Dedami paskutiniai Pilies tilto ir jo prieigų remonto akcentai. Liko baigiamieji darbai. Atlikus juos, bus pradėta rengti dokumentacija objekto pripažinimui tinkamu naudoti.

Šiems metams Pilies tilto ir jo prieigų remonto darbų buvo likę atlikti nedaug. Jų vertė siekė apie 270 tūkst. litų. Šie darbai artėja finišo tiesės link.

Rangovai jau išasfaltavo aikštelę, kur stovėjo statybiniai vagonėliai, perdažė tilto konstrukcijas. Dažai nubėgo, nes atliekant darbus buvo netinkamos oro sąlygos.

Išmontuojamas ir laikinasis pėsčiųjų ir dviratininkų tiltelis, kuriuo klaipėdiečiai naudojosi, kai eismas Pilies tiltu buvo uždarytas.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros įgyvendinimo poskyrio vedėja Vaida Lendraitienė pasakojo, kad dar reikia suderinti ir tilto automatiką.

"Darbų buvo likę nedaug, tad jie sparčiai artėja prie pabaigos", – tvirtino vedėja.

Pasak V.Lendraitienės, dar apie 20 tūkst. eurų teks išleisti papildomiems darbams. Tarp jų – sąlygų gerinimas neįgaliesiems. Jie pageidavo daugiau plytelių neregiams, nei buvo numatyta projekte.

Šie darbai dar nėra nupirkti. Procedūros truks apie mėnesį.

Užbaigus darbus, bus rengiama dokumentacija Pilies tilto pripažinimui tinkamu naudoti. Nors eismas statiniu atidarytas, objektas dar nėra oficialiai priduotas.

Eismas Pilies tiltu buvo atvertas prieš tris mėnesius. Pagrindinis statinio ir prieigų tvarkymas truko devynis mėnesius. Darbai buvo baigti anksčiau nei numatyta sutartyje.

Prieš beveik 40 metų statyto Pilies tilto kapitalinis remontas ir jo prieigų sutvarkymas iš viso atsiėjo 12,9 mln. litų. Į šią sumą įskaičiuoti ne tik darbai, bet ir projekto rengimas, techninė priežiūra.

Statinio atnaujinimui išleista milijonu litų mažiau nei buvo numatyta. Sutaupyti pavyko, nes nereikėjo atlikti kai kurių darbų.

Iki Pilies tilto atidarymo lieka vis mažiau laiko. Statinys yra išbandomas. Antradienį antrą kartą tikrinta, kaip veikia tilto pakėlimo mechanizmai. Trečiadienį bus tikrinama statinio laikomoji galia.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros įgyvendinimo poskyrio vedėjos Vaidos Lendraitienės, ant tilto užvažiuos kelios sunkiasvorės transporto priemonės – autovežiai.

Bus stebima, ar statinys jas išlaiko. Numatoma, kad bandymas truks kelias valandas.

Antradienį apie pietus baigiamas remontuoti Pilies tiltas buvo pakeltas. Tikrinta, kaip veikia hidraulinė tilto pakėlimo mechanizmo įranga.

„Vieną kartą ši jau buvo išbandyta. Tiltas buvo pakeltas iki pusės. Viskas veikė. Antrą kartą tiltas keltas, nes norėta pažiūrėti, kaip veikia, kai viskas sumontuota“, – tvirtino vedėja.

V.Lendraitienė tvirtino, kad darbai vyksta pagal planą. Pilies tiltą numatoma atidaryti gruodžio 19 dieną.

„Atliekami baigiamieji darbai: tvarkoma dokumentacija, likę smulkūs remonto darbeliai“, – komentavo vedėja.

Pilies tilto kapitalinis remontas ir jo prieigų sutvarkymas atsieis 11,5 mln. litų. Statinys remontui buvo uždarytas kovo viduryje.

Statybininkams atsirūgo noras paspartinti Pilies tilto remontą. Specialistai buvo pradėję dirbti ir naktimis, tačiau veikla tamsiuoju paros metu truko trumpiau nei savaitę. Naktiniu remontu pasipiktino gyventojai.

