VĖŽYS, BŪDINGAS SOČIŲ ŠALIŲ GYVENTOJAMS. KAIP JO IŠVENGTI?

Storosios žarnos vėžys – trečia pagal dažnumą onkologinė liga. Ja suserga vis jaunesni. Pasaulyje storosios žarnos vėžys kasmet diagnozuojamas apie 1 mln. gyventojų, iš jų apie 1 700 – Lietuvoje. Kas padeda išvengti ligos, kurios simptomų žmogus labai ilgai nejaučia?

Storosios žarnos vėžys – trečia pagal dažnumą onkologinė liga. Ja suserga vis jaunesni. Pasaulyje storosios žarnos vėžys kasmet diagnozuojamas apie 1 mln. gyventojų, iš jų apie 1 700 – Lietuvoje. Kas padeda išvengti ligos, kurios simptomų žmogus labai ilgai nejaučia?

„Anksčiau storosios žarnos vėžys 50-mečiui būdavo diagnozuojamas retai, o dabar dažnai matome šia liga sergančius net 40-mečius“, – pastebi Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas profesorius Tomas Poškus.

Pasak jo, šia liga dažniau serga vakarietiško gyvenimo būdo šalių gyventojai. Vis dėlto profesorius įvardijo ir būdą, padedantį šio iš pradžių lėtai besivystančio vėžio išvengti.

– Tiesa, kad storosios žarnos vėžio galima išvengti?

– Taip. Dėl šios pavojingos ligos Lietuvoje kasmet netenkame apie 800 žmonių. Laimė, šios ligos pradžia yra gana lėta ir nepiktybinė. Storosios žarnos vėžys beveik niekada neatsiranda staiga. Reikia mėnesių, metų, kartais net ir dešimtmečių, kad iš vienos ląstelės per mažą, vėliau didelį ir labai didelį polipą susiformuotų piktybinis navikas. Dėl to ir dėl gana neblogų diagnostikos priemonių galime nustatyti dar ikivėžines ligos stadijas, aptikti polipą ir jį pašalinti, kol jis dar nepiktybinis, ir išvengti storosios žarnos vėžio. Tokiais atvejais žmogus gali pasveikti net nesusirgęs vėžiu.

– Kokios dažniausios šio vėžio atsiradimo priežastys?

– Deja, nežinome labai aiškių rizikos veiksnių, kurie nulemia, kad žmogus suserga šiuo vėžiu. Rizikos veiksnys aiškus tik labai nedidelei daliai žmonių, sergančių tam tikromis paveldimomis ligomis. Pavyzdžiui, žmonės, sergantys šeimine adenomine polipoze, sulaukę 50 metų beveik visi suserga storosios žarnos vėžiu. Tačiau šį sindromą turi labai nedidelė dalis žmonių.

Dažniausiai storosios žarnos vėžys atsiranda sporadiškai, arba atsitiktinai. Tokiais atvejais jį nulemia dvi priežasčių grupės. Viena – genetinės mutacijos, kurias žmogus sukaupia per gyvenimą. Jos priklauso nuo įvairių dalykų. Nuo to, ką mes valgome, kokios bakterijos gyvena mūsų žarnyne, kokia spinduliuotė yra aplinkoje, ar žmogus vartoja alkoholį, rūko. Tai yra labai įvairūs rizikos veiksniai ir pasakyti, kuris veiksnys sukelia ligą, negalime.

Kita grupė – paveldimos genetinės priežastys, kai šeimoje yra storosios žarnos vėžiu sirgęs asmuo. Tokiu atveju atsiranda genetinis polinkis sirgti šia liga.

Manoma, kad apie pusę storosios žarnos vėžio atvejų sukelia genetinės priežastys, kita pusė suserga dėl aplinkos veiksnių sukeltų genetinių mutacijų.

– Kokie simptomai gali rodyti, kad žmogus serga storosios žarnos vėžiu?

– Dažniausiai tai susiję su tuštinimosi pasikeitimais. Vienas pagrindinių simptomų – kai buvęs konkrečiam žmogui įprastas tuštinimasis staiga, be aiškios priežasties, pasikeičia. Šiuo atveju staiga – per mėnesį ar kelis. Viduriai pasidaro nevienodi, dažniau prireikia į tualetą, kartais atsiranda viduriavimas, besikaitaliojantis su vidurių užkietėjimu. Gali atsirasti pilvo pūtimas, raižymas pilve, gurguliavimas.

