Dėl galimo pasikeitimo „Fazer“ inicijuoja konsultacijas, po kurių Kaune darbo gali netekti iki 185 darbuotojų.

Pakuotų duonos gaminių vartojimas Baltijos šalyse mažėja kelerius metus iš eilės, o per pastaruosius metus kepinių rinka, rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, sumažėjo 2 proc. Vartotojai tapo jautresni kainų pokyčiams ir renkasi pigesnes prekes, o tai lemia dar didesnę konkurenciją ir mažesnes maržas.

Investicijos į modernų sandėlį, naujus gaminių atrinkimo ir atnaujintus gamybos procesus  siektų 18 mln. eurų. Tai būtų itin reikšminga investicija Baltijos šalių kepyklų rinkai.

Inicijuoja konsultacijas su darbo taryba

Galimi pokyčiai turės įtakos darbuotojams, todėl „Fazer“ inicijuoja konsultacijas su Kauno padalinio darbo taryba. Pokyčiai Kaune palies iki 185 darbuotojų, su kuriais gali būti nutraukti darbo santykiai. Sklandžiam naujų linijų darbui Ogrėje, „Fazer“ planuoja pasamdyti iki 60 naujų darbuotojų.

Po planuojamų pokyčių „Fazer Bakery Baltics“ išliktų tvirtai įsipareigojusi Lietuvos rinkai. „Fazer Bakery Baltics“ archyvo nuotr.

„Jei planai bus įgyvendinti, darysime viską, kad paremtume savo darbuotojus ir padėtume jiems susirasti naujas darbo vietas. Laisvos darbo vietos kituose „Fazer“ grupės padaliniuose pirmumo tvarka būtų siūlomos tiems darbuotojams, kurių darbo santykiai galbūt būtų nutraukti. Glaudžiai bendradarbiausime su įvairiais partneriais ir Užimtumo tarnybos padaliniu Kaune“, – sakė Anne Mere, generalinė „Fazer Bakery Baltics“ direktorė.

Siekis sustiprinti pozicijas Baltijos šalyse

Jei pokyčiai būtų įgyvendinti, gamybos perkėlimas būtų vykdomas šių metų rudens–žiemos laikotarpiu ir būtų baigtas iki 2025 metų pradžios.

Po planuojamų pokyčių „Fazer Bakery Baltics“ išliktų tvirtai įsipareigojusi Lietuvos rinkai. Lietuvos komercinis padalinys su pagalbinėmis funkcijomis ir toliau veiktų Kaune. Partnerystės ir pardavimai Lietuvos klientams tęstųsi. Visi klientų pristatymai vyktų įprastai per Lietuvos logistikos partnerius. Įmonė įsipareigotų užtikrinti sklandų gamybos perkėlimą.

„Šiandien užimame stiprią 2 vietą Lietuvos ir Latvijos rinkose bei 3 Estijoje – mūsų tikslas yra sustiprinti savo pozicijas. Su vienu modernizuotu gamybos padaliniu turėtume galimybę išplėsti žinomus prekių ženklus ir produktų asortimentą į naujas kategorijas, taip dar geriau nei anksčiau patenkindami skirtingus vartotojų poreikius“, – sakė A. Mere.

Turėdama vieną bendrą gamyklą su išplėstu šaldytų ir atvėsintų produktų sandėliu, nauju atrinkimo procesu ir modernizuotomis gamybos galimybėmis,„Fazer Bakery Baltics“ pagerintų tiekimo grandinės efektyvumą, kuris yra itin svarbus visoms trims Baltijos šalių rinkoms.

Luhansko regione esantis Lysyčanskas į Rusijos pajėgų rankas pateko po įnirtingų kovų 2022 metais Maskvai įsiveržus į Ukrainą.

Pasak valdžios institucijų, Ukrainos pajėgos smogė pastatui, kuriame įsikūrusi kepykla, itin pamėgta vietos gyventojų.

„Ukrainos kariuomenė apšaudė kepyklą Lysyčanske, po griuvėsiais yra civilių“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė sakė Ukrainos prorusiškų separatistų kontroliuojamo Luhansko regiono lyderis Leonidas Pasečnikas.