Įmonės „Hidrostatyba“ statybos direktorius Vaidotas Balčytis pasakojo, kad šiuo metu baigiamas montuoti Pilies tilto pakėlimo mechanizmas. Šiuos darbus numatoma atlikti iki mėnesio pabaigos.

Spalio pradžioje tilto pakėlimo mechanizmas jau bus išmėgintas. Iš pradžių bandymus norėta spėti atlikti per rugsėjį. V.Balčytis patikino, kad toks laiko skirtumas tolesniems darbams įtakos neturės.

Montuojant tilto pakėlimo mechanizmą, kartu yra tvarkomi ir šaligatviai, tinkuojami statiniai, įrengiami elektros tinklai.
V.Balčytis tvirtino, kad darbai vyksta pagal planą. Nukrypimų nėra. Kaip ir kalbėta anksčiau, tilto remontas finišuos iki Kalėdų.

„Kito plano nėra. Turėsime spėti“, – pabrėžė vadovas.

Pilies tiltą bandyta remontuoti ir naktį. Tamsiuoju paros metu buvo atliekami metalinių konstrukcijų suvirinimo darbai. Tačiau naktinė veikla truko neilgai – mažiau nei savaitę.

„Gyventojai pradėjo skųstis, kad triukšmaujame. Turėjome nutraukti naktinį darbą. Naktys tuo laiku buvo šiltos, butų langai praviri ir gyventojai girdėjo triukšmą“, – tvirtino vadovas.

Pasak V.Balčyčio, kilus gyventojų nepasitenkinimui, darbai buvo perplanuoti. Buvo sustiprintos pajėgos – įdarbinta daugiau žmonių.

Šiuo metu yra dirbama dviem pamainomis. Suvirinimo darbai atliekami nuo 6 iki 23 valandos.

„Taip viskas susireguliavo. Tokiu tempu dirbsime, kol baigsime suvirinimo darbus“, – teigė vadovas.

V.Balčytis aiškino, kad darbo tempas buvo pakeistas ne todėl, jog atsiliekama nuo grafiko.

„Matėme, kad galime paspartinti darbus, ir tai padarėme. Norėjome garantuoti, jog vėliau nevėluosime. Atsilikimo
nebuvo“, – pabrėžė vadovas.

Numatoma, kad eismas Pilies tiltu bus atidarytas per Kalėdas. Statinio kapitalinis remontas ir jo prieigų sutvarkymas atsieis 11,5 mln. litų.

Į Klaipėdą atkeliavo dalis Pilies tilto pakėlimo mechanizmo. Kitą savaitę planuojama pradėti jo montavimą. Šiuo metu vyksta parengiamieji darbai.

Pilies tilto pakėlimo mechanizmas į Klaipėdą buvo atgabentas iš Lenkijos. Jis vežamas dalimis.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros įgyvendinimo poskyrio vedėjos Vaidos Lendraitienės, uostamiestį pasiekė dar ne visos įrenginio dalys.
Pilies tilto pakėlimo mechanizmą montuos pats gamintojas. Jo atstovai jau yra atvykę į Klaipėdą. Vyksta parengiamieji tilto pakėlimo mechanizmo montavimo darbai.

„Kitą savaitę jau turėtų būti pradėta montuoti pati įranga“, – tvirtino vedėja.

Pagal planą Pilies tilto pakėlimo įrenginiai turėtų būti sumontuoti per rugsėjį. Tada statinys bus išbandytas.
Šiuo metu taip pat yra betonuojamos tilto perdangos, tvarkomos jo prieigos, pėsčiųjų takai, remontuojamas tunelis.

V.Lendraitienė pabrėžė, kad darbai vyksta pagal planą. Anksčiau rangovo atstovai tvirtino, kad Pilies tilto būklė buvo šiek tiek prastesnė, nei manyta iš pradžių.
Dėl šios priežasties buvo padidintos darbuotojų pajėgos, kad nebūtų atsilikta nuo darbų grafiko.

Numatoma, kad eismas Pilies tiltu bus atidarytas per Kalėdas. Jo kapitalinis remontas ir prieigų sutvarkymas atsieis 11,5 mln. litų.

