Audronės Alijošiutės-Paulauskienės asmenio archyvo nuotr.

POTENCIALAS PARAMAI TEIKTI – DIDŽIULIS, BET SISTEMA – NEEFEKTYVI

2023-04-11 11:24
Kauno.diena.lt inf.

Daugelyje sričių, kuriose reikia socialinės pagalbos, lietuviai yra vis labiau įsitraukę. Jau dabar gyventojai gali skirti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) socialinei paramai. Augantį įsitraukimą patvirtina ir tai, kad beveik 31 proc. žmonių yra nusiteikę už socialiai atsakingų prekių ženklų produktus ir paslaugas mokėti daugiau.

Neaiškus perskirstymo mechanizmas

Norint padidinti įsitraukimą ir spręsti opias ir ilgalaikes socialines problemas, sistemą reikėtų persvarstyti. Tai – viena išvadų, kurią priėjo tarptautinės organizacijos „Social Impact Alliance for Central and Eastern Europe“ (Socialinio poveikio aljansas Vidurio ir Rytų Europai), Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) ir „TGS Baltic“ ataskaitos „Filantropija ir korporacinė socialinė atsakomybė Vidurio ir Rytų Europoje / LIETUVA“ rengėjai.

Nors planuojama, kad nuo 2025 m. šis paramos teikimo mechanizmas bus skirtas tik socialiniam sektoriui, jis naudojamas neefektyviai. Aukodami vieni žmonės dažnai vadovaujasi emocijomis, todėl renkasi stipresnį emocinį atsaką keliančią reklamą naudojančias ar emocijas keliančius klausimus sprendžiančias organizacijas. Kiti aukoja viešosioms įstaigoms, pavyzdžiui, mokykloms, kurios ir taip gauna mokesčių mokėtojų finansavimą, todėl nėra pagrindo perskirstyti savo sumokėtus mokesčius per atskirą sistemą.

„Verslas ir gyventojai vis labiau nori prisidėti prie opiausių socialinių ir aplinkosaugos iššūkių įveikimo, skirti savo lėšų, laiko ir įgūdžių. Visų bendras interesas – palengvinti jiems šį kelią. Tikimės, rekomendacijos, kurias parengėme kartu su Lietuvos socialinio poveikio ekosistemą formuojančiomis organizacijomis, padės nusistatyti prioritetus ir imtis atitinkamų veiksmų“, – sakė Anna Korzeniewska, fondo „Social Impact Alliance for Central and Eastern Europe“ įkūrėja.

Kadangi panašus mokesčių perskirstymo mechanizmas taikomas ir profesinėms sąjungoms, ir politinėms partijoms remti, mokesčių mokėtojams ne visada aišku, kam ir kaip teikti paramą. Tarp ataskaitos rekomendacijų – į šį perskirstymą neįtraukti valstybei, savivaldybėms ir kitiems valstybės kontroliuojamiems subjektams priklausančių ne pelno organizacijų ir leisti šia galimybe pasinaudoti tik nevyriausybinėms organizacijoms.

Reikia daugiau švietimo

Ankstesnis tyrimas, atliktas 2022 m. pavasarį, parodė, kad visas Vidurio ir Rytų Europos regionas turi didelį potencialą visuomenėms prisidėti prie darnaus vystymosi. Jau dabar 51 proc. lietuvių teikia pirmenybę socialiai atsakingų prekių ženklų produktams ir paslaugoms, o 31 proc. yra pasirengęs už jas mokėti daugiau.

Tačiau menkas verslo aktyvumas yra pagrindinis iššūkis. Nors yra puikių verslo iniciatyvų, jų nedaug ir jas dažniausiai rodo tik didžiausios organizacijos. Socialiniai tikslai nėra įmonių prioritetas, o daugelis jų tiesiog stokoja žinių apie tai, kuo būtų vertingas socialinis įsitraukimas, teigia ataskaitos rengėjai.