„Po griuvėsiais gali būti dar dešimtys žmonių“, – pridūrė jis.

Vėliau L. Pasečnikas „Telegram“ sakė, kad iš po griuvėsių ištraukti penki kūnai, ir pridūrė, kad buvo išgelbėti šeši žmonės.

„Gelbėjimo darbai tęsiami“, – nurodė jis.

Rusijos naujienų agentūros TASS ir „RIA Novosti“ citavo vietinį Maskvos policijos šaltinį, kuris pareiškė, kad žuvo mažiausiai du žmonės.

„Du žmonės žuvo, o šeši yra ligoninėje dėl Lysyčansko apšaudymo“, – kiek anksčiau naujienų agentūros citavo policijos šaltinius.

„Po griuvėsiais gali būti iki 40 žmonių“, – pridūrė jie.

L. Pasečnikas sakė, kad šiuo metu įvykio vietoje dirba policija ir gelbėjimo tarnybos.

„RIA Novosti“ paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti smarkiai apgadintas pastatas ir incidento vietoje dirbantys pareigūnai.

L. Pasečnikas dėl incidento apkaltino Ukrainos kariuomenę.

Maskvos plataus masto invazija į Ukrainą tęsiasi jau beveik dvejus metus.

Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „The Financial Times“.

Neseniai Rusijos žiniasklaida parodė reportažą iš kepyklos Tambove, kuri ne tik kepa batonus, bet ir gamina mažus bepiločius orlaivius „Bekas“. Dronai gulėjo šalia kepinių, o propagandistas netgi pareiškė, kad jie kvepia šviežia duona.

Įmonė pradėjo gaminti dronus 2023 metų vasarį. Dauguma „Bekas“ komponentų perkami internetu. Vienas dronas atsieina nuo 25 tūkst. rublių (270 dolerių) iki 50 tūkst. rublių. Per mėnesį Tambovo kepykla pagamina apie 250 dronų. Ji taip pat siuva kamufliažines kuprines.

„The Financial Times“ pažymi, kad „Bekas“ galimybės yra ribotos. Jie gali gabenti iki 3,5 kg sveriančius krovinius 5 km atstumu.

Ekspertai pabrėžia, kad net ir tokia ginkluotė priklauso nuo vakarietiškų dalių, kurias rusai perka užsienyje.

„Vienintelė rusiška detalė yra „Bekas“ lipdukas“, – pareiškė Vašingtone įsikūrusio fondo „Jamestown Foundation“ atstovas Pavelas Luzinas.

Pranešama, kad JAV įvedė sankcijas Tambovo kepyklai. Jos direktorius Jurijus Čičerinas Rusijos žiniasklaidai sakė, kad patekimas į JAV sankcijų sąrašą yra didelis laimėjimas: „Mes didžiuojamės, mes džiaugiamės. Kada dar kas nors kalbės apie mūsų įmonę tokiu tarptautiniu lygiu?“.

Rusijoje daugiau kaip 500 lengvosios pramonės įmonių perėjo prie kariškiams skirtos įrangos gamybos. Pavyzdžiui, Naberežnyje Čelnų mieste ledo ritulio lazdų dirbtuvė gamina šarvuotąsias liemenes, o Čeliabinske palapinių cechas pradėjo siūti miegmaišius ir palapines kariuomenei.

Apie tai praneša „NBC Connecticut“.

Gegužės 24-osios rytą „Taste By Spellbound“ kepyklos darbuotoja buvo įmonės garaže. Ji krovė iškeptą produkciją į furgoną.

Netikėtai moteris išvydo, kad į patalpas prasibrovė lokys. Darbuotoja pradėjo šaukti ant gyvūno, taip bandydama jį išgąsdinti. Lokys kelis kartus buvo nuėjęs nuo garažo, tačiau vėliau vėl grįždavo ir bandydavo iš furgono ištraukti keksus.