Tvarkantiems Pilies tiltą darbininkams bei 1-ojo policijos komisariato pareigūnams pastarosiomis dienomis tikru galvos skausmu tapo juodi vagių darbai šioje statybvietėje.

Pirmadienį atėję į darbą Pilies tiltą remontuojantys vyrai rado išplėštą metalinę spintą, kurioje laikomi darbo įrankiai. Dingo pusautomatis, lygintuvas, degiklis, kampinis šlifuoklis. Bendrovei padaryta žala siekia 7,8 tūkst. litų.

Spinta pastatyta po tiltu, teritorija yra aptverta, tačiau, panašu, nesaugoma.

Pirmadienį policijai buvo pranešta, kad tądien kitos tilto remonto darbus atliekančios bendrovės darbuotojai po savaitgalio pasigedo 20 tūkst. litų vertos valties.

Pareigūnai ketina akyliau pasižvalgyti šioje vietoje. Neatmetama tikimybė, kad vagystės gali būti čia dirbančių asmenų darbas. Tačiau tai tik viena iš kelių policijos tiriamų versijų.

Ieškoma dingusių daiktų, pareigūnai aiškinasi, kas ir kaip galėjo juos pasiekti.

Į Klaipėdą iš Lenkijos keliauja Pilies tilto pakėlimo įrenginiai, kuriuos sumontuos gamintojų atstovai. Kada tiksliai mechanizmai pasieks uostamiestį, dar nėra aišku.

"Tilto pakėlimo įrenginiai pas mus keliauja daugiau ar mažiau pagal grafiką. Šį mėnesį mes juos gausime. Rytoj į uostamiestį atvažiuos ir įrangos tiekėjai, kurie patys rūpinsis įrenginių sumontavimu", – tvirtino darbus atliekančios įmonės "Hidrostatyba" statybos direktorius Vaidotas Balčytis.

Pagal planą Pilies tilto pakėlimo įrenginiai rugsėjį turi būti sumontuoti, o  statinys – išbandytas.

V.Balčytis pabrėžė, kad visi darbai vyksta numatytu grafiku. Siekiant nuo jo neatsilikti, Pilies tiltą remontavo daugiau darbuotojų.

"Tiltas buvo šiek tiek prastesnės būklės nei manyta. Padidinome pajėgas, kad galėtume laikytis grafiko. Kol kas jokio atsilikimo nėra", – komentavo direktorius.

Remontuoti tiltą šiek tiek trukdė ir karščiai, tačiau darbų nutraukti nereikėjo.

"Oro sąlygos didelės įtakos neturėjo", – teigė vadovas.

Numatoma, kad eismas Pilies tiltu bus atidarytas per Kalėdas. Objekto kapitalinis remontas ir jo prieigų sutvarkymas atsieis 11,5 mln. litų.

Rubrika „Klausk Klaipėdos valdžios drąsiai“ tradiciškai skelbia Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko atsakymus į skaitytojų klausimus. Šįkart aktyviai domėtasi prioritetiniais infrastruktūros plėtros, viešojo administravimo efektyvumo didinimo projektais ir analogiškais siekiais paversti uostamiestį visapusiškai moderniu miestu.

– Vykstant Pilies tilto remontui, tikriausiai niekam nebekyla abejonių, kad miestui gyvybiškai būtinas dar vienas tiltas per Danės upę, kuris papildytų ribotas susisiekimo tarp šiaurinės bei pietinės miesto dalių galimybes ir paliktų senamiestį pėstiesiems bei dviratininkams. Akivaizdu, jog kompromisiniai sprendimai reikalingi kuo greičiau. Tačiau praėjusią savaitę visuomenininkai Vilniuje surengė piketą, kviesdami negriauti Bangų g. 11 namo, kuris patenka į būsimosios Bastionų gatvės trasą. Gerbiamas mere, kaip vertinate šią situaciją?

