiužiniais ir pagalvėmis patogiam miegui bei kt.
Gražių norų deklaracija
Natūralu, kad ši niša perpildyta, o pastaruoju metu tiesiog sproginėja. Ar ne dėl to stambiausių gamintojų atstovai sugalvojo Ortopedijos techninių priemonių rinkos dalyvių etikos ir elgesio kodeksą?
"Norime veikti sąžiningai ir etiškai, siekiame bendradarbiauti su valstybės institucijomis, pacientų ir verslo asociacijomis, tinkamai informuoti pacientus apie mūsų paslaugas, gaminamas ir platinamas priemones ir užtikrinti aukščiausio lygio pacientų teisių apsaugą", – rašoma dokumento įžangoje.
Tai neabejotinai intriguoja: gamybininkai kupini gerų norų, dėl kurių įgyvendinimo turi susivieniję kovoti?
Kodeksą birželio pradžioje priėmė ir patvirtino Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacija. Jos vadovė Rūta Garšvienė, buvusi "Ortopedijos technikos" akcinės bendrovės generalinė direktorė, dabar įmonėje dirbanti gydytoja konsultante, paaiškino, kad asociacijos nariais gali būti ne tik ortopedijos priemones gaminančios įmonės, bet ir gydymo bei medicinos specialistus, ortopedijos technikus rengiančios įstaigos ir fiziniai asmenys.
"Esame ne įmonių, o paslaugų teikėjų asociacija. Jos steigėja – bendrovė "Ortopedijos technika". Prie mūsų prisijungė ir specialistų draugijų vadovai. Norime apimti plačiau, veiklą viešinti ir gerinti plačiąja prasme", – pakomentavo asociacijos vadovė R.Garšvienė.
Dabar siūloma kodeksą pasirašyti ortopedijos priemones gaminančioms įmonėms. Kas nepasirašo, tas, vadinasi, dirba neskaidriai. Tai argumentas, pateikiamas medicinos įstaigoms, kurios savo pacientams rekomenduoja ortopedijos priemones ir siunčia juos pas gamintojus.
Teiginiai – dviprasmiški
"Aš savo darbe vadovaujuosi Lietuvos įstatymais ir ministro įsakymais. Man jokių kodeksų nereikia. Kaip galima teigti, kad kelių žmonių pasirašytas popierėlis būtų viršesnis už Lietuvos įstatymus? Nebent su galva būtų negerai", – piktinasi bendrovės "Pirmas žingsnis" vadovas A.Astrauskas.
Jam pritaria Šv.Luko medicinos centro, kurio viename iš padalinių gaminama ir pritaikoma ortopedinė avalynė, kolektyvas. Mokslų daktarė Viktorija Sliesoraitienė sako, kad Ortopedijos techninių priemonių rinkos dalyvių etikos ir elgesio kodeksas kelia didžiulį nerimą, nes jis nukreiptas prieš etiką ir skaidrumą veikloje.
"Kodeksas nėra teisės aktas, jame nustatomi elgesio ir etikos standartai viršija teisės aktuose nustatytus imperatyvius reikalavimus. Rinkos dalyviai turi teisę savo veikloje vadovautis aukštesniais etikos standartais nei numatytieji kodekse ir teisės aktuose", – būtent taip rašoma dokumente.
Toks teiginys, anot V.Sliesoraitienės, nesuvokiamas sveiku protu. Kaip tai vertina ir komentuoja asociacijos vadovė R.Garšvienė?
"Čia kalbama apie tai, kas teisės aktuose nėra numatyta, tai papildomi dalykai, neviršijantys jokio teisės akto. Jie reglamentuoja mūsų elgesį rinkoje", – paaiškino kodekso iniciatorė.
Nepritariantieji kodeksui kritikuoja ir kitus jo teiginius. Pavyzdžiui, tai, kad specialistais vadinami ne ortopedijos priemonių gamintojai, o sveikatos priežiūros atstovai. Neįvardijama, kuo remiantis: darbo ar autorine sutartimi, pagal individualią veiklą jiems bus atlyginama už paslaugas.
"Specialistams atlyginama už jų teikiamas paslaugas, profesinius patarimus ir rekomendacijas, taip pat gali būti kompensuojamos kelionės ir apgyvendinimo protingos išlaidos", – teigiama kodekse.