Tada moteris nubėgo į virtuvę, uždarė duris ir tvirtai jas laikė, kad išsigelbėtų nuo galimo užpuolimo.

Kepyklos savininkė, sužinojusi apie įvykį, paskambino policijai. Per tą laiką lokys spėjo įlįsti į furgoną ir iš galinės furgono sėdynės ištraukti dėžutę, kurioje buvo 60 keksų. Nekviestas svečias ištuštino dėžutę, o kai atvyko policija, jau buvo dingęs.

Per incidentą niekas nenukentėjo. Policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą ir įsitikino, kad lokys pabėgo į mišką, o vietos gyventojams pavojaus nėra.

„Per pastaruosius trejus darbo metus buvo daug kartų, kai mums tekdavo bėgti iš gatvės, nes šiukšliadėžėje sėdėdavo lokys. Mes visada juokaudavome, kad kuris nors lokys kada nors ateis čia. Tai būdavo juokeliai. Iki vakar dienos… Lokys taip ir padarė“, –  pasakojo kepyklos savininkė.

Pavasario pradžioje vykusiuose Kauno rajono savivaldybės apdovanojimuose nominaciją „Už sėkmingą verslo pažangą“ pelniusios kepyklos „Garliavos duona“ direktorius Andrius Raila patikina, kad praėję metai buvo permainingi ir kupini iššūkių, bet sėkmingi. Įmonės pajamos išaugo apie 10–15 proc. Šį rezultatą lėmė ne tik investicijos ir viso kolektyvo įdėtos pastangos, bet ir viena svarbi aplinkybė: prieš metus, kovo mėnesį, dar prieš įsisiūbuojant COVID-19 pandemijai, garliaviškiai išplėtė bendradarbiavimą su lietuvišku prekybos tinklu „Maxima“ ir pradėjo tiekti sausainius.

„Tai buvo išties neįprastas laikas. Aplinkui jau tvyrojo nežinia, kas bus toliau, o mes kaip tik kovo mėnesį sukirtome rankomis su „Maxima“ dėl sausainių tiekimo ir mums viskas pasikeitė kardinaliai. Pradėjome nuo 4 rūšių sausainių, šiandien tiekiame jau 12 rūšių, atitinkamai augo ir tiekiamos produkcijos kiekis – per pusmetį jis padidėjo apie tris kartus. Bendradarbiavimas su „Maxima“ ne tik išgelbėjo verslą, bet ir padėjo mums sustiprėti“, – sako kepyklos „Garliavos duona“ vadovas A. Raila.

Bendradarbiavimas su „Maxima“ ne tik išgelbėjo verslą, bet ir padėjo mums sustiprėti.

Stiprūs partneriai padeda augti ir tobulėti

Į trečią veiklos dešimtmetį įžengusi „Garliavos duona“ šiandien gali pasiūlyti daugiau nei 70 duonos ir konditerijos gaminių, o per metus iškepa apie 3,5 milijono įvairių konditerijos gaminių: nuo duonos, pyragų iki sausainių. Kepykla garsėja tuo, kad naudoja natūralius produktus ir tradicinę gamybos technologiją.

Ilgą laiką garliaviškių produkcijos buvo galima rasti tik turguose, autoparduotuvėse ir kitose nišinėse prekybos vietose. Požiūrį į didžiuosius Lietuvos prekybos tinklus įmonė pakeitė prieš trejus metus. Tam įtakos turėjo ir tai, kad kepykla 2013-aisiais persikėlė į naujas, erdvesnes patalpas, taigi išaugo ir jos pajėgumai.

„Visada turėjome ambiciją tapti žinomesni, labiau matomi. Juk dirbdamas su didžiaisiais prekybos tinklais ir pats augi. Todėl kreipėmės į „Maximą“ ir pasiūlėme dvi savo duonos rūšis, netrukus jų skaičius išaugo iki šešių. Mūsų išskirtinumas buvo ir yra tai, kad kepame tikrą lietuvišką duoną, kuriai tešlą natūraliai rauginame, naudodami tik aukštos rūšies, sveikus komponentus“, – kalba „Garliavos duonos“ vadovas A. Raila.