„Lietuvoje trūksta aiškios nacionalinės strategijos ir visapusiškos veiklos, vis dar nėra tokios teisinės formos, kaip socialinis verslas, o fiziniai asmenys negali pasinaudoti mokesčių lengvatomis paramai teikti. Trūksta veiklų, kurios skatintų labiau socialiai orientuotą požiūrį ir palaikytų įsitraukimą. Daugelyje lygmenų reikia daugiau švietimo“, – papildo Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) vadovė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė.

Ataskaitos rengėjai pastebi, kad paramos teikimo kultūra šalyje dar nesusiformavusi: kai vyksta krizinių situacijų, žmonės imasi veiksmų, bet nebūtinai pavyksta išlaikyti ilgalaikį strateginį įsipareigojimą. Ir gyventojams, ir įmonėms trūksta supratimo, kaip daryti ilgalaikį poveikį, o įmonių socialinis aktyvumas atskirtas nuo jų kasdienės veiklos prioritetų.

Investuotojams trūksta paskatų

Poveikio investavimas daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių šiuo metu yra svarbi tema, bet Lietuvoje kol kas tik keletas investuotojų yra parodę susidomėjimą šia sritimi. Pagrindinis vietos verslų veiklos variklis – pelnas, tad pirmiausia jie rūpinasi pamatyti verslo pelningumą ilguoju laikotarpiu.

Atsakingoms investicijoms netaikomi mokesčiai, teisinės lengvatos ar visuomenės įtraukimo investuoti kartu galimybės, kurios sumažintų tokių investicijų riziką. Verslui reikia įrodymų ir įtikinamų konkrečių atvejų, parodančių, kad socialiniai tikslai yra svarbūs ir gali būti stipriai susiję su verslo našumu.

„Šioje srityje dotacijos kapitalas būtų įdomus sprendimas, tačiau, norint sukurti dotacijos fondą, kuris būtų skirtas investuoti į socialinius tikslus, reikalinga atitinkama teisinė forma (labdaros ir paramos fondas) ir apie 72 tūkst. eurų kapitalo. Be to, tik iki 50 proc. dotacijos pajamų gali būti panaudota dotacijai padidinti ir tik 5 proc. gali būti skiriama administracinėms išlaidoms padengti – tai yra labai maža dalis. Šias ribas padidinus arba panaikinus būtų galima padėti efektyviau naudoti šią rėmimo formą“, – sako „TGS Baltic“ partneris Marijus Kriščiūnas.

Socialinis verslas – pakeliui

Kol kas verslo įmonės, teikiančios paramą, susiduria su formaliais apribojimais. Atsakingoms investicijoms netaikomos mokesčių lengvatos. Socialinio verslo sąvoka dar neturi oficialios teisinės apibrėžties, todėl tokiam verslui, kad ir kaip juo domisi jaunoji verslo kūrėjų karta, kol kas neįmanoma pasiūlyti papildomų lengvatų ir privalumų.

„Nauda socialiniam verslui, kai jis bus apibrėžtas, gali būti palankesnės sąlygos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose arba lengvesnė galimybė gauti ES ir Lietuvos struktūrinę paramą“, – rašoma ataskaitoje. Joje taip pat pabrėžiami kiti būdai visuomenei aktyviau prisidėti prie darnios plėtros.

„Kad vystytųsi tvarus paramos teikimas, reikia patikimų duomenų ir dalytis žiniomis. Vidurio ir Rytų Europa turi neginčijamą galimybę toliau kurti filantropijos ir tvarios socialinės paramos kultūrą. Todėl labai svarbu strategiškai ir ilgam įtraukti visus visuomenės veikėjus į šią sritį“, – apibendrino organizacijos Google.org vyresnioji vadovė Europos, Vidurio Rytų ir Afrikos regionams Liza Belozerova.

Gairės: parama, GPM

Rašyti komentarą

Komentarai (1)