– Galutinis projekto įgyvendinimas dažniausiai yra finišo tiesioji po ilgo parengiamojo darbo. Taip yra ir su Bastionų gatve, tiltu sujungsiančia Bangų ir Danės gatves. Tiek nuodugnios analizės, tiek diskusijų etapai yra natūralūs bei būtini. Manau, kad aktyvi miestiečių pozicija vienokiu ar kitokiu aktualiu klausimu – visuomet sveikintinas dalykas, tačiau šiuo atveju nesu linkęs pritarti jų minčiai, esą Bangų g. 11 esantis gyvenamasis namas, kuris nėra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, būtų per didelė auka plėtojant modernią miesto infrastruktūrą ir apsaugant visą senamiestį bei Biržos tiltą nuo transporto eismo.
Būsimąjį tiltą aprėpiančios teritorijos detaliojo plano koncepciją jau nagrinėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos suburta komisija. Dėl minėtojo namo, kuris yra pastatytas XIX a. pabaigoje ir per vėlesnes rekonstrukcijas neteko didžiosios dalies autentikos, nugriovimo ekspertai nepriekaištavo. Pasitikiu ekspertų nuomone – Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, kruopščiai stebinti tokio pobūdžio procesus, dalykiškai įvertinusi situaciją, pritarė mūsų miesto architektų siūlomam viešojo intereso prioritetui. Be to, pats tiltas yra ir architektūrinis, ir urbanistinis, ir inžinerinis statinys, todėl projektuojant jį svarbu įvertinti visus šiuos aspektus, ir dar abiejuose upės krantuose, o vietos tarp Biržos ir Mokyklos gatvės tiltų turime ne tiek daug, kaip galbūt atrodo. Detaliojo planavimo procesas vyksta viešai, tad bus įdomu išgirsti ir visuomenės atstovų, ir paveldosaugos specialistų bei architektų vertinimus.

– Klaipėda turi dviračių miesto titulą. Gal būtų tikslinga ir uostamiestyje įgyvendinti Vilniaus idėją – suteikti galimybes žmonėms valdiškais dviračiais iš taško A nusigauti į tašką B. Ką jūs apie tai manote? Tebūnie tai bus ne oranžinių, o, pavyzdžiui, mėlynų, jūros spalvos, dviračių idėja.

– Tokio tipo dviračių savitarnos sistemos visame pasaulyje yra save išlaikantys verslo projektai. Domėjomės, ar Klaipėda tam būtų tinkamas veiklos laukas, tačiau situaciją įvertinę verslininkai konstatavo, kad tokiai komercinei paslaugai mūsų miestas yra per mažas. Tad kol kas siekiame maksimaliai patobulinti bei išplėsti esamą Klaipėdos ekologiško transporto infrastruktūrą, išplėtoti jungtis tarp dviračių ir viešojo transporto. Kiekvienam dviračių propaguotojui svarbi galimybė palikti savo transporto priemonę viešoje vietoje nesibaiminant vagysčių arba kombinuoti kelis kelionės būdus, ką ir suteikia dviračių savitarna, tačiau ne ji vienintelė – svarbu miestiečių sąmoningumas, pritaikyta infrastruktūra ir dviračių transporto populiarumas.

– Neseniai žiniasklaidai duotame interviu išsakėte nuomonę, jog Klaipėdos valdžia turėtų turėti daugiau galių Klaipėdos uosto valdyme. Kokios tos galios turėtų būti? Ar dabar Klaipėdos savivaldybė išties atlieka tik Klaipėdos uosto veiklos stebėtojos vaidmenį ir nedalyvauja priimant svarbius plėtros sprendimus?