Tiekti ne tik duoną, bet ir sausainius kepyklai pernai pasiūlė paties prekybos tinklo „Maxima“ vadybininkai, įvertinę tiekiamos produkcijos kokybę. Šiandien garliaviškiai didžiausiam Lietuvos prekybos tinklui tiekia net 12 rūšių sausainius, kurių galima įsigyti prekybos tinklo parduotuvėse visoje šalyje.

Sausainiai – nauja varančioji jėga

A. Raila teigia, kad tiek kepama duona, tiek sausainiai yra rankų darbo, taigi išaugus jų užsakymams Jonučių kaime veikianti kepykla galėjo sukurti daugiau darbo vietų, taip pat perkvalifikavo dalį darbuotojų.

„Dėl pandemijos užsidarius viešbučiams, restoranams, sanatorijoms ir kitoms įstaigoms, kurioms iki tol reguliariai tiekėme produkciją, duonos paklausa smuko. Vasarą buvo šioks toks atsigavimas, bet tik trumpalaikis. Taigi sausainiai tapo mūsų nauja varančiąja jėga, leidusia ne tik neatleidinėti darbuotojų, bet ir priimti naujų“, – teigia A. Raila.

Šiuo metu „Garliavos duona“ turi 88 darbuotojus. Skaičiuojama, kad vien išaugę sausainių užsakymai leido sukurti apie 15 proc. darbo vietų.

Žvalgosi ir į užsienį

Iki šiol „Garliavos duona“ naujų galimybių daugiausiai dairėsi Lietuvoje, tačiau pamažu dairomasi ir į eksporto rinkas. Žengiant į jas, įmonė išnaudos visą patirtį ir pamokas, išmoktas bendradarbiaujant su didžiaisiais Lietuvoje veikiančiais prekybos tinklais.

„Puikiai žinome, kad su pigia produkcija užsienyje nepakonkuruosi. Taip pat svarbu ne tik kokybė, bet ir išskirtinumas – ką naujo, kitokio gali pasiūlyti, nustebinti. Savosios nišos dar ieškome“, – užsimena A. Raila.

Veikti kaimyninių šalių rinkose leistų šaldyti produktai, kadangi jų galiojimo terminas ilgesnis. Atsižvelgiant į augančią jų paklausą, „Garliavos duona“ ketina plėsti ir šį segmentą.

Z.Petkevičienė Kauno „Fazer Lietuva“ kepykloje, gaminančioje „Gardėsio“ prekės ženklu pažymėtus gaminius, dirba jau daugiau kaip keturiolika metų. Pradėjusi nuo bandelių cecho vadovės, technologės ir gaminių kūrėjos pozicijos, ji tapo visos kepyklos Lietuvoje vadove, o vėliau – ir Baltijos šalių gamybos ir tiekimo direktore. Z.Petkevičienė – pirmoji moteris „Fazer“ įmonių grupės istorijoje, užimanti šią poziciją.

„Esu atsakinga už Baltijos šalių kepyklų gamybą, logistiką ir tiekimą. Į tai įeina ir tokios atsakomybės kaip darbuotojų sauga, aplinkosauga, maisto kokybė, finansiniai klausimai, visos techninės problemos ar reikalingos investicijos. Tai reiškia, kad turiu gerai išmanyti mūsų naudojamą įrangą ir technologinius procesus. Gerai, kad esu tiksliųjų mokslų žmogus: skaičiai, technika ir įranga yra mano stiprioji pusė. Galiu drąsiai pakeisti automobilio tepalus ir netgi žinau, kur ir kas yra automobilyje bei ką tai reiškia“, – juokauja Z.Petkevičienė.

Reikia būti puse galvos aukščiau

Pasak Z.Petkevičienės, įsitvirtinti tokioje vyriškoje srityje nebuvo paprasta. Nepaisant to, ką visi sako, moteriai, norint būti viename lygyje su vyrais, reikia būti puse galvos aukščiau už juos.