Kitas labai svarbus simptomas – kraujo pasirodymas. Ypač – kraujo, kuris nematomas ant tualetinio popieriaus. Jis gali būti susimaišęs su išmatomis ir būti ne šviesus, raudonas, o lyg sukrešėjęs, tamsus. Pamačius tokį vaizdą, reikėtų kreiptis į gydytojus pasitikrinti.

Tomas Poškus: Kuo daugiau šalyje yra vakarietiško gyvenimo būdo, susijusio su padidėjusiu kūno svoriu ir tam tikrais mitybos įpročiais, tuo daugiau nustatoma storosios žarnos vėžio atvejų. / Asmeninio archyvo nuotr.

Kitu atveju, net jei žmogus visiškai nejaučia simptomų, bet pirmos eilės giminės – mama, tėtis, brolis, sesuo ar vaikas – yra sirgęs storosios žarnos vėžiu, reikėtų kreiptis į gydytoją ir profilaktiškai pasitikrinti dešimt metų anksčiau, nei tam giminaičiui buvo nustatytas toks vėžys. Pavyzdžiui, jei pacientui vėžys buvo nustatytas 50 metų amžiaus, tai jo pirmos eilės giminės turi profilaktiškai pasitikrinti dėl šio vėžio būdami 40-ies.

Pasitelkiant kolonoskopiją atliekama ne tik ankstyvoji diagnostika, bet ir profilaktika – pašalinami polipai, ir vėžio pavyksta išvengti.

– Kas kiek laiko tokiems žmonėms reikia tikrintis dėl šios ligos?

– Visų pirma, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins riziką. Jei paveldimumo rizika ryški, galbūt reikia tikrinti ne tik storąją žarną, bet ir atlikti išsamesnius tyrimus – ištirti skrandį, moteriškus lytinius organus ir kt.

Įprastais atvejais reikėtų atlikti kolonoskopiją. Jos metu įvertinę storąją žarną iš vidaus, mes galime pasakyti, ar yra polipų, ir pagal tuos pakitimus galime tą žmogų vienaip arba kitaip stebėti. Priminsiu, čia kalbame apie tuos žmones, kurie šeimoje turi storosios žarnos vėžiu sirgusį pirmos eilės giminaitį.

– Kada dėl šio plačiai paplitusio vėžio turėtų pasitikrinti žmogus, neturintis juo sirgusių artimų giminaičių?

– Storosios žarnos vėžio rizika ima didėti su amžiumi. Asmenys, sulaukę 50 metų, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasitikrinti profilaktiškai. Lietuvoje veikia nemokama storosios žarnos vėžio patikros programa. Pagal ją atliekamas visiškai neskausmingas nemokamas slapto kraujo tyrimas, kurio metu ištiriama, ar žmogaus išmatose nėra plika akimi nematomų cheminių kraujo pėdsakų. Jei jų nerandama, taip būna per 90 proc. tiriamųjų, nieko daugiau daryti nereikia, tik kas dvejus metus pakartoti tyrimą.

Jei randama pakitimų – išmatose nustatoma kraujo pėdsakų, kitas labai svarbus žingsnis yra atlikti kolonoskopiją. Šiuo metu dauguma tokių tyrimų atliekama nejautros sąlygomis, t.y. pacientas procedūros metu miega ir nieko nejaučia. Jos metu gali skaudėti tik įvedant kateteriuką migdomiesiems vaistams suleisti.

Jei kolonoskopijos metu storojoje žarnoje aptinkama pakitimų, paimami audinio gabalėliai ištirti, jei randama polipų – daugeliu atvejų jie iš karto pašalinami. Taigi, pasitelkiant kolonoskopiją atliekama ne tik ankstyvoji diagnostika, bet ir profilaktika – pašalinami polipai, ir vėžio pavyksta išvengti.

– Vadinasi, kartais kolonoskopijos metu atliekamas ir tyrimas, ir operacija?