– Idėja, kad Klaipėdos miesto dalyvavimas uosto valdyme turėtų neapsiriboti tiesioginio partnerio ir kaimyno vaidmeniu, nėra mano asmeninė ambicija – konstatavau objektyvią situaciją. Iš tiesų Klaipėda yra vienintelis Baltijos uostamiestis, kuris neturi tiesioginės įtakos uosto valdymo sistemoje. Beje, ir pats Klaipėdos uosto valdymo modelis kitų Baltijos uostų kontekste taip pat netipiškas, o tai irgi iškalbinga aplinkybė, neleidžianti vertinti tokių samprotavimų kaip neturinčių realaus pagrindo. Teritorijų planavimo, infrastruktūros plėtros, kiti tarpžinybiniai procesai būtų sklandesni, jei Klaipėdos uostas, atstovaujamas valstybės įmonės, ir Klaipėdos miestas, atstovaujamas savivaldybės administracijos, turėtų glaudesnių ryšių ir įtakos vienas kitam priemonių. Strateginio valstybės objekto ir derinančios institucijos jėgų santykį turėtų keisti kitoks. Tačiau panašu, kad visuotinis požiūris į tai keičiasi – gvildenant šią temą Klaipėdos pramonininkų asociacijos surengtoje diskusijoje susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pažadėjo įvertinti situaciją ir ieškoti būdų deleguoti Klaipėdos savivaldybės atstovą arba atstovus į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdybą.

Informacija

Rubrikos "Klausk Klaipėdos valdžios drąsiai" tikslas – užtikrinti nuolatinį miestiečių bei vietos valdžios bendravimą. Klausimus siųskite el. paštu merui@kl.lt arba juos galite užduoti paskambinę telefonu (8 46) 397 728. Klausimų sulaukiama gerokai daugiau nei yra vietos puslapyje, tad dalis atsakoma asmeniškai, o aktualūs gausesnei grupei rubrikoje publikuojami vėliau. Dienraščio „Klaipėda“ pirmadienio numeryje rubrika pasirodo kas dvi savaites.

Pilies tilto remontas vyksta pagal planą. Numatoma, kad eismas juo bus atidarytas per Kalėdas. Rugpjūtį iš Lenkijos turėtų būti atvežti tilto pakėlimo mechanizmai.

Pinigų darbams užteks

Kaip remontuojamas Pilies tiltas, penktadienį stebėjo ir domėjosi miesto vadovai. Darbus atliekančios įmonės „Hidrostatyba“ atstovai aiškino, kad viskas vyksta pagal planą.

„Jei finansavimas bus užtikrintas, darbus baigsime, kaip ir numatyta. Gruodžio pabaigoje bus atidarytas eismas Pilies tiltu“, – tvirtino rangovų atstovai.

Pilies tilto kapitalinis remontas ir jo prieigų sutvarkymas atsieis 11,5 mln. litų. Planuota, kad darbai truks trejus metus, bet miesto valdžiai planus teko keisti ir ieškoti papildomų lėšų. Trūko apie 4 mln. litų.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Alina Velykienė tvirtino, kad darbų finansavimo klausimas išspręstas. Reikiamos lėšos bus skirtos iš viršplaninių pajamų.

Miesto tarybai toks sprendimo projektas bus teikiamas liepą vyksiančio posėdžio metu.

„Svarbiausia, kad orai nepavestų ir spalį dar būtų galima asfaltuoti“, – tvirtino pavaduotoja.

Laukia pakėlimo mechanizmų

Patį tiltą, jo konstrukcijas remontuojančios įmonės „Viadukas“ Klaipėdos skyriaus viršininkas Arvydas Biesevičius tvirtino, kad jau atlikta pusė visų darbų.

„Iš pradžių ardėme konstrukcijas ir jas defektavome. Jos buvo vežamos į gamyklas ir surinkinėjamos. Dabar metalinės konstrukcijos jau pradeda grįžti atgal. Dalis pastarųjų bus sumontuotos senos. Pakeisti naujomis teko apie 30 proc.“, – pasakojo viršininkas.

Laukiama tilto pakėlimo mechanizmo. Jis Lenkijos turėtų būti atvežtas rugpjūčio pradžioje. Patys gamintojai ir montuos mechanizmus. Rugsėjį pastarieji jau turi būti įrengti, o tiltas išbandytas.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas atkreipė dėmesį, kad reikia laiku pradėti ruošti dokumentus, kurie reikalingi objekto pripažinimui tinkamu naudoti. Nenorima, kad dėl procedūrų viskas užtruktų.

„Gruodžio pradžioje jau turime galvoti apie tilto eksploatavimą. Kalėdos yra tas terminas, kada turit paleisti eismą tiltu“, – pabrėžė metas.