„Prisimenu, dirbome su viena švedų kompanija. Susirinkome kartu su jų atstovais bei „Fazer“ Baltijos ir Suomijos šalių darbuotojais – iš viso buvo dvylika vyrų ir aš – viena moteris. Jie pasižiūrėjo į mane ir paprašė, kad suorganizuočiau pietus. Atsakiau, kad pietus suorganizuoti galiu, bet galiu diskutuoti ir darbo klausimais. Visi buvo nustebę, nes iš pradžių mane palaikė asistente. Tuomet supratau, kad pirmiausia man reikės įrodyti savo gebėjimus ir vertę“, – pasakoja Z.Petkevičienė.

Pakilti iki dabar užimamų pareigų moteriai nebuvo lengva – ypač daug iššūkių kėlė kepyklos vadovės darbas. Pasak Z.Petkevičienės, kandidatuodama į šią poziciją ji turėjo abejonių, o pradėti dirbti buvo ir nelengva, ir šiek tiek baisu.

„Iki tol buvau lygiavertė komandos dalis, o tapusi kepyklos vadove turėjau pradėti savo kolegoms vadovauti, staiga imti reikalauti rezultatų. Toks pokytis gąsdino, nes staiga pasikeitė mano pozicija tų žmonių atžvilgiu. Tačiau visi komandos nariai man patys padėjo atsistoti ant kojų naujoje darbo vietoje, o galiausiai pavyko užsitarnauti ir jų pagarbą. Vadovai Suomijoje netgi yra sakę, kad „Fazer“ kepyklose tam tikrose pozicijose reikėtų daugiau moterų, o kaip gerą to pavyzdį pateikė mane“, – apie iššūkius pasakoja Z.Petkevičienė.

Svarbiausia – žmogaus gerovė ir sauga

Pasak Z.Petkevičienės, jos sėkminga karjera didele dalimi yra būtent „Fazer“ nuopelnas – įmonė investuoja į žmones, skatina juos mokytis ir tobulėti. Dirbdama čia moteris antrą kartą baigė universitetą, kur įgijo maisto technologo ir maisto įrenginių inžinerijos specialybę. Vėliau baigė projektų valdymo kursus Helsinkio universitete ir begalę įvairių lyderystės ir kitų sričių mokymų.

„Jei ne „Fazer“, tikriausiai nebūčiau tuo, kuo esu dabar. Tiek aš, tiek ir kolegos turime galimybę mokytis ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu lygiu. Dažnai su jais dalijamės gerąja praktika. Džiaugiuosi ir čia užtikrinamomis darbo sąlygomis – žmogaus gerovė „Fazer“ kepyklose yra svarbiausia. Dažnai sakome, kad „Fazer“ darbovietėse pagrindinis dalykas yra darbuotojų sauga. Būtent todėl, kad šioje įmonėje svarbiausias žmogus. Stengiamės, kad jis gerai jaustųsi ir būtų saugus“, – kalba Z.Petkevičienė.

Duonos evoliucijos liudininkė

Daugiau nei keturiolika metų dirbusi „Fazer Lietuva“ kepykloje Kaune, Z.Petkevičienė ne tik pasiekė karjeros aukštumas, bet ir tapo lietuviškos duonos evoliucijos liudininke. Z.Petkevičienė prisimena, kad tik pradėjus dirbti kepyklų versle duonos pasirinkimas buvo ribotas – juoda, balta duona arba batonas. Apie kitokius skonius tada niekas negalvojo. Tačiau šiandien duona keičiasi – atsiranda naujų duonos rūšių ir skonių, pradedant nuo sėklų ar grūdų, baigiant daržovėmis ar vaisiais. Z.Petkevičienė prisipažįsta, kad ji tapo visos šios evoliucijos dalimi.

