Jis tai sakė per spaudos konferenciją balandžio 18 d. po Europos Vadovų Tarybos posėdžio Briuselyje, praneša portalas „eurointegration“.

O. Scholzas pabrėžė būtinybę aprūpinti Ukrainą oro gynybos priemonėmis, kad šalies miestai ir kritinė infrastruktūra būtų apsaugoti nuo Rusijos raketų atakų.

„Mes žinome, kad Ukrainai dabar reikia mūsų paramos. Jai reikia aiškaus signalo, kad tai tęsis ilgai ir nuolat. Mūsų pastangų tikslas – užtikrinti pakankamą ginklų, artilerijos ir amunicijos tiekimą“, – pridūrė jis.

Pasak kanclerio, Vokietija įneša „didžiausią indėlį“ į Ukrainos oro gynybą, nes neseniai paskelbė apie dar vienos, jau trečiosios, „Patriot“ sistemos perdavimą Kyjivui.

Jis paragino kitas NATO šalis pasekti Berlyno pavyzdžiu ir „užtikrinti geresnę gynybą nuo daugybės atakų, nuo kurių dabar kenčia Ukraina“.

„Girdėjome, kad dabar turėtų būti dar septynios sistemos („Patriot“). Viena iš jų yra mūsų. Ir mes tikimės, kad NATO kontekste bus rastos dar šešios. Aš čia taip pat pasinaudojau galimybe iškelti šį klausimą daugelyje diskusijų“, – teigė O. Scholzas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba anksčiau pareiškė, kad Ukraina šalyse sąjungininkėse identifikavo 100 oro gynybos sistemų ir prašo bent septynias iš jų perduoti Ukrainos miestų gynybai.

Portalas primena, kad trečiadienį Vokietijos užsienio reikalų ir gynybos ministrai laiške dešimtims šalių paskelbė pasaulinę iniciatyvą ieškoti papildomų oro gynybos priemonių Ukrainai.

„Savo gamybos oro gynybos sistemų, tokių kaip „Patriot“, neturime, tiesiog neturime. Mums reikia laiko, reikia, kad partneriai padėtų. Mums nereikia sistemų „Patriot“ visam laikui, – žurnalistams Vilniuje sakė Ukrainos lyderis. – Mes būtinai sugebėsime gaminti savo sistemas, pradėjome prie to dirbti, mes tai sugebėsime, esu tikras.“

„Bet dabar nenorime aukoti žmonių gyvybių, tad norime, kad partneriai mums padėtų laimėti to laiko“, – pridūrė jis.

Taip Ukrainos prezidentas kalbėjo Maskvai pastaraisiais mėnesiais intensyviai atakuojant Ukrainos energetikos objektus. Kremliaus vykdomos oro atakos yra vienos didžiausių per daugiau nei dvejus metus vykstantį karą.

Ukrainos kariuomenė nurodo, kad vien per praėjusią naktį rusai į įvairius taikinius šalyje paleido daugiau nei keturiasdešimt įvairų raketų ir dar tiek pat iranietiškų dronų „Shahed“.

„Nenoriu gadinti vakarėlio, – sakė Dmytro Kuleba, pasveikinęs NATO nares su Aljanso įkūrimo 75-osiomis metinėmis. – Tačiau pagrindinė mano žinia šiandien bus „Patriotai“.

„Ukrainiečių gyvybių gelbėjimas, Ukrainos ekonomikos gelbėjimas, Ukrainos miestų gelbėjimas priklauso nuo to, ar Ukrainoje bus „Patriot“ bei kitų oro gynybos sistemų. Kalbame apie „Patriot“, nes tai vienintelė sistema, galinti perimti balistines raketas“, – sakė D. Kuleba.

Kyjivas anksčiau teigė, kad Rusija į sostinę ir šiaurės rytinį Charkivo miestą nukreipė 99 įvairių tipų raketas ir pridūrė, kad ukrainiečių oro pajėgos 72 iš jų numušė.

