-
Ligonių kasos: kokius tyrimus gali skirti šeimos gydytojas? 4
Gydymo įstaigoms, su kuriomis teritorinės ligonių kasos (TLK) sudaro sutartis dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų finansavimo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokama metinėmis bazinėmis kainomis, mokamomis už prirašytus gyventojus. Šeimos gydytojo paslaugas teikianti gydymo įstaiga prie jos prirašytiems pacientams privalo užtikrinti visapusišką nemokamą pirminę sveikatos prižiūrą, taip pat ir tyrimų, priskirtų šeimos gydytojo kompetencijai, atlikimą.
Šeimos gydytojai skiria tyrimus, norėdami pagrįsti diagnozę, nustatyti ligos eigą, pakoreguoti pradėtą gydymą, įvertinti jo efektyvumą.
„Skirdamas tyrimus šeimos gydytojas privalo vadovautis Šeimos gydytojo medicinos norma ir užtikrinti, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams būtų suteiktos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamos paslaugos bei už jas nebūtų reikalaujama papildomo mokesčio“, – pabrėžė Šiaulių TLK Kontrolės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė.
Tyrimai, kuriuos gali skirti šeimos gydytojas:
• bendras kraujo tyrimas suaugusiems pacientams profilaktiškai atliekamas vieną kartą per 2 metus;
• gliukozės kiekio kraujyje nustatymo ir bendras šlapimo tyrimas profilaktiškai suaugusiesiems atliekami vieną kartą per 2 metus, o nuo 65 m. – vieną kartą per metus;
• cholesterolio kiekio kraujyje nustatymo tyrimas suaugusiems žmonėms profilaktiškai atliekamas vieną kartą per metus, vaikams – esant indikacijų;
• elektrokardiograma (EKG) profilaktiškai suaugusiems pacientams atliekama vieną kartą per metus, vaikams – esant indikacijų;
• albumino / kreatinino santykis šlapime;
• C reaktyvinis baltymas ir eritrocitų nusėdimo greitis (uždegimo rodikliai);
• biocheminiai kraujo tyrimai: lipidograma, kreatinino, kalio, natrio, alanininės aminotransferazės, asparagininės aminotransferazės, šarminės fosfatazės, bilirubino, šlapimo rūgšties;
• skydliaukės funkcijos tyrimas (TTH);
• gliukozės tolerancijos testas;
• prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas po radikalaus priešinės liaukos vėžio gydymo;
• pulsoksimetrija, spirometrija;
• koprograma, enterobiozės tyrimas;
• ginekologinis tepinėlis iš makšties ir gimdos kaklelio;
• tyrimai dėl COVID-19 ligos, kai atliekamas greitasis SARS-CoV-2 antigeno testas ir įvertinami testo rezultatai;
• natriuretinio peptido tyrimas.
Be to, tam tikrais atvejais šeimos gydytojas gali skirti sifilio (RPR) ir specifinį (treponeminį) tyrimą su T. pallidum antigenų (TPHA) tyrimu, tyrimus dėl virusinio hepatito B, šlapimo pasėlį, žmogaus imunodeficito viruso testą, A grupės beta hemolizinio streptokoko greito nustatymo testą, tuberkulino mėginį ir kt.
„Pacientams, kuriems paskirtas gydymas geriamaisiais netiesioginio veikimo antikoaguliantais (Warfarinum, Acenocoumarolum), siekiant išvengti komplikacijų, 12 kartų per metus ligonių kasos apmoka kraujo krešumo tyrimą. Sergantiesiems cukriniu diabetu 4 kartus per metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas glikozilinto hemoglobino tyrimas, kuris, siekiant išvengti komplikacijų, turėtų būti atliekamas kas tris mėnesius“, – atkreipė dėmesį D. Ozolienė.
„Prieš operaciją atliekamas kraujo krešumo tyrimas ir nustatoma kraujo grupė. Už visus šiuos tyrimus PSDF lėšomis apmoka ligonių kasos“, – priminė D. Ozolienė.