Anot Šv.Luko medicinos centro atstovės V.Sliesoraitienės, tai ne kas kita kaip medikų papirkinėjimas, kad jie proteguotų vieną ar kitą ortopedijos įmonę, kaip papirkinėja farmacininkai, kad gydytojai savo pacientams skirtų kuo daugiau jų gaminamų vaistų.
"Norėjome kodeksą priimti prieš kelerius metus, kaip priėmė farmacininkai, bet nesulaukėme pritarimo", – ir R.Garšvienė kalba apie farmacininkus.
Kas yra kas
Ortopedijos techninių priemonių rinkos dalyvių etikos ir elgesio kodekse kalbama apie produkcijos protegavimą ir platinimą.
"Parama įstaigoms, įskaitant, bet neapribojant tas, kuriose dirba priemones skiriantys specialistai, leidžiama, jeigu ji nėra teikiama kaip paskata vykdyti tam tikrų priemonių protegavimą", – tai tiksli, neredaguota citata iš kodekso.
Ko gero, kai kurias priemones proteguoti skatinama?
"Protegavimas – tai reiškinys, turintis šiek tiek negatyvų atspalvį, ne visiškai teisėtais būdais kažko prašant. Ką reiškia kodekso teiginys, kad protegavimas – kokybiniais parametrais ir paciento interesais neparemtas priemonių skyrimas ar išrašymas arba rekomendavimas pirkti, tiekti ar įsigyti priemones?" – piktinasi Vilniaus Gedimino technikos universitete daug metų docente dirbusi V.Sliesoraitienė.
Anot jos, labai klaidina ir kitas teiginys, kad gamintojas yra ortopedijos priemones gaminantis ir platinantis subjektas. A.Astrauskas juokiasi, kad gamintojai nešios skrajutes, reklamuojančias jų produkciją.
"Tai automatiškai užprogramuoja neteisėtiems veiksmams", – įžvelgia V.Sliesoraitienė ir primena faktą, kai prieš kelerius metus garsiai nuskambėjo karteliniai susitarimai tarp ortopedijos techniką gaminančių įmonių.
Korupcija nuo viršaus
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) beveik dvejus metus, nuo 2013-ųjų sausio iki 2014-ųjų lapkričio pabaigos, tyrė korupcijos riziką valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo srityje ir atliko analizę.
Išvados – pribloškiamos. Korupcijos rizika labai didelė, nes teisinis reglamentavimas jai vešėti labai palankus.
"Ribotas informacijos prieinamumas mažina vertinimo procedūros skaidrumą ir didina abejones dėl priimtų sprendimų sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis pagrįstumo. Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo srityje veikiantys subjektai – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) – delsia priimti teisės aktus, kurie galėtų sudaryti prielaidas ortopedijos techninių priemonių kainų nustatymo procedūrą padaryti skaidresnę", – rašoma STT išvadose.
Ribotas informacijos prieinamumas didina tikimybę, kad paraiškas naujo laikotarpio sutartims sudaryti pateiks tik daugiamečiai šios rinkos dalyviai, o potencialūs naujieji, galintys padidinti konkurenciją, negaus informacijos apie tai, kad bus sudaromos sutartys su Valstybine ligonių kasa (VLK) naujam laikotarpiui dėl apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis. Negana to, STT išvadose teigiama: nepakankamai aiškus teisinis reglamentavimas didina tikimybę, kad, esant asmeniniam spendimus priimančių VLK darbuotojų suinteresuotumui, kvietimai teikti paraiškas bus pateikti tik toms ortopedijos įmonėms, kurias pasirinks VLK darbuotojai savo nuožiūra.
Konstatuota ir tai, kad SAM delsia priimti teisės aktus, kurie ortopedijos techninių priemonių kainų nustatymo procedūrą galėtų padaryti skaidresnę. Tebegalioja kainos, nustatytos iki 2004 m. O kur progresyvios gamybos technologijos?