– Taip. Kai prasidėjo profilaktinė programa, ne visur ir ne visais atvejais, radus polipų, jie iš karto būdavo šalinami. Dabar daugiau nei 80 proc. polipų stengiamasi pašalinti iš karto. Žinoma, tai įmanoma ne visada – pasitaiko sudėtingų, didelių polipų, kuriems pašalinti prireikia atskiros operacijos. Tačiau daugeliu atvejų kolonoskopijos metu pacientas yra ir ištiriamas, ir iš karto pagydomas. Tai yra dienos procedūra, kai viskas atliekama per keletą valandų, – nereikia gultis į ligoninę.

Kolonoskopijos tyrimas dešimčiai metų sumažina storosios žarnos vėžio riziką. Tai tarsi draudimo polisas: pasidarei šį tyrimą, ir dešimt metų dėl storosios žarnos vėžio yra ramu.

– Ar tiesa, kad šis vėžys plinta būtent tarp jaunų žmonių?

– Sąsaja tokia: kuo daugiau šalyje yra vakarietiško gyvenimo būdo, susijusio su padidėjusiu kūno svoriu ir tam tikrais mitybos įpročiais, tuo daugiau nustatoma storosios žarnos vėžio atvejų.

Storosios žarnos vėžio atvejų daugėja visame pasaulyje visose amžiaus grupėse, taip pat ir tarp jaunimo. Anksčiau storosios žarnos vėžys 50-mečiui būdavo diagnozuojamas retai, o dabar dažnai matome šia liga sergančius ir 40-mečius. Taigi, žmonių, sergančių šia liga, amžius jaunėja. JAV net pakeitė savo storosios žarnos vėžio patikros programą ir dabar kviečia tikrintis asmenis nuo 45 metų. Manau, ateityje taip bus ir Lietuvoje. Kadangi tai susiję su dideliais finansiniais ištekliais, šiuo metu Lietuvoje nemokamai profilaktiškai tikrinami asmenys nuo 50 metų.

Kaip minėjau, jaunesni žmonės tikrinami, jei jaučia tam tikrų simptomų ar šeimoje yra šia liga sirgusių asmenų. Tokiais atvejais nereikia delsti – reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Jei reikės, jis nusiųs atlikti slapto kraujo ar kolonoskopijos tyrimo. Šeimos gydytojas gali nusiųsti pasikonsultuoti ir su gydytojais specialistais – chirurgais, gastroenterologais.

Yra visų reikalingų šio vėžio profilaktikos ir diagnostikos priemonių, tik reikia jomis pasinaudoti.

– Ar vegetariška mityba padeda išvengti šio vėžio?

– Yra tam tikras ryšys tarp apdorotos mėsos vartojimo ir storosios žarnos vėžio. Valgant daug raudonos, ypač termiškai, chemiškai apdorotos mėsos, taip pat rūkytos mėsos produktų, tikimybė susirgti šiuo vėžiu išauga. Šalyse, kur valgoma mažai mėsos, storosios žarnos vėžio atvejų yra mažiau nei vakarietiško gyvenimo būdo šalyse, kur mėsos produktų valgoma labai daug. Vadinasi, vegetarinė mityba galėtų būti susijusi su mažesne storosios žarnos vėžio rizika. Vis dėlto konkrečiai mes negalime pasakyti: valgyk šitą, nevalgyk šito, ir storosios žarnos vėžiu nesusirgsi. Tačiau kuo daugiau valgysime augalinio maisto ir kuo mažiau perdirbtų mėsos produktų – tuo geriau.

– Kiek patikimi slapto kraujo tyrimai?

– Jei jaučiate tam tikrų simptomų, kyla įtarimas, kad tai gali būti storosios žarnos vėžys, slapto kraujo išmatose tyrimo nepakanka. Jis jautrus tik 70–80 proc. Vadinasi, 20–30 proc. jį atlikusių asmenų piktybinis navikas gali likti nepastebėtas. Tačiau, jei pasireiškia klinika, leidžianti įtarti šį vėžį, naudojame ir kolonoskopiją, kad tikrai žinotume, ar storojoje žarnoje yra pakitimų, ar ne. Pagal profilaktikos programą, kai reikia patikrinti milijonus žmonių, atlikti kolonoskopijos tyrimą visiems ir nėra galimybės, ir galbūt nereikia. Tokiais atvejais remiamės slapto kraujo išmatose tyrimu, kuris gana efektyviai diagnozuoja tiek mažus polipus, tiek storosios žarnos vėžį.