„Jei įžiebtume eglutę ir kartu tilto apšvietimą, tikrai būtų labai graži šventė“, – tvirtino A.Velykienė.

„Ta proga eglutę šiemet žiebiame ant tilto“, – šmaikštavo meras.

Atsilieka nuo grafikų

Pasak V.Grubliausko, uždarius Pilies tiltą remontui, paaiškėjo, kokia ši arterija yra svarbi miestui. Mero teigimu, sprendimas dalinai atidaryti Tiltų gatvę visiems automobiliams davė efektą, tačiau yra labai daug piktnaudžiavimo atvejų. Tai sukelia trukdžių viešajam transportui. Autobusai atsilieka nuo grafikų.

Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis pasakojo, kad autobusai dėl dalinai atidaryto eismo Tiltų gatvėje vidutiniškai atsilieka dvi minutes.

„Tai tik vidurkis. Būna, kad autobusai dėl šio ruožo nuo grafiko atsilieka ir 5-6 minutes. Daugiausia nukrypimų yra nuo 16 iki 18 val., kai automobiliai jau negali važiuoti Tiltų gatve, o tą turi daryti per Mokyklos gatvę. Tačiau eismas šioje arterijoje išlieka intensyvus“, – pasakojo vadovas.

Anot G.Neniškio, vyraujant karštiems orams, kai kurių maršrutų autobusai spūstyse stovi Girulių plente ir prie P.Lideikio ir Manto gatvės sankryžoje. Pirmojoje vietoje užtrunka apie 10, antrojoje – 12 minučių.

„Pridėjus dar 5 minutes, kur papildomai užtrunkama Tiltų gatvėje, atsilikimas nuo grafiko susidaro 27 minutės. Kai tokios paklaidos, labai sudėtinga suderinti autobusų tvarkaraščius. Reikia ieškoti sprendimų. Stiprinti kontrolę arba atsikratyti dabartinės tvarkos“, – tvirtino vadovas.

Reikia peržiūrėti sankryžą

V.Grubliauskas pasakojo, kad taip pat sulaukė skundų dėl vėluojančių autobusų. Pasak mero, problema ne pati galiojanti eismo schema Tiltų gatvėje, o tvarkos užtikrinime. Miesto vadovas vairuotojų prašė nepiktnaudžiauti situacija ir negudrauti. Tai gali atsisukti prieš visus klaipėdiečius.

„Dabar negalime kalbėti apie dramatišką tvarkos keitimą ar atšaukimą. Tačiau rugpjūčio pavaigojė vertinsime situaciją. Jei matysime, kad toliau yra daug pažeidimų, stipriai trikdomi viešojo transporto srautai, turėsime reaguoti, koreguoti schemą“, – įspėjo meras.

Miesto vadovas žadėjo prašyti policijos pareigūnų, kad šie sustiprintų kontrolę Tiltų gatvėje.

V.Grubliauskas atkreipė dėmesį, kad reikia kažką daryti ir su P.Lideikio ir Manto gatvės sankryža, prie kurios karštomis vasaros dienomis nusidriekia automobilių eilės.
Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Paukštė tvirtino, kad nauja šios sankryžos eismo schema jau parengta. Jau užsakyti ir ženklai. Bus peržiūrėtos juostos, iš kurios galima važiuoti tiesiai, į dešinę ar į kairę.

„Reikia tą padaryti greičiau. Jei dirbsime įprastais tempais galima sulaukti ir rugpjūčio pabaigos“, – teigė meras.

Iš Pilies tilto liko tik griaučiai – jau demontuotos visos statinio konstrukcijos. Dalis jų bus atnaujintos ir vėl sumontuotos. Teigiama, jog tikrai užteks lėšų, kad statinio kapitalinis remontas būtų baigtas šiemet.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Irena Linkauskienė tvirtino, kad Pilies tilto rekonstrukcija vyksta pagal planą. Jau atlikta apie 25 proc. darbų.

„Rangovui neturime jokių priekaištų“, – teigė vyriausioji specialistė.

