Visgi vyriausiasis Kijevo Obolonskio rajono teismo teisėjas Vladyslavas Deviatka paskelbė parengiamojo posėdžio pertrauką iki gegužės 18 dienos.
Tokį sprendimą teismas priėmė dalinai patenkinęs V.Janukovyčiaus gynybos prašymą surengti su kaltinamuoju vaizdo konferenciją.
Parengiamajame posėdyje teismas turėjo spręsti dėl bylos nagrinėjimo iš esmės. Ketvirtadienį teismo salėje buvo prokurorai, V.Janukovyčiaus advokatai bei daug žurnalistų, bet pats kaltinamasis posėdyje nedalyvavo.
Eksprezidentas kaltinamas valstybės išdavyste, pasikėsinimu į Ukrainos teritorinį vientisumą ir neliečiamybę bei agresyvaus karo ar agresyvių karinių veiksmų vykdymu.
Už šiuos nusikaltimus numatytos 7–15 metų laisvės atėmimo bausmės.
Tačiau prokurorai prašys kaltinamajam skirti įkalinimo iki gyvos galvos bausmę.
„Kadangi V.Janukovyčius savo kaltės nepripažino, kaltintojai prašys skirti griežčiausią bausmę – įkalinimą iki gyvos galvos“, – sakė kaltintojų atstovas, Ukrainos vyriausiosios karinės prokuratūros prokuroras Ruslanas Kravčenka spaudos konferencijoje, Kijeve.
Gegužės 1 dieną Ukrainos generalinės prokuratūros tinklapyje buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame generalinis prokuroras Jurijus Lucenka pareiškė, kad teisme nagrinėjant bylą dėl buvusio prezidento V.Janukovyčiaus valstybės išdavystės bus paisoma visų teisiamojo teisių, kurias užtikrina Ukrainos teisės aktai, ir šis teismas netaps keršto procesu.
„Gegužės 4 dieną prasidės precedento Ukrainoje neturintis teismo procesas. Generalinė prokuratūra Ukrainos valstybės vardu kaltins buvusį prezidentą valstybės išdavyste. Šis procesas susijęs ne tik su piliečiu V.Janukovyčiumi. Šis procesas taip pat susijęs su jo šeimininkais iš Kremliaus, kurie pasinaudojo V.Janukovyčiaus pasirašytu dokumentu kaip figos lapeliu, kad okupuotų ukrainietišką Krymą, krauju užlietų ukrainietišką Donbasą ir pamėgintų parklupdyti ant kelių mūsų šalį“, – pareiškė J.Lucenka.
Savo ruožtu eksprezidento advokatas Vitalijus Serdiukas tvirtino, kad šis teismo procesas bus pernelyg politizuotas ir skundėsi, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta daug šiurkščių pažeidimų.
Pasak jo, V.Janukovičiui nebuvo tinkamai įteikti nei įtarimai, nei kaltinamasis aktas, automatinis teisėjų paskyrimas vyko pažeidžiant procedūrą, o jo klientas nebuvo tinkamai pašauktas į teismą, kad dalyvautų parengiamajame posėdyje.
Advokatas mano, kad, ir skundėsi, kad ruošiantis nagrinėti bylą buvo padaryta daug pažeidimų.
V.Serdiukas taip pat kreipėsi į teismą su prašymu užtikrinti teismo proceso viešumą nagrinėjant V.Janukovičiaus baudžiamąją bylą.
Eksprezidento advokatas taip pat mano, kad pirminis Generalinės prokuratūros atsisakymas surengti vaizdo konferenciją su jo klientu buvo šiurkštus Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimas.
„Kalbant apie vaizdo konferenciją, Generalinė prokuratūra aiškiai nėra suinteresuota gauti duomenų iš V.Janukovyčiaus, todėl šiurkščiai pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją, garantuojančią bet kuriam žmogui teisę į teisingumą, jei jis kaltinamas kokiais nors nusikaltimais“, – ketvirtadienį prieš teismo posėdį Kijeve teisininkas sakė interviu televizijai „112 Ukraina“.
Be to, teisininkas tvirtina, jog Ukrainos generalinio prokuroro J.Lucenkos prognozės, kad teismo procesas tęsis 2–3 mėnesius, yra spaudimas teismui.
V.Serdiukas teigė, kad, kaltinamojo gynybos manymu, teismo posėdis prasidės sprendžiant klausimą dėl automatinio teisėjų paskyrimo teisėtumo, nes V.Janukovyčiaus advokatai padavė pareiškimą, kuriame teigiama, kad generalinis prokuroras pažeidė tvarką, įsikišdamas į Ukrainos teismų sistemos veiklą, o ypač į automatinę bylų paskirstymo sistemą.
Vėliau, teisininko tvirtinimu, bus svarstomi kiti skundai ir prašymai, kurių teismui buvo pateikta daugiau kaip 30.
Prieš prasidedant teismo posėdžiui ketvirtadienį prie teismo būriavosi keliolika aktyvistų, atsinešusių Ukrainos valstybines vėliavas. Jie reikalavo, kad V.Janukovyčius būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Prie teismo rūmų budėjo tvarką palaikantys teisėsaugos pareigūnai, taip pat atvyko daug žurnalistų.
Po Kremliaus sparnu
V.Janukovyčius iš Ukrainos pabėgo 2014 metų vasarį, po tris mėnesius trukusių proeuropietiškų gatvės protestų Kijeve, peraugusių į kruvinus susirėmimus su riaušių policija. Per tuos neramumus nušauta beveik 100 žmonių, daugiausiai beginklių.
Jam pateikti kaltinimai susiję su 2014 metų kovą po V.Janukovyčiaus nuvertimo Rusijos įvykdyta Krymo aneksija ir buvusio lyderio numanoma parama separatistų kovotojams pramoniniuose rytiniuose šalies rajonuose. Konfliktas Rytų Ukrainoje nusinešė daugiau nei 10 tūkst. žmonių gyvybių.
Nepanašu, kad Rusija kada nors sugrąžintų V.Janukovyčių Ukrainai. 2014 metų spalio mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atskleidė, kad būtent jo nurodymu buvo įvykdyta speciali operacija, per kurią nuverstasis Ukrainos prezidentas buvo slapta išvežtas iš Ukrainos per Krymą.
Tačiau Kijevas tikisi, kad V.Janukovyčiaus kaltės pripažinimas teisme padidins diplomatinį spaudimą Maskvai. Pastaroji toliau remia trejus metus besitęsiantį separatistinį konfliktą Rytų Ukrainoje.
Gatvių protestai prasidėjo 2013 metų lapkričio mėnesį, kai V.Janukovyčius atsisakė pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga ir priėmė iš Rusijos 3 mlrd. JAV dolerių paskolą šalies ekonomikai atgaivinti.
Provakarietiški eksprezidento kritikai šią paskolą pavadino V.Putino kyšiu V.Janukovyčiui, siekiant jį įtikinti atsisakyti tvirtesnių ryšių su ES ir pasilikti Rusijos geopolitinėje orbitoje.
Velionis Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Vitalijus Čiurkinas 2014 metų kovą vykusiame Saugumo Tarybos susitikime parodė laišką, kurį, pasak jo, Maskvai buvo atsiuntęs V.Janukovyčius, prašydamas Kremliaus karinės pagalbos.
Tačiau Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas kovą pareiškė, kad nei V.Putinas, nei prezidento administracija niekada tokio laiško nematė.