„Kinžal“ tipo raketos sudaro dalį rusų ginklų arsenalo. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra sakęs, kad šio tipo raketos neva yra nesunaikinamos dėl jų judėjimo greičio.

Naujausia ataka paskatino Ukrainą dar sykį paraginti Vakarų sąjungininkus paspartinti ginklų tiekimą.

„Šiandien Ukrainos oro pajėgos numušė 10 iš 10 rusų oro balistinių raketų „Kinžal“(...), pasinaudojusios „Patriot“ sistemomis“, – socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas.

„Tai yra rekordas. Jei raketos būtų pataikiusios į taikinius, pasekmės būtų buvusios katastrofiškos“, – pridūrė jis.

Jis padėkojo Ukrainos Vakarų sąjungininkams už ginklų tiekimą ir pridūrė: „Nėra pagrindo manyti, kad priešas čia sustos. Todėl mums reikia daugiau sistemų ir amunicijos.“

Ukraina ne kartą yra sakiusi, kad oro gynybos raketų sistema „Patriot“ yra gyvybiškai svarbi ginant šalį nuo Rusijos.

Karui tęsiantis jau beveik dvejus metus Kyjivas ragina padidinti karinę paramą Ukrainai, nepaisant kai kuriose šalyse jaučiamo nuovargio nuo karo.

Antradienį per Rusijos raketų ataką prieš Ukrainą Kyjive ir Charkive žuvo mažiausiai penki žmonės ir dar dešimtys buvo sužeisti.

Ataka surengta kitą dieną po to, kai Rusijos prezidentas V. Putinas pažadėjo suintensyvinti smūgius Ukrainai ir kai pastarosiomis dienomis abiejų šalių veiksmai smarkiai paaštrėjo.

„Manau, kad niekas nežino atsakymo. Netgi gerbiami žmonės, mūsų vadai ir mūsų Vakarų partneriai, kurie sako, kad šis karas tęsis daugelį metų, to nežino“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis ir pridūrė: „Jei išliksime stiprūs, karą baigsime greičiau“.

V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukrainos kariuomenė pasiekė didelę pergalę Juodojoje jūroje, kur Kyjivas sėkmingai smogė Rusijos karo laivams ir apsaugojo jūrų prekybos kelius.

„Visi gali pastebėti, kad Rusijos laivynas beveik visiškai neteko dominavimo Ukrainos Juodojoje jūroje“, – sakė prezidentas ir pridūrė, kad Maskva bandė įvesti kontrolę, „ką turėtume daryti, ką eksportuoti ir pan.“

Valstybės lyderis taip pat pareiškė, kad Ukraina gaus daugiau oro gynybos sistemų „Patriot“, kad šią žiemą sustiprintų savo pajėgas dėl vis dažnesnių Maskvos atakų iš oro.

„Ukrainoje bus kelios naujos „Patriot“ sistemos, kurios žiemą saugos mūsų šalį. Pažadėjau, kad neatskleisiu, kiek ", – sakė V. Zelenskis, pridurdamas, kad pažadėti ginklai yra „labai svarbus susitikimų su sąjungininkais per pastarąsias keliones į užsienį rezultatas“.

V. Zelenskis antradienį taip pat sakė, kad jei 2024 metais JAV prezidentu bus išrinktas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), tai gali iš esmės pakeisti karo Ukrainoje eigą.

„Jei kito prezidento, kad ir kas jis būtų, politika Ukrainos atžvilgiu bus kitokia, šaltesnė ar ekonomiškesnė, manau, kad tai turės labai didelę įtaką karo eigai“, – sakė V. Zelenskis, turėdamas omenyje D. Trumpą, kuris, pasak jo, „neabejotinai vykdys kitokią politiką“.