„Tikriausiai niekas nesiginčija, kad duona lietuviams yra labai svarbi, tiesiog šventa. Pati esu tikinti ir nuolat pabrėžiu, kad duona yra net mūsų maldose. Juk sakome: „Duok mums duonos kasdieninės.“ Ne mėsos ar dar ko – būtent duonos! Ir nors Lietuvoje žmonių mažėja, mes „Fazer Lietuvoje“ kepykloje stengiamės sukurti tokius duonos produktus, kurie būtų skanūs ir patrauklūs kiekvienam – tiek ir tradicijų ieškotojui, tiek ir naujų skonių atradėjui. Ar prieš penkiolika metų kas būtų pagalvojęs, kad kepsime duoną, kurios sudėtyje 30 proc. sudarys daržovės? Dabar tai kasdienybė. Tad aš didžiuojuosi tuo, kad dirbu kepykloje, kuri garsėja novatorišku požiūriu į duoną. Tikiu, kad šios pastangos nenueis perniek ir Lietuvoje duona toliau išliks ne mažiau mylima ir svarbi“, – pokalbį baigia Z.Petkevičienė.

Prisijunkite prie „Fazer Lietuva“ komandos! Daugiau informacijos www.fazer.lt

„Nors Lietuvoje didžiąją duonos rinkos dalį vis dar užima tradiciniai kepalai, pirkėjai darosi vis išrankesni ir ieško įdomesnio, netradicinio skonio ar formos gaminių, tarp kurių yra ir duonos užkandžiai. Todėl nusprendėme investuoti būtent į šių produktų kategorijos gamybos apimčių didinimą, kuris leis patenkinti vietinės rinkos poreikius ir padidins eksporto apimtis. Verslo prasme mums tai reiškia geresnes sąlygas įmonės darbuotojams, mažesnę priklausomybę nuo vietinės rinkos ir didelį žingsnį į naują kategoriją“, – atidarymo metu sakė „Fazer Bakery Baltic“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis.

Anot įmonės vadovo, duonos užkandžiai rinkoje vis dar yra naujiena, tačiau turi didelį potencialą. M. Snarskis tikisi, kad naujai gamybos linijai įsibėgėjus, duonos užkandžių segmentas „Fazer Lietuva“ produktų, atstovaujančių „Gardėsio“ prekės ženklui, krepšelyje galėtų sudaryti 7-8 proc. bendros apyvartos.

Penkis kartus didesnis eksportas

Anot „Fazer Bakery Baltic“ vadovo, duonos užkandžių kategorija – palankesnė eksportui nei kitos duonos rūšys.

„Duonos užkandžių palankumą eksportui lemia kelios priežastys. Visų pirma, duonos užkandžiai – ilgesnio galiojimo produktas, todėl jį paprasčiau eksportuoti. Antra – duonos užkandžiai yra tarptautiškesnis produktas, tinkamas daugiau skirtingų rinkų. Jei, pavyzdžiui, ruginė duona su kmynais lietuviui tinka ir net kelia tam tikrus sentimentus, esto skoniui ji gali netikti visai. Tačiau užkandžiavimo srityje tendencijos ir skonio profilis yra panašesnis, o tai lemia paprastesnę plėtrą į kitas rinkas“, – sako M. Snarskis.

Džiaugiuosi, kad „Fazer Lietuva“ savo plėtrai pasirinko Kauną. Šią įmonę vertinu kaip vieną svarbiausių miesto darbdavių.

Įmonė jau pradeda vežti pirmąsias duonos užkandžių produkcijos partijas į Rusiją, šiuo metu duonos užkandžiai jau eksportuojami į Daniją, ateityje planuojama plėstis į Suomijos rinką.

„Rusijos rinka patraukli savo dydžiu – populiacija siekia 140 mln. gyventojų. Be to, mūsų kepykla orientuojasi į ruginės duonos užkandžius, o ruginė duona ir rugys apskritai yra kur kas labiau pripažįstami šiaurės Europos šalyse nei pietų Europoje, kur dominuoja kvietiniai produktai. „Fazer“ grupė turi savo kepyklas tiek Rusijoje, tiek Suomijoje, tad mums kur kas paprasčiau šiose valstybėse kurti naujas verslo galimybes“, – teigia M. Snarskis.