– Ar profilaktikos programos metu atliekant kolonoskopiją taikoma nejautra yra mokama?

– Ne. Visos profilaktikos programos sudedamosios dalys, pradedant nuo slapto kraujo išmatose tyrimo mėginuko iki patologinio preparato ištyrimo yra nemokamos ir visiškai kompensuojamos ligonių kasų. Tiesa, ne visose šią programą taikančiose gydymo įstaigose visais atvejais atliekama nejautra. Konkrečioje gydymo įstaigoje verta pasiklausti, ar pacientui tikrai bus taikoma nejautra. Šiuo metu Lietuvoje trys ketvirtadaliai kolonoskopijų atliekamos taikant nejautrą. Juk jei žmogui tiriantis neskaudės, jis mieliau tikrinsis kitą kartą ir kitus paragins tikrintis.

Nauda: jei kolonoskopijos metu storojoje žarnoje aptinkami nedideli polipai, jie iš karto pašalinami. / Freepik.com nuotr.

– Nuo ko pradėti žmogui, norinčiam dalyvauti storosios žarnos vėžio patikros programoje?

– Kiekvienas žmogus, sulaukęs 50 metų, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, ir kartą per dvejus metus jam turi būti atliekamas slapto kraujo išmatose tyrimas. Jam atlikti visų pirma reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Šiuo metu rengiame minėtos patikros programos atnaujinimą ir ateityje žmonėms niekur nereikės eiti – kiekvienas į namus gaus laišką su patikros mėginėliu ir adresą, kur tą mėginėlį išsiųsti. Kol kas, kaip minėjau, reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Jei atlikus slapto kraujo tyrimą nustatoma pakitimų, atliekama ir kolonoskopija. Visa tai atliekama nemokamai.

92 proc. atliekantiems slapto kraujo išmatose tyrimą jokių pakitimų nenustatoma, 8 proc. prireikia kolonoskopijos. Nereikia bijoti, jei slapto kraujo mėginys yra teigiamas. 70 proc. tų žmonių, kurių slapto kraujo išmatose mėginys yra teigiamas, atliekant kolonoskopiją nerandama jokių pakitimų. Apie 25–26 proc. randami nepiktybiniai navikai – polipai, kurie iš karto pašalinami. Ir tik 2–3 proc. iš tų, kurių slapto kraujo mėginys teigiamas, nustatoma storosios žarnos vėžio diagnozė. Tačiau ši diagnozė taip pat būna labai įvairi. Jei tai pirmos stadijos vėžys, atliekama mažos apimties endoskopinė operacija.

– Kaip viskas vyksta, jei tenka operuoti storosios žarnos vėžį?

– Operacija yra tik vienas iš daugelio gydymo etapų. Operacijos planavimas vyksta dalyvaujant daugiadisciplinei komandai, kurioje yra chirurgas, chemoterapeutas, spindulinės terapijos specialistas, radiologas ir kiti. Kartais pradedame nuo operacijos, kartais – nuo gydymo vaistais arba spinduliais, arba įvairių šių gydymo metodų kombinacijų. Po operacijos pacientu taip pat rūpinasi visa komanda: būrys slaugytojų, kineziterapeutai, reabilitologai, dietologai ir kiti gydytojai.

Operacijas stengiamės daryti kuo mažiau invazyvias. Apie 80 proc. jų atliekame laparoskopu, t.y., per nedidelį pjūvelį ir mažutes skylutes. Stengiamės atlikti kiek įmanoma mažiau žalojančius chirurginius veiksmus, sumažinant išvaržų, sąaugų pavojų ir pan. Po tokių operacijų pacientus paprastai išleidžiame namo ketvirtą parą, kartais – ir po dviejų dienų.

– Ar, įtariant storosios žarnos vėžį, verta atlikti vėžio žymens tyrimus?

– Storosios žarnos vėžio atveju šie tyrimai profilaktinei diagnostikai netinkami, šiuo atveju jų atlikti nereikėtų. Tenka konsultuoti pacientus, kuriems buvo atlikta dešimt vėžio žymenų, rastas vienas šiek tiek padidėjęs, ir tada turi įrodinėti žmogui, kad jam niekas negresia.