"Nepakankamai aiškus teisinis reglamentavimas didina tikimybę, kad sprendimai dėl ortopedijos techninių priemonių bazinių kainų nustatymo bus priimami ne siekiant užtikrinti kaip galimą efektyvesnį PSDF biudžeto lėšų naudojimą organizuojant valstybės paramą ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti, bet siekiant patenkinti konkrečių ortopedijos įmonių atstovų ir kitų suinteresuotų asmenų interesus. Esant tokiai situacijai didėja tikimybė, kad apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu nebus sudarytos sąlygos gauti valstybės paramą įsigyjant technologiškai pažangias ortopedijos technines priemones, ortopedijos įmonėms nebus paskatos investuoti į įrangą ir medžiagas technologiškai naujoms ortopedijos techninėms priemonėms gaminti", – konstatuojama STT išvadose.
Nustatyta ir tai, kad iš PSDF biudžeto yra apmokamos paslaugos, kurios suteiktos nesant būtinybei, vadovaujantis principu, kad nepakenks, arba iš viso nebuvo suteiktos.
"Atliekant korupcijos rizikos analizę gauta informacija, kad kai kuriuose globos namuose visos išduotos pagal užsakymą pagamintos ortopedijos techninės priemonės buvo pagamintos vienoje ortopedijos įmonėje, o daugumai globos namų gyventojų buvo išduota analogiški ortopedijos technikos priemonių "rinkiniai", sudaryti net iš penkių ortopedijos techninių priemonių (du kelio įtvarai, krūtinės juosmens įtvaras, pora ortopedinės avalynės). Pažymėtina, kad VLK vykdytų kontrolės procedūrų metu buvo nustatyti ir tokie atvejai, kai globos namų administracija vietoje negalėjo parodyti nė vieno globos namų gyventojo, kuris turėtų jam išduotą ortopedijos techninę priemonę, nors, PSD kompiuterizuotos informacinės sistemos "Sveidra" duomenimis, ortopedijos techninės priemonės buvo išduotos daugumai globos namų gyventojų", – rašoma STT išvadose.
Svarbiausia – sąžiningumas
Ar reikia daugiau faktų? Nepaisant STT išvadų, buvusi tvarka nesikeičia. Medicinos darbuotojai, apie kurių įdarbinimo nepagrįstumą konstatuojama STT medžiagoje, bandomi įteisinti Ortopedijos techninių priemonių rinkos dalyvių etikos ir elgesio kodeksu. Juk jie – garantas, kad siųs savo pacientus į konkrečią ortopedijos įmonę.
Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijos vadovė R.Garšvienė patvirtina, kad sudaromos sutartys su gydymo įstaigomis.
"Jei reikia, naudojamės medikų paslaugomis kuriant gaminį, o ne skiriant esamą. Pavyzdžiui, prašome, kad specialistai surašytų medicinines indikacijas, tai, kokia turi būti to gaminio funkcija", – aiškina R.Garšvienė.
Svarbiausia, pabrėžė ji, yra sąžiningumas ir skaidrumas gaminant ir paskirstant priemones.
"Dabar susidarė situacija, kai neįgalieji konkrečių individualių priemonių laukia eilėje, o kai kurie gamintojai lėšas išnaudoja serijinės gamybos priemonėms pritaikyti", – dar vieną klastą atskleidė bendrovės "Ortopedijos technika" atstovė.
Individualiai premonei pagaminti reikia daug daugiau sąnaudų ir lėšų. Brangiausi yra galūnių protezai, juos gaminti, anot R.Garšvienės, yra nuostolinga.
Masinė gamyba individualiai
Beje, asociacijos vadovė žino ir atskleidė, kad nuo kitų metų serijinius gaminius bus leidžiama pritaikyti konkretiems užsakovams. Tai, anot R.Garšvienės, ir paskatino priimti naująjį kodeksą.
Tačiau STT išvadose rašoma, kad dalis ortopedijos techninių priemonių, ypač siūtinių, galbūt nepagrįstai priskiriamos pagal užsakymą pagamintoms ortopedijos techninėms priemonėms, nes iš tikrųjų jos yra serijinės gamybos, pacientui tik individualiai pritaikomos. Serijiniu būdu pagamintų ortopedijos techninių priemonių pritaikymo išlaidos nekompensuojamos, todėl, atskleidė STT, rinkoje dalyvaujantys subjektai yra priversti imituoti, kad pacientui ortopedijos techninę priemonę gamina individualiai. Jiems tai sekasi – iš PSDF biudžeto apmokamos paslaugos, kurios nebuvo suteiktos.