Gamybinių patalpų atidaryme dalyvavęs ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius taip pat pabrėžė eksporto svarbą ne tik „Fazer Lietuva“ įmonei, bet ir visai visuomenei.

„Mūsų valstybės, kaip atviros rinkos, eksporto variklis yra gyvybiškai svarbus. Džiaugiuosi, kad diegiamos pažangios technologijos bei nauji paklausūs produktai padeda įmonėms plėsti eksporto apimtis bei atrasti naujas rinkas. Tikimės ir planuojame, kad lietuviškos kilmės prekių eksporto plėtra ir toliau spartės, tad svarbu ir toliau investuoti į gamybos modernizavimą bei inovacijas ir tokiu būdu didinti įmonių konkurencingumą pasauliniu mastu“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

Geresnės darbo sąlygos

M. Snarskis teigia, kad būtent geresnės darbo sąlygos darbuotojams tapo viena pagrindinių priežasčių investuoti į plėtrą.

„Dėl mažėjančios populiacijos ir besikeičiančių vartojimo įpročių tradicinėms kepykloms kyla daug iššūkių, tačiau mūsų kompanija Lietuvoje auga septynerius metus iš eilės, tad natūralu, kad turime atsinaujinti ir plėstis. Pastaraisiais metais pajutome elementarų patalpų trūkumą – mūsų įmonė kepa duonos gaminius visoms Baltijos šalims, eksportuoja, tad turimo ploto mums tapo per mažai. Šis patalpų praplėtimas pagerins sąlygas darbuotojams – tiek patogumo, tiek ir erdvės prasme. Be to, iki šiol duonos užkandžiai buvo kepami bandelių ceche, tad jiems persikėlus, šis cechas atsilaisvina ir sukuria mums daugiau erdvės naujoms skonio improvizacijoms“, – teigia „Fazer Bakery Baltic“ vadovas.

„Fazer Lietuva“ kepyklos gamybinių patalpų atidaryme dalyvavęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis šią įmonę įvardijo kaip vieną svarbiausių Kauno darbdavių.

„Džiaugiuosi, kad „Fazer Lietuva“ savo plėtrai pasirinko Kauną. Šią įmonę vertinu kaip vieną svarbiausių miesto darbdavių. Šiuo metu kepykloje dirba 240 kauniečių. Tikiu, kad šis skaičius su laiku dar labiau išaugs. Kaunas palaiko ir visuomet palaikys darbo vietas kuriančius verslus, kurie prisideda prie miesto augimo“, – sako V. Matijošaitis.

Po atidarymo „Fazer Lietuva“ kepyklos plotas išsiplėtė beveik ketvirtadaliu – 3,6 tūkst. kv. m. ploto gamybines patalpas papildė dar 850 kv. m. pastatas, kuriame jau veikia duonos užkandžių gamyba, jiems skirtos naujos krosnys, duonos raikymo ir pakavimo įrenginiai.

Sveika gyvensena diktuoja madas

„Fazer Lietuva“ plėtrą duonos užkandžių kategorijoje paskatino ir sveikos gyvensenos mados. Įmonės užsakymu dar pavasarį „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo duomenimis, 7 iš 10 lietuvių renkantis duonos gaminius svarbus jos maistingumas, sveikumas. Šią tendenciją papildo ir tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys – 52 proc. lietuvių produktuose ieško sveikų ingredientų. M. Snarskis teigia, kad sveikatingumo tendencijos tampa aktualios ir užkandžiaujantiems.

„Visi vartotojų tyrimai, apklausos, net ir lentynos parduotuvėse rodo, kad užkandžių kategorija keičiasi. Jeigu prieš dešimt ar penkiolika metų ten dominavo bulvių traškučiai, šiandien mes galime rasti daug kitų alternatyvų. Be to, jeigu palygintume, kiek vietos duonos užkandžiams skiriama lentynose Lietuvoje ir Estijoje, tai pastarojoje – trečdaliu daugiau. Estai yra santykinai atviresni naujovėms, tačiau matome, kad analogiškos tendencijos būdingos ir Lietuvos rinkai“, – teigia M. Snarskis.