Kraujo tyrimai, atliekami prieš planinę operaciją – protrombino laiko (PL) ir tarptautinio normalizacijos santykio (TNS) nustatymas, aktyvinto dalinio tromboplastino laiko (ADTL) nustatymas, kraujo grupės pagal ABO antigenus ir rezus priklausomybės faktoriaus nustatymas.
Šeimos gydytojas vykdo ir nemokamą patikrą dėl hepatito C viruso infekcijos, atlikdamas anti-HCV testą asmenims, gimusiems 1945–1994 m. ir nepriskiriamiems rizikos grupei, taip pat šis testas atliekamas asmenims, priskiriamiems rizikos grupei.
Kartą metuose pacientas gali sveikatą pasitikrinti profilaktiškai. Šiuo atveju gydytojas turi pamatuoti kraujo spaudimą, svorį, ūgį, paskirti elektrokardiogramą, atlikti burnos apžiūrą, moterims – krūtų apžiūrą ir apčiuopą. Tuo tarpu anksčiau minėtus profilaktinius tyrimus šeimos gydytojas gali paskirti sveikatos apsaugos ministro tvarkoje nustatytu dažnumu, atsižvelgdamas į paciento amžių.
„Šeimos gydytojas apžiūros metu pacientams turėtų pamatuoti akispūdį, nes padidėjęs akispūdis gali signalizuoti apie glaukomos pradžią. Vaistai nuo glaukomos kompensuojami, o laiku pradėjus gydymą, ligą galima kontroliuoti. Tačiau, jeigu pacientas nesigydo, ilgainiui gali netekti regėjimo, – įspėjo D. Ozolienė. – Taip pat patikrinamas regėjimo aštrumas“.
Tyrimai skiriami ir tais atvejais, kai pacientai dalyvauja Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamose prevencinėse programose – krūties, gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.
-
Lietuviai vis dar vangiai naudojasi galimybe išsitirti nemokamai 7
Nepaisant to, kad dalyvauti prevencinėse programose ir gauti profesionalių medikų įvertinimą apie sveikatos būklę nieko nekainuoja, vis tik tai daroma vangiai.
VLK kviečia žmones nebūti abejingais savo sveikatai ir išnaudoti visas valstybės siūlomas galimybes nemokamai ją išsitirti. Už paslaugas, kurios suteikiamos pagal šiuo metu Lietuvoje vykdomas 6 prevencines programas, žmogui nereikia mokėti, nes jos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, rašoma pranešime spaudai.
VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktoriaus Viačeslavo Zakso teigimu, šiuo metu vykdomos prevencinės programos bus tęsiamos ir toliau, nes jų rezultatai džiugina.
„Kasmet vis daugiau žmonių pavyksta išgelbėti nuo klastingiausios šio amžiaus ligos – vėžio, nes kiekvienais metais vis daugiau asmenų dalyvauja minėtose programose. Štai jau beveik dešimtmetį Lietuvoje moterys gali nemokamai išsitirti dėl gimdos kaklelio vėžio, o jų mirtingumas nuo šios programos įgyvendinimo pradžios sumažėjo beveik trečdaliu. Tuo tarpu programos, pagal kurias galima išsitirti dėl krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų veikia daugiau nei kelerius metus“, – tvirtino VLK atstovas V. Zaksas.
Daugelyje Vakarų Europos valstybių prevencinės programos, padedančios dar ankstyvoje stadijoje diagnozuoti klastingą ligą ir užbėgti jai už akių, pradėtos vykdyti jau prieš kelis dešimtmečius ir buvo pasiekta gerų rezultatų.
„Pageidautina, kad mūsų šalyje vykdomose prevencinėse programose dalyvautų visi tikslinės amžiaus grupės asmenys, nes ne tik užsienio patirtis, bet ir atlikti moksliniai tyrimai įrodo, kad įgyvendinant gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos vėžio atrankinės patikros programas Europos Sąjungos specialistų rekomenduojamose amžiaus grupėse, galima gerokai sumažinti mirtingumą nuo šių ligų. Pavyzdžiui, Islandijoje taikant atrankinę patikrą dėl gimdos kaklelio vėžio per 35 metus sugebėta mirtingumą nuo šios ligos sustabdyti net 80 proc.“, – teigė V. Zaksas.
Lietuvoje vykdomos prevencinės programos - čia.