"Valstybė turi kompensuoti tik tuos gaminius, kurie pagaminti individualiai. Kai gamintojai bus atskirti nuo spekuliantų, galėsiu kalbėti apie etiką", – tvirtai pasakė bendrovės "Pirmas žingsnis" vadovas A.Astrauskas.
Beje, bendrovės "Ortopedijos technika" atstovė Irina Sabaliauskienė patvirtino, kad įmonė yra gavusi netgi milijoninę ES paramą megztiems kelio, juosmens, čiurnos ir alkūnės įtvarams gaminti, kurių galima nusipirkti įmonės parduotuvėje.
Dar vienas paradoksas – Ortopedijos techninių priemonių rinkos dalyvių etikos ir elgesio kodeksą pasirengusi svarstyti Seimo Antikorupcijos komisija.
"Sunku suprasti, kaip tokiai komisijai gali rūpėti kelių įmonių pasirašytas popierėlis", – stebisi A.Astrauskas.
Seimo Antikorupcijos komisijos narys Rimantas Dagys patvirtino, kad kodeksas bus svarstomas, o jam dėmesio skiriama dėl problemų ortopedijos priemonių gamybos srityje.
"Su kodeksu dar nesu susipažinęs, neturėjau tam laiko", – R.Dagys negalėjo pasakyti, kaip vertins Kodekso teiginius.
To negalėjo pasakyti ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas Edmundas Jonyla, kuris patvirtino, kad dėmesio Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijai skirs.
Seimo nariai patvirtino, kad STT išvadas žino, tačiau kas nuo to pasikeitė, įvardyti negalėjo.
Komentaras
Vita Lyskoitienė, VLK atstovė
2016 m. iš PSDF biudžeto ortopedijos gaminių – įvairių protezų, įtvarų, ortopedinės avalynės ir kitų išlaidoms kompensuoti yra skiriama 10,14 mln. eurų. Lėšos paskirstytos pagal nustatytus šių priemonių poklasius. Daugiausia tenka apatinių galūnių įtvarams – per 4,1 mln. eurų, kojų protezams – apie 2,4 mln. eurų, stuburo įtvarams – apie 1,5 mln. eurų ir ortopedinei avalynei – apie 1,4 mln. eurų.
Teisę į ortopedijos technikos priemonių kompensavimą turi privalomuoju sveikatos draudimu drausti asmenys.
Metų pradžioje su įstaigomis, gaminančiomis ortopedijos gaminius, pasirašomos sutartys. 2016 m. VLK pasirašė sutartis su visomis ortopedijos įmonėmis, kurių su paraiška sudaryti sutartį pateikti dokumentai atitiko teisės aktų reikalavimus.
Pacientai turi galimybę pasirinkti bet kurią įmonę, sudariusią sutartį su VLK, ir joje užsisakyti reikiamą ortopedijos gaminį. Iš PSDF biudžeto sumokama tiems ortopedijos priemonių gamintojams, kuriuose, pacientų pasirinkimu, ji pagaminama. VLK apmoka tik už pagal užsakymą pagamintas ortopedijos technines priemones.
Nuo 2010 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo redakcijai, buvo įtvirtintas plaukiojančio balo principas. Už skirtas lėšas pagaminus daugiau gaminių, vieneto kaina mažėja.
Ortopedijos įmonė iki einamojo mėnesio 10 d. turi pateikti VLK išrašytą laisvos formos apskaitos dokumentą už praėjusį mėnesį pagamintus ir išduotus ortopedijos gaminius ir suformuotą kompensuotinų priemonių užsakymų ataskaitą. VLK yra įsipareigojusi sumokėti įmonei už šios sutarties numatyta tvarka apdraustiesiems pagamintas ir išduotas priemones ne vėliau kaip per 30 dienų nuo minėtų dokumentų gavimo dienos, neviršijant pagal atskirus priemonių poklasius skirtos iš PSDF biudžeto sumos.
Ortopedijos gaminiams kompensuoti tenka tik 1 proc. PSDF biudžeto.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
113 komentarai -
36 komentarai -
11 komentarai
Dzieve dzieve