Šiuo metu yra demontuotos visos Pilies tilto konstrukcijos. Darbus atliekančios įmonės „Hidrostatyba“ statybos direktorius Vaidotas Balčytis pasakojo, kad dalis konstrukcijų išvežtos į gamyklą.

Jos bus perdažomos, remontuojamos ir vėl sumontuotos. Tarp dar tinkamų naudoti yra metalinės sijos, lakštai, šaligatvio ir tilto perdangos.

Dalis konstrukcijų, pavyzdžiui, atraminės sijos, yra remontuojamos vietoje.

„Daug konstrukcijų yra nesusidėvėjusios ir dar tinkamos tolimesnei eksploatacijai. Susidėvėjusios bus pakeistos naujomis“, – tvirtino V.Balčytis.

Pilies tilto kapitalinis remontas ir jo prieigų sutvarkymas kainuos apie 11,5 mln. litų. Todėl buvo planuota, kad darbai truks dvejus metus. Sutartis su rangovu pasirašyta praėjusių metų lapkritį, tad darbai turėtų būti baigti kitų metų pabaigoje.

Tačiau planus pakoregavo pasikeitę teisės aktai. Juose numatyta, kad naudotis rekonstruotu objektu galima tik tada, kai komisija pripažįsta jį tinkamu eksploatuoti.

Todėl savivaldybė pasiryžo Pilies tilto remontą baigti iki šių metų pabaigos, jei tam bus skirtas finansavimas.
Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Rūta Kambaraitė tvirtino, kad lėšos Pilies tilto kapitaliniam remontui bus numatytos.

Liepos 24 dieną miesto tarybai bus pateiktas sprendimo projektas, kuriuo siūloma didinti miesto biudžeto pajamų planą ir koreguoti išlaidas.

„Šis sprendimas ir yra būtent dėl lėšų skyrimo Pilies tilto remontui. Siekiama, kad šiemet projektas būtų užbaigtas“, – pabrėžė vedėja.

Pilies tilto kapitalinis remontas uostamiestyje vyksta pagal planą. Šią  savaitę turėtų būti baigtas statyti laikinas pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas, tačiau juo naudotis kurį laiką dar nebus galima.

Remontą atliekančios įmonės „Viadukas“ Klaipėdos skyriaus viršininkas Arvydas Biesevičius tvirtino, kad šiuo metu yra tvirtinama Pilies gatvės siena: ją reikia stabilizuota, kad nesėstų. Siena tvirtinama gręžiant polius. Taip pat yra ardomos pagrindinės tilto konstrukcijos, kurios bus vežamos defektuoti.

„Ardant konstrukcijas, jokių netikėtumų nebuvo. Nepastebėjome, kad reikėtų ir papildomų darbų“, – tvirtino vadovas.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas teigė, kad visi tilto remonto darbai vyksta kaip ir numatyta.

Planuojama, kad remontas bus baigtas iki metų pabaigos, bet eismas juo kurį laiką dar nebus atidarytas. Tai bus padaryta, kai objektą komisija pripažins tinkamu naudoti. Ši procedūra trunka apie mėnesį.

Numatyta, jog kapitalinis Pilies tilto ir jo prieigų remontas kainuos 11,5 mln. litų.

Baigiama įrengti ir laikiną pėsčiųjų ir dviratininkų tiltą per Danę, kuris dygsta ties buvusiu Senosios perkėlos pastatu ir sujungs šiaurinį bei pietinį ragus.
Baigiama įrengti šio tilto paklotą, liko sutvarkyti tilto prieigas. Pasak V.Švedo, šiuos darbus ketinama užbaigti šią savaitę.

Tam, kad klaipėdiečiai ir miesto svečiai galėtų naudotis laikinu tiltu, jis turės būti pripažintas tinkamu naudoti. Numatoma, kad tai bus padaryta iki gegužės pabaigos.

Laikino tilto įrengimas atsieis apie 500 tūkst. litų. Prireikus jį bus galima panaudoti ir kitoje vietoje. Užbaigus tiltą, pėstiesiems ir dviratininkams nebebus galima kursuoti remontuojamu Pilies tiltu.