Jis teigė nemanantis, kad JAV netesės Ukrainai duotų pažadų, net ir po to, kai Kongresui nepavyko susitarti dėl maždaug 60 mlrd. dolerių (55,5 mlrd. eurų) pagalbos Kyjivui.

„Esu įsitikinęs, kad Jungtinės Valstijos mūsų neišduos, kad tai, dėl ko susitarėme Jungtinėse Valstijose, bus visiškai įvykdyta“, – per metų pabaigoje surengtą spaudos konferenciją sakė V. Zelenskis.

V. Zelenskis pridūrė, kad norėjo surengti derybas su Vengrijos prezidentu Viktoru Orbanu, kuris šį mėnesį užblokavo 50 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos pagalbą Kyjivui.

„Esame kaimynai ir stengiamės rasti atsakymus į savo klausimus, bet tam reikia surengti susitikimą“, – teigė jis.

Ukrainiečių prezidentas taip pat atmetė idėją surengti derybas su Rusija.

„Nematau, kad Rusija to prašytų. Nematau to jų veiksmuose. Jų retorikoje matau tik aroganciją ir žudymą“, – sakė V. Zelenskis, kalbėdamas apie galimas derybas.

V. Zelenskis pažadėjo, kad jo šalis kitais metais pagamins milijoną dronų, kurie tapo lemiamu veiksniu Kyjivo ir Maskvos kovose.

„Kitais metais pagaminsime milijoną dronų“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad Ukraina galės pati pasigaminti modernius prietaisus: „Mūsų kariai savo brigadose gaus Ukrainoje pagamintus dronus“.

Metų baigiamoji spaudos konferencija

Konferencija vyksta jo šalies kariuomenei patiriant spaudimą fronte, o sąjungininkams svyruojant dėl pagalbos teikimo.

Praėjusią savaitę V. Zelenskis surengė kelionę po Vakarų šalis, siekdamas paprašyti didesnės karinės ir politinės paramos Ukrainai, artėjant Rusijos invazijos antrosioms metinėms.

Tačiau jam nepavyko įtikinti JAV Kongreso nedelsiant patvirtinti 60 mlrd. dolerių (54,77 mlrd. eurų) vertės paramą, o viršūnių susitikime Briuselyje Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas užblokavo apie 50 mlrd. eurų Kyjivui skirtą pagalbos paketą.

Šios diplomatinės nesėkmės lydi tokių rezultatų, kokių tikėtasi, neatnešusį kontrpuolimą, kurį ukrainiečių pajėgos pradėjo birželį, naudodamos Vakarų suteiktus tankus ir kelis mėnesius kauptus ginklus.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) antradienį pareiškė, kad pasaulis pavargo nuo karo Ukrainoje, kur karo nusikaltimus, jo teigimu, visų pirma toliau vykdo rusų pajėgos.

Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per baigiamąją šių metų spaudos konferenciją pažadėjo pergalę. Pernai tokią konferenciją jis atšaukė, Kremliaus kariams turėjus didelių sunkumų mūšio lauke.

Rusijos vadovas teigė, kad jo kariniai tikslai Ukrainoje nesikeičia, ir pažadėjo kovoti tol, kol šalis bus „demilitarizuota“ ir „denacifikuota“, tęsdamas sau įprastą retoriką prieš kovą vyksiančius prezidento rinkimus.

V. Putinas per susitikimą su gynybos pareigūnais pareiškė, kad visuomenė esą susitelkė karo veiksmams.

Jis taip pat užsipuolė Vakarus ir pareiškė, kad jie neva siekia sunaikinti Maskvą.

„Na, mes taip pat neketiname atsisakyti specialiosios karinės operacijos tikslų“, – sakė jis, pavartodamas Kremliaus pavadinimą Rusijos invazijai į Ukrainą.

Rusija daugelį metų stengiasi provakarietišką Ukrainos vyriausybę, vadovaujamą prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris yra žydas, vaizduoti kaip neonacių šalininkus. Vieni iš Kremliaus pateisinimų pernai vasarį pradėtai invazijai buvo siekis „denacifikuoti“ Ukrainą ir „apsaugoti rusakalbių teises“.

Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šiuos argumentus vadina priedanga neišprovokuotai agresijai.

Mažėja pasitikėjimas V. Zelenskiu

Su Ukrainos žurnalistais ir užsienio spaudos atstovais V. Zelenskis susitiko naujausioms apklausoms rodant, kad visuomenė praranda pasitikėjimą Ukrainos vadovu.

V. Zelenskis, kuris prieš Rusijos įsiveržimą susidūrė su vis didėjančiu nepasitenkinimu, bet vėliau tapo pasauliniu Ukrainos pasipriešinimo veidu, vėl jaučia politinį spaudimą namuose.

Naujausios apklausos rodo, kad ukrainiečių, pasitikinčių dabartiniu prezidentu, sumažėjo iki 62 proc., palyginti su 84 proc. prieš metus, kai Ukrainos pajėgos šventė laimėjimus šalies rytuose ir pietuose.

Šių metų kontrpuolimo laimėjimai buvo daug kuklesni – po kelis mėnesius trukusių kovų su gerai įsitvirtinusiomis Rusijos pajėgomis buvo atkovoti vos keli kaimai pietuose ir rytuose.

Likus kelioms valandoms iki V. Zelenskio kalbos, Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos sužlugdė Kyjivo mėginimą dronu atakuoti objektą sostinėje Maskvoje.

Tačiau aukšto rango Ukrainos kariuomenės pareigūnas tuo pat metu pripažino, kad kovos su Rusijos pajėgomis rytinėje Charkivo srityje yra sudėtingos, nes rusų pajėgos geriau apginkluotos ir gausesnės.

Nepaisant pastarojo meto nesėkmių, tarptautinė bendruomenė vis dar daugiausia palaiko Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir jų vadą Valerijų Zalužną.

Kyjivo gyventojai renkasi miesto centre, reikalaudami skirti daugiau lėšų kariuomenei, o tai rodo didėjančius politinius nesutarimus.

Nepaisant nesėkmių mūšio lauke ir susirūpinimo dėl Vakarų paramos, kaip naujausią sėkmės istoriją V. Zelenskis stengiasi pristatyti Juodosios jūros regioną.

Po kelių sėkmingų atakų ukrainiečių dronai privertė kai kuriuos Rusijos karo laivus persidislokuoti.

Ukraina taip pat atnaujino jūrų koridorių komerciniams krovininiams laivams, besinaudojantiems šios šalies Juodosios jūros uostais, nepaisant Maskvos grasinimų, kad šiais uostais besinaudojantys laivai gali būti laikomi kariniais taikiniais.

„Mes ketiname prisijungti prie to, ką jūs darote kartu su Vokietija dėl „Patriot“ projekto, oro gynybos sistemos. Manau, kad tai svarbu, ir mes prie to prisijungėme“, – Baltuosiuose rūmuose M. Rutte sakė J. Bidenui ir pridūrė, kad „šį rytą taip pat tai aptarė“ su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu).

Sausio 5 dieną Vokietija paskelbė, kad ji, sekdama Jungtinių Valstijų pavyzdžiu, siunčia vieną iš pažangių priešraketinės gynybos sistemų į Ukrainą.

M. Rutte paminėjo „siaubingus kadrus“, kuriuose užfiksuotas šeštadienį Dnipro mieste galingos Rusijos raketos sunaikintas gyvenamasis namas.

„Tai siaubingi vaizdai, ir manau, kad jie dar labiau sustiprina mūsų ryžtą likti su Ukraina“, – teigė jis.

J. Bidenas gyrė Nyderlandų indėlį į JAV vadovaujamą Vakarų aljansą, remiantį Kyjivą kovoje prieš Maskvos invaziją, ir pareiškė, kad „Rusija ir toliau elgiasi beveik neįtikėtinais būdais“.