„Vardan visaverčių santykių atkūrimo aš nedaryčiau nieko, kad apsunkintų mūsų santykius“, – sakė V. Putinas žurnalistams Jekaterinburge.
Sekmadienį Gruzijos televizijos „Rustavi 2“ laidų vedėjas Georgijus Gabunija tiesioginiame eteryje išsakė įžeidimų V. Putinui. Šį žurnalisto poelgį pasmerkė Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili ir premjeras Mamuka Bachtadzė, pareiškę, kad tai buvo „provokacija“.
Pirmadienį pasipiktinimą dėl reporterio necenzūrinių pareiškimų V. Putinui išreiškė Kremlius ir Rusijos užsienio reikalų ministerija. Valstybės Dūmos tarybos nariai savo ruožtu nutarė reikalauti gruzinų žurnalisto baudžiamosios atsakomybės ir jo ekstradicijos į Rusiją.
Kalbant apie įvairių pobūdžių sankcijas Gruzijai, aš to nedaryčiau būtent iš pagarbos Gruzijos žmonėms.
Po šio incidento G. Gabunija taip pat buvo dviem mėnesiams nušalintas nuo pareigų. „Rustavi 2“ nurodė, kad reporteris šiuo laikotarpiu negalės vesti arba rengti jokių jos laidų.
Pasak V. Putino, visi šie skandalingi prieš jį nukreipti pareiškimai Gruzijoje yra politikos, kylančios iš atsisakymo prisiminti Gruzijos, Abchazijos ir Osetijos santykių istoriją ir noro nutraukti santykius su Rusija, padariniai.
„Visa kita tėra padariniai – ir keiksmai, ir plūdimasis. Tai reikia vertinti rimtai, bet nereaguoti į kažkokių šunsnukių išorines apraiškas“, – pabrėžė Rusijos prezidentas.
„Kalbant apie įvairių pobūdžių sankcijas Gruzijai, aš to nedaryčiau būtent iš pagarbos Gruzijos žmonėms“, – pridūrė jis.
„Vienas išėjo, kažką leptelėjo, kažką vaizduodamas. Niekas anksčiau apie jį nežinojo, o dabar – visi kalba. Ta prasme jis pasiekė savo. Na ir kas, kad jį nušalino; jis išvažiavo atostogauti, sugrįš – dirbs toliau“, – kalbėjo V. Putinas.
Pasak jo, „Gruzijoje juk yra prieš tai protestuojančių žmonių. Dėl tokių žmonių, dėl visaverčių Rusijos ir Gruzijos santykių atkūrimo aš nedaryčiau nieko, kas juos komplikuotų“, – sakė jis.
Anksčiau antradienį Rusijos parlamento žemieji rūmai paragino vyriausybę įvesti prekybos apribojimų Gruzijai.
Valstybės Dūma vienbalsiai priėmė pareiškimą, raginantį įvesti apribojimų prekybai su Gruzija. Pareiškime konkretūs suvaržymai neįvardijami.
Pareiškime sakoma, kad „Valstybės Dūmos deputatai kategoriškai smerkia nuolatines antirusiškas provokacijas Gruzijoje ir pabrėžia, kad šios šalies radikalių jėgų atviri išpuoliai toliau blogina Rusijos ir Gruzijos santykius“.
Pirmadienį Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas sakė, kad parlamento žemieji rūmai pateiks vyriausybei pasiūlymą uždrausti importuoti į Rusiją gruziniškus vynus ir mineralinį vandenį, taip pat blokuoti pinigų pervedimą į Gruziją.
Jis pažymėjo, kad į Sakartvelą iš užsienio siunčiamų pinigų perlaidų didžioji dalis atkeliauja iš Rusijos: praeitais metais iš šios šalies į Gruziją buvo pervesta 641 mln. JAV dolerių (571,6 mln. eurų).
Be to, į Rusiją išvežama didžioji dalis (62,3 proc.) Gruzijos eksportuojamo vyno. Pernai į Rusiją iškeliavo 53,7 mln. butelių vynų, tai yra, 12,4 proc. daugiau negu 2017 metais.
Įtampa tarp Gruzijos ir Rusijos smarkiai paaštrėjo po audringų protestų Tbilisyje, kilusių po to, kai vienas Rusijos įstatymų leidėjas kreipėsi į Sakartvelo parlamentą iš pirmininko tribūnos.
Kremlius uždraudė tiesioginius skrydžius tarp šalių ir taip sujaukė tūkstančių rusų atostogų planus.
Rusijos politikai ragino uždrausti gruziniško vyno ir mineralinio vandens importą. Pastarąjį kartą tokio žingsnio buvo imtasi 2006 metais, tarp Rusijos ir Gruzijos kilus politiniam ginčui. Po šešerių metų draudimas buvo atšauktas.
Ne vienus metus tarp Tbilisio ir Maskvos tvyrojusi įtampa per kraštus išsiliejo 2008 metų rugpjūtį, kai tuometinis Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis pradėjo didelę karinę operaciją prieš Pietų Osetijos separatistų pajėgas, kurios iš pabūklų apšaudė vietinių gruzinų kaimus.
Maskva į tai reagavo ginkluotu įsiveržimu į Gruzijos teritoriją – buvo užimti dideli šalies plotai, bombarduojami įvairūs objektai.
Laimėjusi šį trumpą karą, nusinešusį šimtus gyvybių, Rusija oficialiai nepriklausomomis valstybėmis pripažino Pietų Osetiją ir kitą nuo Gruzijos atskilusią sritį Abchaziją, užsitikrindama šių abiejų teritorijų, kuriose Maskva turi dvi karines bazes, kontrolę.
Tbilisis ir Vakarai pasmerkė šį žingsnį kaip neteisėtą karinę okupaciją.
Pietų Osetija ir Abchazija sudaro apie 20 proc. Sakartvelo teritorijos.