Turėtume atsargiai žiūrėti į vėžio žymens tyrimus. Juos skiriame tiems žmonėms, kuriems nustatome piktybinį naviką. Tuomet radę padidėjusį vėžio žymenį mes galime naudotis juo kaip stebėjimo priemone – yra vėžio atsinaujinimo požymių ar ne. Jei vėžio žymuo po operacijos sumažėjo, o praėjus, pvz., dvejiems metams ėmė didėti, reikia žiūrėti – galbūt tai galėtų būti vėžio atsinaujinimo simptomai. Tačiau pirminei storosios žarnos vėžio diagnostikai vėžio žymuo tikrai neturėtų būti naudojamas.

– Koronaviruso pandemijai slūgstant, nustatote daugiau užleistų storosios žarnos vėžio atvejų?

Tik 2–3 proc. iš tų, kurių slapto kraujo mėginys teigiamas, nustatoma storosios žarnos vėžio diagnozė.

– Kol kas dar neturime skaičių. Manau, mes jų neabejotinai pastebėsime, nes 2020 m. 37 proc. buvo sumažėjęs pacientų, dalyvaujančių patikros programose, skaičius. Profilaktinio patikrinimo sumažėjimas rodo, kad žmonės kreipsis vėliau, lauks ilgiau, jų diagnostika ir gydymas bus sudėtingesni. Taigi, noriu visus paraginti: pandemija ar ne, turime siekti būti sveiki, kad galėtume padėti ne tik sau, bet ir ukrainiečiams, ir kitiems. Tai yra socialinės atsakomybės reikalas. Atėjo laikas – tikrinkimės pagal profilaktikos programas. Pasirūpinkime savimi, taip pat ir tuo, kad šiose programose dalyvautų artimieji.

Tose šalyse, kur vykdomos storosios žarnos vėžio patikros programos, sumažėja ir mirštančiųjų nuo storosios žarnos vėžio, ir apskritai tokių ligonių. Taigi, nebijokime pasitikrinti. Daugelis iš mūsų galime išvengti storosios žarnos vėžio profilaktiškai tikrindamiesi.

Rizika: dažnai valgant greitąjį maistą, geriant gazuotus gėrimus su saldikliais tikimybė susirgti šiuo vėžiu išauga. / Freepik.com nuotr.

Lemia ir nutukimo pandemija

Iš viso komplekso priežasčių, lemiančių storosios žarnos vėžio atsiradimą, koloproktologas docentas Audrius Dulskas visų pirma išskiria nutukimo pandemiją.

„JAV kas ketvirtas paauglys yra nutukęs, antsvorio problemų turi daugiau kaip 30 proc. Mažas fizinis aktyvumas, ankstyvas diabetas ir netinkama mityba, kai maitinamasi greituoju maistu ir produktais su dirbtiniais saldikliais. Neseniai išspausdintoje publikacijoje teigiama, kad paauglės, kasdien vartojančios saldžiuosius gėrimus („Coca-cola“, „Fanta“ ir kt.), kelis kartus dažniau serga storosios žarnos vėžiu būdamos jauno amžiaus (iki 50 metų), – teigia koloproktologas docentas Audrius Dulskas. – Skaičiuojama, kad 2030 m. storosios žarnos vėžys taps pagrindine jaunų žmonių mirties priežastimi iš visų vėžių. Tai šokiruojantys skaičiai. Ir veikti reikia jau dabar.“

Užkirsti kelią ligai gali padėti gyvenimo būdas. Svarbi tinkama mityba: reikėtų vartoti daugiau vaisių ir daržovių, skaidulinio maisto. Vengti raudonos, termiškai apdorotos, rūkytos mėsos. Greitasis maistas ar gazuoti gėrimai su saldikliais neturėtų būti dažnas pasirinkimas.

Riziką susirgti didina ir mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, alkoholio vartojimas, aplinkos veiksniai, įgimti genetiniai sindromai (Lynčo, šeiminė adenominė polipozė).

A.Dulskas atkreipė dėmesį, kad vėlesnėse storosios žarnos vėžio stadijose gali atsirasti bendras silpnumas, kraujo tyrimais nustatoma mažakraujystė. Visgi dažniausiai pažengusią ligą išduoda tuštinimosi sutrikimai: naujai atsiradęs vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, viduriavimas, tuštinantis ar ant tualetinio popieriaus pasirodantis kraujas, išmatų formos pasikeitimas, padažnėjęs tuštinimasis, svorio kritimas.